Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-230-530/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-10
Bylos Nr.
1-230-530/2012
Teisminio proceso Nr.
1-20-2-00024-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Nukentėjusysis
V. R.
Kaltinamasis
R. T., M. G.
Civilinis ieškovas
Valstybinės ligonių kasos
Advokatai
Ričardas Girdziušas
Baudžiamoji byla Nr. 1-230-530/2012Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00024-2011-
Procesinio sprendimo(S)kategorija: 1.2.4.6.8.;1.2.26.2.1.KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 10 d. Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aušrai Sedekerskienei, Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nukentėjusiajam V. R., jo atstovui advokatui M. V., kaltinamiesiems R. T., M. G., jų gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos atstovui, prašymas nagrinėti nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1960-01-07, Rusijoje, Brensko sr., rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, ir

M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1984-06-26 Jonavos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis Lietuvos kariuomenėje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuota­me pėstininkų batalione, kompiuterininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. T. ir M. G. buvo kaltinami tuo, kad jie 2010-12-23 apie 23.35 val., bendrai veikdami, viešoje vietoje, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės penktame aukšte, elgdamiesi įžūliai ir rodydami aiškų visuomenės negerbimą, užpuolė V. R. ir R. T. tyčia vieną kartą sudavus kumščiu V. R. į veidą, po ko M. G. sudavus vieną kartą kumščiu V. R. į veidą, dėl ko nukentėjusysis nukrito ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė jo sveikatą ir pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. nusikaltimo numatyto LR BK 284str.1d. padarymu.

Be to, jie buvo kaltinami ir tuo, kad 2010-12-23 apie 23.35 val., bendrai veikdami, viešoje vietoje, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės penktame aukšte, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, turėdami menkavertę dingstį, iš chuliganiškų paskatų R. T. vieną kartą sudavė V. R. kumščiu į veidą, po ko M. G. sudavus vieną kartą kumščiu V. R. į veidą ir dėl to nukentėjusiajam nukritus, tokiu būdu padarė jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikaltimo numatyto LR BK 138str.2d.8p. padarymu.

R. T. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-12-23 nuėjo anksčiau miegoti, nes reikėjo kitos dienos ryte vykti į darbą ir parą budėti. Apie 23.00 val. jį prižadino garsiai sklindanti muzika iš kaimyninio buto. Žmona atsikėlė iš lovos ir nuėjo pažiūrėti, iš kur tiksliai sklinda muzika. Grįžus žmona pasakė, kad kaimynas V. vėl prisigėręs leidžia garsiai muziką. Jis patarė neprasidėti ir kviesti policiją. Muzika netilo, todėl vėliau žmona nuėjo antrą kartą raminti kaimyno. Išgirdo koridoriuje riksmus. Atsikėlė dukra, pradėjo vaikas verkti. Nuėjo prie durų ir pamatė girtą kaimyną Vidmantą, kuris buvo prie savo buto durų ir laikėsi už rankenos, jo veidas buvo ištinęs nuo alkoholio, nesiorientavo, sklaidėsi ir plūdosi necenzūriniais žodžiais. Prie jų buto durų buvo ir dukra, žentas M. G. dukrai liepė eiti vaiką raminti ir jie kartu nuėjo. Jis su kaimynu nebendravo, liepė apsiraminti, nes iškvies policiją. Žmonai pasakė „kviesk policiją“. Grįžęs nuėjo miegoti, tačiau iš karto užmigti negalėjo, o žmona vaikščiojo, nervavosi. Žmona kitą dieną pasakė, kad kaimynai buvo iškvietę policiją, nes neapsikentė. Nežino, kodėl kaimynas jį kaltina sumušimu, mano, kad kaimynas jo nekenčia, tiesiog nori pasipelnyti.

M. G. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-12-23 apie 16.00 val. su sutuoktine K. G. ir mažamete dukra atvyko pas uošvius R. ir L. T. į svečius. Pasėdėjo ramiai, alkoholio nevartojo, nes jis yra abstinentas. Apie 22.00 val. užmigo, o 23.00 val. prižadino garsiai grojanti muzika, pagalvojo, kad iš lauko sklinda. Išgirdo, kad uošvė su kažkuo ginčijasi laiptinėje. Vėliau išgirdo, kad ji grįžo į butą, o iš laiptinės sklido dar garsiau muzika. Atsibudo vaikas, ėmė verkti. Antrą kartą nuėjo ir žmona išsiaiškinti kas vyksta. Jis nuėjo prie žmonos, ją patraukė už peties ir pasakė eiti raminti vaiką. Jis per slenkstį į koridorių nebuvo išėjęs. Apie policiją nieko nežino. Žmoną pasikvietė į kambarį ir uždarė duris. Žmona migdė vaiką, o jis nuėjo miegoti. Mano, kad nukentėjusysis siekia pasipelnyti.

N. V. R. parodė, kad 2010-12-23 apie 20.30 val. jis grįžo iš draugo S. B., įsijungė televizorių ir laukė krepšinio rungtynių. Ketvirtą kėlinį bežiūrėdamas išgėrė butelį alaus. Pergalę atšventė leisdamas garsiai muziką. Netrukus išgirdo beldimą į duris. Jas atidarius, pamatė kaimynes, apsižodžiavo ir išgirdo įsakymą išjungti muziką, duris greitai uždarė. Vėl paleido muziką. Išgirdo vėl beldimą į duris, atidarė, L. T. pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais ir išlindo jos dukra, ką ji sakė įvardinti negali. Jis irgi plūdosi necenzūriniais žodžiais. Tada atbėgo R. T. rėkdamas „gaidį“ ar „žąsine“, iš paskos žentas M. G. ir pajuto du smūgius į kairę akį, nugriuvo atbulas. Pirmą smūgį sudavė R. T., antrą – M. G.. Abu sudavė į tą pačią akį. Tuo metu žmona buvo kambaryje. Viskas vyko tarpduryje. Durys buvo visiškai atidarytos. Atidarytos durys atsiveria į išorę ir visiškai uždaro D. U. duris, todėl mano jog pastaroji negalėjo nieko matyti. Atsigavęs po smūgių, jis pamatė, jog buto durys buvo uždarytos. Tuomet jis paskambino policijai. Grįžo sūnus. Sūnui pasakė, kad sumušė kaimynai – R. T. su žentu. Policininkus pats įleido. Žmona buvo šoke, bijojo išeiti. Pareigūnams pasakė, kad sumušė kaimynas. Jis buvo šoko būsenoje, todėl įvykio nedetalizavo. Pareiškimo nerašė, suprato, kad nepriims, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pareigūnai paaiškino, kad pareiškimą galės parašyti komisariate kitą dieną. Atsisakė medikų pagalbos, nes tuo metu jautėsi stabiliai, gal būt neįvertino būsenos, nes buvo šoke. Išvykus pareigūnams nuėjo miegoti. Po incidento niekas negąsdino ir negrasino. Ryte sūnus nuvežė į komisariatą kur parašė pareiškimą. Savijauta buvo labai prasta, todėl nesigilino ką parašė pareigūnas. Po to nuvažiavo į ligoninę. Pakeliui prie prekybos centro „Savas“ sutiko S. B., kuriam papasakojo, kad jį sumušė kaimynas su žentu, nes leido garsiai muziką, patarė kreiptis į gydymo įstaigą. Ligoninėje nustatė smegenų sutrenkimą ir siūlė gultis į ligoninę, tačiau kadangi buvo šventės jis nesigulė. Jis neturėjo pagrindo pykti ant R. T., nes jų santykiai buvo normalūs, tik po įvykio nesisveikina. Su D. U. jo santykiai normalūs, jis klausė jos, ar matė įvykį, pastaroji jam atsakė, kad nieko nematė, nes buvo išvykus pas tėvus. Mano, kad kaimynai jį sumušė dėl to, kad per garsiai klausė muziką. Nežino, kodėl kaimynai teigia, kad jie susipykę tris metus. Taip pat nežino, kodėl teigia, kad jis su žmona turi problemų dėl alkoholio. Įvykio metu buvo išgėręs 2 butelius alaus „Švyturys“. Įvykio metu buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje. Po įvykio gėrė raminančius vaistus. Patyrė dvasinius išgyvenimus, nes patyrė smurtą švenčių išvakarėse, buvo daug nepatogumų, patyrė pažeminimą. Iš policijos gavo pranešimą, kad nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, tada kreipėsi į teisininkus parašyti skundą. Reiškia civilinį ieškinį 785,82 Lt turtinei žalai atlyginti ir 25000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šias aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu( b.l.15-22,t.2).

