Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-3470-261/2016 pagal atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rezoliucijos, įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Iš naujo nagrinėdamas bylą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu (II t., b. l. 121-135) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos“ ir grąžino pareiškėją į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigas (A pareigybės lygis, 14 kategorija). Priteisė iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui 22 615,37 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. kovo 10 d. įskaitytinai, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. kovo 11 d. iki teismo sprendimo dalyje dėl jo grąžinimo į tarnybą įvykdymo, skaičiuojant po 67,36 Eur už kiekvieną darbo dieną, dirbant 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis. Kitą skundo dalį atmetė.

II.

Pareiškėjas A. L. 2016 m. birželio 20 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, prašydamas jo naudai priteisti 640 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už abiejų advokatų, atstovavusių jį byloje, teisines paslaugas.

Nurodo, kad 2015 m. balandžio 30 d. pinigų priėmimo kvitu (serija LAT Nr. 700279) advokatui Andrejui Novikovui buvo sumokėta 60 Eur už pareiškėjo interesų atstovavimą 2015 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje administracinėje byloje I-4029-426/2015. Taip pat už pareiškėjo interesų atstovavimą 2015 m. liepos 1 d. vykusiame teismo posėdyje administracinėje byloje I-4029-426/2015 advokatui A. Novikovui buvo sumokėta dar 60 Eur. Šį faktą patvirtina 2015 m. liepos 1 d. išrašytas pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 700285). Už pareiškėjo interesų atstovavimą 2016 m. vasario 17 d. vykusiame teismo posėdyje administracinėje byloje I-4703-596/2016 advokatui A. Novikovui 60 Eur buvo sumokėta 2015 m. gruodžio 29 d. ir išrašytas pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 700297). Visus šiuos tris mokėjimus patvirtina advokato A. Novikovo išrašyta sąskaita Nr. 58, kurioje ir atsispindi kokios konkrečios teisinės paslaugos ir už kokią sumą jos buvo suteiktos (Pridedama sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 58 kopija). Kaip teisingai pastebėjo teismas, 2016 m. kovo 2 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 43 yra detalizuojama, kad pareiškėjas už teisinių paslaugų suteikimą patyrė 60 Eur išlaidas, kurias sumokėjo advokatui A. Novikovui. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, jog nėra tikslinga pakartotinai pateikinėti sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 43, nes ji yra jau pateikta byloje.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog A. L. interesus atstovavo dar vienas advokatas – Julius Jasaitis. Už teisines paslaugas advokatui J. Jasaičiui buvo sumokėta 400 Eur. Pinigų sumokėjimo faktą patvirtina atitinkamai 2015 m. liepos 24 d. pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 789095) ir 2015 m. lapkričio 27 d. pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 842166). Kokios konkrečios teisinės paslaugos ir už kokią sumą jam buvo suteiktos yra nurodyta 2015 m. liepos 24 d. teisinių paslaugų sutartyje (pridedama 2015 m. liepos 24 d. teisinių paslaugų sutarties kopija). Šioje sutartyje yra numatyta, jog 300 Eur buvo sumokėta už apeliacinio skundo parengimą, o 100 Eur – už dalyvavimą teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo prašymas, paduotas teismui 2016 m. birželio 20 d., išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatas jei sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas, bei atstovavimo išlaidas.

Sistemiškai vertinant ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas ir atsižvelgiant į protingumo principą, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo konkreti byla išsprendžiama iš esmės. Tik galutinis teismo sprendimas yra tas, kuriuo teismas nustato, kas konkrečioje situacijoje buvo teisus, todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su tokiu konstatavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–696/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas dar negali būti sprendžiamas, nes byla nėra baigta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–463/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-704/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad galutinis res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl nagrinėjamoje byloje kilusio administracinio ginčo yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3470-261/2016 ir jis priimtas iš esmės pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę į savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2015 nelaikytina galutiniu teismo sprendimu, kadangi ja byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Tačiau pažymėtina, jog nuosekli administracinių teismų praktika patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Tais atvejais, kai prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui (ir atvirkščiai), šis teismas prašymą turėtų persiųsti apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas – pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822–421/2010, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymo dalis dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (iš esmės advokato A. Novikovo atstovavimo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose), šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo nenagrinėtina ir perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Taigi, apeliacinės instancijos teisme, pagal pareiškėjo pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus bei bylos medžiagą, pareiškėjas patyrė 400 Eur dydžio atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimo surašymą (300 Eur) (kuris nagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3531-143/2015) bei konsultacijas (atstovavimą) teisme (100 Eur) (pagal 2015 m. liepos 24 d. teisinių paslaugų sutartį su advokatu J. Jasaičiu bei 2015 m. liepos 24 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 789095 (II t., b. l. 6) ir 2015 m. lapkričio 27 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 842166 (II t., b. l. 7)). Minėti dokumentai patvirtina, jog už suteiktas paslaugas pareiškėjas su advokatu J. Jasaičiu atsiskaitė. Išlaidų, patirtų nagrinėjant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-3470-261/2016, atlyginimo pareiškėjas priteisti neprašo.

Remiantis prie pareiškėjo prašymo pridėta 2015 m. liepos 24 d. teisinių paslaugų sutartimi bei prie apeliacinio skundo pridėta 2015 m. liepos 24 d. atstovavimo sutartimi, pareiškėjui A. L. apeliacinės instancijos teisme (nagrinėjant bylą Nr. A-3531-143/2015) atstovavo advokatas J. Jasaitis, kuris, be kita ko, buvo įgaliotas pareiškėjo vardu surašyti bei pateikti teismui procesinius dokumentus.

Taip pat pastebėtina, jog galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3470-261/2016) buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas tenkinti iš dalies, t. y. panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos“ ir grąžintas pareiškėjas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigas (A pareigybės lygis, 14 kategorija), taip pat priteistas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjui 22 615,37 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. kovo 10 d. įskaitytinai, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. kovo 11 d. iki teismo sprendimo dalyje dėl jo grąžinimo į tarnybą įvykdymo, skaičiuojant po 67,36 Eur už kiekvieną darbo dieną, dirbant 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis, tačiau kita skundo dalis atmesta. Vadinasi, galutiniu teismo sprendimu iš esmės patvirtintas pareiškėjo skundo patenkinimas iš dalies.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012). Tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti keli skirtingos prigimties reikalavimai (turintys kiekybinę (skaitinę) išraišką bei neturtiniai reikalavimai), proporcija nustatoma pagal tenkintų pakankamai savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-68/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundu (I t., b. l. 1-7) ir patikslintu skundu (II t., b. l. 13-18) pirmosios instancijos teisme kėlė iš viso penkis materialinius teisinius reikalavimus (prašymas dėl išlaidų atlyginimo nelaikytinas savarankišku materialiniu reikalavimu), o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimu iš esmės patenkinti trys iš minėtų reikalavimų, todėl pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 60 proc. visų jo reikalavimų.

Taigi, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmąjį ketvirtį (užpraėjęs ketvirtis šioje byloje rengto apeliacinio skundo 2015 m. rugpjūčio mėn. metu) sudarė 699,8 Eur, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už apeliacinio skundo surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.9 punktas, pagal kurį už apeliacinį skundą maksimalus užmokesčio dydis yra 1 749,5 Eur (2,5 x 699,8 Eur (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) = 1 749,5 Eur). Pareiškėjas šiuo atveju už apeliacinio skundo parengimą prašo 300 Eur, t. y. sumą, neviršijančią maksimalios galimos atlyginimo už apeliacinio skundo parengimą sumos, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, pareiškėjui už apeliacinio skundo parengimą priteistina suma yra 180 Eur (300 Eur x 60 proc. = 180 Eur).

Nustatant priteistiną užmokesčio dydį už teisines konsultacijas, taikytinas Rekomendacijų 8.19 punktas, pagal kurį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme ir pan. valandą maksimalus užmokesčio dydis yra 69,98 Eur (0,1 x 699,8 Eur = 69,98 Eur). Pareiškėjas šiuo atveju nurodo (2015 m. liepos 24 d. teisinių paslaugų sutartyje su advokatu J. Jasaičiu), jog advokatas J. Jasaitis pareiškėjui taip pat teikė atstovavimo teismo posėdyje paslaugas, kurias įvertino 100 Eur. Tačiau 2015 m. lapkričio 27 d. pinigų priėmimo kvite Serija LAT Nr. 842166 (II t., b. l. 7) nurodyta, kad pareiškėjas advokatui J. Jasaičiui 100 Eur sumokėjo už patarimą, kitas teisines paslaugas. Taigi, iš pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei prie jo pateiktų dokumentų nėra aišku, kokias konkrečiai teisines paslaugas, įvertintas 100 Eur, pareiškėjui suteikė advokatas J. Jasaitis, kiek laiko jas teikdamas jis užtruko ir pan. Todėl, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012), prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–34/2011), o šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje AS62–521/2011), teisėjų kolegija vertina, jog 100 Eur atstovimo išlaidos šiuo atveju nepagrįstos, nedetalizuotos, todėl jų atlyginimas negali būti priteistinas.

Sprendžiant klausimą, iš kurio atsakovo turi būti priteistinas pareiškėjui priklausantis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pažymėtina, jog vien tas faktas, kad pralaimėjusios šalies pusėje yra keli subjektai automatiškai nereiškia, kad visi jie privalės atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teismų praktikoje išskiriamos tokios taisyklės: pirma, jei išlaidų atsiradimą nulėmė tik viena proceso šalis, kai jų buvo keletas, išlaidos priteistinos tik iš jos vienos, kaip atsakingo už išlaidų atsiradimą asmens (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822–485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2011 m., p. 500 – 503; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442–22/2011). Antra, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kai panaikinamas atsakovo individualus administracinis aktas, kuris buvo priimtas remiantis trečiojo suinteresuoto asmens pateiktais duomenimis, bylinėjimosi išlaidas paskirstyti ir atsakovui, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nėra pagrindo – išlaidos priteistinos iš atsakovo. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nevertinama, kokia yra įvairių subjektų įtaka konkrečiam individuliam administraciniam aktui, nes toks paskirstymas būtų neprotingas ir neadekvatus. Kiekvienu panašiu atveju būtų galima nustatyti įvairių galimai atsakingų institucijų, kurių žinioje buvo tam tikra informacija, kurios pagrindu buvo priimtas konkretus individualus administracinis aktas, tam tikrą atsakomybę bylinėjimo išlaidų kontekste, o toks nustatymas nepagrįstai vilkintų bylų nagrinėjimą, pažeistų proceso ekonomiškumo principą. Tačiau tuo atveju, jei byloje būtų panaikintas aktas, kurio pagrindu buvo priimtas kitas (taip pat panaikintas aktas), būtų galima reikalauti, kad bylinėjimosi išlaidas atlygintų ir pirmąjį aktą priėmęs subjektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–374/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m., 500 – 504 p.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patikslintame skunde buvo pareiškęs reikalavimą ne tik panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, grąžinti pareiškėją į jo eitas pareigas, atlyginti už visą priverstinės pravaikštos laiką, tačiau ir panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovo sprendimą (rezoliuciją), kuriuo sutikta su Policijos departamento Rotacijos komisijos pasiūlymu perkelti pareiškėją į kitas rotuojamas pareigas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu, kurį galutine ir neskundžiama 2016 m. birželio 7 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą, patenkinęs pareiškėjo skundą iš dalies, panaikino tik Vilniaus AVPK įsakymą, kuriuos pareiškėjas atleistas iš tarnybos, bei grąžino pareiškėją į Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigas bei priteisė iš Vilniaus AVPK pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Skundžiamas Policijos departamento sprendimas (rezoliucija) teismo nebuvo panaikintas, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendime ir pasisakė, jog prie Rotacijos komisijos siūlymo perkelti A. L. į kitas rotuojamas Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas ranka padaryto įrašo „sutinku su komisijos siūlymu“ negalima laikyti rezoliucija dėl pritarimo Rotacijos komisijos siūlymui, kadangi ji nėra pasirašyta parašu, nėra nurodyta pareigūno vardas, pavardė ir pasirašymo data, todėl nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Aprašo 16 punkto nuostatos, nustatančios, jog galutinis sprendimas dėl Rotacijos komisijos pasiūlymas turi būti išspręstas Policijos generalinio komisaro rezoliucija, ir visi tolimesni Vilniaus AVPK veiksmai taikant Statuto 56 straipsnio 5 dalies nuostatas ir siūlant pareiškėjui kitas pareigas (žemesnes negu tos, kurias jis užėmė iki rotacijos), o pastarajam atsisakius jas užimti – priimant įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, laikytini neteisėtais. Taigi, nors Policijos generalinio komisaro ranka padarytas įrašas „sutinku su komisijos siūlymu“, kuris nebuvo pripažintas rezoliucija bei panaikintas, ir turėjo įtakos priimant atsakovo Vilniaus AVPK sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo bei atliekant kitus atsakovo Vilniaus AVPK veiksmus, tačiau galutinis sprendimas, sukėlęs pareiškėjui teisines pasekmes, bei teismo panaikintas, taigi ir pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, buvo atsakovo Vilniaus AVPK įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ir atsakovo Policijos departamento veiksmai bei sprendimai nulėmė pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimą jis prašo priteisti, atsiradimą. Juo labiau, kad į šią bylą Policijos departamentas atsakovu įtrauktas tik pareiškėjui 2016 m. sausio 11 d. patikslinus skundą, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, šiuo atveju pareiškėjui priklausantis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas tik iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Atsižvelgusi į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistinas 180 Eur su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjo A. L. naudai iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjo prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.