Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1378-336/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-28
Bylos Nr.
1-1378-336/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1378-336/2023 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05780-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 28 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:

prokurorui Sigitui Kanaporiui,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,E. S., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2007 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 178 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams;

2) 2007 m. gegužės 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams; subendrinus su 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimas;

3) 2007 m. lapkričio 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - 90 parų areštu;

4) 2008 m. balandžio 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 60 parų areštu;

5) 2008 m. balandžio 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 25 parų areštu;

6) 2011 m. gruodžio 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 50 parų areštu;

7) 2014 m. birželio 12 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį - 5 metų laisvės atėmimu;

8) 2018 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimu; subendrinus su 2014 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 6 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimas,

9) 2021 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį (2 veikos), nubaustas galutine subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros: 1) įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo atsiprašyti abiejų nukentėjusiųjų; 2) bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) bausmės metu įpareigojant dirbti arba būti užregistruotam Užimtumo tarnyboje; 4) bausmės metu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, be gydytojo paskyrimo - narkotines/psichotropines medžiagas. Baudžiamasis įsakymas gautas ir pradėtas vykdyti Probacijos tarnyboje 2021-06-03 (teismų LITEKO duomenys). Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. S., 2023 m. vasario 14 d., apie 22.28 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARPK-0148, patikros protokolo registracijos Nr. 107721-1-2, patikros sertifikatas Nr. 1751977) 2023 m. vasario 14 d., 22.30 val., nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, 2023 m. vasario 14 d., 22.45 val., nustatytas 1,55 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis E. S. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažįsta. Nurodė, kad 2023 m. vasario 14 d. paskambinęs draugas paklausė, ar gali parsistumti mašiną į kiemą. Jis sutiko padėti t. y. nuo (duomenys neskelbtini) automobilį stūmėsi, jis (kaltinamasis) buvo už automobilio vairo. Po to pareigūnai sustabdė. Nurodė, kad automobilis tai pariedėdavo, tai pats važiuodavo, nes važiavo nuokalne, bet visiškai užsikūręs lyg nebuvo. Net variklis buvo šaltas, kai policijos pareigūnai sustabdė. Automobilį reikėjo parsistumti faktiškai per tris kiemus. Jo draugas ir prašė padėti automobilį parsistumti, o ne pavairuoti, nes automobilio akumuliatorius buvo visiškai išsikrovęs. Nurodė, kad su policijos pareigūnų parodymais susipažinęs. Matė, kad pareigūnai iš galo su garso ir šviesos signalais jį stabdo. Jis tuo metu riedėjo nuo kalniuko (duomenys neskelbtini), iš karto užsuko į autobusų sustojimo stotelę ir sustojo. Pripažįsta, kad automobilio vairą valdė jis, t. y. automobilį vairavo, bet automobilis nebuvo užsikūręs, jis tik riedėjo. Nurodė, kad jie automobilį bandė užsistumti, t. y. ją užvesti stumiant nuo kalniuko, bet automobilis neužsivedė, variklis lyg tai neužsikūrė, bet gali būti visko, jeigu jo draugai sako kitaip, tačiau jis to negali pasakyti. Automobilis tikrai riedėjo, jis sėdėjo už vairo, bet automobilis nebuvo užsikūręs, variklis buvo šaltas, kai jį, nuriedėjus nuo kalniuko ir išvažiavus į pagrindinį kelią, sustabdė pareigūnai. Nurodė, kad automobilį iš galo stūmė N. K.. Jeigu jis teigia, kad automobilis kartais užsikurdavo, tai gal ir galėjo taip būti. Su užkurtu automobiliu jis tikrai nevažiavo, nebent nejautė, kad automobilis būtų užsikūręs, bet gal ir galėjo taip būti. Galutinai automobilis tikrai neužsikūrė, bet gali būti, kad jis užsikurdavo ir vėl užgesdavo. Nurodė, kad jis pažeidė ankstesniu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Negali pasakyti, net neįsivaizduoja, kodėl apsiėmė vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, taip gavosi. Pusantrų metų buvo užsikodavęs, o būtent tą dieną nulūžo kodas. Pusantrų metų teisme vyksta ginčas dėl bendravimo tvarkos nustatymo su 5 metų amžiaus vaiku. Ginčas vyksta su buvusia drauge, santuokos su ja nebuvo sudarę. Nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nes automobilį valdė jis. Nežino, negali pasakyti, ar J. J. suprato, kad jis (kaltinamasis) girtas. J. J. jo neklausė apie girtumą. Nurodė, kad jam žinoma iš tyrėjos, kokia yra nustatyta automobilio vertė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad savo veiksmus vertina blogai, gailisi. Teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, lanko tik kursus. Supranta, kad pasielgė neatsakingai, kaltina dėl to tik save. Nurodė, kad jis vėl užsikodavo, vėl gydosi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš liudytojos Ž. S. apklausos protokolo matyti, kad jos vardu yra registruotas automobilis „VW Touran“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu naudojosi jos vyras L. S.. Šiuo metu tarp jos ir vyro vyksta skyrybų procesas. Ieškinyje dėl skyrybų „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtrauktas į L. S. liekantį turtą po skyrybų. Vyras gyvena (duomenys neskelbtini) Kadangi pas juos vyksta skyrybų procesas, o automobiliu „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi vyras, tai ji negali pasakyti, kas vairuoja tą automobilį. Atsisako automobilį atsiimti iš saugomos aikštelės, nes automobilis jos vardu tik registruotas, o naudojosi vyras L. S.. E. S. nepažįsta. Kad vairavo girtas vairuotojas „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sužinojo iš policijos pareigūnų, kai ją pakvietė į apklausą. Ji apie tai nieko nežino. Kiek jai žinoma, J. J. yra vyro pažįstamas (b. l. 45-48).

