Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš 2010-09-27 teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-683-387/10 matyti, jog liudytojas K. S. parodė, jog kaltinamąją pažįsta, asmeniniai santykiai blogi. Rado nuotraukų su žmonos neištikimybės įrodymais, buvo užkrėstas venerine liga, jai už tai atleido ir norėjo viską taikiai užbaigti, tačiau nepavyko. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Kai išėjo iš namų, norėjo atkeršyti žmonai su savo pirmąja meile, tačiau suprato, kad kerštas nieko neduos, todėl norėjo susitaikyti su esama situacija ir grįžti į šeimą. J. S. labai širdo ir ėmėsi veiksmų. Nors buvo sutarę išsiskirti taikiai, nenorėjo dalintis turto, kuris šiuo metu vertinamas 3,5 mln. Lt ir kurį, beje, jis uždirbo savo rankomis. Prasidėjo J. S. veiksmai per prokuratūras, per policijos komisariatus, buvo atliktos septynios kratos, gavo šoką, nuo to laiko daug laiko praleido ligoninėse, yra pakilęs spaudimas, geria vaistus. Vėliau pradėjo gauti sms žinutes, kuriomis, iš pradžių jam taip pasirodė, buvo bandoma susitaikyti, bet vėliau paaiškėjo, kad ji norėjo tik ištraukti informaciją. Vieną kartą jo brolis buvo suorganizavęs jo ir J. S. susitikimą prie VRM, kad susitaikytų, tačiau ji atsisakė. Apskritai mano, kad ji, nenorėdama dalintis turto, stengiasi jį sudergti, sumenkinti, paniekinti. Tikrai nėra nieko nei sumušęs, nei įžeidęs, vieną kartą yra grasinęs dukrai. bet tai buvo pykčio proveržio minutė, kai ji išvedė jį iš kantrybės. Kalbant apie šiandieninę bylą, gavo sms žinutes, iš kurių suprato, kad J. S. nori įžeisti M. B.. Iš pradžių nesuprato, ko ji siekia, bet paskui išsiaiškino, kad ji nori jį apdergti, kad jis liktų vienas. Yra supykdytas su visais draugais, iš dalies su broliu, jo žmona. Nuo savo giminės buvo atskirtas melu, šmeižtu, anksčiau to nesuprato, nes yra geros širdies. Paskutinė žinutė, kad tuoj jį prokuratūra pakratys, kad nereikėjo mokyti vaiko kompiuterinio meno, kad ji visur turi draugų, kuriuos nupirks, rodo, kad ji su juo turto nenorės dalintis visais įmanomais būdais spekuliuodama vaiku, prie kurios auklėjimo, deja, mažai prisidėjo, nes tuo metu stengėsi uždirbti šeimai pinigų. Atsakydamas į klausimus liudytojas K. S. parodė, jog žinutės, minimos M. B. skunde, buvo gautos į jo telefoną, kurio numeris baigiasi 3463. Suprato, kad jas rašo J. S. iš paskutinės žinutės ir iš visų žinučių pobūdžio. Jam M. B. sakė, kad J. S. bendravo su jos vyru ir dukra, matyt, kažko prisiklausė, dar savo pridėjo ir gavosi labai negražaus turinio žinutės. Kad jas rašė J. S., jam abejonių nekyla. Iš pradžių buvo kilusi mintis, kad žinutes rašo M. B. vyras, bet paskutinė gauta žinutė patvirtino jam, kad tai J. S. darbas. Pirmos žinutės M. B. nerodė, bet vėliau, kai prasidėjo sisteminis jų siuntinėjimas, parodė, kaip ji yra dergiama, be to, bandė pasiaiškinti, ar tai tiesa, nors žinojo, kad rašoma netiesa. Net jei jie su J. S. būtų išsiskyrę taikiai, jis vis tiek būtų tas žinutes parodęs M. B., nes yra du kartus davęs priesaiką ir nėra pratęs meluoti. Šių metų gegužės 12 d. kalbėjo telefonu su žmona, įrašė tik ketvirtadalį pokalbio, pilno įrašo neturi, nes kol išsitraukė diktofoną, tik tiek pavyko įrašyti, bet visas pokalbis buvo labai negražus, buvo kalbama ir apie jį, ir apie Marytę. Kuris kuriam tą dieną skambino, neprisimena. 