Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui Remigijui Stonkui, administracinėn atsakomybėn patrauktam A. E.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. E., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – ir Telšių AVPK Mažeikių r. PK) 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu (toliau – ir nutarimas) A. E. pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 80 Eur bauda už tai, kad 2020 m. lapkričio 25 d. 11.01 val. vairuotojas vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. E. pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog jis administracinio nusižengimo nepadarė, nes mobiliuoju telefonu nesinaudojo, jo neturėjo rankose, telefonas buvo pritvirtintas prie laikiklio ant priekinės automobilio panelės, be to pas jį yra laisvų rankų įranga. Prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir bylą nutraukti.

Atsiliepimu į skundą Telšių AVPK Mažeikių r. PK prašė skundą atmesti. Nurodė, jog remiantis pareigūno tarnybiniu pranešimu matyti, jog vairuotojas A. E. vairavo automobilį rankoje laikydamas mobilųjį telefoną ir galvą palenkęs žiūrėjo į jį. Iš pareigūno asmeninės kameros matyti, kad pareigūnas planšetinio kompiuterio pagalba pažeidimo vietoje supažindina vairuotoją su vaizdo įrašu iš tarnybinio automobilio, kur matyti, kad vairuotojas naudojasi mobiliu telefonu. Įrašas iš tarnybinio automobilio neišlikęs. Prašo palikti 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu A. E. paaiškino, kad jis mobiliuoju telefonu nesinaudojo, netgi neturėjo jo rankose. Telefonas buvo laikiklyje ant automobilio panelės, dešinėje pusėje nuo vairo, be to automobilyje turi laisvų rankų įrangą. Norėdamas telefoną pasiimti iš laikiklio, jis turi jį išimti abejomis rankomis. Tuo metu, kai jį sustabdė, jis su niekuo nekalbėjo, tai matosi iš pokalbių išklotinės. Pareigūnai negalėjo matyti, kaip automobilyje jis laiko rankas, nes ten yra posūkis, buvo apsiniaukusi diena, vaizdą pareigūnams užstojo namas, atstumas buvo apie 100 metrų.

Telšių AVPK atstovas teismo posėdyje nurodė, kad sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas objektyvus, teisingas ir teisėtas, prašo nuobaudą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Pareigūnai nusižengimo faktą užfiksavo dienos metu, kai buvo geras matomumas, nusižengimo faktą pareigūnai matė iš arti – iš 10-15 metrų atstumo, tad nėra pagrindo netikėti jų parodymais. Nurodė, jog A. E. mobiliojo ryšio paslaugų išklotinė yra tik iš darbo telefono, tačiau gali būti, jog A. E. tuo laikotarpiu naudojosi asmeniniu telefono numeriu ar naudojosi kitomis telefono funkcijomis. Tarnybinio automobilio įrašai yra saugomi tik vieną mėnesį.

Teismo posėdyje liudytojas Aurimas Gricius – AVPK Mažeikių r. PK veiklos skyriaus tyrėjas teismo posėdyje parodė, kad 2020 m. lapkričio 25 d. vykdė sustiprintą kontrolę asmenų, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais, nesegi diržų. Pareigūnų automobilis stovėjo šalutiniame kelyje – Mažeikių gatvėje, Viekšnių miestelyje. Apie 11 val. pastebėjo baltos spalvos mikroautobusą, atvažiuojantį iš Tirkšlių gatvės į Tilto gatvę. Kai mikroautobusas išvažiavo iš už namo kampo, jis nuo pareigūnų buvo apie 10-15 metrų. Pravažiuojant matėsi, kad vairuotojas viena ranka laiko vairą, kita ranka laiko telefoną ir nuleidęs galvą žiūri į telefoną, vairuotojas taip pavažiavo apie 10 m., pamatęs pareigūnus, jis galvą pakėlė. Jis (liudytojas) nebematė, ar vairuotojas ranką padėjo ant vairo. Prie vairuotojo jis nebuvo priėjęs.

