Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. B. ir D. S. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-10-17 nuosprendžio, kuriuo:

D. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 284 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-07-28 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2017-09-16 7.00 val. iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

D. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, ir nubaustas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-07-28 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. B., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta, tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. ir D. S. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu su A. B., 2017-03-22, apie 22 val. 30 min., viešoje vietoje įžūliu elgesiu, daugiabučio namo kieme, automobilio stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste priešais (duomenys neskelbtini) gatvės 8-tą namą, užlipo ant A. A. priklausančio automobilio Mercedes Benz ML, v. n. (duomenys neskelbtini) taip apgadino automobilio variklio dangtį, priekinį stiklą ir stogą, tokiu savo įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, pažeidė viešąją tvarką.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino bendrininkavimą, nes nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. B., D. B. ir jo veiksmai nebuvo suderinti iš anksto, be to, byloje nėra duomenų, kad kokiais nors veiksmais jie tarėsi daryti nusikaltimą. Taip pat teismas nustatė, kad jis yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.), tačiau teismas tokį sprendimą priėmė labai formaliai, neatsižvelgė į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo D. B. apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo D. S. skundą tenkinti iš dalies – jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ilgesniam nei 1 metų terminui. Nuteistojo D. B. gynėjas advokatas prašė nuteistojo D. B. apeliacinį skundą tenkinti, jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis D. S. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo D. S. apeliacinį skundą tenkinti, D. S. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvė atėmimo bausmės vykdymą.

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas tenkintinas, D. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-10-17 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.) ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistųjų D. B. ir D. S. apeliacinių skundų argumentais ir patikrinusi skundžiamą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-10-17 nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų D. B. ir D. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str., įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistųjų D. B. ir D. S. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistieji D. B. ir D. S. savo apeliaciniuose skunduose iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jie nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis, prašo jų atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems D. B. ir D. S. už jų padarytą nusikaltimą paskyrė per griežtas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistiesiems D. B. ir D. S. bausmes už jų padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-10-17 nuosprendžio, paskirdamas nuteistiesiems D. B. ir D. S. bausmes už jų padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – D. B. ir D. S. padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį – abu nuteistieji buvo nusikalstamos veikos vykdytojai, į nuteistųjų D. B. ir D. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p.), į D. B. ir D. S. asmenybes – D. B. teistas, paskirtos bausmės iš esmės nevykdo, D. S. teistas, išvadų dėl savo elgesio nedaro. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai D. B. ir D. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jiems už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmes. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad D. B. ir D. S. už jų padarytą nusikaltimą paskirtos bausmės yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 284 str. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems D. B. ir D. S. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės ir galutinės dalinio sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrintos bausmės (D. B. – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, D. S. – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmes nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. D. B. ir D. S. paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinkančios Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. nurodo, kad teismas, neatsižvelgęs į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, formaliai nustatė, jog jis yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog D. S., būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, todėl jis laikomas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) ir pripažino nuteistojo D. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.). Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. (įstatymo 2015-03-19 redakcija, Nr. XII-1554) numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. D. S. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str., už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2017-03-22. Iki šios veikos padarymo D. S. atžvilgiu buvo priimtas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-03-14 apkaltinamasis nuosprendis, kuris įsiteisėjo tik 2017-04-04 (po nusikalstamos veikos padarymo), todėl akivaizdu, kad D. S. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str., padarymo metu teistas nebuvo (Lietuvos Respublikos BK 97 str. 1 d.) ir todėl nebuvo recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.). Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su nuteistojo D. S. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas klausimą dėl paskiriamos bausmės individualizavimo, nepagrįstai jį laikė recidyvistu ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str., jis padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.), todėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.). Kita vertus, paskirdamas D. S. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str., be šios, nepagrįstai nustatytos, aplinkybės, teismas vertino ir kitas bausmės rūšies ir dydžio nustatymui svarbias aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, D. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę ir kt., todėl, įvertinus anksčiau nurodytų aplinkybių visetą, net ir pripažinus, jog D. S. nusikalto nebūdamas recidyvistu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.

Apeliaciniame skunde ginčijama ir kita nustatyta D. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), D. S. teigia, kad A. B., D. B. ir jo veiksmai nebuvo suderinti iš anksto, be to, byloje nėra duomenų, kad kokiais nors veiksmais jie tarėsi daryti nusikaltimą. Šie apeliacinio skundo teiginiai atmestini, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino D. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės pagal Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p. buvimą.

Pažymėtina, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d.). Viena iš įstatyme numatytų bendrininkavimo formų yra bendrininkų grupė. Bendrininkų grupė pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Vykdytojas yra asmuo, ne tik tiesiogiai realizavęs visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir toks asmuo, kuris realizavo bent dalį jų.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. S. kartu su D. B. ir A. B., veikdami kartu, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, pažeidė viešąją tvarką. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad visi jie buvo nusikalstamos veikos vykdytojai, nuteistasis D. S. suvokė, jog elgiasi nusikalstamai kartu su kitais asmenimis, neprieštaravo jų aktyviems nusikalstamiems veiksmams, priešingai, pats aktyviai dalyvavo nusikalstamo veikos daryme ir savo veiksmais realizavo Lietuvos Respublikos BK 284 str. numatyto nusikaltimo sudėtį. Nuteistojo D. S. veiksmai atitiko bendrininkavimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius ir tai neabejotinai pačią nusikalstamą veiką darė pavojingesne. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad viešosios tvarkos pažeidimas buvo padarytas bendrininkų grupe ir, pripažinęs tai nuteistojo D. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teisės taikymo klaidų nepadarė.

Nuteistieji D. B. ir D. S. apeliaciniais skundais prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatomis, atidėti jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Teismo sprendimu, be kita ko, turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius, skatinti asmenį dirbti ir siekti savo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo nuteistiesiems D. B. ir D. S. galima išvengti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad D. B. ir D. S. padarytos nusikalstamos veikos ypatybės bei jų asmenybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek formalus, tiek materialus pagrindas jiems taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, paskiriant jiems pareigas (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d.), kurios, teisėjų kolegijos nuomone, maksimaliai padėtų pasiekti bausmės tikslus.

D. B. ir D. S. jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką 2017-03-22 padarė būdami neteisti (D. S. atžvilgiu priimtas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-03-14 apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2017-04-04, t. y. po nusikalstamos veikos padarymo), padaryta veika priskirtina prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, D. B. ir D. S. visiškai prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, D. S. atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, negrįžtamų pasekmių dėl nuteistųjų veiksmų nekilo. Abu nuteistieji yra labai jauno amžiaus, nevedę, D. B. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo registruotas darbo biržoje, o D. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbuotoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Byloje nėra duomenų, kad po skundžiamo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-10-17 nuosprendžio priėmimo D. B. ir D. S. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Būtent šie duomenys, susiję su nuteistųjų padarytu nusikaltimu, jo pavojingumu, pobūdžiu, nuteistųjų asmenybėmis, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali nutraukti nuteistųjų D. B. ir D. S. socialinius ryšius su artimaisiais bei siekį ir stengimąsi gyventi pilnavertį ir teisingą gyvenimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog tokius asmenis būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti juos nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina tai, jog bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str., – ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismo pareiga paskirti teisingą bausmę, kuria būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai, ir būtų realizuota valstybės baudžiamoji politika. Teismo vertinimu, bausmės tikslai, ypač tuomet, kai nusikalstamas veikas padaro jaunas žmogus, gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu.

Atsižvelgdama į paminėtų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems D. B. ir D. S. paliekant pirmosios instancijos teismo jiems skirtas galutines subendrintas laisvės atėmimo bausmes, tačiau atidedant jų vykdymą ir skiriant nuteistiesiems Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 7, 8 p. numatytas pareigas – neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teisėjų kolegijos nuomone, šios pareigos teigiamai paveiks nuteistųjų elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje bei sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytų tikslų. Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1, 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017-10-17 nuosprendį pakeisti:

panaikinti D. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais, D. B. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7, 8 punktais, D. S. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.