Liudytoja J. R. parodė, kad ji kaltinamuosius pažįsta – R. T. yra jos kaimynas, o M. G. pastarojo žentas. Iki įvykio jų santykiai buvo geri. 2010-12-23 apie 22.00 val. vyras V. R. grįžęs iš draugo žiūrėjo krepšinio rungtynes per televizorių. Po rungtynių, apie 23.30 val. vyras užleido garsiai muziką. Išgirdo trankymą į duris. Vyras nuėjo prie durų ir pasigirdo kaimynės L. T. riksmas. Antrą kartą kaimynė atėjo su dukra, jos rėkė visokiais žodžiais, vartojo necenzūrinius žodžius. Išgirdo ir kaimyno R. T. balsą. Jie visi trys vartojo necenzūrinius žodžius. Žento balso negirdėjo. Išgirdus triukšmą išėjo iš kambario, pamatė nugriuvusį vyrą ir stovintį M. pas juos koridoriuje. Paties smūgio nematė. Ji nieko nesakė. Kas įvyko po to, nežino, nes ji skambino sūnui, kad grįžtų namo. Vyras buvo sužalotas – buvo ištinus akis. Atvažiavus policijai, ji iš kambario neišėjo, nebendravo su jais, bijojo, negali paaiškinti ko bijojo. Po įvykio vyro būklė prastėjo, todėl sūnus jį nuvežė į klinikas, nustatė smegenų sutrenkimą, norėjo guldyti į ligoninę, bet vyras grįžo namo. Vėliau pablogėjus sveikatai, gulėjo trečioje ligoninėje. Pažymėjo, kad jų šeimoje smurto nėra ir jos vyras nėra jos mušęs, R. T. nėra jos gynęs nuo vyro. Vyras išgeria švenčių progomis, problemų dėl alkoholio vartojimo nėra. Nežino, kodėl taip įvyko, gal ambicijos. Pažymėjo, kad sutuoktinis įvykio vakarą girtas nebuvo.

Liudytojas A. R. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, kaimynai. N. V. R. yra jo tėvas. Įvykis įvyko 2010-12-23 vakare, jam paskambino mama ir pasakė, kad tėtį sumušė kaimynas Radikas, dėl per garsiai užleistos muzikos. Grįžęs namo pamatė tėtį sumuštą, buvo ištinus kairė akis, jis svirduliavo, koridoriuje sulaužytą batų dėžę, išmėtytus batus. Nekilo mintis kviesti greitąją pagalbą. Negali pasakyti, ar tėtis buvo vartojęs alkoholio, sklindančio kvapo nejuto. Atvykus policijai, jie pasakė, kad sumušė kaimynas. Pareiškimo neėmė, nes galvojo, jog tėtis girtas, pasakė atvažiuoti kitą dieną ir parašyti. Policininkai kaimynų neieškojo. Mama iš kambario nebuvo išėjusi, ji buvo išsigandusi. Tėtis jam sakė, kad jis klausėsi muzikos, atėjo kaimynas su žentu, pasakė patildyti muziką, jam atsakius, kad neišjungs, sumušė. Kitą dieną jis su tėčiu nuvažiavo į policiją ir tėtis parašė pareiškimą, o po to važiavo į klinikas, nustatė smegenų sutrenkimą.

Liudytoja J. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, pažįsta nukentėjusįjį. 2010-12-22 vakare jos vyras susitarė su V. R., kad padės įrengti sūnaus kambarį. 23 d. ji buvo darbe, grįžo apie 20.00 val., kambarys buvo įrengtas. Vyrai negėrė. Jos vyras V. R. parvežė namo. Grįžęs žiūrėjo krepšinio rungtynes. Vyrai susiskambino, kalbėjo tik apie krepšinio rungtynes. Sekančią dieną vyras išvažiavo į parduotuvę. Grįžęs papasakojo, kad buvo sutikęs V. R., kuris atrodė baisiai, buvo ištinęs, į žmogų nepanašus, sakė sumušė kaimynas. Paminėjo, kad R. pažįsta apie 7 metus, normali tvarkinga šeima. Jai apie V. R. sumušimą papasakojo sutuoktinis, pati sumušto nematė. Rutkauskai nėra minėję, kad konfliktuoja su kaimynais.

L. S. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusįjį pažįsta. Su nukentėjusiuoju draugai. 2010-12-23 jis su V. R. įrenginėjo savo vaiko kambarį. Apie 21.00 val. jis V. R. nuvežė namo. Po to bendravo su juo telefonu apie krepšinio rungtynes. Iš balso suprato, kad V. R. nebuvo išgėręs. Kitą dieną jis V. R. sutiko prie prekybos centro „Savas“, jis buvo ištinęs, buvo kraujosruva po akim, atrodė siaubingai. Papasakojo, kad sumušė kaimynas. Jis leido muziką, atėjo moterys ir jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, prašė patildyti muziką, jis nepatildė. Po to atėjo antrą kartą, moterys plūdo necenzūriniais žodžiais, o vyrai jį sumušė. Sakė vyrai buvo du, kuris sudavė neįvardijo. Buvo atvykusi policija. Sakė kreipsis į gydymo įstaigą. Paminėjo, kad Rutkauskų šeima padori, tvarkinga.

Žemesnės instancijos teismas

L. R. Č. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Dainavos PK KPS tyrėja, dėl įvykių gausos tiksliai pasakyti negali, prašo vadovautis jos parodymais duotais apklausos metu. Teismas juos pagarsino, kuriuose nurodyta, kad 2010-12-24 apie 00.05 val., iš policijos budėtojo gavo pranešimą, kad adresu V. K. pr.41-60, Kaune, V. R. sumušė kaimynas. Ji kartu su Girstupio PN vyr. postiniu R. C. nuvyko minėtu adresu. Duris atidaręs asmuo prisistatė V. R.. Įėjus į butą, grumtynių ar kitokio patirto fizinio smurto požymių aplinkoje nesimatė. Paklausus, V. R. negalėjo detalizuoti ir papasakoti įvykio aplinkybių, motyvuodamas, kad dabar gerai neatsimena ir paprašė jam duoti laiko pagalvoti. V. R. kalbėjo nerišliai, negalėjo tiksliai įvardinti dėl ko kvietė policiją. Iš asmens elgesio ir nerišlaus pasakojimo buvo galima suprasti, kad jis buvo neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis svirduliavo. Pilietis sakė, kad jis šiuo metu yra išgėręs alkoholio, todėl nelabai ką gali papasakoti. Nepaminėjo asmens, kuris galimai jį sužalojo, jokių anketinių duomenų. Paklausus apie kaimyną, jis kaimyno, kuris jį galimai galėjo sužaloti, neįvardino. Apžiūrėjus V. R. išorę, jokių aiškių fizinio smurto požymių ant išorinio matomo kūno paviršiaus nepastebėta, išskyrus kairės pusės veido srityje buvo pastebėtas nežymus balkšvas paraudimas. Pasiteiravus V. R. iš kur atsirado šis paraudimas ant veido, jis atsakė, kad nežino ir paaiškinti negali. V. R. buvo pasiūlyta medicininė pagalba, tačiau jis jos atsisakė, motyvuodamas, kad jaučiasi gerai, sužalojimų, dėl kurių reikalinga medicininė pagalba, nepatyrė (1 t. b.l. 61-62). Liudytoja patvirtino, kad jai dėl parodymų niekas įtakos nedarė ir išankstinio nusistatymo neturėjo. Ji tarnybinį pranešimą rašė, kuriame nurodė teisingas aplinkybes.

L. R. C. parodė, kad nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiojo neatsimena, taip pat neatsimena įvykio. Teismas parodymus pagarsino, kuriuose nurodyta, kad 2010-12-24 apie 00.40 val. kartu su tyrėja R. Č. nuvyko adresu V. K. pr. 41-60, Kaune, pagal V. R. telefoninį pranešimą, kad jį sumušė kaimynas. V. R. sunkiai mėgino paaiškinti kas atsitiko, kodėl kvietė policiją, tik nerišliai aiškino jog dėl visko kaltas kaimynas. Į klausimą, ar jį sumušė kaimynas, jis nieko neatsakė, prašė jam duoti laiko pagalvoti, nes šiuo metu jis nieko neatsimena. Nurodė, kad šiuo metu yra išgėręs ir todėl nieko neatsimena. V. R. svirduliavo, iš jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Ant jo kairės pusės veido srities ties akimi buvo nežymus paraudimas, jokių smurtinių žymių ant jo kūno dalių nepastebėta. Paklausus dėl paraudimo ant veido, jis pasakė, kad nieko nežino. Bute kitų asmenų nepastebėta, laiptinėje taip pat kaimynų, kitų asmenų išėjusių nebuvo, kas galėtų apie šią situaciją ką nors pasakyti. V. R. pasiūlė medicininę pagalbą, bet jis atsisakė, sakydamas, kad jaučiasi gerai ir jam jokios pagalbos nereikia(1 t. b.l. 59-60). Teisme paaiškino, jog jo parodymai buvo teisingai užrašyti.

Liudytojas E. L. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Girstupio PN tyrėju. Į jo funkcijas įeina priimti asmenų besikreipiančių į policijos įstaigą protokolus – pareiškimus dėl jų atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų. Protokolas – pareiškimas surašomas iš jų pasakojimo. Kai užrašoma, žmogus perskaito ir pasirašo, kad protokolą perskaitė, surašyta teisingai. Neprisimena, ar protokolą pats nukentėjusysis skaitė ar jis perskaitė. Svarbi aplinkybė, ar vienas asmuo vartojo smurtą ar keli nukentėjusiojo atžvilgiu, ar nukentėjusysis atpažįsta užpuoliką, nes nuo to priklauso pasekmės. Jis iš pareiškimo suprato, kad nukentėjusįjį sumušė pažįstamas žmogus, todėl jam suteikė minimalią teisinę informaciją, kur jis gali kreiptis. Teismui pagarsinus pareiškimo protokolą( b.l. 11) , liudytojas E. L. patvirtino, jog detalės kiek žmonių sumušė pareiškėją yra svarbios, todėl jeigu užrašyta jog į jo butą atėjo 58-ojo buto gyventoja, pareikalavo patylinti muziką, jis nepakluso, po kiek laiko į butą atėjo 58-ojo buto gyventojas, buto šeimininkas, jis pravėrė buto duris ir jis jam nieko nesakęs keletą kartų kumštimis smogė į veido sritį, dėl jo jam šiuo metu patinęs kairys paakys, vadinasi taip pareiškėjas nurodė įvykio aplinkybes, kurias jis užrašė.

Liudytoja L. T. parodė, kad kaltinamasis R. T. yra jos vyras. Su kaimyne J. R. yra bendradarbės. 2010-12-23d. apie 23.00 val. jų šeima jau miegojo. Buvo atvažiavusi dukra su vyru ir mažamečiu vaiku. Išgirdo labai garsiai sklindančią muziką, suprato, kad leidžia kaimynas, nes ne pirmą kartą. Atsikėlusi nuėjo pas kaimyną, pabeldė į duris, niekas neatidarė durų. Tada paskambino, kaimynas atidarė duris, ji paprašė pritildyti muziką, jai atsakė necenzūriniais žodžiais- dingti. Muzikos nepritildė. Grįžus į butą, papasakojo vyrui, jis liepė kviesti policiją. Nuėjo antrą kartą ir paprašė patildyti muziką, nes prikėlė anūkę. Ji buvo prie jo durų, prie laiptų, kaimyno buto viduje nieko nematė. Jai atsakė tokiais pačiais necenzūriniais žodžiais kaip ir pirmą kartą. Atėjo dukra, kuri stovėjo prie jos buto durų. Ji kaimynui pasakė, kad iškvies policiją, jis buvo išgėręs ir įniršo. Pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Tada atėjo vyras ir žentas, liepė kviesti policiją ir jas išsivedė. Pritildė muziką. Kaimynas buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Sužalojimo požymių nepastebėjo, tik buvo veidas ištinęs nuo alkoholio. Grįžę nuėjo atsigulti. Ji policijos neiškvietė, nepatogu buvo. Kaimynas agresyvus savo šeimoje, svetimiems agresijos nerodė. Paminėjo, kad jų laiptinės aikštelėje gyvena kaimynė D., kuri jai sakė, kad visą įvykį matė per durų akutę. Šias teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu( t.2.b.l.23-32 ).

Liudytoja K. G. parodė, kad 2010-12-23 apie 16.00 val. su savo vyru M. G. ir dukra atvyko pas tėvus T. į svečius. 16.30 val. ji buvo išėjusi į laiptinę, išgirdo pas kaimyną triukšmą. Prieš tai matė grįžtančią kaimyno žmoną iš darbo girtą. Girdėjo kaip vyko triukšmas jų bute. Jų šeima apie 22.00 val. nuėjo miegoti. Apie 23.00 val. išgirdo garsiai grojančią muziką. Prabudo vaikas. Pirmą kartą nuėjo mama prašyti patildyti muziką, bet dar garsiau pradėjo groti. Tada išėjo ji ir pamatė, kad kaimynas plūsta necenzūriniais žodžiais jos mamą, ji priėjo prie durų ir paprašė kaimyną ramintis, nes prikėlė vaiką. Jos abi stovėjo tarpdury, į laiptinę nebuvo išėjusi. Išplūdo ir ją necenzūriniais žodžiais. Kaimynas buvo girtas, svirduliavo, akys buvo apdujusios. Muzikos nenutildė. Atėjo jos vyras M. G. ir ją nusivedė migdyti vaiką. Paskui nuėjo jos tėtis R. T. ir pasakė neprasidėti, o kviesti policiją. Tada po kiek laiko muzika nutilo. Mama nusprendė nekviesti policijos. Užmigdžius vaiką, ėjo į virtuvę atsigerti vandens ir pro langą matė atvažiavusią policiją. Policijos pareigūnai pas juos neužėjo. Nurodė, kad jos sutuoktinis nemušė kaimyno, ji visą laiką jį matė. Nemušė jo ir tėtis. Jis tik mamą nusitempė ir pasakė neprasidėti su kaimynu ir uždarė duris. Daugiau niekas į laiptinę nebuvo išėję. Mano, kad nukentėjusysis nori pasipelnyti. Šias teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu( t.2.b.l.8-14 )

Liudytojas A. J. parodė, kad kaltinamieji yra geri pažįstami, gyvena tame pačiame name. Nukentėjusįjį pažįsta, jis su jo broliu draugauja, piktumų neturi. Sausio mėnesio 6 ar 7 dieną sutiko V. R., kuriam po akim matėsi kraujosruva. Paklausus, kas atsitiko, atsakė, kad prieš kažkiek laiko jį sužalojo rajone, nieko iš jo neatėmė. Jis sausio pabaigoje gavo šaukimą į Dainavos PK dėl įvykio. J. T. vadina Radiku – R. T. jam nesakė apie konfliktą iki kol negavo šaukimo. Po to pasakė, kad V. R. parašė pareiškimą. Jam V. R. sakė, kad jei jis nebūtų parašęs pareiškimo, tai būtų parašęs kaimynas. Neklausė, dėl ko R. T. būtų galėjęs rašyti pareiškimą. Nurodė, kad V. R. išgėręs yra neadekvatus. Nukentėjusysis jam neaiškino dėl sumušimo. Jis pagalvojo, kad grįžtant namo prie jo kas nors prisikabino, todėl paklausė, ar nieko iš jo neatėmė. Apie įvykį sužinojo iš R. T., kai gavo šaukimą atvykti į policiją.

Liudytoja D. U. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kaltinamieji kaimynai. Nukentėjusysis taip pat kaimynas. Santykiai su abejais kaimynais normalūs, nesipyksta. Įvykis įvyko 2010-12-23, tą dieną buvo grįžus iš darbo. Po 23.00 val. buvo garsiai leidžiama muzika, tačiau kentėjo. Galvojo kaimynas V. R. išgėręs, nes yra mačiusi jo agresyvumą, todėl eiti raminti jai vienai buvo nedrąsu. Vėliau būtų ėjusi prašyti patildyti muziką, bet išgirdo , kad išėjo kaimynė L. T.. Ji nuėjo pažiūrėti pro durų akutę ir visą laiką stebėjo kas vyksta. Pirmą kartą kaimynė gražiai paprašė patildyti muziką, prisimena kaip sakė „mano sienos kilnojasi“. Kaimynas muziką kelioms minutėms išjungė. Po kelių minučių vėl paleido, garsas buvo didelis. Vėl išėjo kaimynė, pabeldė į kaimyno duris ir paprašė pritildyti muziką, nes pas ją buvo anūkė, o ji stebėjo pro durų akutę. Tada kaimynas V. R. ją pradėjo plūsti visokiais žodžiais, vadino visokiais negražiais žodžiais, kad jai liežuvis nesiverčia juos pasakyti teisme. Girdėjo kaip kaimynės dukra pasakė, kad prikėlė mergaitę. Ji buvo tarpduryje, nebuvo iki mamos atėjus. V. R. ji nematė, tik girdėjo jo balsą, nes jo buto durys užstoja jos buto duris, jei pilnai atidaro, tuo metu V. R. nebuvo pilnai atidaręs durų, tik pravėręs. Ji labiau matė T. durų pusę. Kaltinamųjų tą vakarą nematė. Daugiau nieko negirdėjo. Buto durys užsidarė. Dar kurį laiką grojo muzika. Pas ją niekas nebuvo atėjęs. Ryte išvažiavo į tėviškę. Tą vakarą per akutę matė tik kaimynę L. T., pas juos tarpduryje girdėjo jų dukros balsą, ji nebuvo išėjusi. Moterys jo prašė gražiuoju patildyti muziką, gal kokį negražų žodį ir pasakė, bet įvardinti negali. Aikštelė per akutę plačiai matosi ir būtų pastebėjusi, jeigu būtų mušęsi. Ji susidarė įspūdį, kad V. R. tą vakarą buvo išgėręs. Paminėjo, kad teko vieną kartą kviesti greitąją pagalbą, nes pas ją buvo atėjusi kaimyno V. R. žmona su vaiku, nes jis buvo susipjaustęs ranką. Negali pasakyti, kad kaimynas V. R. piktnaudžiauja alkoholiu, yra blogas, bet išgėręs garsiai klausosi muzikos. V. R. prašė jos paliudyti policijoje, bet ji jam pasakė, kad nieko nematė, nes nenorėjo kištis, o kai sužinojo jog byla jau teisme ir kaimynai teisiami, ji nusprendė papasakoti tai ką matė. Šias teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu( t.2.b.l. 33-39)

