Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-13 · Administracinė byla Nr. I-2594-505/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-13
Bylos Nr.
I-2594-505/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2594-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01585-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; (S) 51.4;55.1.1
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui V. J., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 5-6).

Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje buvo laikomas įvairiais laikotarpiais nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. Areštinės kameroje trūko gyvenamojo ploto, sanitarinis mazgas atitvertas pertvara, kurios neužtikrino privatumo, nuo jo sklido blogas kvapas, neužtikrintas apšvietimas. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, išgyvenimais, papildomu diskomfortu, gyvenimo kokybės pablogėjimu. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato (toliau – Alytaus apskr. VPK), atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą (b. l. 9-13) nurodė, kad pareiškėjui kai kuriais laikotarpiais tekęs gyvenamasis plotas neatitiko minimalaus 5 kv. m ploto reikalavimo, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos visos viešosios atsakomybės sąlygos. Ginčo laikotarpiu galiojantys teisės aktai nenumatė, kad sanitariniai mazgai turi būti įrengti atskirose patalpose, taip pat neįtvirtintas reikalavimas areštinės kamerose įrengtus sanitarinius mazgus nuo gyvenamosios paskirties ploto pilnai atskirti durimis ar kitokiomis pertvaromis. Kadangi sanitariniai mazgai įrengti kamerų kampuose ir atitverti pertvaromis, paneigtini pareiškėjo argumentai dėl jo privatumo neužtikrinimo.

Alytaus VPK areštinės kameros yra vėdinamos ne tik per langus, bet jose įrengtos ir paduodamosios ventiliacijos, o virš sanitarinio mazgo įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos.

Alytaus visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo aktuose nenustatyta pažeidimų dėl netinkamo kamerų apšvietimo.

Nėra jokių duomenų, kad dėl laikymo areštinėje sąlygų būtų pablogėjusi pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikatos būklė, pareiškėjas būtų susirgęs ar dėl kitų priežasčių kreipęsis medicininės pagalbos. Pareiškėjas patirtą žalą iš esmės apibūdina tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir bendro pobūdžio nusiskundimais, jų nepagrindė jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo jokių neteisėtų Alytaus apskr. VPK areštinės veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas teisme pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų Alytaus apskr. VPK areštinės administracijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų sąlygų būnant areštinės kameros patalpose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės apskr. VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Netinkamas laikymo sąlygas areštinėje pareiškėjas grindžia ploto trūkumu gyvenamosiose patalpose. Higienos norma HN 37:2009 nepateikia minimalių areštinių kamerų ploto normų. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, 80 punkte įtvirtinta ploto norma, numatanti, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pabrėžtina, jog tai patvirtina vyraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1881/2014, 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1366-575/2015 ir kt.).

Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 18-19) matyti, kad pareiškėjas Alytaus apskr. VPK areštinėje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas 2015 m. rugpjūčio 25 - 26 d. kameroje Nr. 6, kurios plotas 14,9 kv. m, kameroje laikyti 4 sulaikyti asmenys (14,9 kv. m/4), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,75 kv. m.

Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas 14,9 kv. m., kameroje laikyti 3 asmenys (14,9 kv. m/3), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,96 kv. m.

Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 15 - 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 14,9 kv. m., kameroje laikyti 4 asmenys (14,9 kv. m/4), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,75 kv. m.

Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 17 - 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 8, kurios plotas 10,07 kv. m., kameroje laikyti 2 asmenys (10,07 kv. m/2), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,03 kv. m.

Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 20 d. buvo laikomas kameroje Nr. 11, kurios plotas 14,9 kv. m., kameroje laikyti 2 asmenys (14,9 kv. m/2), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 7,45 kv. m.

Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 20 - 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 8, kurios plotas 10,07 kv. m., kameroje laikyti 2 asmenys (10,07 kv. m/2), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,03 kv. m.

Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 21 - 24 d. buvo laikomas kameroje Nr. 11, kurios plotas 14,9 kv. m., kameroje laikyti 2 asmenys (14,9 kv. m/2), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 7,45 kv. m.

Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 8 - 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 14, kurios plotas 10,07 kv. m., kameroje laikyti 2 asmenys (10,07 kv. m/2), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,03 kv. m.

