- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- I-4703-596/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02784-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Andrejaus Novikovas
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 1.16.6Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų
- 1.16.8Kiti tarnybiniai ginčai
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjui A. L., jo atstovui advokatui Andrejui Novikovui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Mildai Sokolovskienei, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Romualdui Narui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rezoliucijos, įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. L. skunde, kurį patikslino 2016-01-11, prašo: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) vadovo Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2014-01-20 sprendimą „Sutinku su komisijos siūlymu“ Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos (toliau – ir Rotacijos komisija) 2014-01-13 posėdžio protokole Nr. 5-3-P27-1 dalyje dėl Rotacijos komisijos pasiūlymo perkelti A. L. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – ir Širvintų r. PK) viršininko pareigų į kitas rotuojamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Rietavo policijos komisariato (toliau – ir Rietavo PK) viršininko pareigas; 2) panaikinti Vilniaus AVPK viršininko 2014-04-25 įsakymą Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos“; 3) įpareigoti Vilniaus AVPK grąžinti pareiškėją į Vilniaus AVPK Širvintų r. PK viršininko pareigas; 4) atlyginti už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK; 6) priteisti 580 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pirminiame skunde paaiškino, kad Policijos komisariato viršininko 2014-04-25 įsakymu, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 str. 1 d. 18 p. bei 57 str., buvo atleistas iš Širvintų r. PK viršininko pareigų. Mano, kad pastarasis įsakymas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas bei neteisingai pritaikius materialinės teisės normas, yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas. Nurodo, kad į Širvintų r. PK viršininko pareigas neterminuotam laikotarpiui buvo paskirtas viršininko 2009-01-27 įsakymu Nr. 10-TE-39, kuriame nėra nuorodos apie galimą rotaciją, apie kurią pareiškėjo niekas neinformavo, todėl nesupranta, kodėl rotacija jam buvo taikyta. Pagrindo taikyti rotacijos procedūrą ir nutraukti tarnybos santykius su juo nebuvo.
Nurodo, kad Rotacijos komisijoje nebuvo atestuojamas. Paskutinės atestacijos metu apie rotaciją nekalbėta, atestacijos komisijos išvadoje buvo parašyta, kad tinka eiti pareigas. Niekas nepasakė, koks tarnybinis būtinumas yra jį rotuoti į Klaipėdos AVPK Rietavo PK. Tvirtina, kad pažeidžiama konstitucinė teisė ir pareiga būti kartu su sūnumi, jį auklėti. Pareiškėjo nuomone, tokia galimybė susidoroti su kai kuriems policijos vadovams neįtinkančiais pareigūnais atsirado todėl, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos sąlygų ir tvarko apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013-05-14 įsakymu Nr. 1V-419, nenustatyta nei kiekybinių, nei kokybinių veiklos vertinimo, nei socialinio pobūdžio kriterijų, pagal kuriuos būtų rotuojami pareigūnai.
Vadovaudamasis Aprašu, policijos generalinis komisaras pateikė pareigybių, kurios gali būti jam pasiūlytos, sąrašą. Pareiškėjas pateikė atsakymą, kad sutinka likti Širvintų r. PK viršininko pareigose arba būti rotuojamam į Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus m. PK) viršininko pareigas. Teigia, kad Rotacijos komisijos paskirtis yra teikti pasiūlymus policijos generaliniam komisarui, ir nenumatyta galimybė šiai komisijai teikti pasiūlymus rotuojamam pareigūnui, t. y. Rotacijos komisija neturi kompetencijos tai daryti. Nurodo, kad 2014-01-13 posėdžio metu Rotacijos komisijos pirmininkas uždavinėjo klausimus, reiškė pareiškėjui nesuprantamus priekaištus, pasiūlė užimti Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas ir primygtinai pareikalavo iš karto pateikti atsakymą. Pareiškėjas atsakė, kad eis į pensiją, o kai paklausė dar kartą, pasakė, kad pagalvos.
Jokio rašytinio pranešimo apie tai, kad siūlomos Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko ar kitos lygiavertės pareigos, negavo. Tėvų gyvenamojoje vietoje 2014-01-29 gautas informacinis lapelis, kuriame Policijos komisariato viršininkas siūlė užimti Vilniaus apskrityje esančias žemesnes pareigas. Minėtame informaciniame lapelyje, pareiškėjo teigimu, privalomai turėjo būti nurodytos visos lygiavertės ar žemesnės laisvos pareigybės. Tačiau nebuvo pasiūlytos žemesnės, buvusios laisvos Vilniaus m. 5-ojo PK Viešosios policijos skyriaus viršininko (A-13) ar Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininko (A-13) pareigybės. 2014-04-18 įteiktas dar vienas informacinis lapelis su siūlomomis užimti laisvomis Policijos komisariate esančiomis pareigomis, tačiau nebuvo siūlomos tuo metu buvusios laisvos lygiavertės Širvintų r. PK viršininko pareigos.
Tvirtina, kad atsakovas nuo 2014-01-13 nepasiūlė jam jokių pareigų, į kurias galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, taip pat, kaip numatyta Statuto 56 str. 5 d., nepasiūlė jokių lygiaverčių ar žemesnių pareigų, nors privalėjo tai padaryti. Nurodo, kad siūlė ne visas tuo metu buvusias žemesnes pareigas. Pažeminimui pareigose yra nustatytos kitos procedūros, visai nesusijusios su rotacijos procedūromis.
Atkreipė dėmesį, jog Rotacijos komisijos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl šiuo atveju komisija peržengė savo kompetencijos ribas, pateikdama pasiūlymą, kurio neturėjo teisės teikti. Joks rašytinis pasiūlymas, kaip to reikalauja Aprašas, jam nebuvo pateiktas. Įsakymas atleisti iš užimamų pareigų yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl naikintinas.
Iš pareiškėjui pasiūlyto pareigybių sąrašo, į kurias galėjo būti rotuojamas, jis sutiko pasilikti esamose pareigose ir būti rotuojamam į Vilniaus m. 4-ojo PK viršininko pareigas ir tikėjosi užimti vieną iš minėtų pareigybių. Tačiau 2014-01-13, t. y. likus 18 dienų iki kadencijos pabaigos, Rotacijos komisijoje jam buvo pasiūlytos Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigos. Šis pasiūlymas, pasak pareiškėjo, minėtos teisės normos prasme turėtų būti vertinamas kaip visai naujas, o jam apsvarstyti turėjo būti skirtas ir naujas keturių mėnesių terminas, t. y. iki 2014-05-13, tačiau to nebuvo padaryta. Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2014-01-15 iki 2014-04-17 sirgo, iš tarnybos buvo atleistas 2014-04-25.
Pažymėjo, jog Vidaus tarnyboje tarnauja nuo 1992 m., kai įstojo į tuometinę Lietuvos policijos akademiją. Nuo 2000 m. dirbo vadovaujamą darbą. Šis neteisėtas atleidimas negrįžtamai sugriovė jo karjerą. Kadangi absoliuti dauguma rotuojamų pareigūnų buvo palikti savo pareigose arba rotuojami apskrities ribose, pasiūlymas rotuotis į kitą apskritį, kolegų ir bendradarbių buvo įvertintas kaip nekompetencija, nors priekaištų, tarnybinių nuobaudų neturi. Nurodo, jog buvo sugriauta jo reputacija ir tai sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, buvo pažemintas visos policijos bendruomenės bei Širvintų rajono žmonių akivaizdoje. Širvintų rajono laikraštyje buvo išspausdintas pašiepiančio turinio straipsnis, kurio vien tik pavadinimas žemino kaip žmogų ir pareigūną. Dėl to pradėjo abejoti savo galimybėmis dirbti vidaus tarnyboje, nors visada to norėjo ir kryptingai siekė. Prarado vienintelį pragyvenimo šaltinį, galimybę visapusiškai finansiškai aprūpinti savo nepilnametį sūnų. Mano, kad su juo buvo susidorota, kadangi visada turėjo savo nuomonę, nebijojo jos pasakyti, kas labai nepatiko Policijos komisariato viršininkui.