Teismo posėdyje liudytojas Mantas Norkus – AVPK Mažeikių r. PK veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas parodė, kad kartu su A. G. sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir pamatė, jog atvažiuojančiame automobilyje vairuotojas yra nuleidęs akis, vairą laikė viena ranka, kitoje rankoje buvo daiktas, iš formos panašus į mobilųjį telefoną. Matymo sąlygos buvo geras, dienos metas. Pažeidėjo automobilį matė per kairės pusės vairuotojo langą, langas buvo švarus, gerai matėsi. Jie įjungė švyturėlius, iš karto pasivijo automobilį, jį sustabdė. Nuo pamatymo momento iki jo priėjimo iki vairuotojo momento praėjo apie 2 minutės. Jis priėjo prie vairuotojo, paaiškino, kodėl sustabdė. Vairuotojas sakė, kas telefonu nesinaudojo. Neatsimena, kur vairuotojo rankos buvo, kur buvo padėtas telefonas, kai jis priėjo prie vairuotojo. Nežiūrėjo ir nematė, ar automobilyje yra telefono laikiklis, kur buvo vairuotojo telefonas, kai kalbėjo su juo.

Skundas tenkintinas.

2020 m. lapkričio 25 d. 11.21 val. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad A. E. 2020 m. lapkričio 25 d. 11.01 val. Mažeikių r., Viekšnių mstl., Tirkšlių–Mažeikių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone. 2020 m. lapkričio 26 d. Telšių AVPK Mažeikių r. PK priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 73-ANR_N-2009-2020, kuriuo A. E. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, paskyrė 80 Eur baudą.

Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti ( ANK 567 straipsnio 2 dalis).

ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Ar byloje surinkti įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, toliau LAT, baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Šie duomenys nustatomi pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).

A. E. nubaustas administracine tvarka pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Tam, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas būtų laikomas baigtu, pakanka bet kokių veiksmų, nesusijusių su transporto priemonės vairavimu ir nukreipiančių vairuotojo dėmesį, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio priemonės laikymo rankose.

Iš A. E. mobiliojo ryšio paslaugų sąskaitos išklotinės matyti, jog abonento numeris (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 25 d. laikotarpiu nuo 10.24 val. iki 12.21 val. mobiliojo ryšio paslaugomis nesinaudojo. Taigi protokolą surašiusi institucija turėjo pareigą įrodyti, jog A. E. naudojosi kitomis telefono funkcijomis arba bent jau laikė rankoje mobilųjį telefoną.

Kaip nustatyta, institucija A. E. kaltę iš esmės įrodinėjo pareigūnų, mačiusių pažeidimo faktą, parodymais, pareigūno A. G. tarnybiniu pranešimu bei asmeninės pareigūno kameros įrašais. Įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, surinktų įrodymų rūšį, jų gavimo būdą, patikimumą, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. E. kaltę.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2020 m. lapkričio 25 d. Tarnybinio pranešimo matyti, jog tyrėjas Aurimas Gricius pranešė, jog A. E. vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliuoju telefonu – rankoje laikė telefoną, nuleistą ties vairu, važiavo žiūrėdamas ne į kelią, o į šį telefoną. Tarnybinį pranešimą surašęs pareigūnas Aurimas Gricius nebuvo priėjęs prie vairuotojo. Iš pareigūno asmeninės kameros (Bodycam) antro įrašo matyti, kad pareigūnui priėjus prie vairuotojo, jo rankos yra ant vairo, rankose telefono nėra. Pareigūnui pasakius nusižengimo esmę, vairuotojas ranka mosteli link telefono laikiklio, esančio ant priekinės automobilio panelės, neigia padaręs nusižengimą. Trečiame vaizdo įraše matyti, jog pareigūnas rodo A. E. planšetę su vaizdo įrašu iš tarnybinio telefono. Pareigūno asmeninės kameros įraše nesimato, kokį vaizdą planšetėje pareigūnas rodo vairuotojui. Rodydamas įrašą vairuotojui, pareigūnas pats pasako, kad planšetėje automobilio registratoriaus įrašas neaiškiai matosi. Žiūrėdamas įrašą vairuotojas nepatvirtina, jog matytų save laikant telefoną. Kituose pateiktuose įrašuose jokios reikšmingos informacijos apie nusižengimo faktą nėra pateikta. Pažymėtina, jog pareigūno asmeninės kameros (Bodycam) pirmame įraše matyti, kad pareigūnai vienas kito klausia: „ar matei?“, diskutuoja, ar vairuotojas naudojosi telefonu. Tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašas nėra išlikęs.

