Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. K. patikslintą ieškinį atsakovui G. Č., trečiasis asmuo AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kitų klausimų ir pagal atsakovo G. Č. priešieškinį ieškovei T. K., trečiasis asmuo AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir bendro sutuoktinių turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė ir įregistravo 2013-04-10 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. -. Dar iki santuokos ieškovė ir atsakovas susilaukė dukros U. Č., kuri gimė 2009-09-18. Ieškovė iki santuokos 2007-08-27 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. - ir 2011-08-31 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. - pagrindu yra įgijusi 4 žemės sklypus: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Šių žemės sklypų įsigijimo finansavimui ieškovė su AB „Swedbank“ 2007-08-27 sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2009-09-28 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista. Ieškovė patvirtino, kad jos įsipareigojimai pagal šią kredito sutartį dar nėra pasibaigę. Atsakovas iki santuokos su ieškove 2012-12-28 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. - pagrindu įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalį 2013-07-08 dovanojimo sutartimi padovanojo ieškovei. Šio buto įsigijimui atsakovas su banku AB „Swedbank“ 2012-12-27 sudarė kredito sutartį Nr. -, kuri 2015-10-27 susitarimu dėl kredito sutarties pakeitimo buvo pakeista ir išdėstyta nauja redakcija. Pagal 2015-10-27 susitarimą abi šalys nurodytos kredito gavėjais ir nustatyta, jog kredito gavėjų prievolė grąžinti bankui paimtą kreditą, mokėti palūkanas ir kitus mokesčius bei vykdyti kitus sutartyje nurodytus įsipareigojimus yra solidari. Santuokos metu 2015-12-29 atsakovas įgijo transporto priemonę VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri registruota jo vardu. Šio automobilio įsigijimo finansavimui atsakovas su AB „Swedbank“ 2015-12-23 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. -, pagal kurią suteikto ir negrąžinto kredito likutis 2020-06-10 dienai buvo 712,41 Eur. Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovė iki santuokos (2011-09-12) buvo įgijusi 60 vnt. UAB „-“, į. k. -, paprastųjų vardinių akcijų, o jau būdama santuokoje (2013-11-07) įgijo dar 40 vnt. minėtos įmonės paprastųjų vardinių akcijų; vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur (100 Lt). Taip pat nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2019 m. pradžios, kai ieškovė išvyko dirbti ir gyventi į Vokietiją.

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.64 str.). Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo daugiau nei metus laiko ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka laikytina faktiškai iširusia.

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30 str., 3.35–3.36 str. ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį ar priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys ar priešieškinis dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.); teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, konstatuotina, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti išimtinę kurio nors iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Nepagrįstais pripažintini atsakovo argumentai, kad ieškovė vienasmeniškai siekia nutraukti santuoką, todėl ji ir turi būti pripažinta kalta dėl santuokos iširimo. Teismo vertinimu, santuokos nutraukimo iniciavimas negali būti ir nėra pakankamas ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo įrodymas. Nors atsakovas teigia, kad jis siekia išsaugoti šeimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, stengdamasis išsaugoti šeimą. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai nedėjo pakankamų pastangų, jog išsaugotų santuoką, nebuvo pakankamai lojalūs ir atsidavę vienas kitam, dėl tarpusavio konfliktų ir nesutarimų santuokinis gyvenimas nesusiklostė, todėl visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išanalizavus visas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (neišskiriant nei vieno iš sutuoktinių kaltės) (CK 3.61 str. 2 d.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų šiuo metu turimos pavardės (CK 3.69 str. 1 d.).

Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas.

Ieškovė prašo dukros U. Č., gim. 2009-09-18, gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka. Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra bei, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovo pateiktą išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, šalių dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.168 str., 3.169 str.).

Ginčo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarkos nėra, toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios tėvų pareigą rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti, bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo kriterijai įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (ieškinys teisme gautas 2019-11-08) iki vaiko pilnametystės, nurodė, kad dukros išlaikymui ir poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 700 Eur suma. Atsakovas sutinka mokėti dukros išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį ir nesutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, jog sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius.

