- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- e2SP-1822-1071/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00036-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Pareiškėjas
- M. P., N. P.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. P. ir N. P. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme gautas pareiškėjų prašymas patvirtinti tarp pareiškėjų 2019 m. sausio 9 d. sudarytą taikos sutartį. Prašyme nurodė, kad 2014 m. sausio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmai (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr.2-101-904/2014, kuriuo tarp pareiškėjų buvo nutraukta santuoka bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl teisinių pasekmių, kuria buvo patvirtintos sąlygos ir dėl šalių nepilnametės dukros L. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo su tėvais tvarkos nustatymo. Nurodė, jog šiuo metu pasikeitė gyvenimiškos aplinkybės, todėl būtina pakeisti teismo sprendimu patvirtintas sutarties sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas netenkintinas.
Įstatymas suteikia šalims teisę sudaryti taikos sutartį, siekiant užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnis). Teismas netvirtina šalių taikos sutarties tik tokiu atveju, jei tie veiksmai prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.984 straipsnis).
Iš prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2014 m. sausio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-101-904/2014 tarp šalių buvo nutraukta santuoka bendru sutarimu ir patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nustatyta, kad pareiškėjai sutarties 1 punktu, be kita ko, sutarė, kad nepilnametės L. P., gim. (duomenys neskelbtini)gyvenamoji vieta nustatoma su jos mama; sutarties 3 punktu sutarė dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra Lina; sutarties 2 punktu sutarė, kad M. P. nuo 2013 m. gruodžio 20 d. teikia išlaikymą nepilnametei dukrai L. P., gim. (duomenys neskelbtini)mokamą periodinėmis išmokomis po 101,38 Eur (350 Lt) kas mėnesį iki jos pilnametystės. Iš prie prašymo pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad nepilnametė L. P., gim. (duomenys neskelbtini)yra pareiškėjų M. P. ir N. P. dukra. Nepilnametės L. P. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Ši tėvų pareiga atitinka vieną iš pagrindinių vaikų teisių – teisę į materialinį aprūpinimą, be kurios tinkamo įgyvendinimo neįmanoma normali vaikų raida. Išlaikymo prievolė yra turtinė asmeninė kiekvieno iš tėvų prievolė, kurios jie negali nei atsisakyti vykdyti, nei perleisti kitiems asmenims. Ši prievolė taip pat yra ir viešosios tvarkos elementas.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydis turi nepažeisti tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismų praktikoje yra suformuluoti tam tikri orientaciniai išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio kriterijai, iš kurių vienas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (MMA), kuri nuo 2019 m. sausio 1 d. yra 430 Eur. Vadovaujantis tėvų valdžios lygybės principu ir minėtu bendro pobūdžio kriterijumi, būtiniesiems vaikų poreikiams užtikrinti abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikams turi būti lygios, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms. Kita vertus, išlaikymo dydis ir forma kiekvienoje byloje yra nustatomas individualiai.
Pareiškėjų sudarytoje taikos sutartyje šalys susitarė, kad nepilnametei dukrai L. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą teiks mama N. P., mokamą periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės (sutarties 2.2 punktas). Taigi šalių sutarta vaiko išlaikymo suma yra ženkliai (daugiau nei 4 kartus) mažesnė nei nustatytas teismų praktikoje orientacinis kriterijus, taip pat ir už sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-101-904/2014 priteistą išlaikymą. Pažymima, kad pareiškėjai prie prašymo nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie pareiškėjų gaunamas pajamas, sveikatos būklę, vaiko poreikius, iš kurių teismas turėtų galimybę įvertinti, ar tokia šalių sutarties sąlyga nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų (pvz., kad pareiškėja nepajėgi teikti vaikui didesnį išlaikymą, kad pareiškėja dėl savo sveikatos būklės negali gauti didesnių pajamų ir pan.).
Esant aptartai situacijai, teismas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, į šalių nepilnamečio vaiko (paauglės) amžių, poreikius, ir nesant duomenų apie tėvų turtinę padėtį ar iš esmės sumažėjusius vaiko poreikius, konstatuoja, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlyga dėl vaiko išlaikymo sumos (po 50 Eur kas mėnesį), prieštarauja viešajam interesui, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, neatitinka vaiko interesų bei neužtikrina net būtiniausių vaiko poreikių tenkinimo.
Todėl pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo – netenkintinas.
Išaiškintina, jog pašalinus pareiškimo trūkumus, pareiškėjai turi teisę pakartotinai kreiptis su pareiškimu dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 579-582 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjų M. P. ir N. P. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama.