Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. spalio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) R. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur bauda už tai, kad ji 2024 m. rugpjūčio 1 d. 21.06 val., (duomenys neskelbtini) vairuodama transporto priemonę sustojo ir paliko stovėti ten, kur sustojusi transporto priemone trukdė pėsčiųjų eismui ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.10 punktą.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

Motyvuojamoji dalis

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusižengimas padaromas atliekant tokius veiksmus – „Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti,<...>“. Pateiktame ANK straipsnyje numatytas nusižengimas tiesiogiai siejasi su (duomenys neskelbtini)6 ir 150.10 punktų reikalavimais. (duomenys neskelbtini)6 punkte įtvirtintas draudimas sustoti ir stovėti „ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako <…>“, o (duomenys neskelbtini)10 punkte nurodytas draudimas sustoti ir stovėti „ten, kur sustojusi transporto priemonė <...> kliudytų <...> pėsčiųjų eismui“. Prie bylos pridėtoje nuotraukoje aiškiai matyti, kad pareiškėjos automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatytas ant pėsčiųjų tako jį visiškai užblokuodamas.

Vadovaujantis ANK 610 ir 611 straipsnių nuostatomis, transporto priemonės savininkei (valdytojai) nedalyvaujant 2024 birželio 21 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir pasiūlyta iki nustatytos datos sumokėti pusę minimalios baudos. Nustatytu laiku administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesumokėjus baudos, pagal ANK 613 straipsnio 1 dalyje, 669 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą neįvykdžius administracinio nurodymo (iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos), šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir byla perduodama įgaliotam pareigūnui nagrinėti. Iš bylos duomenų matyti, kad per nurodytą siūlomą laikotarpį, t. y., iki 2024 rugsėjo 20 d. pavedimas už administracinį nusižengimą ROIK (duomenys neskelbtini) įskaitytas nebuvo, todėl 2024 spalio 7 d. buvo priimtas nutarimas (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir įvertinus visą bylos medžiagą bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies reikalavimais, paskirta administracinė nuobauda, bauda lygi straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui – 60 eurų. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas nedalyvaujant pareiškėjai rašytinio proceso tvarka. Visi procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo byloje buvo siųsti griežtai laikantis ANK 573 straipsnio nustatytos tvarkos, todėl laikomi įteiktais tinkamai. Iš gauto skundo matyti, kad pareiškėja neginčija padaryto nusižengimo, tačiau pareiškėja nurodo, kad dėl negautų procesinių dokumentų prarado teisę susimokėti administraciniu nurodymu paskirtą mažesnę baudą. Institucija pažymi, kad administracinių nusižengimų registre, pasinaudojus jo funkcionalumu, pareigūnas išsiuntė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ir vėliau nutarimą, pažeidėjos Mokesčių mokėto registre nurodytu elektroninio pašto adresu, t. y., 2024 birželio 21 d. 09.16 val. ir 2024 spalio 7 d. 13.35 val. atitinkamai. Pareiškėja nurodo, jog apie paskirtą baudą sužinojo pastebėjusi laišką jos elektroninio pašto dėžutėje Nepageidaujamo („Spam“) pašto skiltyje 2024 spalio 7 d., būtent tada kai ir buvo išsiųstas nutarimas. Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. <…>. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.<…>. Šioje vietoje svarbu paminėti, kad administracinių nusižengimų registre, kuriuo naudojasi policijos pareigūnai registruodami administracinius nusižengimus ir nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojų registro gaunamas asmens elektroninio pašto adresas. Elektroninio pašto adresas, lango „Asmuo“ eilutėje „elektroninis paštas“ užsipildo automatiškai kai administracinių nusižengimų registre tikrinami asmens duomenys. Tokiu būdu gautas elektroninio pašto adresas atitinka ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir laikomas tinkamu įteikimu. Būtent tokiu būdu, pareiškėjos elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo gautas iš Mokesčių mokėtojų registro. Asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms, turi būti pakankamai atidus, apdairus, rūpestingas ir sąžiningas, turi pareigą operatyviai tikrinti savo elektroninio pašto dėžutę (visas jos skiltis), o pasikeitus jo kontaktiniams duomenims, apie tai informuoti ir valstybės institucijas. To nedarydamas, jis prisiima riziką už savo veiksmus, todėl vien tik faktas, jog asmuo netinkamai vykdo savo pareigą tikrintis oficialų savo elektroninį paštą, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog analizuojamu atveju buvo pažeistos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesinės teisės. Byloje duomenų, kad elektroniniai laiškai būtų nepristatyti nėra ir netgi priešingai – pareiškėja patvirtino, kad siųstą nutarimą ji gavo tą pačią dieną kai jis buvo išsiųstas, tiek, kad jis dėl elektroninio pašto serverio nustatymų buvo perkeltas ne į pagrindinę elektroninio pašto skiltį, o į nepageidaujamo pašto skiltį, taip pat pareiškėjos, kaip ji teigia – „atsitiktinai“ pastebėtas laiškas patvirtina, jog šios savo pašto skilties ji reguliariai nesitikrina. Pašto dėžutės nepageidaujamų laiškų filtro nustatymus gali keisti tik pats pašto dėžutės naudotojas, t. y., pareiškėja, o Institucija neturi jokios įtakos tokiam laiškų skirstymui elektroninio pašto dėžutės viduje. Dažniausiai vieši masiškai naudojami elektroninio pašto tiekėjai nepageidaujamus laiškus vartotojų elektroninio pašto dėžutėse laiko iki 30 dienų, po to juos automatiškai ištrina, nebent vartotojas pasikeičia šiuos nustatymus. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai galima teigti, jog protokolas su administraciniu nurodymu pareiškėjai buvo sėkmingai ir tinkamai, vadovaujantis ANK 573 straipsnio reikalavimais, įteiktas, tačiau jis irgi dėl elektroninio pašto nustatymų buvo perkeltas į Nepageidaujamų laiškų skiltį, kurios pareiškėjai nepatikrinus, galimai po 30 dienų buvo ištrintas automatiškai. Sėkmingai neįteikus elektroninio laiško gavėjui, apie tai klaidos pranešimas būna pateikiamas Administracinių nusižengimų registre. Nagrinėjamu atveju toks pranešimas dėl neįteikto protokolo su administraciniu nurodymu sistemoje negautas. Institucija pažymėjo, kad pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Pareiškėja žinodama, kokius savo kontaktinius duomenis yra pateikusi valstybiniuose registruose bei žinodama, kad daro nusižengimus, turėjo pareigą kruopščiai tikrintis savo elektroninio pašto dėžutę, arba apie paskirtas nuobaudas už juos galėjo sužinoti ir pasitikrinusi Valstybinės mokesčių inspekcijos vartotojų savitarnos internetiniame puslapyje, tačiau taip nesielgė. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-145-737/2023). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja teikdamas skundą net formaliai nerodo jokių nuoširdaus apgailestavimo ženklų dėl savo poelgio, todėl negali būti fiksuojama lengvinančios aplinkybės. Pareiškėja viso buvo bausta už administracinius nusižengimus dėl KET pažeidimų 1 kartą. Nuobauda įvykdyta. Nusižengimo padarymo metu, pareiškėja neturėjo galiojančių nuobaudų.

