- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-12-18
- Bylos Nr.
- 2S-2455-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16323-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- UAB „GM Consult Group“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „GM Consult Group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-20396-199/2013.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Kelių remonto grupė“ atstovaujama administratoriaus UAB „Bankrotas“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu 2012 m. sausio 20 d. susitarimą dėl tarpusavio skolų užskaitymo, priteisti iš atsakovo UAB „GM Consult Group“ 59 354,91 Lt skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-8). Nurodė, jog ieškovė su atsakovais sudarė susitarimą dėl tarpusavio užskaitymo, tokiu nesąžiningu susitarimu buvo pažeisti kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai, suteikiant pirmenybės teisę vienam kreditoriui. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „GM Consult Group“ nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, o jų neužtenkant – piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą (b.l. 55-56). Nurodė, kad ieškinyje reiškiamas reikalavimas bendrai 59 354,91 Lt sumai, o didelė ieškinio suma kelia grėsmę, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Be to, pažymėjo, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovės BUAB „Kelių remonto grupė“ prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei UAB „GM Consult Group“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą 59 354,91 Lt sumai, paliekant tokį turtą saugoti ir naudotis atsakovei, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jei tokio turto būtų nepakankamai, šiai sumai areštavo pinigines lėšas, esančias atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kitose kredito įstaigose, uždraudžiant vykdyti išmokėjimus, tačiau leidžiant šiomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieškove, mokėti einamuosius mokėjimus į biudžetus ir einamąjį darbo užmokestį darbuotojams (b.l. 57). Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl ji turi pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui. Teismo nuomone, iš pateiktų įrodymų matyti, kad ginčijama suma laikytina pakankamai didele, be to, ginčas yra užsitęsęs. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti įrodymai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „GM Consult Group“ prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti (b.l. 62-64). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių, kad teismui patenkinus BUAB „Kelių remonto grupė“ reikalavimus, sprendimo vykdymas gali pasunkėti dėl atsakovės kaltės ar finansinės padėties. Nutartis yra nemotyvuota, nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Vienintelis motyvas, priimant skundžiamą nutartį, – didelė ieškinio suma, tačiau vien didelė ieškinio suma negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turėjo įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas, ar būtent atsakovei ieškinio reikalavimo suma yra didelė. Apeliantės su skundu pateiktas balansas paneigia, jog atsakovei ieškinio suma yra didelė.
2. Teismas nepagrįstai taikė areštą piniginėms lėšoms, nes tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas juridiniam asmeniui ekonomine prasme yra ypač skausmingas, kadangi dėl piniginių lėšų trūkumo bus sutrikdyta apeliantės komercinė ūkinė veikla, atsiskaitymai, kas tęsiantis ilgiems teisminiams ginčams gali sudaryti didelių finansinių sunkumų. Be to, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesvarstė klausimo dėl atsakovės UAB „GM Consult Group“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės UAB „GM Consult Group“ atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Kelių remonto grupė“, atstovaujama bankroto administratoriaus, prašė atskirąjį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (b.l. 77-79). Atsakovės aiškinimas, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tada, kai atsakovas sąmoningai apsunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai ir protingumo principui. Teismas pagrįstai sprendė, kad didelės sumos ieškinio reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovė neįrodė, kad ieškinio suma jai nėra didelė. Apeliantės piniginės lėšos areštuotinos tik tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimams užtikrinti neužtektų kito jos turto. Teismas pagrįstai nesprendė dėl galimų atsakovo nuostolių užtikrinimo, kadangi įprastai šis klausimas sprendžiamas šaliai pateikus atitinkamą prašymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, pasireiškiančiai besikreipiančio asmens nurodytų argumentų įvertinimu. Tarp CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo nekilnojamojo daikto bei kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštas (CPK145 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad laikinosios apsaugos priemonės jos atžvilgiu buvo taikytos nepagrįstai.
Ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kokia apimtimi, teismas nustato, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo bei kitus jų taikymui aktualius principus. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Visais atvejais turėtų būti įvertinta ir tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai leidžia įžvelgti ieškovui palankaus sprendimo tikimybę, taip pat, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinio pobūdžio. Apeliantės argumentas, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė vien dėl didelės ieškinio sumos yra atmestinas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad esminėmis aplinkybėmis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas laikė pakankamai didelę ieškinio sumą ir tai, kad ginčas yra užsitęsęs. Didelė ieškinio suma padidina galimai ieškovei palankaus sprendimo neįvykdymo grėsmę, o apeliantės pateiktas 2012 metų balansas (b.l. 65) neatspindi realios finansinės padėties, kuri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo dienai galėjo būti iš esmės pasikeitusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė neįrodė, jog ieškinio suma jai nėra didelė. Teismas vertino bylos aplinkybių visetą ir pagal savo vidinį įsitikinimą sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad, netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas. Be to, pažymėtina, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, todėl, jeigu ieškinio tenkinimo atveju sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, liktų neįvykdytas, būtų pažeisti ne tik ieškovės, tačiau ir visų jos kreditorių interesai, taigi, neabejotinai būtų pažeistas viešasis interesas.
Apeliantės argumentus, kad teismas nepagrįstai areštavo ir jai priklausančias pinigines lėšas, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad teismas nusprendė, kad pirmiausiai turi būti areštuojamas apeliantės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o piniginių lėšų areštas taikytinas tik tokiu atveju, jei kito turto būtų nepakankamai, be to, leista šiomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieškove, mokėti einamuosius mokėjimus į biudžetus ir einamąjį darbo užmokestį darbuotojams, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl piniginėms lėšoms taikyto arešto sutrikdyta apeliantės ūkinė - komercinė veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė, siekdama apginti savo interesus ir išvengti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilusių pasekmių, turi galimybę pasinaudoti CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis - reikalaujamą sumą sumokėti į teismo sąskaitą, pateikti laidavimą už ieškovę patvirtinančius dokumentus ar įkeisti turimą turtą ieškovės naudai, tuomet teismas paskirtas laikinąsias apsaugos priemones gali pakeisti ar panaikinti (CPK 148 str. 3 d.), tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė šiomis įstatymo numatytomis priemonėmis nesinaudojo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones byloje taikė, esant teisiniam pagrindui, ir CPK 147 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimų nepažeidė.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantės argumentu, kad teismas nepagrįstai nesvarstė dėl atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas turi teisę pareikalauti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo šalies prašymu. Teismas savo iniciatyva gali pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šios priemonės būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs tik su privačiais atsakovės turtiniais interesais, todėl teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva spręsti dėl atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, konstatuotina, kad teismas nepažeidė su jų taikymu susijusių teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.