Šalies argumentai
Patikslintame 2016-01-11 skunde papildomai nurodo, kad sutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015-11-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2013 konstatuojamomis aplinkybėmis, t. y. jog vykdant rotacijos procedūrą pareiškėjo atžvilgiu, ribojimas pareiškėjo teisės į tam tikrų pareigų pasirinkimą, taip pat Policijos departamento Rotacijos komisijos posėdyje pateiktas pasiūlymas užimti kitas rotuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas, laikytinas esminiu Apraše nustatytos rotacijos procedūros pažeidimu, kuris Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p. taikymo požiūriu gali būti pripažintas pagrindinės administracijos procedūros pažeidimu, kas yra pagrindu pripažinti administracinį sprendimą neteisėtu. Pažymėjo, kad LVAT minėtoje nutartyje taip pat išaiškino, kad Policijos departamento Rotacijos komisijos 2014-01-13 posėdžio protokolo išraše nėra duomenų apie pareiškėjo atžvilgiu svarstyto klausimo nagrinėjimo eigą ir jog pagal šį išrašą negalima spręsti apie Policijos departamento vadovo sprendimo (pritarti komisijos siūlymui) atitikimą Aprašo 16 p. reikalavimams, bei tai, kad Statuto 56 str. 5 d. nuostatų taikymas prasideda (gali būti pradėtas) po to, kai pareigūno atžvilgiu vykusi rotacijos procedūra pasibaigė trečiuoju Apraše nustatytos rotacijos procedūros pabaigos būdu, t. y. klausimo dėl pareigūno tolimesnės tarnybos perdavimu spręsti teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 15.2. p., 20 ir 21 p.).
Nurodo, kad jo atžvilgiu rotacijos procedūra pasibaigė antruoju rotacijos procedūros pabaigos būdu – pareigūno perkėlimu į kitas rotuojamas pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje (Aprašo 15.1 ir 19 p.). Nurodytą aplinkybę patvirtina Policijos departamento vadovo 2014-01-20 sprendimas (pritarti komisijos siūlymui) bei Policijos departamento Rotacijos komisijos siūlymas perkelti A. L., Vilniaus AVPK Širvintų r. PK viršininką, į kitas rotuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas. Nurodo, kad pastaroji LVAT išvada iš esmės reiškia tai, jog jo atžvilgiu taikytas trečias Apraše numatytas rotacijos pabaigos būdas, ko pasėkoje buvo priimtas Vilniaus AVPK viršininko 2014-04-25 įsakymas Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos“, kuriuo vadovaujantis Statuto 53 str. l d. 18p. bei 57 str. 2014-04-25 buvo atleistas iš Vilniaus AVPK Širvintų r. PK viršininko pareigų.
Pareiškėjo teigimu, minėtas LVAT sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl įgijęs res judicata galią, nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados apie esminį tiek Aprašo, tiek Statuto 56 str. 5d. taikymą jo atžvilgiu pažeidimą, turi prejudicinę reikšmę, todėl iš naujo jų nereikia įrodinėti. Teigia, kad tiek Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2014-01-20 sprendimas dėl sutikimo su Rotacijos komisijos 2014-01-13 siūlymu jį perkelti į kitas rotuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas, tiek Vilniaus AVPK viršininko 2014- 04-25 įsakymas Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos” yra priimti pažeidžiant esmines Aprašo 15.2. p., 16 p., 20 ir 21 p. nustatytas rotacijos tvarkos procedūras bei Statuto 56 str. 5 d. reikalavimus.
Nurodo, jog LVAT praktikoje yra pripažinęs, kad neteisėtai atleidus pareigūną iš tarnybos jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pasiūlymas rotuotis į Klaipėdos apskritį už 270 km kolegų ir bendradarbių buvo įvertintas kaip jo nekompetencija, nors jokių priekaištų dėl darbo ar tarnybinių nuobaudų neturėjo. Pažymėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai prasidėjo 2013-10-07 ir tęsėsi ilgiau nei 6 mėnesius, darant vieną neteisėtą veiksmą po kito ir visą tą laiką keliant pareiškėjui neigiamus emocinius išgyvenimus bei nuolatinę psichologinę įtampą, t. y. dvasinė skriauda nebuvo momentinė ar vienkartinio pobūdžio, o buvo intensyvi ir nuolatinė. Nurodyti veiksmai yra nepriimtini teigiamos reputacijos požiūriu ir turi būti įvertinti pinigais.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Rotacijos komisijos pasiūlytos Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigos tiek pasiūlymo pateikimo metu, tiek metus po pateikimo buvo užimtos, o tai reiškia, jog toks pasiūlymas iš esmės buvo fiktyvus ir negalėjo būti įgyvendintas, pati rotacijos procedūra paversta susidorojimo su pareiškėju įrankiu. Teigia, jog tai yra akivaizdus aukščiausių policijos sistemos pareigūnų piktnaudžiavimo savo teisėmis, tyčinio teisės normų nesilaikymo pavyzdys teisėsaugos. Atsižvelgęs į išdėstytą ir į tai, kad jo karjera buvo sugriauta ir atimta galimybė dirbti mėgstamą darbą, prašo priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos (t. 1, b. l. 1–7, t. 2, b. l. 13–18).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamiesi jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas Vilniaus AVPK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog rotacija siekiama suformuoti tokias sąlygas, kad būtų išvengta teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko subjektyvaus pareigūnų vertinimo, kai atsiranda tam tikros simpatijos ar antipatijos kolektyvo nariams ir pavaldiniams, o tai iškreipia objektyvų kolektyvo bei atskirų jo narių ir savo paties veiklos vertinimą. Rotacija – viena iš apsaugos priemonių, siekiant išvengti prielaidų korupcijai atsirasti. Siekiant Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatyto korupcijos prevencijos tikslo, kad korupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti ekonomiką, demokratiją, kurti socialinę gerovę, stiprinti nacionalinį saugumą, didinti viešųjų paslaugų teikimo kokybę, teritorinių policijos įstaigų ir jų policijos komisariatų viršininkams yra taikomas rotacijos principas. Nurodo, kad yra siekiama sukurti tokią rotacijos principo taikymo sistemą, kuri padėtų siekti policijos pareigūnų universalumo, dinamiškumo, lankstumo, kuo veiksmingesnio jų gebėjimų ugdymo ir panaudojimo bei veiklos skaidrumo.
Nurodo, kad Policijos departamentas 2013-09-02 raštu Nr. 5-S-3412 informavo pareiškėją apie pareigas, kurios jam gali būti siūlomos, bei nurodė, kad pats pareiškėjas gali teikti pasiūlymus, į kokias konkrečiai pareigas pageidauja būti perkeltas. Pažymėjo, kad pareiškėjas sutiko būti perkeltas į Vilniaus m. 4-ojo PK viršininko pareigas, tačiau pageidaujamos užimti pareigos neatsilaisvino, todėl pareiškėjui buvo pasiūlytos rotacijos metu atsilaisvinusios pareigos. Kryptingo siekio su A. L. asmeniškai susidoroti nebuvo. Nurodo, kad Policijos veiklos įstatymo 14 str. 7 d. numatytas penkerių metų pareiškėjo tarnybos terminas turėjo pasibaigti 2014-01-29. Policijos komisariato viršininko 2013-10-04 įsakymu „Dėl tarnybos eigos“ Nr. 10-TE-701 tarnyba buvo pratęsta iki 2014-02-01.
Nurodo, kad 2013-11-07 pateikė Policijos departamento Personalo valdybai teikimą dėl pareiškėjo perkėlimo rotacijos tvarka į kitas rotuojamas pareigas, iš kurio matyti, kad pareiškėjo skunde nurodyta abstrakcija „tarnybinis būtinumas“ pareiškėjo atžvilgiu pasireiškė tuo, kad pagal 2013 m. Širvintų r. PK atlikus minėtos teritorinės policijos įstaigos mikroklimato tyrimą buvo konstatuota, kad šios policijos įstaigos viršininkas A. L. pervertina savo kompetenciją, egzistuoja didelis emocinis atotrūkis tarp jo ir pavaldinių, pareiškėjui buvo rekomenduota tobulinti savo kritikos išsakymo metodus, siekti lygiavertiško požiūrio į darbuotojus, jų interesų atstovavimo, tobulinti bendravimo kompetenciją. Perkėlimas į kitas rotuojamas pareigas rotacijos tvarka turėjo padėti pareiškėjui atskleisti savo kompetencijas, kurios, dėl nežinomų priežasčių, neatsiskleidė jam vadovaujant Širvintų r. PK. Pažymėjo, kad tarnybinės būtinybės atsiradimo ir pasibaigimo fakto konstatavimas yra darbdavio diskrecija, suponuota atsakomybės už įstaigai pavestų funkcijų tinkamą įgyvendinimą.
Nurodo, jog Policijos departamente 2014-01-13 įvyko Rotacijos komisijos posėdis, kuriame svarstyti teritorinių policijos įstaigų viršininkų perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas ar jų tarnybos einamose pareigose pratęsimo pasibaigus jų tarnybai rotuojamose pareigose, klausimai. Posėdyje svarstytas klausimas dėl Širvintų r. PK viršininko A. L. perkėlimo į Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko, pareigas. Rotacijos komisijos nariai vienbalsiai priėmė siūlymą perkelti pastarąjį iš užimamų pareigų į kitas rotuojamas pareigas. A. L. su komisijos siūlymu nesutiko, tai pažymėta ir komisijos posėdžio protokole. Policijos generalinis komisaras su Rotacijos komisijos siūlymu sutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Policijos komisariatas pareiškėjui 2014-01-27 ir 2014-04-18 siuntė informacinius lapelius apie jame esančias laisvas pareigybes, taip pat pakartotinai informavo apie galimas pasekmes – atleidimą iš vidaus tarnybos, pagal Statuto 53 str. 18 p. 2014-04-23 buvo gautas pareiškėjo atsakymas, kuriuo pareiškėjas atsisakė užimti siūlomas pareigas.
Pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad neva buvo pasiūlytos ne visos tuo metu buvusios laisvos žemesnės pareigos, kadangi tai neatitinka tikrovės. Policijos komisariato Vilniaus m. 5-ojo PK Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigos, kurias užimti atsisakė raštu, jam buvo pasiūlytos 2014-04-18, Vilniaus VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininko pareigybė buvo užimta, o Širvintų r. PK pareigybė priskiriama rotuojamoms.
Nurodo, kad pareiškėjas buvo paskirtas į pareigas 5 metų laikotarpiui, todėl žinojo (privalėjo žinoti), jog šiam laikotarpiui pasibaigus, gali būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas. Prieš 4 mėnesius iki kadencijos pabaigos buvo raštu įspėtas apie artėjančią rotaciją, jam buvo pateiktas sąrašas pareigybių, kurias galės būti siūloma užimti. Tai, kad pareiškėjas tuo metu, kai buvo siųstas pranešimas, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nereiškia, kad informavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pirmos po ligos tarnybos dienos. Nors pranešimas pareiškėjui išsiųstas 2013-09-02, pažymėjo, kad niekas negalėjo žinoti, kada pasibaigs pareigūno laikinas nedarbingumas. Raštas buvo išsiųstas prieš 5 mėnesius iki numatomos rotacijos. Net ir sutikus su pareiškėjo samprotavimais, kad 4 mėnesių informavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2013-10-07 (pirmos pareiškėjo tarnybos dienos po ligos), iki Apraše numatyto 4 mėnesių termino trūksta tik 6 dienų, todėl terminas praleistas nežymiai.
Nurodo, kad šiuo atveju jokie norminiai aktai nebuvo pažeisti, pareigūnai ir Rotacijos komisija veikė savo kompetencijos ribose pagal tarnybą policijoje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl jų priimti sprendimai ir tarnybos eigos įsakymas, kuriuos ginčija pareiškėjas, yra teisėti ir pagrįsti. Nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto, nėra pagrindo ir taikyti ir Civilinio kodekso 6.249 str. nuostatų bei priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos buvimo fakto bei jos dydžio, nenurodė, kodėl neturtinę žalą jis vertina būtent tokia suma.
Nurodo, kad atsisakydamas rotacijos tvarka būti perkeliamas į kitas rotuojamas pareigas, o vėliau – ir į Vilniaus AVPK siūlytas žemesnes pareigas, pareiškėjas pats pasirinko jam labiausiai priimtiną variantą ir buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Taigi su jo skunde išvardytomis pasekmėmis pirmiausiai tiesioginiu priežastiniu ryšiu galima sieti paties pareiškėjo elgesį ir priimtus sprendimus. Pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, bei pagrįsta iš esmės tik pareiškėjo deklaratyviais teiginiais apie fizinius ir dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pablogėjusią reputaciją, pažeminimą visos policijos bendruomenės bei Širvintų rajono žmonių akivaizdoje, kurie negali būti laikomi tinkamu neturtinės žalos atsiradimo pagrindimu.
Atsiliepimas
Vilniaus AVPK teismui 2016-01-19 pateiktame atsiliepime papildomai nurodė, kad pareiškėjas 2009-01-27 Vilniaus AVPK įsakymu Nr. 10-TE-39 buvo paskirtas į Vilniaus AVPK Širvintų r. PK viršininko pareigas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 14 str. 6, 7 d. Nurodo, kad teritorinių policijos įstaigų ir policijos komisariatų viršininkų Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka taikoma rotacija, todėl pareiškėjo teiginys, kad apie numatomą rotaciją jam nebuvo žinoma, nes tarnybos eigos įsakyme į tai nebuvo jokios nuorodos, visiškai neatitinka tikrovės, kadangi užimdamas teritorinės policijos įstaigos viršininko pareigas, turėdamas suteiktą teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį, jis privalėjo būti susipažinęs su policijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d. nuostatos, kadangi Statutas nenustato įspėjimo termino atleidžiant pareigūną pagal Statuto 53 str. 18 p. Nurodo, kad Statuto 53 str. 18 p. atleidimas yra pakankamai išsamiai reglamentuotas. Įstatymų leidėjas ilgesnį informavimo apie būsimą atleidimą terminą numato tik šio įstatymo 53 str. 11 p. nustatytu atveju, tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėjas buvo paskirtas į pareigas 5 metų (terminuotam) laikotarpiui.
Nesutinka, jog patirtą neturtinę žalą visa apimtimi turi atlyginti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK, kadangi pareiga atlyginti pareiškėjo patirtą žalą turėtų kilti subjektui, kurio neteisėti veiksmai tą žalą betarpiškai sukėlė. Vilniaus AVPK negali būti atsakingas už pareiškėjo skunde nurodytą žalą, kadangi pareiškėjas nesieja nei turtinės, nei neturtinės žalos su Vilniaus AVPK veiksmais. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-07-21 sprendime administracinėje byloje Nr. I-4029-426/2015 konstatavo, kad Vilniaus AVPK viršininkas, priimdamas skundžiamą 2014-04-25 įsakymą Nr. 10-TE-322 dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas aktas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas. LVAT 2015-11-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2015 dėl Vilniaus AVPK 2014-04-25 įsakymo Nr. 10-TE-322 neteisėtumo nepasisakė ir neteisėtumo nekonstatavo.
Nurodo, kad nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų Vilniaus AVPK atžvilgiu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti jam už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, yra nepagrįstas ir turėtų būti adresuotas subjektui, kurio veiksmai betarpiškai sukėlė pareiškėjui žalą.
Pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, jog Širvintų rajono laikraštyje, ryšium su atsakovo neteisėtais veiksmais, buvo išspausdintas pašiepiančio pareiškėją turinio straipsnis, tačiau iš skundo turinio yra visiškai neaišku, su kuriuo atsakovo ir kokiais būtent neteisėtais veiksmais pareiškėjas tokio straipsnio atsiradimą sieja. Pareiškėjo nurodytas straipsnis Širvintų rajono laikraštyje nuo Vilniaus AVPK valios niekaip nepriklausė, jo turiniui įtakos nedarė, todėl mano, kad jei straipsnyje buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, pareiškėjas gali reikšti pretenzijas šiai masinio visuomenės informavimo priemonei įstatymų nustatyta tvarka.
Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog jis prarado vienintelį pragyvenimo šaltinį ir galimybę visapusiškai finansiškai aprūpinti savo nepilnametį sūnų. Mano, kad toks pareiškimas yra subjektyvus ir nepagrįstas, kadangi atleidus pareiškėją iš tarnybos, pareiškėjui buvo skirta ir mokama valstybinė pensija. Pareiškėjas nepilnamečio sūnaus visapusiško neaprūpinimo taip pat nepagrindžia, neaišku, ar pareiškėjas išlaikė ir aprūpino finansiškai sūnų iki atleidimo iš vidaus tarnybos, kokias sumas jis skyrė būtent sūnaus materialiniam aprūpinimui. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, turi visas galimybes aktyviai dalyvauti darbo santykiuose, todėl galėjo turėti ir kitus alternatyvius pragyvenimo šaltinius (t. 1, b. l. 36–41, t. 2, 23–28).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje Vilniaus AVPK atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime atsakovas Policijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas pirmąjį patikslinto skundo reikalavimą grindžia LVAT 2015-11-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2015 nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktu teisės normų, reglamentuojančių vidaus reikalų sistemos pareigūnų rotaciją, taikymo aiškinimu. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo galimai padarytus procedūrinius pažeidimus vykdant pareigūnų rotaciją, tačiau pripažino, kad nedisponavo visa su rotacija susijusia medžiaga, t. y. neturėjo Rotacijos komisijos posėdžio protokolo, o tik jo išrašą. Nurodo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotaciją ir vykdymo procedūrą nustato bei reglamentuoja Policijos veiklos įstatymo 14 str. 7 d., Statuto 2 str. 13 d., 16-1 str. 2 d., 53 str. 1 d. 18 p., 56 str. 5 d. ir Aprašas.
Atsakovo nuomone, rotacijos procedūra atlikta laikantis įstatymuose ir Apraše nustatytos tvarkos ir taisyklių.
Nurodo, kad Vilniaus AVPK Širvintų r. PK viršininkas A. L. buvo atestuojamas 2012-10-30. 2013-09-02 Policijos departamento personalo tarnyba parengė ir išsiuntė pareiškėjui informacinį raštą, kurį pasirašė policijos generalinis komisaras, informuodama, kad baigiasi jo tarnybos einamose pareigose laikotarpis, bei nurodydama rotuojamų pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą. Šiame sąraše, be kitų pareigų, buvo nurodytos ir Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4-jo PK ir Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininkų pareigos. Sąrašo pateikimas pats savaime nesuteikia rotuojamam pareigūnui jokių lūkesčių užimti jo pasirinktas konkrečias pareigas, o tik apibrėžia pareigybių, kurios gali būti siūlomos komisijos posėdžio metu, sąrašą, bei apibrėžia rotuojamam pareigūnui galimo pasirinkimo ir būsimų pasiūlymų ribas. Būtent taip yra nurodoma Apraše, jog pateikiamas sąrašas pareigų, kurias galima užimti. Pažymėjo, kad Vilniaus AVPK viršininkas 2013-11-07 pateikė Policijos departamentui motyvuotą pasiūlymą dėl pareiškėjo perkėlimo rotacijos tvarka į kitas rotuojamas pareigas. Pareiškėjas, vykdydamas Aprašo 11 p. reikalavimus, 2013-10-16 Policijos departamentui pateikė tarnybinį pranešimą, nurodydamas, kad sutinka tęsti tarnybą rotuojamose pareigose iki 2014-02-01, esant tarnybiniam būtinumui, sutinka tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose po 2014-02-01, bei tai, kad rotacijos tvarka sutinka būti perkeltas į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4-ojo PK viršininko pareigas.
Pažymėjo, kad Rotacijos komisijos posėdis vyko 2014-01-13, kuriame be pareiškėjo dalyvavo dar 20 rotuojamų pareigūnų, kurių tarpe buvo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4-ojo PK viršininkas I. V.. Šis pareigūnas savo 2013-09-09 tarnybiniu pranešimu Policijos departamentui pranešė, kad nesutinka būti perkeliamas į kitas pasiūlytas pareigas, o Vilniaus AVPK viršininkas 2013-06-18 motyvuotu raštu Policijos departamentui pasiūlė pratęsti I. V. tarnybą einamose rotuojamose pareigose 5 metams. Pareiškėjas 2013-10-16 tarnybiniame pranešime nurodė, kad sutinka užimti būtent šias pareigas. Pažymėjo, kad posėdžio metu I. V. klausimas buvo nagrinėjamas 3-uoju pagal eiliškumą, o pareiškėjo – 18-uoju pagal eiliškumą. Nurodo, kad posėdžio metu komisija pasiūlė esant tarnybiniam būtinumui pratęsti I. V., Vilniaus AVPK 4-ojo PK viršininko, tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams. Dėl to komisija nebegalėjo pareiškėjui pasiūlyti užimti jo paties pageidaujamas pareigas, kadangi jos jau buvo pasiūlytos I. V., todėl pasiūlė rotacijos tvarka būti perkeltam į Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas. Pastaroji pareigybė buvo minima tarp kitų 2013-09-02 Policijos departamento raštu pareiškėjui pasiūlytų rotacijos tvarka užimti pareigų.
Nurodo, kad Policijos generalinis komisaras, 2014-01-20 susipažinęs su Rotacijos komisijos posėdžio metu rotuojamiems pareigūnams teiktais pasiūlymais, ties kiekvienu komisijos svarstytu klausimu surašė savo rezoliucijas ir, be kita ko, pritarė komisijos siūlymams pratęsti Į. V. tarnybą rotuojamose Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4-ojo PK viršininko pareigose bei perkelti A. L. į kitas rotuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas.
Kaip matyti iš Rotacijos komisijos posėdžio protokolo, A. L., gavęs Rotacijos komisijos pasiūlymą būti perkeltam į Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas, šio pasiūlymo iš karto atsisakė, t. y. pareiškėjas pats pasirinko tokį elgesio modelį ir, nelaukdamas Policijos generalinio komisaro komisijos pasiūlymų patvirtinimo, pasiūlymą atmetė nepasinaudodamas nauju 10 dienų laikotarpiu pasiūlymui apsvarstyti. Apraše nėra imperatyvaus reikalavimo rotuojamam pareigūnui pasiūlymus svarstyti 10 dienų ir tik po to pareikšti apie savo apsisprendimą, o priešingai – Aprašo 11 p. nustato terminą per 10 dienų svarstyti pasiūlymus. Nurodo, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas tik 2014-04-25, t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po to, kai gavo pasiūlymą būti perkeltam į Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininko pareigas. Per visą šį laikotarpį pareiškėjas naujų pageidavimų nepateikė, nors turėjo tam pakankamai laiko. Daro išvadą, kad pareiškėjo teisė pareikšti pageidavimus dėl pareigų, į kurias galėtų būti perkeltas, niekaip nebuvo apribota. Iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjui buvo siūloma užimti ir įvairias žemesnes pareigas, tačiau A. L. siūlomų pareigų atsisakė. Pažymėjo, kad tik išnaudojus visas galimybes perkelti pareiškėją į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas ir šiam jų atsisakius, jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 53 str. 1 d. 18 p., todėl Statuto 56 str. 5 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Nurodo, kad minėtos normos taikymas nėra būtinai sietinas su LVAT 2015-11-10 nutartyje paminėtu rotacijos procedūros užbaigimu trečiuoju būdu, kadangi komisija šį siūlymą gali teikti tik tuo atveju, jei nėra galimybės pateikti Aprašo 15.1 arba 15.2 p. nurodytų pasiūlymų. Pažymėjo, kad pareiškėjo rotacijos klausimo sprendimo metu tokia galimybė buvo ir Rotacijos komisija ja pasinaudojo. Šiam pasiūlymui vėliau savo rezoliucija pritarė Policijos generalinis komisaras.
Atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT 2015-11-10 nutartyje paminėti trys rotacijos užbaigimo būdai yra tik galimi Rotacijos komisijos siūlymų variantai, vėliau patvirtinti centrinės įstaigos vadovo. Šių pasiūlymų pateikimu ir centrinės įstaigos vadovo pritarimu jiems rotacijos procedūra nesibaigia, kadangi tai matyti iš Aprašo 20 ir 21 p. nuostatų. Rotuojamas pareigūnas, gavęs iš Rotacijos komisijos tiek pirmąjį, tiek antrąjį pasiūlymo variantą iki įsakymo dėl tarnybos pratęsimo einamose rotuojamose pareigose ar perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas išleidimo, gali šių Rotacijos komisijos pasiūlymų atsisakyti ir tuomet, įvykdžius Statuto 56 str. 5 d. reikalavimus, jis gali būti atleidžiamas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 53 str. 1 d. 18 p. Daro išvadą, kad rotacijos procedūra pasibaigia: 1) išleidus įsakymą dėl rotuojamo pareigūno tarnybos pratęsimo einamuose rotuojamose pareigose esant tarnybiniam būtinumui; 2) išleidus įsakymą dėl jo perkėlimo į rotuojamas pareigas; 3) atleidus iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 53 str. 1 d. 18 p. ir 56 str. 5 d. (t. 2, b. l. 30–33).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo Policijos departamento atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjo, jo ir atsakovų atstovų paaiškinimais ir byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus AVPK viršininko 2009-01-27 įsakymu Nr. 10-TE-39 A. L. nuo 2009-01-29 buvo paskirtas į Širvintų rajono policijos komisariato viršininko (A pareigybės lygis, 14 kategorija) pareigas ( t. 1, b. l. 9).
Policijos departamento 2013-09-02 raštu Nr. 5-S-3412, kuris buvo siųstas Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariato viršininkui A. L. ir šioje policijos įstaigoje gautas ir registruotas 2013-09-03, A. L. buvo informuotas, kad 2014-01-29 baigiasi jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis, tačiau atsižvelgiant į tarnybinį būtinumą, siūloma pratęsti jo tarnybos einamose pareigose laikotarpį iki 2014-02-01. Pareiškėjui taip pat nurodyta, kokios pareigos jam, kaip rotuojamam pareigūnui, galės būti siūlomos bei jis paprašytas per 10 darbo dienų raštu informuoti, ar sutinka tęsti tarnybą rotuojamose pareigose iki 2014-02-01, ar esant tarnybiniam būtinumui jis sutiktų tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose po 2014-02-01, o sutikus rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas – nurodyti į kokias konkrečias rotuojamas pareigas jis norėtų būti perkeltas (t. 1, b. l. 10–11).
Vilniaus AVPK viršininko 2013-10-04 įsakymo Nr. 10-TE-701 pirmuoju punktu vyresniojo komisaro A. L., Vilniaus AVPK Širvintų raj. PK viršininko, tarnyba einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, pratęsta iki 2014-02-01 (t. 1, b. l. 22).
Policijos departamento Personalo valdyba 2013-10-04 raštu Nr. 5-3-S-712 kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką ir vadovaudamasi Aprašo 12 p. iki 2013-10-31 prašė pateikti motyvuotą pasiūlymą (teikimą) dėl dviejų teritorinių policijos komisariatų viršininkų, įskaitant A. L., perkėlimo rotacijos tvarka į kitas rotuojamas pareigas ar esant tarnybiniam būtinumui tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo ne ilgiau kaip 5 metams (t. 1, b. l. 55). Vilniaus AVPK viršininkas 2013-10-23 surašė pasiūlymą (teikimą) dėl A. L., kuriame pasiūlė jį rotacijos tvarka perkelti į kitas rotuojamas pareigas, teikimą 2013-11-07 raštu Nr. 10-S-18636 išsiųsdamas Policijos departamento Personalo valdybai (t. 1, b. l. 55-57).
A. L. 2013-10-16 tarnybiniu pranešimu Nr.10-95-PR5-690 informavo Policijos departamento personalo tarnybą, kad sutinka tęsti tarnybą rotuojamose pareigose iki 2014-02-01, esant tarnybiniam būtinumui tęsti tarnybą einamose rotuojamose pareigose ir po 2014-02-01, o rotacijos tvarka sutinka būti perkeltas į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viršininko pareigas (t. 1, b. l. 12).
Policijos departamento 2014-01-07 raštu Nr. 5-S-42 Vilniaus AVPK viršininkas buvo paprašytas informuoti atitinkamus pareigūnus, įskaitant A. L., apie 2014-01-13 vyksiantį Rotacijos komisijos posėdį (t. 1, b. l. 58).
2014-01-13 įvyko Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomi pasiūlymai dėl teritorinių policijos įstaigų policijos komisariatų viršininkų perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas ar jų tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo pasibaigus jų tarnybos rotuojamose pareigose laikotarpiui, svarstymo rezultatai buvo užfiksuoti 2014-01-20 Rotacijos komisijos posėdžio protokole Nr. 5-3-P27-1 (t. 2, b. l. 42-56). Rotacijos komisija 18-uoju klausimu svarstė pasiūlymą perkelti A. L., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato viršininką, į kitas rotuojamas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko, pareigas, šiam pasiūlymui Rotacijos komisijos nariai pritarė vienbalsiai, A. L. su siūlymu nesutiko.
Vilniaus AVPK 2014-01-27 informaciniu lapeliu Nr. 10-32-S-54 pasiūlė pareiškėjui užimti jame nurodytas laisvas Vilniaus AVPK pareigas (žemesnes negu tos, kurias pareiškėjas užėmė iki rotacijos), nurodant, kad nesutikus eiti pasiūlytų pareigų, jis bus atleistas iš vidaus tarnybos pasibaigus pratęsimo terminui vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 18 p. (atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka). Pareiškėjui buvo nurodyta apie sutikimą (nesutikimą) būti paskirtam į siūlomas pareigas per 3 darbo dienas nuo siūlymo gavimo dienos informuoti apie tai Vilniaus AVPK Personalo skyrių (t. 1, b. l. 15-17).
Vilniaus AVPK 2014-04-18 informaciniu lapeliu Nr. 10-32-S-267 pasiūlė pareiškėjui užimti jame nurodytas laisvas Vilniaus AVPK pareigas (žemesnes negu tos, kurias pareiškėjas užėmė iki rotacijos), nurodant, kad nesutikus eiti pasiūlytų pareigų, jis bus atleistas iš vidaus tarnybos pasibaigus pratęsimo terminui, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 18 p. (atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka). Pareiškėjui buvo nurodyta apie sutikimą (nesutikimą) būti paskirtam į siūlomas pareigas per 5 darbo dienas nuo siūlymo gavimo dienos informuoti apie tai Vilniaus AVPK Personalo skyrių (t. 1, b. l. 18-20).