Atsižvelgiant į visą pateiktą informaciją, pareiškėjos asmenybė bylos nagrinėjimo metu Institucijos vertinta palankiai. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos dydis buvo parinktas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidė jos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, kur numatyta, kad „Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą“. Nagrinėjamu atveju ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad „<…> užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. <…>“. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį ir asmenybę buvo paskirta nuobauda lygi straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, t. y., 60 eurų, kuri Institucijos nuomone nėra aiškiai per griežta yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Teismo prašoma pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Institucijos atstovas ir pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Institucija savo atsiliepime pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta minėtiems asmenims nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Institucijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur bauda už tai, kad ji 2024 m. rugpjūčio 1 d. 21.06 val., (duomenys neskelbtini) vairuodama transporto priemonę sustojo ir paliko stovėti ten, kur sustojusi transporto priemone trukdė pėsčiųjų eismui ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.10 punktą.

Pareiškėja R. S. skundu neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, tačiau nesutinka su jos atžvilgiu priimtu nutarimu ir nurodo, jog įprastomis informacinėmis sistemomis negavo pranešimo apie padarytą administracinį nusižengimą ir negalėjo sumokėti administraciniu nurodymu siūlytos sumokėti minimalios baudos, o apie nutarimu paskirtą baudą sužinojo tik 2024 m. spalio 7 d., kuomet buvo priimtas nutarimas.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog 2024 m. rugpjūčio 21 d. R. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą siūlant iki 2024 m. rugsėjo 20 d. sumokėti 15 Eur baudą. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu bei pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo su informaciniu pranešimu apie galimybę nurodyti asmenį, kuris administracinio nusižengimo metu faktiškai naudojosi transporto priemonę, R. S. išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registre yra įdiegta funkcija, kuri automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojų registro gavusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elektroninį paštą, užpildo elektroninio pašto eilutę, kai Administracinių nusižengimų registre tikrinami asmens duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas valstybės informaciniame registre – Mokesčių mokėtojų registre, laikytina, jog šiuo elektroniniu paštu išsiųsti procesiniai dokumentai tinkamai įteikti. Pažymėtina, jog pareiškėjos R. S. atžvilgiu priimtas 2024 m. spalio 7 d. nutarimas tą pačią dieną, t. y. 2024 m. spalio 7 d. buvo išsiųstas analogišku būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja skunde nurodo, jog jos atžvilgiu priimtą nutarimą gavo 2024 m. spalio 7 d. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmenys, nurodydami savo kontaktinius duomenis valstybės informacinėse sistemose ar registruose, patys turi būti suinteresuoti pateikti teisingus duomenis, tuo tarpu ANK 573 straipsnyje Institucijai yra numatyta pareiga asmenims tinkamai išsiųsti procesinius dokumentus jų valstybės informacinėse sistemose nurodytais elektroninio pašto adresais. Pareiškėja R. S. į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų Administracinių nusižengimų registro duomenų teisingumą. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad procesinių dokumentų įteikimo būdas atitiko ANK 573 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims, reikalavimus ir pripažintinas tinkamu. Pareiškėjai nesumokėjus administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu siūlomos 15 eurų baudos, Institucijos nutarimu jai buvo paskirta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali 60 Eur dydžio bauda.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, tenkinti pareiškėjos R. S. skundą ir naikinti nutarimą skunde nurodytais pareiškėjos išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir pareiškėjos R. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.