2010 m. balandžio 17 d. jis M. B. padėjo panešti krepšius, einant per gatvę, staigiai iššoko J. S., pajuto smūgį į veidą, išgirdo „prostitute“ ir paskui matė tik jos nugarą. Visa tai truko kelias sekundes. Iš karto nuėjo į 2 policijos komisariatą, parašė pareiškimą, kuris buvo persiųstas į 3 policijos komisariatą, vėliau tyrimas dėl šio įvykio buvo nutrauktas. J. S. viską neigė, jis negalėjo nieko įrodyti, nes aplink buvę žmonės greitai išsiskirstė, todėl niekas nieko patvirtinti negali. 2010 m. balandžio 20 d. sms žinutėje buvo minimi Gintas ir Antanėlis, mano, kad ši informacija tavo gauta iš M. B. vyro. Kad J. S. bendravo su M. B. vyru, sužinojo iš M. B.. Nemano, kad kas nors kitas galėjo rašyti tas žinutes. “Tuoj tave prokuratūra pakratys” - šis grasinimas buvo įvykdytas, dėl J. S. pareiškimų jo namuose buvo daromos septynios kratos, išimti beveik visi daiktai. Paskutinė krata buvo atlikta gegužės mėnesį. Kad žinutėse kalbama apie M. B. sprendė iš to, kad vienoje buvo parašyta „palik tą k..., Marytę", „ką tu suradai toje kaimo boboje" - M. B. tuo metu gyveno kaime. Kad žinučių siuntėja ir autorė yra J. S., sprendžia pagal paskutinę žinutę: „Ką nemiegi, niekšeli, dulkini tą savo kurvą. Jau neilgai tau liko džiaugtis, tuoj tave prokurorai pakratys. Pats durnas, išmokei Loretą kompiuterinio meno, pačiam reikėjo mokytis, dėkui už nupirktą labai gerą kompiuterinę techniką, ir meną kariauti“. Tas viskas teisybė yra. „... O tavo sąjunga apsieis be pinigų“ – jis buvo apvogtas, paimta 30 000 eurų iš seifo, apie kurio egzistavimą niekas nežinojo. „Viskas šiuose namuose yra mano, niekas neprašė rašyti dovanojimo, debilas, o dar kariškis, kitus moko, patausok nervus prokuratūrai, ar melsk atleidimo, nes jokio gailesčio nelauk, paskubėk, greitai bus vėlu. O su kuo aš dulkinuosi mano reikalas, taip, vyras namie nereikalingas, o ne skuduras kaip tu, kuris net su reikalu kurvai netrenks" - taip, jis žmonos nemušė. Ten, kur kalbama apie dovanojimą, yra kalbama apie butą, kurį jis dovanojo. Iš žinutės konteksto suprato, kad jos autorė yra J. S., dar galėtų būti jos sesuo ar kokia jos paprašyta draugė. Su J. S. susirašinėjo, bet visos jo rašytos žinutės buvo ištrintos policijos komisariate. Jam telefonas buvo grąžintas be žinučių. Jo žinutės buvo gražaus, neįžeidžiančio pobūdžio siekiant susitaikyti. Nusikalstamos veikos padarymo vieta - Amatų g. 6-1 - matyt, nurodyta todėl, kad J. S. yra namisėda, tikėtina, kad žinutes rašė būdama namuose. (duomenys neskelbtini) nėra jo telefono numeris, nes jis turi du telefonus, jokio trečio numerio jis neturi. 2003 metais visas savo lėšas sudėjo į nekilnojamąjį turtą, esantį Algirdo g. 2. UAB “Statybų linija” užsimanė ten kažką statyti, todėl pradėjo jį ir jo šeimą psichologiškai paveikinėti. Norėdamas apsaugoti šeimą, apie 2004 metus savo turtą perleido dukrai. Žinutėje minimą kompiuterinę įrangą nupirko dukrai, tai puiki technika, su kuria bet ką galima daryti. Gegužės 1 d. žinutėje minima Loreta, matyt, yra jo dukra L. S.. Abejonių dėl žinučių autoriaus nekyla. Prisiekia, pats sau šitų žinučių nerašė. Naudojasi vieninteliu telefono aparatu, kitas Nokia aparatas buvo paliktas namuose Amatų g. 6-1 ant židinio. Jo telephone yra dvi SIM kortelės, savo numerous prisimena: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kitų numerių neturėjo. (duomenys neskelbtini) - šis numeris jam nieko nesako, tokio nėra turėjęs. Kratos metu gegužės mėnesį buvo išimtas jo telefonas, SIM kortelė su šiuo numeriu nebuvo rasta (t.1, b.l. 24-29)..

Iš 2010-10-28 teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-683-387/10 matyti, jog liudytojas K. S. parodė, jog 2010 m. spalio 26 d. apie 10 val., jam į duris paskambino 2 vyriškiai, prisistatė atvykę iš rajoninės policijos komisariato ir paprašė su juo pasikalbėti. Jis juos pakvietė į vidų, jie išsitraukė kratos orderį. Jis kratai neprieštaravo. Pasijuto blogai, jam pakilo spaudimas. Krata buvo vykdoma paviršutiniškai. Rajoninės policijos komisariate dirba J. S. pusbrolis, taip pat turi pažįstamą prokuratūros raštinėje. Todėl teigia, kad tai buvo jos inicijuota krata. Pas jį padarytos jau 7 kratos. Jis apie tai nori papasakoti, nes jam yra daromas psichologinis poveikis. Jam jie nieko nepaliko, sakė protokolą gaus iš teismo. Jei jau dabar tai vyksta, nežino, kas bus toliau. Jis bandė aiškintis dėl kratos teisėtumo, bet jam niekas nieko nepaaiškino. Jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), kitas jo numeris yra (duomenys neskelbtini). Į antrą numerį ((duomenys neskelbtini)) jam ir buvo siunčiamos žinutės, šmeižiančios M. B.. Tą telefoną tebeturi. Tekstinės žinutės jame nėra išlikusios, nes po 2 PK telefono paėmimo ištraukta visa informacija ir dingo 12 žinučių. Jos buvo ištrintos. Bet žino, kad įmanoma jas atstatyti techninėmis priemonėmis. Šiuo klausimu jau konsultavosi su specialistu. Žinutėmis jis labai retai susirašinėja. Jam į šį numerį žinutes galėjo rašyti dukra, paskutinį dukra jam rašė senokai. Tuo metu, kai jam buvo siunčiamos šmeižiančios žinutės, kitų žinučių jam niekas daugiau nerašė tuo numeriu. Pagrindiniame serveryje turinys saugomas pusę metų, kaip ir telefono numeriai, taip ir pilno teksto žinutės. Jis ir pats vieną negražią žinutę J. S. motinai ir seseriai praeitais metais yra rašęs, ji taip pat ištrinta. Telefonas iš jo buvo paimtas gegužės vidury. Tada buvo padaryta išsami krata. Telefonas buvo grąžintas tą pačią dieną jo prašymu. Kai grąžino jam telefoną, žinutės jau buvo ištrintos. Žinutės buvo atspausdinęs prieš telefono paėmimą ir visa informacija gulėjo pas M. B.. Nežino, kodėl ji laukė iki liepos mėnesio, kol kreipėsi dėl šmeižto, čia jos reikalas. I telefoną, numeriu (duomenys neskelbtini) jam skambina draugai. Žinutės rašytos į kitą numerį. Anksčiau šį numerį naudojo darbo reikalais (duomenys neskelbtini)). J. S. žino šitą jo o telefono numerį. Daug kartų yra kalbėjęs šiuo numeriu su ja, paskutinis kartas buvo prieš Naujus Metus. Šiais metais daugiausia susirašinėjo žinutėmis. Norėjo viską baigti taikiai, taip pat skambino dukrai, bet ji nekeldavo ragelio. Dukra taip pat anksčiau jam skambindavo šiuo numeriu, kada paskutinį kartą, neprisimena. Numeris 868315337 jo telefone įvestas M. B. vardu. Pas jį įvestas toks vardas. Nėra buvę tokių atvejų, kad rodo, jog skambina M. B., o iš tikrųjų kalba kažkas kitas (t.1, b.l. 32-33).

Iš 2011-01-14 teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-683-387/10 matyti, jog liudytojas K. S. parodė, jog praeitų teismo posėdžio metu, jis teismui nebuvo nurodęs tos aplinkybės, kad jis praeitais metais, gruodžio mėnesio viduryje, buvo paėmęs iš J. S. telefoną “Nokia 2610" sidabrinės spalvos, t.y. eidamas į tualetą jis išgirdo, kad kalbama labai gražiai, matyt, buvo kalbama su kitu vyriškiu, suprato iš pokalbio ir, kai J. S. nuėjo gaminti vaikui valgyti, jis pasiėmė telefoną, iš kurio buvo skambinta. Tai pastebėjusi J. S. atbėgo pas jį į kambarį, ėmė vos ne muštis, rėkti, kelti paniką ir t.t., jis gražiai ją išnešė iš kambario ir ji grįžo pas save į kambarį ir po to pas juos su J. S. kilo didelis konfliktas. Tiesa, ten buvo skambinta tokiam V. Š.. Jis jam perskambino ir jis pasakė, kad jis nemaišytų jiems gyventi ir paliktų Jadvygą ramybėje, kadangi jam bus „p ", nenori sakyti to negražaus žodžio. Tai tiek būtų trumpai. Tiesa, susitikęs su J. S. 2010-04-04 d., jie sutarė, kad jis jai atiduos tą telefoną mainais į tėvelio kryželį bei portretą, ką jie ir padarė, t.y. apsikeitė daiktais. Tik jis tuo metu neturėjo telefono pakroviklio, todėl J. S. iš jo paėmė 20 Lt jam įsigyti, todėl dabar jai šiandien tą pakroviklį grąžina, ji gali jį pasiimti, kadangi jis jam nereikalingas (liudytojas meta telefono pakroviklį ant stalo). Po to, kai telefoną 2010 balandžio pradžioje atidavė J. S., daugiau jo nematė. Telefonas, jei neklysta, buvo „Nokia 2610" sidabrinės spalvos. Šio telefono IMEI numerio nežino. Tiesa, jis retkarčiais šiuo telefonu naudodavosi, kai pas jį baigdavosi papildymas, periodiškai įjungdamas ir išjungdamas, bet iki 2010 balandžio 4 d. Vėliau juo nebesinaudojo, kadangi jo pas jį nebebuvo. SIM kortelės, kurių numeriai yra 50132 ir 16669, tikrai ne jo, o kam jos priklauso, nežino. J. S. pasiėmė telefoną ir tiek, tiksliau jis tą telefoną iškeitė į tėvelio kryželį ir jo portretą su karine uniforma, taip pat, kadangi neturėjo pakroviklio, tai davė ją įsigyti J. S. dvi kupiūras po 10 Lt. Po to J. S. nuėjo namo, jis taip pat. Tolesnio to telefono likimo nežino. Jeigu jis būtų rašęs tas žinutes, tai būtų pasakęs, be to iš turinio, tai jis tokių dalykų negalėjo žinoti apie M. B.. Jis tik kiek žino, ji buvo susitikusi su M. B. vyru ir dukra ir ko pasekoje, matyt, ištraukė kažkokią informaciją ir pridėję, prikūrę daugiau, parašė tas žinutes. Jis negali teigti, bet mano, kad tai J. S. darbas. Tai jis gegužės mėnesį skambino pagalbos centrui, bet tai slaptas telefonas, jis buvo paskelbtas ir jis dabar turi problemų ir gana rimtų (t.1, b.l. 38-49).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-18 nuosprendžiu J. S., kaltinta pagal BK 154 str.1d. išteisinta, nepadarius veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių (t. 1, b.l. 13-17).

Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos minėtu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu J. S. išteisinta, nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimo požymių. Šiuo atveju minėtu nuosprendžiu nėra nustatyta ir konstatuota, kas parašė byloje minimas žinutes. Pats kaltinamasis K. S. kaltę dėl melagingų parodymų davimo neigia, nurodo, jog teisme jis sakė tiesą. Nukentėjusioji J. S. vertina, jog kaltinamasis baudžiamojoje byloje Nr. 1-683-387/10 davė melagingus parodymus. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji šio teisiamojo posėdžio metu išsamiai papasakojo kylančių konfliktų tarp jų aplinkybes, nurodė, jog tarp jų vyksta skyrybų procesas. K. S. kaltinamas tuo, kad jis 2010-09-27, 2010-10-28 ir 2011-01-14 teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas davė parodymus apie tai, kad jis nerašė M. B. šmeižiančių žinučių ir jų nesiuntė sau į mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį taip pat buvo dedama SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad ši SIM kortelė yra ne jo.

Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio 2010-09-27, 2010-10-28 ir 2011-01-14 protokolų baudžiamojoje byloje Nr. 1-683-387/10 liudytojas K. S. buvo apklaustas ne kartą, t.y. parodymus davė per tris posėdžius. Dalis parodymų kartojasi, liudytojui atsakant į klausimus. Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai inter alia pasireiškia liudytojo ar nukentėjusiojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Vadinasi, kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Pažymėtina, kad melagingų parodymų teikimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Todėl bet kurios alternatyvios veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje padarymas lemia baigtą nusikaltimą. Baigtumo momentą lemia bylos proceso stadija, kurioje duodami melagingi parodymai, išvados, paaiškinimai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-455/2010; 2K-500/2010). Kaip matyti iš minėtų teisiamojo posėdžio protokolų liudytojas K. S. parodė, 2010-09-27 posėdyje - jog jam atrodo, kad minimas žinutes parašė nukentėjusioji J. S.. t.y. liudytojas parodė, jog: „...gavo sms žinutes, iš kurių suprato, kad J. S. nori įžeisti M. B.. Iš pradžių nesuprato, ko ji siekia, bet paskui išsiaiškino, kad ji nori jį apdergti, kad jis liktų vienas. (...) Paskutinė žinutė, kad tuoj jį prokuratūra pakratys, kad nereikėjo mokyti vaiko kompiuterinio meno, kad ji visur turi draugų, kuriuos nupirks, rodo, kad ji su juo turto nenorės dalintis visais įmanomais būdais spekuliuodama vaiku, prie kurios auklėjimo, deja, mažai prisidėjo, nes tuo metu stengėsi uždirbti šeimai pinigų. (...) žinutės, minimos M. B. skunde, buvo gautos į jo telefoną, kurio numeris baigiasi 3463. Suprato, kad jas rašo J. S. iš paskutinės žinutės ir iš visų žinučių pobūdžio. Jam M. B. sakė, kad J. S. bendravo su jos vyru ir dukra, matyt, kažko prisiklausė, dar savo pridėjo ir gavosi labai negražaus turinio žinutės. Kad jas rašė J. S., jam abejonių nekyla. Iš pradžių buvo kilusi mintis, kad žinutes rašo M. B. vyras, bet paskutinė gauta žinutė patvirtino jam, kad tai J. S. darbas. (...) Iš žinutės konteksto suprato, kad jos autorė yra J. S., dar galėtų būti jos sesuo ar kokia jos paprašyta draugė. (...) Prisiekia, pats sau šitų žinučių nerašė. Naudojasi vieninteliu telefono aparatu, kitas Nokia aparatas buvo paliktas namuose Amatų g. 6-1 ant židinio. Jo telephone yra dvi SIM kortelės, savo numerous prisimena: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kitų numerių neturėjo. (duomenys neskelbtini) - šis numeris jam nieko nesako, tokio nėra turėjęs.” 2010-10-28 teisiamojo posėdžio metu K. S. parodė, jog: “Į antrą numerį ((duomenys neskelbtini)) jam ir buvo siunčiamos žinutės, šmeižiančios M. B.. Tą telefoną tebeturi. Tekstinės žinutės jame nėra išlikusios, nes po 2 PK telefono paėmimo ištraukta visa informacija ir dingo 12 žinučių. Jos buvo ištrintos. Bet žino, kad įmanoma jas atstatyti techninėmis priemonėmis. Šiuo klausimu jau konsultavosi su specialistu. Žinutėmis jis labai retai susirašinėja. Jam į šį numerį žinutes galėjo rašyti dukra, paskutinį dukra jam rašė senokai. Tuo metu, kai jam buvo siunčiamos šmeižiančios žinutės, kitų žinučių jam niekas daugiau nerašė tuo numeriu. Pagrindiniame serveryje turinys saugomas pusę metų, kaip ir telefono numeriai, taip ir pilno teksto žinutės. Jis ir pats vieną negražią žinutę J. S. motinai ir seseriai praeitais metais yra rašęs, ji taip pat ištrinta. (...) Žinutės rašytos į kitą numerį. Anksčiau šį numerį naudojo darbo reikalais ((duomenys neskelbtini)).” 2011-01-14 teisiamojo posėdžio metu K. S. parodė, jog: “...Jeigu jis būtų rašęs tas žinutes, tai būtų pasakęs, be to iš turinio, tai jis tokių dalykų negalėjo žinoti apie M. B.. Jis tik kiek žino, ji buvo susitikusi su M. B. vyru ir dukra ir ko pasekoje, matyt, ištraukė kažkokią informaciją ir pridėję, prikūrę daugiau, parašė tas žinutes. Jis negali teigti, bet mano, kad tai J. S. darbas.” Taigi, iš parodymų konteksto matyti, jog juose pateikiamas paties liudytojo vertinimas, nuomonė, manymas, jog žinutes parašė J. S., dėl savęs jis teigė, jog minimų šmeižiančio ar įžeidžiančio pobūdžio žinučių pats sau jis nerašė. Minėtoje privataus kaltinimo byloje nėra nustatyta, jog būtent K. S. pats sau parašė minimas žinutes. Minėtoje byloje, kaip minėta, išteisinta J. S., neįrodžius, kad tai ji parašė minimas žinutes, tačiau tai, jokiu būdu nerodo, jog ją išteisinus, žinutes parašė būtent K. S.. Be to, teismas vertina tik tą liudytojo K. S. parodymų dalį, kuriuose jis kalba apie savo manymą, nuomonę, jog žinutes parašė J. S., kadangi liudijimas prieš save yra saugomas Lietuvos Respublikos BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Tai yra, į klausimą, ar tai jis, K. S., parašė pats sau šmeižiančio ar įžeidžiančio pobūdžio žinutes siekdamas apkaltinti kitą žmogų, ir tuo padarė nusikalstamą veiką, K. S. galėjo ir neatsakyti. Kaip minėta, teismas privataus kaltinimo byloje ir netyrė to, ar K. S. parašė minimas žinutes, teismas tyrė tik tai, ar jas parašė ar neparašė J. S., kurią ir kaltino privati kaltintoja. Akcentuotina, jog proceso šalys – kaltinamasis ir nukentėjusioji – buvusieji sutuoktiniai, konfliktuoja ilgą laiką, kelia vienas prieš kitą įvairaus pobūdžio bylas, tarp jų vyksta skyrybų procesas, teisme šalys daug ir išsamiai pasakoja jų konfliktų aplinkybes.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis K. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, dėl to jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išteisintinas.

Nukentėjusioji J. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 10000 Lt neturtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b.l. 60-63). Ieškinyje pateikiami argumentai, dėl ko prašųoma pritesiti būtent tokio dydžio neturtinę žalą. Dokumentų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, pateikta nėra. Kadangi kaltinamasis išteisintinas, jam nepadarius nusikalstamos veikos, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu K. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.2, b.l. 74), naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

išteisinti K. S. jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 10000 Lt neturtinę žalą, palikti nenagrinėtu.

Ikiteisminio tyrimo metu K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.