Šalių nepilnametei dukrai U. Č. šiuo metu yra 11 m., nuo 2019-08-01 ji lankė Bookholzberg pradinę mokyklą, mokslo metų pabaiga 2020-07-31. Duomenų apie dabartinę mokymo įstaigą šalys į bylą nepateikė, tačiau nėra abejonių, kad vaikas su motina ir toliau gyvena Vokietijoje bei lanko mokymo įstaigą šioje šalyje. Neabejotina, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, higienos ir kiti buities reikmenys, vaistai, mokymo bei ugdymo priemonės, taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Duomenų, kad vaikas turėtų kokių nors rimtesnių sveikatos problemų ar kokių kitų ypatingų poreikių byloje nėra.

Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, turimas išlaidas, atsakovo sutinkamą teikti išlaikymo dydį, atsižvelgiant į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių bei būtinumo proporcingumą, vaiko amžių, į tai, kad šalių dukrai gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikianti ir kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, taip pat atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovo pateiktą išvadą, įvertinant ieškovės gaunamų išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą dydį, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei U. Č., mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2019-11-08) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str). Į priteistą išlaikymą įskaitytinas atsakovo sumokėtas laikinas išlaikymas, vykdant 2019-11-12 Klaipėdos apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str. 1 d.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1936 Eur neteikto išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario mėn. iki ieškinio pateikimo dienos. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu kategoriškai nesutinka, pateikė į bylą įrodymus, kad 2019-05-20 pervedė ieškovei 300 Eur vaiko išlaikymui, taip pat teigia, kad laikotarpiu, kai vaikas gyveno ne su ieškove Vokietijoje, o su močiute O. K. K., jis kelis kartus buvo atvykęs į Lietuvą ir perduodavo vaiko močiutei grynais pinigus, skirtus vaiko išlaikymui, jokių rašytinių pakvitavimų apie gautus pinigus teigia nereikalavęs, taip pat pagal savo galimybes papildomai pirko vaikui įvairius daiktus, apmokėdavo jos pramogas (pateikė batų, akinių nuo saulės pirkimo, apmokėjimo už kalbų kursus kvitus). Ieškovė nurodė taip pat pervesdavusi ir duodavusi grynais pinigų savo motinai O. K. už dukros išlaikymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad, ieškovei 2019 m. sausio mėn. išvykus gyventi ir dirbti į Vokietiją, šalių dukra iki 2019 m. liepos ar rugpjūčio mėn. gyveno pas ieškovės motiną O. K. K., o vėliausiai nuo 2019-09-03 (kalbos mokymosi ir skaitymo pradžia) pradėjo mokytis Bookholzberg pradinėje mokykloje. Pažymėtina, kad nė viena iš šalių nepateikė į bylą išsamių ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių jų aukščiau nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo vaikui teikimo laikotarpiu iki ieškinio padavimo dienos. Visgi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, abiejų šalių argumentus šiuo klausimu, sutiktina su atsakovo atstovo pozicija, kad minėtu laikotarpiu šalys nebuvo apleidusios vaiko ir vienokia ar kitokia forma teikė išlaikymą, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 178 str.).

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas (CK 3.88 str., 3.116 str.). Nustatyta, jog šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei ir atsakovui po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 1 d. 1, 2 p.), todėl dėl jo padalinimo nesprendžiama. Ieškovės iki santuokos įgyti 4 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini)., yra ieškovės asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 1 p.), ginčo dėl to nėra, todėl taip pat nedalintini.

Byloje nustatyta, kad dalis įmokų bankui AB „Swedbank“ grąžinant kreditą, paimtą minėtiems žemės sklypams įsigyti pagal ieškovės su banku 2007-08-27 sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, buvo sumokėta santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų. Laikotarpiu nuo šalių santuokos sudarymo momento 2013-04-10 iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2019-11-08 ieškovė padengė banko kreditą už jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą 8835,49 Eur sumai. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė sutinka sumokėti atsakovui 4417,75 Eur kompensaciją (8835,49 Eur / 2), ginčo dėl to nėra, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 4417,75 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo automobilį VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 40 vnt. UAB „-“ paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.).

Ginčo dėl automobilio padalinimo būdo nėra, šalys sutinka, kad automobilis atitektų atsakovui, tačiau byloje kilo ginčas dėl automobilio vertės ir ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio. Ieškovė nurodė, kad automobilio vertė yra ne mažesnė nei 4388 Eur, atsakovas su tokia verte nesutinka, teigia, kad automobilio vertė galėtų būti 2854,50 Eur. Pažymėtina, kad įrodinėdamos automobilio vertę abi šalys rėmėsi interneto portaluose įdėtuose skelbimuose nurodytomis panašių automobilių pardavimo kainomis, individualus automobilio vertinimo nė viena iš šalių neatliko, todėl nei ieškovės, nei atsakovo nurodyta automobilio vertė nelaikytina pagrįsta ir įrodyta (CPK 178 str.). Nesant byloje kitų duomenų apie realią automobilio rinkos vertę, teismas sprendžia, jog teisinga būtų nustatyti ginčo automobilio vertę pagal šalių nurodytų verčių vidurkį ((4388 Eur + 2854,50 Eur) / 2), todėl laikytina, kad automobilio VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 3621 Eur. Minėta, kad ginčo dėl automobilio padalinimo būdo nėra, todėl automobilis VW CADDY po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui. Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Todėl, nustatant ieškovei priteistinos kompensacijos dydį, ji mažintina neįvykdyto skolinio įsipareigojimo AB „Swedbank“ pagal 2015-12-23 vartojimo kredito sutartį Nr. - suma ((3621 Eur - 712,41 Eur) / 2) ir ieškovei iš atsakovo priteistina 1454,30 Eur kompensacija už jam tenkantį automobilį.

Ieškovė prašo 40 vnt. UAB „-“ paprastųjų vardinių akcijų po santuokos nutraukimo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, atsakovas prašo šias akcijas padalinti natūra ir priteisti jam 20 vnt. akcijų. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Įmonės akcijų padalijimas natūra objektyviai yra įmanomas, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, be to, ieškovė UAB „-“ įsteigė dar iki santuokos su atsakovu (2011-09-12), dirba šioje įmonėje ir jai vadovauja, o atsakovas, ieškovės teigimu, įmonės veikla niekada nesidomėjo, prie įmonės veiklos neprisidėjo, įmonėje nedirbo. Atsakovas ir jo atstovas šių ieškovės nurodytų teiginių iš esmės neneigė. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad abiejų šalių interesus labiau atitiks įmonės akcijų padalinimas ieškovės prašomu būdu, todėl 40 vnt. UAB „-“ paprastųjų vardinių akcijų po santuokos nutraukimo priteistina ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui iš ieškovės priteistina 579,20 Eur dydžio kompensacija (vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur × 20 vnt.). Nors atsakovas nurodė, kad su tokia kompensacija nesutinka, teigė, kad reikia nustatyti ne nominalią, o realią šių akcijų rinkos vertę, tačiau jokių kitokią akcijų vertę patvirtinančių įrodymų nė viena iš šalių nepateikė.

Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas kompensacijas už santuokoje įgytą dalintiną turtą, ieškovei iš atsakovo priteistina 875,10 Eur kompensacija už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą (1454,30 Eur - 579,20 Eur).

Ieškovė nepateikė į bylą absoliučiai jokių įrodymų, susijusių su pareikštu reikalavimu įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei asmeninius daiktus - dukros U. ir jos asmeninių fotonuotraukų albumus (neaišku, nei kiek tų albumų galimai yra, nei kada ir kokios nuotraukos/albumai daryti, kur jie buvo/yra laikomi ir pan.), todėl šis ieškovės reikalavimas kaip neįrodytas ir nepagrįstas atmestinas (CPK 178 str.).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių neturtinių reikalavimų sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, o už turtinius reikalavimus sumokėjo 56,25 Eur žyminio mokesčio. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, yra 81 Eur (300 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 2 p.). Ieškovė taip pat turėjo 1590 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 36,30 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Taigi ieškovė iš viso patyrė 1757,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už priešieškiniu reiškiamą neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 112,43 Eur už turtinius reikalavimus, taip pat turėjo 1200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso patyrė 1387,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įvertinus ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas apytiksliai 68 proc. (100 proc. patenkinti trys reikalavimai – dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tolesnio prievolių vykdymo; 86 proc. – reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo; apie 90 proc. – reikalavimas dėl turto padalijimo; atmesti reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo ir daiktų grąžinimo; reikalavimas dėl 4417,75 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą nevertintinas kaip savarankiškas patikslinto ieškinio reikalavimas, kadangi tokį reikalavimą priešieškiniu pareiškė atsakovas).

Įvertinus atsakovo patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, laikytina, kad priešieškinis patenkintas apytiksliai 33 proc. (100 proc. patenkintas reikalavimas dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, kiti du reikalavimai – dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir akcijų padalijimo atmesti).

Proporcingai patenkintai patikslinto ieškinio daliai, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 1195,13 Eur bylinėjimosi išlaidų (1757,55 Eur × 68 proc.), o proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteista 457,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (1387,43 Eur × 33 proc.) (CPK 93 str. 2 d.). Įskaičius šalių tarpusavio reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei iš atsakovo priteistina 737,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (1195,13 Eur - 457,85 Eur). Iš atsakovo valstybei priteistinas 81 Eur žyminis mokestis už išspręstą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 14,73 Eur. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų santykį, iš ieškovės turėtų būti priteista 4,71 Eur šių išlaidų, o iš atsakovo – 10,02 Eur (CPK 92 str., 96 str.). Kadangi iš ieškovės priteistina suma nesiekia minimalios 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (2020-01-13 teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-19/1K-2), iš ieškovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, o iš atsakovo valstybei priteistina 10,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-12 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo priteisimas iš atsakovo nepilnametei U. Č., gim. 2009-09-18, naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos, kadangi sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytinas (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Atsakovas atsiliepime į priešieškinį prašė nustatyti, kad šalys viena kitai mokėtinas kompensacijas sumoka per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė 4417,75 Eur kompensaciją atsakovui galėtų sumokėti per vienerius metus.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Įvertinus byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, iš ieškovės ir atsakovo priteistinų kompensacijų dydį, darytina išvada, kad yra pagrindas atidėti šalims sprendimo įvykdymą dalyje dėl priteistų kompensacijų – ieškovei šešiems mėnesiams, o atsakovui dviem mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatyti terminai vertintini kaip pakankami, jog šalys rastų būdų sprendimui įvykdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2013-04-10 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. -, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei T. K. palikti pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui G. Č. palikti pavardę – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko U. Č., gim. 2009-09-18, gyvenamąją vietą su motina – ieškove T. K..

Priteisti iš atsakovo G. Č. išlaikymą nepilnamečiui vaikui U. Č., gim. 2009-09-18, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio padavimo dienos 2019-11-08 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę T. K.. Į priteistą išlaikymą įskaityti atsakovo G. Č. sumokėtą laikiną išlaikymą, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-12 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Padalinti ieškovės T. K. ir atsakovo G. Č. santuokoje įgytą turtą:

priteisti atsakovui G. Č. asmeninės nuosavybės teise automobilį VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3621 Eur vertės;

priteisti ieškovei T. K. asmeninės nuosavybės teise 40 vnt. UAB „-“, į. k. -, paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur;

priteisti ieškovei T. K. iš atsakovo G. Č. 875,10 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą.

Priteisti atsakovui G. Č. iš ieškovės T. K. 4417,75 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Nustatyti, kad ieškovė T. K. ir atsakovas G. Č. lieka solidariai atsakingi kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2015-10-27 susitarimą dėl kredito sutarties Nr. - pakeitimo.

Nustatyti, kad visus sutartinius įsipareigojimus pagal kredito gavėjos T. K. su AB „Swedbank“ 2007-08-27 sudarytą kredito sutartį Nr. - su vėlesniais pakeitimais po santuokos nutraukimo toliau asmeniškai vykdys ieškovė T. K. savo lėšomis.

Nustatyti, kad visus sutartinius įsipareigojimus pagal kredito gavėjo G. Č. su AB „Swedbank“ 2015-12-23 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. - po santuokos nutraukimo toliau asmeniškai vykdys atsakovas G. Č. savo lėšomis.

Priteisti ieškovei T. K. iš atsakovo G. Č. 737,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. Č. 81 Eur žyminio mokesčio ir 10,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Nuo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-12 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo periodinėmis išmokomis po 200 Eur išieškojimą iš atsakovo G. Č. nepilnametei dukrai U. Č., gim. 2009-09-18.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Atidėti ieškovei T. K. sprendimo dalyje dėl 4417,75 Eur kompensacijos atsakovui sumokėjimo įvykdymą šešių mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atidėti atsakovui G. Č. sprendimo dalyje dėl 875,10 Eur kompensacijos ieškovei sumokėjimo įvykdymą dviejų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šio sprendimo kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.