Pareiškėjas 2016 m. sausio 12 - 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 4, kurios plotas 14,9 kv. m., kameroje laikyti 3 asmenys (14,9 kv. m/3), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,96 kv. m.

Pareiškėjas 2016 m. vasario 2 - 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas 14,9 kv. m., kameroje laikyti 3 asmenys (14,9 kv. m/3), todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,96 kv. m.

Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog 27 paras nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į 5 kv. m plotą.

Atmestini pareiškėjo teiginiai dėl kameroje esančių baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto, kadangi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nenumato, kad į šio įsakymo įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-189-422/2015).

Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.), kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau tekste – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V -356, 6 punkte. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“.

Pareiškėjas atlyginti neturtinę žalą prašo, remdamasis argumentais, kad areštinėje buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, nes kamerose buvo blogas apšvietimas, netinkama ventiliacija, sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai.

Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus apskr. VPK areštinėje netinkamos temperatūros, apšvietos, ventiliacijos.

Higienos normos HN 37:2009 21 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 37:2009 23 punktas).

Higienos normos HN 134:2015 24 punkte buvo reglamentuota, jog gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 75 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15-0,5 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05-0,2 m/s.

Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte reglamentuota, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti nežemesnė kaip 18oC ir ne aukštesnė kaip 28oC, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05-0,15 m/s. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas).

Byloje pateikti Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 10 d. patikrinimo aktas Nr. PA-164 (b. l. 20-22), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. birželio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-101(22.14.3 1.12) (b. l. 23-25) patvirtina, jog Alytaus apskr. VPK areštinės kamerose Higienos normos HN 37.2009 ir Higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

Higienos normos HN 37:2009 20 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) nėra įtvirtinti sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimai areštinės patalpose.

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad sanitariniai mazgai visose kamerose yra atskirti pertvaromis, tą patvirtina ir į bylą pateiktas Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 10 d. patikrinimo aktas Nr. PA-164 (b. l. 20-22), kuriame nurodyta, kad sanitariniai mazgai, kurie atskirti pertvara ir tai atitinka Higienos normos HN 37:2009 20 punkte nustatytus reikalavimus, kad sanitariniai mazgai atitverti pertvara, patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. birželio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-101(22.14.3 1.12) (b. l. 23-25).

Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat skundėsi, kad, nors sanitarinis mazgas ir buvo atitvertas sienele, jo privatumas visgi nebuvo tinkamai užtikrintas, nes jį galėjo stebėti kiti nuteistieji bei į kamerą užėję pareigūnai. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu: pavyzdžiui, G. byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sąlygos privatumui, nes ši vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr. G. prieš Rusiją, pareiškimo nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; taip pat žr. A.M. prieš Rusiją, 97 paragrafas, pareiškimo nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas; G. prieš Rusiją, pareiškimo nr. 30983/02, 94 paragrafas, 2007 m. lapkričio 15 d. ir K. prieš Rusiją, pareiškimo nr. 47095/99, 99 paragrafas, ECHR 2002-VI). Taip pat EŽTT yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr. 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktus, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13). Atsižvelgiant į bylos duomenis ir nurodytą praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjo privatumas naudojantis Alytaus apskr. VPK areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais, nebuvo tinkamai užtikrintas.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo teigti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, tačiau nustatyta, kad pareiškėjui jo buvimo Alytaus apskr. VPK areštinėje laikotarpiu (27 parų) nebuvo užtikrintas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui kameroje ir buvo pažeistas privatumas naudojantis Alytaus apskr. VPK areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.250 straipsnyje) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, konkrečiai įvertinęs administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai laikymui Areštinėje būdingus nepatogumus (tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėjui mažiausias tekęs kameros plotas buvo 3,75 kv. m (neatskaičius sanitarinio mazgo ploto), kitais laikotarpiais, kuomet buvo neužtikrinamas minimalus kameros plotas (5 kv. m asmeniui), plotas buvo 4,96 kv.m. (neatskaičius sanitarinio mazgo ploto), atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, be to, administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas periodiškai, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, pripažįsta, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 400 Eur suma, todėl šis žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo pareiškėjui, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (kodas (duomenys neskelbtini) ), 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė