Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-75-387/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-18
Bylos Nr.
1-75-387/2011
Teisminio proceso Nr.
1-02-3-00035-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Nukentėjusysis
M. B.
Kaltinamasis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-75--387/2011Proceso Nr.1-02-3-00035-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.1.1. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 18d.Vilnius

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Audingai Bendaravičiūtei, Elonai Bendaravičiūtei bei Živilei Vološinienei, dalyvaujant nukentėjusiajai M. B., nukentėjusiosios atstovui advokatui P. V., kaltinamajai J. S., jos gynėjui advokato padėjėjui A. V. viešame teisiamajame posėdyje, pagal privataus kaltinimo skundą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusioji M. B. kaltina J. S. tuo, kad ši paskleidė apie ją (nukentėjusiąją) tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti ją arba pakirsti pasitikėjimą ja. Nusikalstamos veikos esą padarytos tokiomis aplinkybėmis. 2010 04 17 apie 12.30 val. Vilniaus m. Algirdo g. J. S. viešai išvadino nukentėjusiąją prostitute. 2010 04 20 06.44 val. ; 2010 04 25 06.58 val. bei 2010 05 01 07 val. iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)mobiliojo telefoninio ryšio pagalba iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini)kaltinamoji J. S. išsiuntė į K. S. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)tris SMS žinutes, kurių turinys yra neatitinkantis tikrovės ir šmeižikiškas. Žinutės išsiųstos siekiant pakirsti nukentėjusiosios draugo K. S. pasitikėjimą ja, taip pat siekiant nukentėjusiąją paniekinti ir pažeminti. Be to 2010 05 12 apie 11 val., telefoninio pokalbio su K. S. metu, kaltinamoji J. S. nukentėjusiąją išvadino necenzūriniais žodžiais, turinčiais neigiamą prasmę taip dar kartą paskleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją apie M. B..

Dėl pareikšto kaltinimo J. S. kalta neprisipažino ir parodė, jog SMS žinučių šmeižiančių nukentėjusiąją M. B. ji niekada nerašė. Nukentėjusiosios minimo įvykio, neva 2010 04 17 ji nukentėjusiąją išvadino prostitute, nėra buvę. J. S. taip pat nurodė, kad telefoninio pokalbio metu su K. S. tikrai nesiekė apšmeižti M. B.. Ji nežinojo, kad pokalbis įrašomas. Gal ir išsakė nuomonę apie žmogų, kuris gyvena su neišsituokusiu vyru, tačiau tai tik jos nuomonė išsakyta sutuoktiniui, nesiekiant jos kažkaip paskleisti. Kartu kaltinamoji nurodė, jog šiuo metu vyksta skyrybų procesas su K. S. ir šis privataus kaltinimo procesas jos manymu yra tik siekis parodyti kokia ji esanti bloga. Jos manymu SMS žinutes rašė pats K. S..

Nukentėjusioji bei jos atstovas teismo posėdyje palaikė pareikštą privatų kaltinimą J. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., padarymo. Nukentėjusioji M. B. parodė, kad kaltinamoji sąmoningai skleidė apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdama ją paniekinti ir pažeminti K. S. akyse. Nukentėjusioji nurodė, kad šmeižikiško turinio žinutės buvo atsiųstos į K. S. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), o išsiųstos buvo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Žinučių buvę keturios. Ji skaičiusi tris. Pagal žinučių turinį, tam tikrų aplinkybių nurodymą bei detalių, kurios galėjo būti žinomos tik kaltinamajai, pateikimą ji mananti, kad tas žinutes siuntė ne kas kitas, o tik kaltinamoji J. S.. Nukentėjusioji taip pat nurodė, jog 2010 04 17 einant per perėją kaltinamoji ją pavadino prostitute taip ją apšmeiždama bei sudavė į veidą K. S.. Taip pat ji buvusi šmeižiama ir telefoninio pokalbio metu. Pokalbis vykęs tarp kaltinamosios ir K. S.. Pastarasis pasidaręs šio pokalbio įrašą. Kartu nukentėjusioji nurodė, jog tokio šmeižto pasėkoje jai pakriko sveikata, ji patyrė daug išgyvenimų, tad reiškianti 20 000 Lt. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Prašo nubausti kaltinamąją, mano, kad ji turi atsakyti už savo veiksmus.

Liudytojas K. S. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad negražaus turinio žinutės buvo atsiųstos į jo mobilaus ryšio telefoną. Žinutėse buvo visaip šmeižiama nukentėjusioji M. B.. Jam nekyla abejonių, jog šias žinutes rašė kaltinamoji J. S., nes žinutėse buvo nurodytos aplinkybės, kurias tik ji galėjo žinoti. Jis nepratęs meluoti, tad žinutes parodęs ir M. B.. Liudytojas taip pat patvirtino, kad 2010 04 17 einant per gatvę staiga iš kažkur iššoko J. S., kuri sudavė jam per veidą, o kartu ėjusią M. B. pavadino prostitute. Dėl šio įvykio jis su M. B. kreipėsi į policiją. Pašalinių žmonių mačiusių šį įvykį nustatyta nebuvo. Kartu liudytojas nurodė, kad 2010 05 12 jis įrašė dalį savo pokalbio su J. S.. Šio pokalbio metu J. S. labai negražiai kalbėjo apie M. B.. Jo manymu J. S. tai darė sąmoningai, norėdama, kad jis liktų vienas.

Liudytoja L. S. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad jos mama J. S. negalėjo rašyti jokių žinučių. Jos manymu tas žinutes pats sau rašė K. S.. Visi konfliktai tarp tėvų prasidėjo, kai iškilo ginčai dėl turto padalijimo. Kartu liudytoja nurodė, jog 2010 m. balandžio mėn. dėl tėvo grasinimų ji su mama visur eidavusi kartu, tad jokio mamos susitikimo su tėvu ir M. B. negalėję būti, tą ji paaiškinusi ir apklausta policijoje. Liudytoja taip pat nurodė, kad telefono numeriai : (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) priklauso tėvui K. S., o telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) – priklauso M. B.. Tėvas turėjo 2-3 veikiančius mobilaus ryšio telefonus ir SIM korteles.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jam yra tekę bendrauti su J. S.. Tai įvykę 2010 m. vasario 26-27 d. Susitikę J. S. iniciatyva, nes manę, kad jai pavyks susigrąžinti vyrą, o jam – žmoną. Susitikimo metu galėjęs užsiminti ir apie savo žmonos ankstesnius „paklydimus“. Kaltinamoji norėjusi, kad jo žmona „nelįstų“ prie jos vyro.

Siekiant išsiaiškinti galimo nusikaltimo aplinkybes teismas iš Vilniaus m. VPK 3 PK pareikalavo pateikti medžiagą dėl 2010 04 17 įvykio. ( t.1. b.l. 69)

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos medžiagos kopijų (t.1., b.l. 74-80) matyti, kad K. S. ir M. B. kreipėsi į policiją, pranešdami, kad J. S. gatvėje sudavė delnu per veidą K. S., o M. B. pavadino prostitute. Pareiškėjai prašė J. S. , iškelti administracinę bylą už smulkų chuliganizmą bei pravesti prevencinį darbą“. J. S. ir jos dukra L. S. kategoriškai paneigė buvus tokį incidentą. Ištyrusi šią medžiagą policija priėmė sprendimą nutraukti administracinio pažeidimo bylos teiseną nepakankant objektyvių faktinių įrodymų, įrodančių ATPK 174 str. sudėtį. Šis policijos sprendimas apskųstas nebuvo.

Konstatuotina, kad tos pačios aplinkybės, kurias tyrė policija, nurodomos ir šioje privataus kaltinimo byloje, J. S. veiksmus kvalifikuojant jau kaip šmeižimą. Pažymėtina, kad tiriant bylą privataus kaltinimo tvarka jokių naujų duomenų dėl šio įvykio pateikta nebuvo. Nei nukentėjusioji, nei K. S. nenurodė jokių pašalinių žmonių, galėjusių matyti šį įvykį, nors jų teigimu tai įvyko viešoje vietoje (pėsčiųjų perėjoje). Teismo posėdyje apklausti asmenys, tiek J. S. ir M. B., tiek K. S. ir L. S., nurodė priešingas įvykio aplinkybes. Jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti vienas ar kitas aplinkybes, nesurinkta ir to neįmanoma padaryti. Vertinant tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojo K. S. parodymus atkreiptinas dėmesys, jog vyksta skyrybų procesas tarp K. S. ir J. S., nukentėjusioji M. B. bendrauja su K. S., tad teismas jų parodymų negali vertinti kaip nešališkų ir objektyvių, nesant kitų duomenų, galinčių juos patvirtinti. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad 2010 04 17 buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 str.1d., požymių, todėl J. S. išteisintina.

M. B. pateikdama kaltinimus J. S. dėl šmeižikiško pobūdžio SMS žinučių rašymo, nurodė, jog jai nekyla jokių abejonių, kad tai darė kaltinamoji, nes tam tikras žinutėse paminėtas aplinkybes ar detales galėjo žinoti tik ji. Teismas su tokiu teiginiu nesutinka, nes tos pačios aplinkybės ar detalės neabejotinai buvo žinomos ne tik J. S. bet ir K. S. bei L. S.. Kaip jau minėta J. S. nuo pat pirmo posėdžio pradžios kategoriškai neigė rašiusi SMS žinutes, šmeižiančias M. B..

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad SMS žinutės, kuriose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija buvo rašytos į K. S. telefoną, o pastarasis jas parodė M. B.. Nustatyta ir tai, kad visos žinutės buvo rašomos mobiliuoju telefonu į kurį buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. +(duomenys neskelbtini).

Siekiant išsiaiškinti kam priklauso nurodytasis telefono numeris ir kas galėjo siųsti šias žinutes buvo duotas pavedimas prokurorui (t.1., b.l. 25).

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybiniu pranešimu (t.1., b.l. 36) nustatyta, kad telefono numeris Nr. +(duomenys neskelbtini)priklauso išankstinės mokėjimo paslaugos vartotojui bei buvo naudojamas su telefono aparatu, kurio IMEI numeris (duomenys neskelbtini). Šis mobilaus ryšio telefono aparatas dar buvo naudojamas su SIM kortelėmis, kurių Nr.Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Šios kortelės taip pat priklauso išankstinės apmokėjimo paslaugos vartotojams.

Teismo posėdžio metu, apklausiant liudytoją K. S. bei M. B. nustatyta, kad SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi M. B., nors pastaroji ir paneigė, kad būtų kada nors savo kortelę dėjusi į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įdėta į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Iš šio numerio buvo skambinta vienintelį kartą 2010 05 16 numeriu 112.

Teismui užklausus Bendrosios pagalbos centrą apie šį skambutį buvo gautas patvirtinimas, kad toks skambutis buvo bei buvo pateiktas šio pokalbio garso įrašas. Teismo posėdžio metu išklausius garso įrašą kaltinamoji J. S. nurodė, kad girdimas vyro balsas tai jos vyro K. S. balsas. Liudytojas K. S. pripažino, kad gegužės mėn. Bendrosios pagalbos telefonu Nr. 112 jis skambino.

Liudytojos L. S. parodymais nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jos tėvui K. S., o telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. B..

Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizė rodo, kad iš šio numerio buvo siunčiamos tik SMS žinutės į numerį (duomenys neskelbtini), t.y. žinutės siunčiamos į K. S. telefoną. Akivaizdu, kad K. S. yra suinteresuotas bylos baigtimi (jis parodė žinutes M. B., darė pokalbio garso įrašą, kelis kartus išreiškė norą duoti parodymus teisme), tad jeigu tų žinučių siuntėja butų J. S., tai jis tikrai būtų pateikęs tai patvirtinančius duomenis.

Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizė rodo, kad iš šio numerio buvo skambinta J. T., kuri yra nukentėjusiosios M. B. giminaitė. Tai, jog šiuo numeriu naudojosi M. B. patvirtino ir pastarosios dukra D. K. (t.2. b.l. 90).

Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizė rodo, kad šis abonentas daugiausia bendravo su abonentu, kuris naudojasi telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o šiuo numeriu naudojosi nukentėjusioji M. B.. Šią aplinkybę patvirtino M. B. kurso draugė D. D.. M. B. bei pati J. S. paneigė savo bendravimą telefonu, tad J. S. negalėjo naudotis telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Analogišką informaciją, išanalizavęs telefonų išklotines pateikė ir policijos pareigūnas V. T. ( t. 2, b.l. 96), kuris visas aplinkybes patvirtino ir apklaustas liudytoju teisme. Kartu policijos pareigūnas paneigė galimybę pakeisti duomenis apie vienos ar kitos SIM kortelės naudojimą su konkrečiu telefono aparatu, nustatytu pagal IMEI numerį, nes duomenų bazė tvarkoma kompiuterio pagalba. Analogiškus parodymus davė ir liudytojas, policijos pareigūnas R. G..

Teisme papildomai apklaustas liudytojas K. S. nurodė, jog J. S. naudojosi telefonu NOKIA 2610, sidabrinės spalvos. Jis esą šį telefoną buvo paėmęs, bet 2010 m. balandžio mėn. pradžioje vėl jį grąžino J. S., iškeisdamas į jam brangius daiktus. Daugiau esą jis šio telefono aparato nematęs.

Teismas kritiškai vertina tokius liudytojo K. S. parodymus. Tokie jo parodymai buvo duoti tik praėjus ilgam laiko tarpui bei pateikus prašymą dėl kratos pas J. S. atlikimo. Taip pat byloje nustatyta, kad SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įdėta į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (naudojant būtent šį telefono aparatą ir buvo siunčiamos šmeižikiško pobūdžio žinutės). Iš šio numerio buvo skambinta vienintelį kartą 2010 05 16 numeriu 112. Skambino vyriškis, o J. S. atpažino, kad šis vyriškis tai K. S.. Taigi šiais duomenimis paneigta, kad dominantis telefono aparatas nuo 2010 m. balandžio mėn. galėjo būti pas J. S..

Visų šių duomenų analizė leidžia padaryti išvadą, kad nesurinka objektyvių duomenų apie tai, kad J. S. naudojosi SIM kortele Nr. +(duomenys neskelbtini) bei, kad įdėjusi šią SIM kortelę į telefono aparatą, kurio IMEI numeris (duomenys neskelbtini), siuntė šmeižikiško turinio žinutes į K. S. telefoną. Konstatuotina ir tai, kad telefono aparatas, kurio IMEI numeris (duomenys neskelbtini), nebėra aktyvus nuo 2010 m. liepos mėn.

Nukentėjusioji ir jos gynėjas suabejojo telefono išklotinių patikimumu, nurodė, kad duomenys gali būti suklastoti ir sukeisti, o taip pat esą telefonų išklotinės nėra pasirašytos, tad negali būti laikomos dokumentais. Toks jų aiškinimas paneigtas policijos darbuotojų R. G. bei V. T. parodymais. Ryšių operatorių duomenys (telefonų išklotinės) laikomi ir pateikiami elektroniniu būdu, tad reikalavimas pasirašyti išklotines nėra pagrįstas. Šios išklotinės naudojamos tik kaip medžiaga analizei. Vien tai, kad šių duomenų analizė neparodė jokio ryšio su J. S., neįgalina teigti, jog jie yra niekiniai ar net suklastoti.

Nukentėjusioji ir jos advokatas teismui buvo pateikę prašymą atlikti kratas pas kaltinamąją siekiant surasti telefono aparatą, kurio pagalba ir buvo rašomos šmeižikiško pobūdžio SMS žinutės.

Bylos nagrinėjimo metu teismas buvo davęs pavedimą prokurorui nustatyti telefono iš kurio buvo rašomos šmeižikiško pobūdžio žinutės valdytoją, nurodant, kad kaltinamoji šioje byloje yra J. S.. Surinktų duomenų analizė nedavė jokio pagrindo kratą atlikti pas J. S., tad toks veiksmas ir nebuvo atliktas. Kita vertus telefono suradimas vienoje ar kitoje vietoje galėtų būti vertinamas tik kartu su kitais įrodymais. Šiuo atveju be nukentėjusiosios ir liudytojo K. S. parodymų apie tai, kad šmeižikiško pobūdžio žinutes galėjo rašyti J. S., jokių kitokių objektyvių duomenų nėra. Telefono aparatas į kurį buvo įdėta SIM kortelė kurios numeriu buvo išsiųstos tikrovės neatitinkančios žinutės buvo naudojamas dar su keliomis SIM kortelėmis, tačiau pastarųjų kortelių išklotinių analizė leidžia teigti, kad nei su vienos kortelės naudojimu kaltinamoji J. S. negali būti siejama.

Tokiu būdu, nustačius šias aplinkybes konstatuotina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad šmeižikiško pobūdžio žinutes rašė būtent J. S., t.y. nėra duomenų, kad ji būtų padariusi veiką, numatytą BK 154 str.1d., todėl išteisintina.

Teismas šiuo atveju nagrinėja privataus kaltinimo bylą, tad nėra saistomas BPK normos, įpareigojančios pranešti prokurorui apie galimai kito asmens padarytą nusikalstamą veiką. Tai išimtinė galimai apšmeižto asmens teisė.

Teismas perklausė bei iššifravo telefoninį pokalbį vykusį tarp K. S. ir J. S.. Kaltinamoji pripažino, kad ji buvo šio pokalbio dalyvė, tik nežinojusi, jog pokalbis įrašinėjamas. Pažymėtina, kad pokalbio metu vartojami necenzūriniai žodžiai bei žodžiai neigiamai apibūdinantys kitą asmenį. Atkreiptinas dėmesys, kad K. S. pokalbio metu atvirai provokuoja J. S. neigiamai atsiliepti apie kitą asmenį, kelis kartus pats pasakydamas neigiamą žmogaus apibūdinimą bei bandydamas jog tokius žodžius pakartotų ir J. S.. Akivaizdu, kad tokio pokalbio, pokalbio tokia tema iniciatorė tikrai nebuvo J. S.. Dar daugiau, akivaizdu ir tai, kad J. S. žinodama, kad jos pokalbis yra įrašinėjamas tikrai nebūtų vartojusi tokių žodžių. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad J. S. neturėjo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų. Noras paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją turi būti aiškiai išreikštas. Toks noras turi būti ne tik aiškiai išreikštas, bet ir kryptingai vykdomas. Šiuo atveju išanalizuotame įraše nėra jokių užuominų apie tai, kad J. S. norėtų paskleisti apie M. B. kokią nors tikrovės neatitinkančią informaciją.

Teismas pripažįsta, kad įstatymų reikalavimai darant šį pokalbio įrašą nebuvo pažeisti. Pokalbių pasiklausymas, įrašymas tiksliai reglamentuojamas, tačiau šis kriterijus taikomas tik valstybės pareigūnams. Kaip įrodymų šaltinis pilnai gali būti vertinamas ir fizinių asmenų pateiktas garso įrašas, netaikant formaliųjų įrašo darymo reikalavimų, tačiau pažymėtina, kad toks įrašas gali būti vertinamas tik kaip šalutinis įrodymas. Šiuo atveju teigiama, kad nusikalstama veika (šmeižimas) buvo padaryta būtent pokalbio, kuris buvo įrašytas, metu. Šis įrašas tampa pirminiu įrodymų šaltiniu. Šiuo atveju jau reikėtų vertinti įrašo darymo aplinkybes, jo vientisumą, kontekstą ir kitus dalykus, tad be jokios abejonės pagrįstai galėtų būti keliamas įrodymo leistinumo klausimas. Pats liudytojas K. S. pripažino, kad įrašė ne visą pokalbį. Teismas jau pažymėjo provokacinį šio pokalbio aspektą. J. S. buvo provokuojama pasakyti tam tikrus neigiamą prasmę turinčius žodžius. Ji neturėjo tikslo paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos, tad konstatuotina , kad J. S. nepadarė veikos, numatytos BK 154 str.1d., todėl išteisintina.

Teismo posėdžio metu M. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš J. S. priteisti 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nustačius, jog J. S. nepadarė nusikalstamos veikos, civilinis ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad kaltinamoji J. S. už atstovavimą šioje byloje sumokėjo 1694 Lt. (t.2., b.l. 122-124). Procesas šioje byloje buvo pradėtas išimtinai pagal M. B. skundą, todėl kaltinamosios išteisinimo atveju jos turėtos proceso išlaidos turi būti apmokamos asmens, pagal kurio pareiškimą pradėtas procesas. (BPK 105 str.6d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 303str. 5d.1p., 308 str., teismas,

nusprendė:

J. S. , kaltintą pagal BK 154 str.1d. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių.

M. B. ieškinį J. S. atmesti.

Priteisti iš M. B. 1694 Lt.(vienas tūkstantis šeši šimtai devyniasdešimt keturi) J. S. naudai turėtų proceso išlaidų atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Algimantas Valantinas