Specialistė L. K. paaiškino, kad ji 2011-01-05 apžiūrėjo nukentėjusįjį V. R., buvo viena poodinė kraujosruva prie kairės akies. Jis pateikė medicininius dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, jog buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Objektyvus požymis yra tai, kad jam buvo trauminis poveikis į kairę akį. Jam buvo suduoti smūgiai į galvą ir veidą. Sužalojimo pobūdis leidžia spręsti, kad toks sužalojimas gali būti padarytas smūgiuojant į tą pačią vietą kelis kartus. Kraujosruvos ir patinimai išryškėja individualiai – gali po valandos, dviejų. Iš karto po smūgio neišryškėja. Po smūgio vystosi minkštųjų audinių patinimas. Praėjus laiko tarpui po smūgio kraujosruva buvo šviesiai rausva, rausvai violetinė, po to įgauna atspalvį. Medicininiuose dokumentuose okulisto buvo aprašyta apie kairės akies kraujosruvą ir, kad nustatyti reiškiniai, kas nurodo ūmią galvos smegenų traumą. Buvo eilė įvairių nusiskundimų, buvo nustatyti stazės reiškiniai, galvos smegenų edemos reiškiniai, kas rodo smegenų sukrėtimą. Okulistas nustatė stazę, kurios susimuliuoti negalima. Įtakos sužalojimo sunkumo laipsniui neturi, kad nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigą po kelių dienų. Negali tiksliai nurodyti, kad sužalojimai padaryti 2010-12-23, galėjo būti ir 22 d. Darė išvadas iš pateiktų medicininių dokumentų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo ištirti, įvertinti ir šie rašytiniai įrodymai:

Policijos suvestinių ROIK 0110000702232 pranešimu nustatyta, kad pranešimas gautas 2010-12-24 00.05 val. iš tel. 776168 apie tai, kad R., gyv. (duomenys neskelbtini), sumušė kaimynas Radikas, vyriškis medikų pagalbos atsisako (1 t. b.l. 12-13).

Nukentėjusiojo V. R. pareiškimo protokolu rašytu policijoje 2010-12-24, jog 2010-12-23, apie 23 val. jis savo bute garsiai klausėsi muzikos. Į jo butą atėjo 58-ojo buto gyventoja, pareikalavo patylinti muziką, jis nepakluso, po kiek laiko į butą atėjo 58-ojo buto gyventojas, buto šeimininkas, jis pravėrė buto duris ir jis jam nieko nesakęs keletą kartų kumštimis smogė į veido sritį, dėl ko jam šiuo metu patinęs kairys paakys. Prašė sudrausminti šį asmenį( b.l. 11, t.1).

Iš 2011-01-05 specialisto išvados Nr. G 32/11(02) matyti, kad V. R. medikams paaiškino, kad 2010-12-23 kumščiais į veidą ir galvą buvo sumuštas dviejų kaimynų. V. R. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis ir galėjo gautis tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2010-12-23. Galvos smegenų sukrėtimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t. b.l. 23).

VĮ Kauno apskrities ligoninės ligos istorijos išrašu nustatyta, kad V. R. dėl pažįstamų asmenų sumušimo nuo 2010-12-27 iki 2010-12-30 gydėsi stacionare (1 t. b.l. 20).

Medicininėse pažymose nurodyta, kad V. R. nuo 2010-12-27 iki 2011-01-12 buvo nedarbingas (1 t. b.l. 21-22).

Akistatos protokolu tarp nukentėjusio V. R. ir kaltinamųjų R. T. ir M. G., kurio metu kiekvienas iš jų liko prie tų pačių parodymų ( t.1.b.l. 29-31).

J. R. ir V. R. pateiktomis telefonų išklotinėmis( b.l. 33-36). Iš 2011-04-19 policijos pavedimo ir atsakymo į jį, matyti, jog siekiant išsiaiškinti asmenis galėjusius suteikti informacijos apie vykusį incidentą buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) namo butų Nr. 67,70, 72 gyventojais, tačiau jie nesuteikė informacijos apie įvykį( t.1.b.l. 73). Teismo posėdžio metu buvo pateiktos fotonuotraukos laiptinės esančios penktame aukšte adresu (duomenys neskelbtini) name(b.l. 193, t.1.).

Šioje byloje neginčytinai nustatytos šios aplinkybės: jog 2010-12-23d. laikotarpiu nuo 23.00 iki 24.00 val. daugiabučio namo, esančio(duomenys neskelbtini), laiptinės penktame aukšte, 60- tame bute nukentėjusysis V. R. leido garsiai muziką, kuri šv.Kūčių išvakarėse, trikdė kaimyninių butų gyventojams ramybę, poilsį, ramų miegą, tai patvirtina nuk. V. R., jo žmonos J. R., kaltinamųjų ir jų žmonų parodymai, bei liudytojos D. U. parodymai. Konflikto kilusio tarp kaimynų priežastimi buvo garsiai grojama muzika V. R. bute. Pirmieji veiksmai, kurių ėmėsi penkto aukšto laiptinės gyventojai buvo tai, kad liudytoja L. T. išėjo į laiptinę, pabeldė į kaimyno duris, o šiam pravėrus duris paprašė pritildyti muziką, nurodė priežastį – miega jos mažametė anūkė( šios aplinkybės įrodytos L. T. parodymais, liudytojos D. U. parodymais, kaltinamųjų paaiškinimais, nuk. V. R. parodymais ir kt.medžiaga). Nustatyta ir tai, kad nukentėjusysis V. R. į kaimynės prašymą nekreipė dėmesio ir toliau garsiai leido muziką( visų teisme apklaustų kaimynų parodymai sutampa ir dėl šių aplinkybių). Tiesiog ignoravo kaimynės prašymą, nuk. V. R. pripažindamas jog elgėsi negerai, manė jog buvo tokia nuotaika dėl to, kad lietuviai laimėjo rungtynes, be to jis išgėrė du butelius alaus. Muzikai netylant, L. T. antrą kartą išėjo į laiptinę, beldė į kaimyno duris, kol atidarė duris nukentėjusysis ir pareikalavo išjungti muziką, nes prižadino vaiką. Šios aplinkybės įrodytos liudytojos K. G.,L. T., D. U. parodymais, iš dalies nuk. V. R. parodymais ir J. R. parodymais, kad L. T. atėjo ir antrą kartą, reikalaudama išjungti muziką. Byloje nustatyta ir tai, kad šio konklikto metu nukentėjusysis V. R. ir jį raminti atėjusi L. T. garsiai vartojo vienas kitą įžeidžiančius žodžius, tačiau nukentėjusysis vartojo necenzūrinius žodžius, kuriuos pasakyti garsiai liudytoja D. U. teisme neišdrįso( liudytojos D. U. parodymai). Šioje byloje nustatyta ir tai, kad nuk. V. R. 2010-12-24d. 00val.19min. kreipėsi į policiją telefonu pranešdamas, jog jį sumušė kaimynas Radikas, medikų pagalbos atsisakė( t.1.b.l. 13). Nustatyta, jog Radiku yra vadinamas R. T. (liudytojo A. J. parodymai, A. R. parodymai duoti teisme). Atvykus policijos pareigūnams, jis atsisakė rašyti pareiškimą, pastarieji matė paraudimą kairiame paakyje, tačiau tvirtinti jog tai sumušimo žymė negali. Nuk. V. R. buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas, teigė jog medikų pagalba nereikalinga, todėl paaiškinę tvarką, kad gali atvykti į nuovadą ir parašyti pareiškimą, jie išvyko, surašė tarnybinius pranešimus( liudytojų R. Č. ir R. C. parodymai, tarnybinis pranešimas, apklausos ikiteisminio tyrimo metu t.1.b.l. 12, 59-62). 2010-12-24 kreipėsi į KMUK SPS, konsultuotas neurologo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomograma - trauminių pakitimų nėra(b.l. 23,t.1). 2010-12-27 kreipėsi į Dainavos polikliniką, iš kur paguldytas į Kauno ligoninės stacionarą. Teismo med. eksperto išvada: konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui( t.1.b.l. 23). Nuk. V. R., jo sutuokinė J. R. teigia jog V. R. sužalojo kaltinamieji R. T. ir M. G.. Kaltinimai pareikšti kaltinamiesiems, juos kaltinant jog pašalinių žmonių akivaizdoje, elgdamiesi įžūliai, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė V. R. du smūgius į galvą, tokiu būdu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, bei nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. R. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009 ir kt.). Viešosios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) įkaltinimo, tačiau veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu yra ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, bet specifinis nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį dispozicijoje. Nenustačius BK straipsnio dispozicijoje nurodyto veikos motyvo ar tikslo, negali būti laikoma, kad asmuo padarė jam įkaltinamą veiką.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2010 m. gruodžio 23 d. vakarą visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta nuk. V. R. garsiai leidžiant muziką, kuri trikdė kaimynų Tamaliūnų, jų vaikų Grinevičių bei pastarųjų mažametės dukters ir gretimo buto kaimynės D. U. prieššventinį poilsį, rimtį ir nustatytą tvarką. Protokole-pareiškime nukentėjusysis teigė, kad jis garsiai klausėsi muzikos, atėjo kaimynė prašė pritildyti muziką, bet jis nepakluso.... po kurio laiko atėjo kaimynas ir sudavė kumštimi į veido sritį(.....) savo kaltę dėl garsiai leidžiamos muzikos nakties metu jis pripažįsta(b.l.11). Teisme, konflikto priežastimi nuk.V. R. įvardijo tai, kad jis garsiai klausėsi muzikos. Liudytojos L. T. ir K. G. teismui paaiškino, jog įvykio vakarą nuėjus miegoti staiga iš kaimyninio buto pasigirdo garsi muzika, kuri prižadino visą šeimą. Taip pat įvykio vakaro aplinkybes paaiškino kaltinamieji R. T. ir M. G.. Apklausta liudytoja J. R. teisme patvirtino, jog įvykio vakarą jos vyras garsiai klausėsi muzikos, tačiau ji jo nesudrausmino. Liudytoja D. U. (gyvenanti gretimame bute Nr.59) teisme parodė, jog ji negalėjo ilsėtis dėl to, kad kaimynas garsiai leido muziką, net apsidžiaugė, kai kaimynė L. T. nuėjo V. R. raminti. Ji matė ir girdėjo, jog ne tik garsiai leido muziką V. R., bet nuėjusią raminti L. T. jis išvadino negražiais, necenzūriniais žodžiais, kurių ji įvardyti teisme nedrįsta. Nustatyta ir tai, kad L. T. ėjo du kartus raminti kaimyną V. R., nes po pirmojo pokalbio šis nepakluso ir toliau garsiai leido muziką. Antrą kartą atėjus , kaip parodė liudytoja L. T. neblaivus V. R. ją ir jos dukrą išvadino necenzūriniais žodžiais, teismui nurodė kokiais, keikėsi rusiškai, išvadino jas nepadoriais žodžiais. Tą patį patvirtino ir K. G.. Liudytoja D. U. teismui patvirtino, kad tą vakarą jos poilsį sutrikdė ne kaltinamieji ar jų žmonos, o priešingai nukentėjusysis V. R.. Teismas vertindamas įrodymus atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos D. U. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi ji neturi jokio suinteresuotumo tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamųjų atžvilgiu. D. U. patvirtino, kad jos santykiai su abejais kaimynais normalūs, vienodi. Prokurorė prašė nevertinti D. U. parodymų, jais nesivadovauti, kadangi pastaroji sutiktam V. R. buvo sakiusi jog ji nieko nematė ir nieko nežino apie tą vakarą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog D. U., kaip vienintelė penkto aukšto laiptinės gyventoja ( Rutkauskų ir Tamaliūnų artimiausia kaimynė, gyvenanti 59-tame bute), nebuvo apklausta, apie įvykio aplinkybes. Tai laikytina, ne kurio nors proceso dalyvio, bet institucijų atlikusių ir kontroliavusių ikiteisminį tyrimą, darbo trūkumu. Todėl teismas vertindamas šios liudytojos parodymus laiko juos objektyviais, nesuinteresuoto asmens parodymais. Byloje apklausus liudytojais L. T., K. G., D. U., nei viena nenurodė tokių aplinkybių jog kaltinamieji įvykio vakarą būtų laiptinėje triukšmavę, atlikę nors kokius veiksmus, kurie būtų trikdę visuomenės tvarką ir rimtį. Liudytoja J. R. teigė jog kaltinamojo M. G. balso ji negirdėjo, tik jį matė savo bute, stovintį prie gulinčio jos vyro V. R.. Laiptinėje girdėjo keiksmažodžius, kuriuos vartojo L. T., K. G. ir R. T.. Pastaroji taip pat teigė jog vyras klausėsi muzikos „garsokai“ ir kad viskas nuo to ir prasidėjo. Taigi šie ištirti ir įvertinti įrodymai nepatvirtina suformuluotų kaltinamiesiems kaltinimų demonstravus nepagarbą aplinkiniams bei sutrukdžius visuomenės rimtį ir tvarką.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos, tokią praktiką yra suformavęs teismas LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011-10-25 nutartyje, baudž.byla Nr.2K-454/2011. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Padarinių atsiradimo klausimas pirmiausia yra faktinių bylos aplinkybių nustatymo klausimas. Šioje byloje nustatinėtinos aplinkybės: ar V. R. buvo padarytas sužalojimas, ar jis atsirado kaltinamųjų veiksmų pasekoje ir kokios tokio elgesio paskatos, motyvai.

Kaltinamųjų R. T. ir M. G. veika buvo kvalifikuota ne tik pagal sveikatos sužalojimo laipsnį, bet ir kaip padarytą dėl chuliganiškų paskatų( kvalifikuota sudėtis). Šioje byloje neginčijamai nustatyta jog konfliktas tarp kaimynų kilo, dėl per garsiai klausomos muzikos nakties metu. Taip pat nustatyta jog V. R. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui, sužalojimas galėjo gautis tiriamojo nurodytu laiku 2010-12-23 ( t.1.b.l. 23). Apklausta ekspertė L.Karčiauskaitė teisme nurodė, jog objektyvus požymis yra tai, kad jam buvo trauminis poveikis į kairę akį. Sužalojimo pobūdis leidžia spręsti, kad toks sužalojimas gali būti padarytas smūgiuojant į tą pačią vietą kelis kartus. Nukentėjusio žmona J. R. teisme teigė, kad antrą kartą kaimynė atėjo su dukra, jos rėkė visokiais žodžiais, vartojo necenzūrinius žodžius. Išgirdo ir kaimyno R. T. balsą. Jie visi trys vartojo necenzūrinius žodžius. Žento balso negirdėjo. Išgirdus triukšmą išėjo iš kambario, pamatė nugriuvusį vyrą ir stovintį Marių pas juos koridoriuje. Paties smūgio nematė. Apklausti liudytojais nukentėjusio sūnus A. R., S. B. pačio įvykio nematė, tačiau žino apie tai iš nukentėjusiojo pasakojimo. J. B. parodė, tik tai, ką jai sakė jos vyras S. B. po susitikimo su V. R.. Nukentėjusysis V. R. kategoriškai teisme teigė jog jį sužalojo R. T. ir M. G. kumštimi į veidą, po kartą suduodant į tą pačią veido sritį. Teismas vertindamas parodymų patikimumą, jų išsamumą privalo patikrinti duotų parodymų nuoseklumą. Kaltinamieji nuo įtarimų pareiškimo dienos iš esmės savo pozicijos nekeitė, teigė, jog tą vakarą su nukentėjusiu nebendravo, tik kaltinamasis R. T. pasikvietė savo sutuoktinę sakydamas, kad kviestų policiją ir neprasidėtų su juo. M. G. teigia jog visiškai su nukentėjusiuoju nebendravo, ir mano jog pastarasis tą vakarą jo net nematė. Jų duotus paaiškinimus patvirtina apklaustos žmonos L. T. ir K. G., nors akivaizdu jog jos suinteresuotos šios bylos baigtimi, todėl teismas vertindamas šių asmenų parodymus juos vertina kitų įrodymų kontekste, tiek kiek jie sutampa, ir kiek nesutampa su kitais labiau objektyviais įodymais. Liudytoja D. U. teisme parodė, kad ji visą įvykį stebėjo per savo buto durų akutę ir gali patvirtinti jog penkto aukšto laiptinės aikštelėje matė tik L. T., girdėjo nuk. V. R. keiksmažodžius, L. T. ir K. G. kalbą. Kaltinamųjų tą vakarą ji negirdėjo ir nematė. Jeigu kaltinamieji būtų mušę kaimyną ji būtų mačiusi ir girdėjusi. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja parodė, kaip ji stebėjo laiptinės aikštelę per savo buto durų akutę, kur stovėjo L. T. pirmą kartą atėjusi raminti, ir kur stovėjo L. T. atėjusi raminti kaimyną V. R. antrąjį kartą, kur stovėjo pastarosios dukra( t.2.b.l. 33-39). Iš esmės liudytojų L. T. ir K. G. nurodytos buvimo vietos įvykio vakarą sutapo su liudytojos D. U. duotais parodymais parodymų patikrinimo vietoje metu. Analizuojant nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusysis pranešdamas policijai telefonu apie įvykį nurodė jog jį sumušė tik vienas asmuo- Radikas( b.l. 13). Sekančią dieną nuvykęs į policiją parašė pareiškimą, kuriame taip pat nurodė, jog jį sumušė kaimynas, 58-ojo buto šeimininkas(b.l.11, t.1), apie antrą asmenį neužsiminė, kas galimai ir patvirtina kaltinamojo M. G. teiginį, jog V. R. įvykio vakarą M. G. nematė. Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas E. L. teismui nurodė, jog pareiškimą surašė jis pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jeigu sakė jog mušė vienas, tai taip ir užrašė. Jis tik išaiškino tvarką, kur reikėtų kreiptis dėl privataus kaltinimo. Į telefoninį iškvietimą atvykę policijos pareigūnai R. Č. ir R. C. ( apklausus teisme) negalėjo prisiminti įvykio aplinkybių, prašė pagarsinti jų rašytus tarnybinius pranešimus ir apklausas , kadangi tuo metu geriau prisiminė aplinkybes. Nurodė, kad nuvykus pagal iškvietimą duris atidaręs asmuo prisistatė V. R.. Įėjus į butą, grumtynių ar kitokio patirto fizinio smurto požymių aplinkoje nesimatė. Paklausus, V. R. negalėjo detalizuoti ir papasakoti įvykio aplinkybių, motyvuodamas, kad dabar gerai neatsimena ir paprašė jam duoti laiko pagalvoti. V. R. kalbėjo nerišliai, negalėjo tiksliai įvardinti dėl ko kvietė policiją. Iš asmens elgesio ir nerišlaus pasakojimo buvo galima suprasti, kad jis buvo neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis svirduliavo( šie parodymai sutampa su liudytojų L. T. ir K. G. parodymais dėl nuk.V. R. išvaizdos, būsenos). Nepaminėjo asmens, kuris galimai jį sužalojo, jokių anketinių duomenų. Paklausus apie kaimyną, jis kaimyno, kuris jį galimai galėjo sužaloti, neįvardino. Sakė, kad medicinos pagalbos jam nereikia. Ties akimi matėsi paraudimas, tačiau ar tai buvo sumušimo žymė, tvirtinti negali. Liudytojas A. J. teismui parodė, kad 2010m. sausio 6ar 7d. jis buvo sutikęs V. R. ir pastarasis jam minėjo jog jį kažkas sumušė rajone. Jis tik paklausęs ar nieko neatėmė, pastarasis pasakė jog nieko. 2011-01-07 skunde dėl nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą( t.1.,b.l. 5-7) V. R. nurodė tokias aplinkybes, kad jis įvykio vakarą buvo namuose ir klausėsi muzikos. Nepatenkinta šiuo elgesiu, atėjusi 58-ojo buto kaimynė, ant jo šaukė ir reikalavo išjungti muziką. Jam neįvykdžius jos reikalavimo, po poros minučių į jam priklausančio buto duris paskambino , o jam jas atidarius, į jam priklausantį butą, įsiveržė 58-ojo buto kaimynas, kartu su dukters vyru ir veikdami bendrai sudavė jam smūgius į galvą, ko pasekoje, buvo sutrikdyta jo sveikata. 2011-01-28 apklaustas liudytoju nurodė, kad ir antrąjį kartą atėjo L. T., kuri dar kartą pareikalavo pritildyti muziką, keikėsi, kokiais žodžiais neprisimina. P. T. buto durų stovėjo jos dukra. Iš jų buto išlėkė R. T. ir nieko nesakęs iš karto trenkė iš dešinės rankos į kairės akies sritį. Iš karto po jo smūgio pamatė, kaip prilėkė jo žentas ir smūgiavo į tą pačią akį. Nuo šio smūgio nukrito nugara į buto vidų, o žentas įbėgo į koridorių iš paskos(...). Nukentėjusysis teisme negalėjo paaiškinti, kodėl iš pradžių nurodė vienokias aplinkybes, o paskui nurodė kitokias, dėl esminių dalykų, sumušusių jį asmenų skaičiaus, vietos kurioje jis buvo sužalotas, bute ar prie buto durų. Dėl šių priežasčių teismas nukentėjusiojo parodymus laiko nenuosekliais dėl esminių įvykio aplinkybių. Liudytoja J. R. nukentėjusio sutuoktinė yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl parodymus vertina tiek kiek jie sutampa su kitais įrodymais ištirtais teisme. Liudytoja D. U. teismui patvirtino, jog ji tą vakarą stebėdama laiptinės aikštelę per buto durų akutę, matė ir girdėjo konfliktą tarp nukentėjusiojo V. R. ir jo raminti atėjusios kaimynės L. T., matė pastarosios dukrą, tačiau nei M. G. nei R. T. laiptinės aikštelėje nematė ir negirdėjo. Nukentėjusysis ir jo atstovas teigė, jog atidarius nukentėjusio duris yra užstojamas vaizdas , todėl D. U. ir negalėjo matyti laiptinės, bei joje buvusių žmonių. Teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais, nes D. U. tiksliai nurodė vietą kur įvykio vakarą stovėjo L. T. ir kur stovėjo K. G.. Be to, nukentėjusysis teisme paaiškino, jog po antro smūgio į jo buto koridorių buvo įėjęs M. G., o kai prabudo, jo jau šalia nebuvo, o buto durys buvo uždarytos. Todėl jeigu vertinti šią aplinkybę, buto duris turėjo uždaryti M. G., ir D. U. būtų mačiusi tą momentą kaip duris uždarė M. G.. Tačiau D. U. teisme parodė, kad V. R. durys buvo tik pravertos, o ne visiškai atidarytos. Ji geriau matė T. durų pusės aikštelę, tačiau matė ir prie R. durų stovinčią L. T.. V. R. nematė, tik girdėjo jo balsą. Po antro konflikto pastebėjo, kaip užsidarė R. durys, L. T. grįžo ir užsidarė duris, tuo viskas baigėsi, nors muzika dar kurį laiką grojo(b.l. 181, t.2). Taigi šioje byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų daryti išvadas jog būtent kaltinamųjų, ar bent vieno iš jų veiksmai sukėlė nukentėjusiajam pasekmes- nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nesant įrodytos veikos, nėra ir kito būtinojo sudėties elemento- priežastinio ryšio, kuris privalomai turi būti nustatytas tarp pasekmių ir neteisėtos veikos.

LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011 grąžinant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka teismas nurodė, kad „ teismas turėtų vertindamas byloje surinktus įrodymus kaip visumą, neteikdamas prioriteto kaltinantiems įrodymams (BPK 20 straipsnio 5 dalis), išsiaiškinti aplinkybes, lėmusias konfliktą tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, nes bet kuriuo atveju visuomenės rimties sutrikdymas – vertinamasis požymis, todėl teismas turi analizuoti priežastis, dėl kurių kilo konfliktas, kokie motyvai buvo lemiami panaudojant smurtą ir pan. (kasacinė nutartis Nr.2K-333/2009), spręsti dėl galėjusio būti netinkamo nukentėjusiojo elgesio įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui“. Šioje byloje kaltinimai R. T. ir M. G. buvo formuluojami atsižvelgiant tik į nukentėjusiam padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį ir tai, kad toks sužalojimas buvo padarytas daugiabučio namo laiptinėje.

Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad kaltinamieji R. T. ir M. G. veikdami bendrininkų grupėje dėl chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties, smogė nukentėjusiajam V. R., tuo padarydami pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip aukščiau nurodyta, remtis nenuosekliais nukentėjusiojo V. R. parodymais, jo žmonos J. R. parodymais, kuriuos teismas laiko subjektyviais, nes pastaroji bandė švelninti padėtį teisme sakydama jog jos sutuoktinis įvykio vakarą buvo blaivus, kai tuo tarpu pats pripažino jog buvo išgėręs du butelius alaus, ir tai, kad vyras niekada nesmurtaudavo, kai tuo tarpu liudytoja D. U. teigė, jog jai yra tekę matyti pastarojo agresyvumą, R. prašė iškviesti greitąją, nes V. R. buvo susipjaustęs ranką, vienareikšmiškai negali, ir juos vertina tik kitų įrodymų kontekste. Asmenys, kurie mažiausiai suinteresuoti šios bylos baigtimi, t.y. liudytoja D. U., A. J., policijos pareigūnai R. Č., R. C., E. L. nurodė įvykių eigą, asmenų elgesį po įvykio, bei pačio įvykio metu, ir šios jų nurodytos aplinkybės labiau patvirtino kaltinamųjų teiginius tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nei nukentėjusiojo ir jo žmonos nurodytas aplinkybes. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kilus pagrįstoms abejonėms, teismas, ištyręs visus esamus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti jų, todėl visos jos vertintinos kaltinamųjų naudai ir kaltinamieji išteisintini pagal pareikštus kaltinimus, nenustačius jų veiksmuose nusikalstamų veikų numatytų LR 284str.1d. ir 138str.2d.8p., sudėties (LR BK 303 str. 5d. 1 p.). Teismas vertino ir kaltinamųjų asmenybes. Nei vienas iš jų praeityje neteisti, turi šeimas, M. G. yra profesionalus karys, atlieka tarnybą Lietuvos kariuomenės motorizuotoje pėstininkų brigadoje “Geležinis vilkas“ . R. T. buvusios darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai( t.1.b.l. 100). Kaltinamasis M. G. charakterizuojamas puikiai, kaip pasižymintis ramiu, nešališku charakteriu, nelinkusiu į smurtą, yra emocionaliai stabilus ir objektyviai vertinantis aplinką(t.1.b.l. 125-126).

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiojo V. R. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ( t.1.b.l. 145-150) ir Valstybinės ligonių kasos pareikštas ieškinys dėl gydymo išlaidų atlyginimo( t.1.b.l. 41-47), atmestini BPK 115str.3d.1p. numatytais pagrindais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems R. T. ir M. G. paskirtos kardomosios priemonės– rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, panaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei LR BPK 297, 298, 301, 302, 303str. 5d.1p., 305str.3d., 307str. 308 str. str., teismas,

nusprendė:

I. R. T. nenustačius jo veikoje nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1d., 138 str. 2 d. 8 p. sudėties.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

I. M. G. nenustačius jo veikoje nusikalstamų veikų, numatytų 284 str. 1d., 138 str. 2 d. 8 p. sudėties.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

N. V. R. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl gydymo išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė