- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 2-9832-748/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Vilutienė
- Ieškovas
- R. T., M. G.
- Atsakovas
- V. R.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant ieškovams R. T. ir M. G., atsakovui V. R. ir jo atstovei advokatei Aušrai Ručienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. T. ir M. G. ieškinį atsakovui V. R. dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo 6000 Lt tiesioginių nuostolių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai apmokėti. (b.l. 5-6). Ieškinyje nurodė, kad atsakovas juos apkaltino, jog jie 2010-12-23 jį sužalojo. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-530/2012 buvo konstatuota, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą atsakovui ir juos išteisino, nenustačius veikoje nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138str.2d.8p., 284str.1d., sudėties. Kauno apygardos teismas 2012-10-24 d. nutartimi konstatavo, kad jie buvo išteisinti pagrįstai. 2013-02-12 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti atsakovo kasacinį skundą. Nurodė, kad dėl nepagrįstų atsakovo kaltinimų ir iškeltos baudžiamosios bylos jie patyrė nuostolių 6000 Lt advokato R. G. pagalbai apmokėti. Kadangi nė vienos instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendė, prašo tiesioginių nuostolių atlyginimą spręsti civilinio proceso tvarka.
Teismo posėdyje ieškovas R. T. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad atsakovas jį ir žentą M. G. apskundė prokuratūrai. Buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, byla perduota nagrinėti teismui. Jis kartu su M. G. kreipėsi teisminės gynybos į advokatą R. G., sudarė su juo sutartį ir sumokėjo pinigus. Pinigus mokėjo dalimis: vieną kartą M. G. nešė pinigus advokatui, o tris kartus – jis, iš viso advokatui sumokėjo 6000 Lt. Advokatas juos abu gynė visuose teismuose. Jis ir M. G. yra vienos šeimos nariai, nes M. G. yra jo žentas. Dėl baudžiamosios bylos jis ir žentas turėjo po 3000 Lt nuostolių, be to, už ieškinio šioje civilinėje byloje paruošimą sumokėjo dar 300 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas M. G. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad įvykis, dėl kurio buvo iškelta baudžiamoji byla, buvo prieš trejus metus, kai jis su šeima atvyko į svečius pas uošvį – R. T.. Atsakovas apkaltino jį ir R. T. sumušimu. Ikiteisminiame tyrime jie gynėjo neturėjo. Pas advokatą R. G. kreipėsi tada, kai byla buvo perduota į teismą. Advokatas gynė abu ir kiekvienam iš jų advokato pagalba kainavo po 3000 Lt. Teismas juos išteisino, atsakovo V. R. apeliacinis skundas buvo atmestas, kasacinis skundas – nepriimtas nagrinėjimui. Atsakovas, paduodamas skundą ir kaltindamas sumušimu, elgėsi neteisėtai, nes sugalvojo tą istoriją, todėl turi atlyginti nuostolius, kuriuos jie patyrė gynybai.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis neturi prievolės atlyginti ieškovų patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes nusikalstamos veikos, dėl kurių buvo pradėtas baudžiamasis procesas, nepatenka į BPK normas, pagal kurias už proceso eigą, jo rezultatus ir proceso išlaidas tam tikra atsakomybė tenka ir nukentėjusiajam. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės neįrodo jo piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad dėl jo sumušimo jis kreipėsi su pareiškimu į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau teisme ieškovai buvo išteisinti. Jis buvo pateikęs baudžiamojoje byloje ir civilinį ieškinį dėl patirtos žalos, tačiau teismas ieškinį atmetė. Atsakovas nurodė, jog įvykio neišgalvojo, teisme nebuvo nustatyta, jog jis melagingai nurodė aplinkybes baudžiamojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš baudžiamosios bylos (Nr. 1-230-530/2012, proceso Nr. 20-2-00024-11-5) matyti, kad atsakovas 2010-12-24 kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatą dėl jo sumušimo. 2010-12-29 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlyta atsakovui kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. 2011-01-17 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu buvo panaikintas 2010-12-19 policijos nuovados tyrėjos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal LR BK 284str.1d. 2011-02-14 ieškovui M. G., o 2011-11-24 – ieškovui R. T., buvo įteikti pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284str. 1 d. ir 138str.2d.8p. 2011-12-09 Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė V. Ž. surašė kaltinamąjį aktą ir 2011-12-14 baudžiamoji byla buvo perduota Kauno miesto apylinkės teismui. Kauno miesto apylinkės teismas 2012-05-10 nuosprendžiu kaltinamuosius R. T. ir M. G. išteisino nenustačius jų veikoje nusikalstamų veikų, numatytų 284str.1d. ir 138str.2d.8p sudėties. Kauno apygardos teismas 2012-10-24 išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. R. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokurorės apeliacinius skundus ir šiuos apeliacinius skundus atmetė. Nukentėjusysis V. R. padavė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau kasacinį skundą priimti atsisakyta.
Ieškovai pareiškė ieškinį dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo bendraisiais deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindais, nurodydami, kad dėl atsakovo kaltės – jo nepagrįstų ir išgalvotų kaltinimų bei iškeltos baudžiamosios bylos jie patyrė nuostolių advokato pagalbai apmokėti.
Pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.).
Asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl jo neteisėtų veiksmų. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, turi CPK 178 straipsnyje įtvirtintą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas.
Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, atsakovo veiksmai, jo elgesys iš esmės prisidėjo prie ikiteisminio tyrimo pradėjimo, teisminio proceso, dėl kurių ieškovai įrodinėja žalos atsiradimą. Tačiau ieškovai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo išteisinti nekonstatuojant ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumo, taip pat nebuvo konstatuota ir atsakovo neteisėtų veiksmų ar melagingo pranešimo apie ieškovų padarytą nusikalstamą veiką. Teismas sprendžia, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esančiame atsakovo protokole-pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės apie ieškovų ir atsakovo konfliktą patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad BPK numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002).
Esant tokioms aplinkybėms konstatuoti, kad atsakovas tyčia ir neteisėtai inicijavo baudžiamąjį persekiojimą, teismas neturi jokio pagrindo. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai buvo apkaltinti padarę nusikalstamas veikas ne privataus kaltinimo tvarka, o atliekant ikiteisminį tyrimą ir kaltinimą palaikant prokurorui. Atsakovo kreipimasis teisminės gynybos BPK nustatyta tvarka nevertintinas kaip neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, todėl nėra teisinių pagrindų atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, t.y. nėra sąlygų atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti.
Ieškinys atmetamas, nes ieškovai neįrodė atsakovo kaltės (neteisėtų veiksmų) dėl jų patirtų nuostolių teisminei gynybai nuo kaltinimo baudžiamojoje byloje.
Ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis valstybei priteistinos 30,18 Lt pašto išlaidos (CPK 96str.2d.). Atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jis nėra pateikęs išlaidas pagrindžiančių dokumentų (CPK 98str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu:
iš R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). - 15,09 Lt (penkiolika litų 09 ct),iš M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) - 15,09 Lt (penkiolika litų 09 ct).
Sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.