Siekiant tinkamai užfiksuoti nusižengimą, dėl kurio yra sustabdytas automobilio vairuotojas, būtina įsitikinti, ar asmuo išvis turi mobilaus ryšio telefoną, ar jis yra lengvai vairuotojui pasiekiamoje vietoje ir ar jis tikrai rankoje laikė būtent mobilaus ryšio telefoną, o ne kokį nors kitą daiktą. Jei asmuo neigia pažeidimo faktą, policijos pareigūnai turi imtis papildomų priemonių įvykio vietoje surinkti reikšmingus bylai duomenis, galinčius patvirtinti jų nurodomas aplinkybes. Tais atvejais, kuomet kyla nesutarimas tarp galimo KET pažeidėjo ir policijos pareigūno dėl administracinio nusižengimo fakto, registratorių ar „bodycam“ prietaiso įrašas būtų labai reikšmingas įrodymas. Kai jais nesinaudojama, jie dingsta ar jų negalima pateikti dėl ne visada suprantamų priežasčių, atsiranda pagrįsta abejonė ir dėl pačių policijos pareigūnų parodymų.

Byloje nustatyta, kad A. E. nuo pat jo sustabdymo momento policijos pareigūnams neigė, jog jis rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Pareigūnas Mantas Norkus, priėjęs prie automobilio, net nematė mobilaus ryšio telefono, jis neapžiūrėjo automobilio salono, neužfiksavo, ar mobilaus ryšio telefonas yra laikiklyje, ar kitoje laisvai pasiekiamoje vietoje, netikrino, ar įmanoma greitai įdėti mobilųjį telefoną į laikiklį. Teismo posėdyje A. E. dalyvavo per ZOOM programą. Jis paaiškino, kad važiavo tuo pačiu automobiliu, iš kurio dalyvauja ir teismo posėdyje, pademonstravo, kad viena ranką neįmanoma į laikiklį įdėti telefoną. Įrašas iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus nėra išlikęs. Jau siųsdamas skundą atsiliepimui pateikti, teismas pareikalavo pateikti tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašą. Policijos komisariatas į reikalavimą atsakė paaiškindamas, kad įrašas nėra išlikęs, nes baigėsi jo saugojimo laikas. Nors nuo pat protokolo surašymo A. E. neigė kaltę, tačiau protokolą surašiusi institucija nesiėmė priemonių svarbiems įrodymams išsaugoti. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, tačiau teismo posėdyje liudytojas Mantas Norkus parodė, jog apie pažeidimo faktą sprendė iš to, jog vairuotojas buvo palenkęs galvą ir žiūrėjo į apačią, kitoje rankoje laikydamas daiktą, iš formos panašų į mobilųjį telefoną. Vertindamas šiuos parodymus teismas įvertina ir tai, jog pareigūnai buvo automobilyje, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo pro šalį kitu automobiliu. Įvertinus šias aplinkybes seka išvada, kad liudytojas gali sąžiningai klysti dėl pravažiuojančiame automobilyje matyto vaizdo.

Byla nagrinėjant teisme nebėra galimybės patikrinti, ar A. E. buvo galvą palenkęs dėl to, jog žiūrėjo į telefoną, ar dėl kitų priežasčių, nes nėra išsaugotas įrodymas – tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašas.

Protokolą surašiusi institucija nesiėmė būtinų veiksmų, kad surinkti ir išsaugoti įrodymus. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Administracinio nusižengimo teisena A. E. nutrauktina, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 641, 642 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti A. E. skundą.

Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą Nr. 73-ANR_N-2009-2020 nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.