A. L. 2014-04-23 tarnybiniu pranešimu Nr. 10-95-PR5-241, kuris Vilniaus AVPK buvo gautas 2014-04-25, Vilniaus AVPK viršininkui pranešė, kad atsisako užimti siūlomas pareigas pagal 2014-04-18 informacinį lapelį Nr. 10-32-267 (t. 1, b. l. 71).
Vilniaus AVPK viršininko 2014-04-25 įsakymu Nr. 10-TE-322, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 18 p. (atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka) bei 57 str., vyresnysis komisaras A. L. nuo 2014-04-25 buvo atleistas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigų (t. 1, b. l. 8).
Byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar pagrįstai ir ar nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos pareiškėjas A. L., iki atleidimo iš tarnybos ėjęs rotuojamas Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigas, buvo atleistas iš šių pareigų. Pareiškėjas ginčija ne tik atleidimo iš tarnybos teisėtumą, bet ir siekia būti grąžintas į buvusias pareigas, priteisiant jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką bei patirtą neturtinę žalą.
Dėl atleidimo iš tarnybos teisėtumo ir grąžinimo į tarnybą
Šioje byloje 2015-07-21 priimtu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2015-11-10 nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus išaiškinimus (t. 1, b. l. 119-126, 156-166).
Kaip matyti iš LVAT 2015-11-10 nutarties, joje teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjo užimamos pareigybės rotacija buvo pradėta teisėtai ir pagrįstai, nepaisant to, kad Vilniaus AVPK 2009-01-27 įsakyme, kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas į Vilniaus AVPK Širvintų raj. PK viršininko pareigas, nebuvo nurodytas šių pareigų ėjimo 5 metų laikotarpis, nes rotacija yra nustatyta Policijos veiklos įstatymo 14 str. 7 d. (2008-07-15 įstatymo Nr. X-1704 ir 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1900 redakcijos), kurioje nurodyta, kad teritorinių policijos įstaigų ir policijos komisariatų viršininkai į pareigas teisės aktų nustatyta tvarka skiriami 5 metų laikotarpiui, ir šiems pareigūnams Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka taikoma rotacija. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos šioje byloje padarytas išvadas dėl to, jog rotacijos procedūra pareiškėjo užimamoms pareigybėms turėjo būti taikoma, teismas papildomai dėl šio pareiškėjo skundo argumento nepasisako, pripažindama jį nepagrįstu.
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos sąlygų ir tvarko aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013-05-14 įsakymu Nr. 1V-419, 10 p. nustato, kad Personalo tarnyba iki pareigūno, kurį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų centrinės įstaigos ar šiai įstaigai pavaldžios vidaus reikalų įstaigos vadovas, tarnybos einamose rotuojamose pareigose pabaigos likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams raštu informuoja pareigūną apie tai, kad baigiasi jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis, ir nurodo jam rotuojamų pareigų, į kurias šiame punkte nurodytas pareigūnas galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą. Į bylą pateiktas Policijos departamento 2013-09-02 raštas Nr. 5-S-3412 patvirtina, kad pareiškėjui adresuotame rašte buvo nurodytos lygiavertės ir aukštesnės pareigybės (A lygio 14 ir 15 kategorijos), kurios jam galėtų būti pasiūlytos sutikus būti perkeltam rotacijos tvarka, šis raštas buvo išsiųstas pareiškėjui į jo darbovietę ir joje gautas 2013-09-03. Kaip patvirtina duomenys apie pareiškėjo laikinąjį nedarbingumą, jis laikotarpiu nuo 2013-08-22 iki 2013-10-05 imtinai buvo laikinai nedarbingas (t. 2, b. l. 99-102), todėl teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentus, jog informacinis pranešimas dėl rotuojamų pareigų jam buvo įteiktas nesilaikant Aprašo 10 p. nustatyto 4 mėnesių termino, kadangi jam anksčiausiai galėjo būti įteiktas 2013-10-07, t.y. pirmąją jo darbą dieną po ligos, nes pagal Aprašo 11 p. šis terminas skaičiuojamas nuo jo gavimo. Teismo vertinimu, nežymus minėto termino praleidimas rotacijos procedūroje laikytinas neesminiu, kadangi nenustatyta jokių aplinkybių, jog tai būtų turėję kokios nors įtakos pareiškėjo apsisprendimui pasirinkti rotuojamas pareigas, nes pareiškėjas tarnybinį pranešimą (kuris vertintinas kaip sutikimas) dėl perkėlimo į rotuojamas pareigas surašė 2013-10-16, nepažeisdamas Aprašo 11 p. nustatyto 10 darbo dienų termino tokio sutikimo pateikimui.
Pagal Aprašo 12 p., Vidaus reikalų centrinei įstaigai pavaldžios vidaus reikalų vadovas, turintis teisę skirti pareigūną į pareigas, personalo tarnybai, šios tarnybos rašytiniu prašymu, pateikia motyvuotą pasiūlymą (teikimą) dėl jo skiriamo pareigūno perkėlimo rotacijos tvarka į kitas rotuojamas pareigas ar esant tarnybiniam būtinumui tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Personalo valdybos prašymu Vilniaus AVPK viršininkas 2013-10-23 surašė pasiūlymą (teikimą) dėl A. L., kuriame pasiūlė jį rotacijos tvarka perkelti į kitas rotuojamas pareigas, ir šį teikimą 2013-11-07 raštu Nr. 10-S-18636 išsiuntė Policijos departamento Personalo valdybai, kas patvirtina, kad minėtos procedūros buvo laikomasi (t. 1, b. l. 55-57).
Sutinkamai su Aprašo 13.1 p., Personalo tarnyba, gavusi pareigūno rašytinį sutikimą rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas rotuojamas pareigas, per 10 dienų apie tai informuoja Rotacijos komisijos pirmininką, pateikdama jam pareigūno tarnybinį pranešimą, motyvuotą pasiūlymą (teikimą), pareigūno tarnybos bylą bei rotuojamų pareigų, į kurias rotacijos tvarka galėtų būti perkeltas pareigūnas, sąrašą. Gavęs šiuos dokumentus, Rotacijos komisijos pirmininkas per 10 darbo dienų organizuoja komisijos posėdį (Aprašo 14 p.).
Aprašo 15 p. nustato, kad Rotacijos komisija, atsižvelgusi į Aprašo 13.1 p. nurodytus dokumentus, tarnybinį būtinumą, pareigūno paskutinės atestacijos rezultatus, priima vieną iš šių pasiūlymų:
1) esant tarnybiniam būtinumui pratęsti pareigūno tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (Aprašo 15.1 p.);
2) perkelti pareigūną į kitas rotuojamas pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje kitaip (Aprašo 15.2 p.);
3) kai nėra galimybės pateikti Aprašo 15.1 arba 15.2 punktuose nurodytų pasiūlymų, pasiūlyti klausimą dėl pareigūno tolesnės tarnybos spręsti teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 15.3 p.).
Nagrinėjamu atveju vykdant rotacijos procedūrą buvo susiklosčiusi situacija, kuomet į rotuojamą Vilniaus AVPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viršininko pareigybę išreiškė sutikimą būti rotuojamas ne tik pareiškėjas, bet ir esant tarnybiniam būtinumui buvo sutikęs pratęsti tarnybos einamose pareigose laikotarpį ne ilgiau 5 m. tuometinis minėto policijos komisariato viršininkas I. V.. Pažymėtina, kad Apraše nėra numatyta, kokia eiliškumo tvarka yra svarstomi pasiūlymai dėl pareigūnų perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas ar jų tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio pratęsimo tais atvejais, kai į tas pačias rotuojamas pareigas pretenduoja ir sutikimą yra pareiškę ne vienas, o du ir daugiau rotuojamų pareigūnų, todėl, teismo vertinimu, tokiu atveju Rotacijos komisija tokį klausimą turi svarstyti kiekvieno iš pretendentų atžvilgiu ir, įvertinusi pateiktą medžiagą, priimti atitinkamą pasiūlymą. Vien tai, kad pasiūlymai dėl tos pačios rotuojamos pareigybės siekiančių pareigūnų svarstomi skirtinga eiliškumo tvarka, negali suteikti pranašumo pirmesnėje svarstymo eilėje įtrauktam pareigūnui, ir kiekvienu tokiu atveju Rotacijos komisijos pasiūlymai turi būti atitinkamai motyvuoti ir argumentuoti jau vien dėl to, kad Policijos generalinis komisaras Aprašo nustatyta tvarka (rezoliucija) turėtų galimybę pritarti ar motyvuotai nepritarti Rotacijos komisijos siūlymui.
Kaip matyti iš Rotacijos komisijos posėdžio protokolo, pasiūlymas dėl A. L. perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas buvo svarstomas aštuonioliktuoju klausimu, tai yra kai Rotacijos komisija jau buvo priėmusi pasiūlymą dėl rotuojamų Vilniaus AVPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viršininko pareigų, kurias rotacijos būdu pageidavo užimti ir pareiškėjas (trečiuoju klausimu buvo svarstomas pasiūlymas esant tarnybiniam būtinumui pratęsti I. V., Vilniaus AVPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viršininko, tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams, šiam pasiūlymui buvo vienbalsiai pritarta). Iš Rotacijos komisijos posėdžio protokolo matyti, jog pasiūlymas dėl A. L. perkėlimo į kitas rotuojamas Vilniaus AVPK Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viršininko pareigas, dėl perkėlimo į kurias jis buvo išreiškęs sutikimą, net nebuvo svarstomas, ši galimybė net nebuvo aptarta. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, ar buvo vertinamas Vilniaus AVPK viršininko teikimas, pareigūno asmens byla bei jo paskutinės atestacijos rezultatai. Iš Rotacijos komisijos posėdžio protokolo nėra aišku, kuo remiantis A. L. buvo pasiūlyta perkelti būtent į rotuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas, nors savo sutikime jis apie šias rotuojamas pareigas nebuvo išreiškęs sutikimo. Kadangi pareigūno apsisprendimas būti perkeltam į tam tikras lygiavertes pareigas negali būti eliminuojamas visoje rotacijos procedūros eigoje, ir esant situacijai, kai nėra galimybės jį perkelti į jo paties pasirinktas pareigas, pagal analogiją su Aprašo 11 p. nustatytu terminu, jam turėjo būti suteiktas naujas, ne mažesnis kaip 10 darbo dienų, terminas pateikti naują pageidavimą dėl pareigų. Kadangi Rotacijos komisijos posėdyje net nebuvo svarstoma galimybė perkelti A. L. į jo paties pasirinktas pareigas, taip pat nebuvo suteikta galimybė pareiškėjui per minėtą terminą pasirinkti kitas rotuojamas pareigas, nurodytas Policijos departamento 2013-09-02 rašte Nr. 5-S-3412, nes konkretų pasiūlymą Rotacijos komisija pateikė vykusio posėdžio metu ir sprendė jį neatidėliotinai, pripažintina, jog pareiškėjo teisė į atitinkamų pareigų pasirinkimą rotacijos procedūros metu buvo apribota, todėl buvo padarytas esminis Aprašo nustatytos rotacijos procedūros pažeidimas, kas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. taikymo požiūriu sudaro pagrindą tokį administracinį sprendimą pripažinti neteisėtu.
Pažymėtina, kad Rotacijos komisijos siūlymai yra patariamojo pobūdžio, kadangi pagal Aprašo 16 p. galutinį sprendimą dėl to, ar pritaria, ar nepritaria Aprašo 15.1 – 15.3 punktuose nurodytam Rotacijos komisijos pasiūlymui, priima Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas (Policijos generalinis komisaras), tai įformindamas rezoliucija, kuri ABTĮ taikymo požiūriu laikytina sprendimu sprendžiant klausimą dėl pareigūno rotacijos teisėtumo ir pagrįstumo. Būtent nuo Policijos generalinio komisaro priimtos rezoliucijos tiesiogiai priklauso tolimesni veiksmai sprendžiant rotuojamo pareigūno tolimesnės tarnybos klausimus. Pareiškėjas patikslintame skunde reiškia reikalavimą naikinti Policijos generalinio komisaro rezoliuciją, kuria jis pritarė Rotacijos komisijos siūlymui, tačiau, teismo vertinimu, tokio pobūdžio reikalavimo, nors ir pagrįsto, tenkinimas nėra galimas, nes yra pagrindas pripažinti, jog pritarimas Rotacijos komisijos siūlymui Policijos generalinio komisaro rezoliucija nėra išspręstas. Nagrinėjamu atveju prie Rotacijos komisijos siūlymo perkelti A. L. į kitas rotuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas yra ranka darytas įrašas „sutinku su komisijos siūlymu“, tačiau, teismo vertinimu, šio įrašo negalima laikyti rezoliucija dėl pritarimo Rotacijos komisijos siūlymui, kadangi ji nėra pasirašyta parašu, nėra nurodyta pareigūno vardas, pavardė ir pasirašymo data, todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Aprašo 16 p. nuostatos, nustatančios, jog galutinis sprendimas dėl Rotacijos komisijos pasiūlymas turi būti išspręstas Policijos generalinio komisaro rezoliucija.
Konstatavus, jog rotacijos eigoje pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas išreikšti naują pageidavimą dėl rotuojamų pareigų, taip iš esmės pažeidžiant Aprašo nuostatas, bei tai, kad Rotacijos komisijos siūlymas nėra patvirtintas Policijos generalinio komisaro rezoliucija, yra pagrindas pripažinti, kad visi tolimesni Vilniaus AVPK veiksmai taikant Statuto 56 str. 5 d. nuostatas ir siūlant pareiškėjui kitas pareigas (žemesnes negu tos, kurias jis užėmė iki rotacijos), o pastarajam atsisakius jas užimti - 2014-04-25 priimant įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, laikytini neteisėtais, todėl minėtas įsakymas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
Panaikinus Vilniaus AVPK viršininko 2014-04-25 įsakymą Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos“, atsakovas įpareigotinas grąžinti pareiškėją į ankstesnes Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigas (A pareigybės lygis, 14 kategorija). Pažymėtina, kad pareiškėjo grąžinimas į ankstesnes pareigas neužkerta kelio spręsti pareiškėjo rotacijos klausimo laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo
Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublik?s vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu, 59 str. 1 d. nustato, jog teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Tokio pobūdžio sumų priteisimą beveik analogiškai reglamentuoja Darbo kodekso 300 str., kurio 3 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.
Ši nuostata įtvirtina darbuotojo (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojo) pažeistų teisių gynimo būdą, skirtą kompensuoti darbuotojui kylančius neigiamus padarinius dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo. Įstatyme įtvirtintas darbuotojo teisėtas lūkestis gauti su darbo santykiais susijusias išmokas, atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė (sankcija) darbdaviui. Nagrinėjamu atveju neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė būtent atsakovo Vilniaus AVPK įsakymas, kuriuo jis buvo atleistas iš tarnybos, todėl neigiamų padarinių rizika ir pareiga mokėti už neteisėtai atleisto pareigūno priverstines pravaikštas, nepaisant atsakovo Vilniaus AVPK kaltės buvimo ar nebuvimo, tenka pareigūną atleidusiam darbdaviui, t. y. Vilniaus AVPK.
Pareiškėjo paaiškinimus, kad po atleidimo iš tarnybos jis niekur nedirbo ir jokių su darbo santykiais susijusių pajamų negavo, patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad nuo 2014-04-01 iki 2016-03-31 duomenų apie A. L. socialinio draudimo įmokas nėra (t. 2, b. l. 109-110). Nors iš pažymos apie pareiškėjo įdarbinimus matyti, kad jis nuo 2014-11-05 iki 2015-02-27, t.y. nepilnus tris mėnesius vykdė individualią veiklą, iš šios veiklos gautos pajamos (jei tokios ir buvo) negali būti prilyginamos gautam darbo užmokesčiui, todėl mažinti priteistinos vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį sumos teismas neturi teisinio pagrindo. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjui po atleidimo iš tarnybos buvo skirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija (t. 2, b. l. 105, 107 -108), tačiau priteistina suma už priverstinės pravaikštos laiką išmokėtos pensijos ribose taip pat negali būti mažinama, kadangi tai taip pat prieštarautų Darbo kodekso 300 str. 3 d., nustatančiai, kad vidutinis darbo užmokesčio skirtumas už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos gali priteisiamas tik tuomet, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje, kas šiuo atveju nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas yra sąlygotas atitinkamų institucijų priimtų sprendimų, kurios, be kita ko, esant atitinkamiems pagrindams turi teisę spręsti klausimą dėl pensijos permokos susigrąžinimo.
Pagal atsakovo Vilniaus AVPK pateiktus duomenis pareiškėjo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro 1414,56 Eur, vienos darbo dienos – 67,36 Eur, atleidžiant iš tarnybos jam buvo išmokėta 10 448,82 Lt (3 026,19 Eur) kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 21 475,44 Lt (6 219,72 Eur) išeitinė kompensacija (t. 2, b. l. 88, 90). Pareiškėjui už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos, t. y. nuo 2014-04-26 iki teismo sprendimo priėmimo dienos - 2016-03-10 įskaitytinai turėtų būti priteista 31 861,28 Eur (202,08 Eur už 3 darbo dienas 2014 m. balandžio mėnesį, 31 120,32 Eur už 2014 m. gegužės – 2016 m. vasario mėnesius įskaitytinai ir 538,88 Eur už 2016 m. kovo mėnesio 8 darbo dienas, viso už 22 mėnesius ir 11 darbo dienų), tačiau iš šios sumos išskaičiavus išmokėtas kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką pareiškėjui priteistina 22 615,37 Eur ( 31 861,28 – 3 026,19 – 6 219,72). Nuo 2016-03-11 iki teismo sprendimo dalyje dėl grąžinimo į tarnybą visiško įvykdymo pareiškėjui priteistina po 67,36 Eur už kiekvieną darbo dieną (dirbant 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur suma ir ją kildina iš to, kad Rotacijos komisijos pasiūlymas rotuotis į kitą apskritį kolegų ir bendradarbių buvo įvertintas kaip jo nekompetencija, todėl buvo sugriauta jo reputacija ir tai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, jis buvo pažemintas visos policijos bendruomenės bei Širvintų rajono žmonių akivaizdoje. Be to, Širvintų rajono laikraštyje buvo išspausdintas pašiepiančio turinio straipsnis, kurio vien tik pavadinimas žemino kaip žmogų ir pareigūną. Dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos pareiškėjas teigia praradęs vienintelį pragyvenimo šaltinį ir galimybę visapusiškai finansiškai aprūpinti savo nepilnametį sūnų.
Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, kaip aiškinama administracinių teismų praktikoje (LVAT 2011-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-67/2012 ir kt.), remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. nuostata, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, tokios žalos atlyginimui šiuo atveju taikomas DK 250 str. Jame nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (toliau – ir CK), kurio 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiamasi teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 str. prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio
ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi įrodyti, kad dėl to, jog dėl Rotacijos komisijos siūlymo rotuotis į pareigas kitoje apskrityje ir/ar neteisėto atleidimo iš tarnybos jis buvo pažemintas, pablogėjo jo reputacija, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, ir pan. Teismas neatmeta galimybės, kad ginčijamo įsakymo priėmimas galėjo sukelti pareiškėjui tam tikras neigiamas emocijas, išgyvenimus, tačiau teismas pažymi, kad ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Teismo vertinimu, pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių didžiulį psichologinį sukrėtimą ar dvasinius išgyvenimus ir įrodančių jam padarytos neturtinės žalos realumą, o jo abstraktūs teiginiai apie dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir reputacijos pablogėjimą nėra pakankami galimai padarytai neturtinei žalai įrodyti. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Širvintų rajono laikraštyje apie jį buvo išspausdintas pašiepiančio ir žeminančio pobūdžio straipsnis nesudaro pagrindo pareiškėjui reikalauti žalos atlyginimo iš darbdavio, kadangi nepateikta jokių įrodymų, kaip atsakovas galėjo įtakoti publikacijos turinį, be to, pareiškėjas, manydamas, jog visuomenės informavimo priemonėje buvo pateikta žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio informacija, savo teises turi teisę ginti įstatymo nustatyta tvarka.
Įvertinus pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia neturtinę žalą, ir tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl neteisėto atleidimo būtų pablogėjusi jo sveikata ir pan., taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo teisės yra apgintos, pripažįstant jo atleidimą iš tarnybos neteisėtu ir grąžinant jį į atitinkamas pareigas bei priteisiant už priverstinę pravaikštą, teismo vertinimu, tai yra pakankama satisfakcija, kompensuojanti pareiškėjo patirtus išgyvenimus, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas A. L. skunde, kurį patikslino 2016-01-11, be kita ko, teismo prašo priteisti 580 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 ir 6 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Taigi, pagal šią įstatymo nuostatą pareiškėjo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos turi būti detalizuotos, konkrečiai nurodant, kiek ir už kokių teisinių paslaugų suteikimą jam turėtų būti atlyginta.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateikė šiuos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2015-04-30 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 700279); 2015-07-01 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 700285); 2015-07-24 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 789095); 2015-11-27 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 842166); 2015-12-29 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 700297); 2016-03-02 pinigų priėmimo kvitą (serija LAT Nr. 854851); 2016-03-02 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 43 (t. 1, b. l. 101, 108, t. 2, b. l. 6, 7, 8, 111, 112).
Pažymėtina, kad tik teismui pateiktoje 2016-03-02 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 43 yra detalizuojama, kad pareiškėjas už teisinių paslaugų suteikimą patyrė 60 Eur išlaidų, kurias sumokėjo advokatui A. N. (t. 1, b. l. 112). Kaip matyti iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų, pareiškėjas yra patyręs ir kitų bylinėjimosi išlaidų, tačiau jų nedetalizuoja ir nepateikia konkrečių apskaičiavimų, dėl ko teismas neturi galimybių įvertinti, kokio pobūdžio teisinės paslaugos buvo suteiktos pareiškėjui ir atitinkamai įvertinti jų pagrįstumo. Pareiškėjas tik bendrai nurodo, kad prašo priteisti 580 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau prašymo su patirtų bylinėjimosi išlaidų detaliu apskaičiavimu nepateikė.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjui išaiškintina, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo jis turi teisę pateikti teismui patikslintą prašymą su detaliu patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, bei konkrečiai nurodyti, kokios konkrečios teisinės paslaugos ir už kokią sumą jam buvo suteiktos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-04-25 įsakymą Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos“ ir grąžinti A. L. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigas (A pareigybės lygis, 14 kategorija).
Priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato A. L. 22 615,37 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiolikos eurų ir trisdešimt septynių euro centų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-04-26 iki 2016-03-10 įskaitytinai, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-03-11 iki teismo sprendimo dalyje dėl jo grąžinimo į tarnybą įvykdymo, skaičiuojant po 67,36 Eur už kiekvieną darbo dieną, dirbant 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Priteista vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-04-26 iki 2016-03-10 ir vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio suma nurodytos neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų, kurie privalo būti apskaičiuoti ir išskaityti sprendimo vykdymo eigoje.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.