- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-04
- Bylos Nr.
- T-1189-753/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13266-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- J. S.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. S. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. balandžio 30 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 91-124 nutarta taikyti nuteistajam J. S., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 m. 6 mėn. 3 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. balandžio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 18 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Jis atlikęs būtiną bausmės dalį, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
J. S. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 9 m. laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu panaikintas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo J. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, paskirta 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 29 d., pabaiga – 2022 m. spalio 29 d. Nuteistasis faktiškai atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.
– 1998 m. gegužės 20 d. pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 225 straipsnio 2 d.;
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 6500 Lt bauda.
Teistumai išnykę.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad J. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad J. S., išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – J. S. drausmine tvarka nebaustas, keturis kartus skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bendrose veiklose tvarkant parką, teritoriją, organizuojamuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau teismas pažymi, kad J. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Nors jis drausmine tvarka nebaustas, tačiau už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą ir nesilaikymą tris kartus svarstytas drausminėje komisijoje, iš jų vieną kartą visai neseniai – 2018 m. balandžio 25 d., kas taip pat atitinkamai jį charakterizuoja bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi – nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Teismas atsižvelgia į tai, kad J. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, ir, nors ši aplinkybė nėra vertinama kaip esminė, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau ji apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinama kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Nuteistasis anksčiau du kartus teistas, jam taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, jis padarė sunkų nusikaltimą, kas rodo J. S. pavojingumą visuomenei, polinkį nusikalsti. Likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis dar gana didelė – 4 m. 6 mėn. 3 d. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažįsta, tačiau siekia atrasti save pateisinančių aplinkybių; tam tikrų situacijų metu yra linkęs rizikuoti net ir dėl nedidelių laimėjimų, o greitą veikimą vertina kaip savimi pasitikinčio asmens bruožą; neigia, jog kada nors grasino ar naudojo smurtą siekdamas kitų paklusnumo, tačiau pripažįsta, jog vieną kartą konflikto metu panaudojo fizinę jėgą bei dėl to buvo nuteistas už chuliganizmą; pripažįsta, kad anksčiau ne visuomet pasirinkdavo tinkamus problemų sprendimo būdus (pvz.: vartojo narkotines medžiagas vietoj raminamųjų vaistų), nes apgalvodavo ne visas savo elgesio pasekmes, susitelkdavo tik ties pozityviomis, pageidaujamomis, ignoruodamas galimas neigiamas ir nepageidaujamas. Todėl vien tai, kad šiuo metu nuteistasis J. S. elgiasi tinkamai, jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis jau pakankamai pasikeitė, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, anksčiau nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad nuteistasis J. S. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau daroma pažanga nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam J. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 91-124.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 91-124 taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.