Iš liudytojo L. S. apklausos protokolo matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad bendroje nuosavybėje su sutuoktine Ž. S. turi automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis registruotas sutuoktinės Živilės vardu, tačiau realiai jis yra automobilio valdytojas. Automobilį laikė prie (duomenys neskelbtini), kur paskutiniu metu buvo apsistojęs. Jis praradęs vairuotojo pažymėjimą, vairuoti transporto priemonės negali, tai automobilis buvo jam nereikalingas. Automobilį pardavė savo draugui J. J. 2023 m. vasario 12 d. už 500 eurų. Pirkimo-pardavimo sutarties nesurašė, nes nerado automobilio dokumentų. Raktelius nuo automobilio atidavė J. 2023 m. vasario 15 d. pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) nebėra automobilio „VW Touran“. Paklausė J. J. ir sužinojo, kad automobilis sulaikytas aikštelėje. Jis jokių pretenzijų į automobilį VW Touran , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturi. 2023 m. vasario 14 d. automobilis jam nepriklausė (b. l. 51-54)

Iš liudytojo J. J. apklausos protokolo matyti, kad 2023 m. vasario 12 d. jis nusipirko automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo draugo L. S.. Pirkimo-pardavimo dokumentų (sutarties) nesusirašė, VĮ „Regitra“ dokumentų nesutvarkė, nespėjo. Pas juos buvo žodinis susitarimas. Automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelėje. Jis pats vairuotojo pažymėjimo neturi. Automobilį pirko ardymui ir pridavimui į metalo laužą. Nusipirko už 500 eurų. Raktelius jam atidavė, transporto priemonės registracijos liudijimo nepadavė, sakė paduos vėliau, o jam skubiai ir nereikėjo. Automobilis toje aikštelėje ir stovėjo iki 2023 m. vasario 14 d. Vakare sugalvojo tą savo automobilį parsivaryti į savo kiemą (duomenys neskelbtini). Kadangi pats nevairuoja automobilio, paskambino savo draugui E. S. ir paklausė, kas galėtų parvairuoti automobilį. E. S. sakė, kad pats gali parvairuoti. Jo klausdamas nežinojo, kad jis išgėręs. Jei būtų žinojęs, būtų tikrai neleidęs E. S. vairuoti. E. tuo metu buvo netoliese, sakė, kad prieis prie P. V. (duomenys neskelbtini), kur jo laukė. E. atėjo su savo draugu (jo nepažįsta, matė pirmą kartą). Jam nekilo įtarimas, kad E. neblaivus, jei būtų tai žinojęs, nebūtų leidęs Evaldui vairuoti. E. sėdo už automobilio „VW Touran“ vairo, bandė užkurti, bet jis nesikūrė. Tada E. pasakė, kad automobilį užstums ir jis užsikurs. E. buvo už vairo, jo draugas stūmė mašiną. Mašina pariedėdavo. Matė, kaip išvažiavo į pagrindinį kelią ir jį sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 57-60).

Iš liudytojo N. K. apklausos protokolo matyti, kad E. S. jo pažįstamas. 2023 m. vasario 14 d. vakare su E. vartojo alkoholį vienos iš mokyklų, esančių (duomenys neskelbtini), stadione. Begeriant E. į mobilaus ryšio telefoną paskambino J. J.. Jie kalbėjosi, po ko E. pasakė, kad J. paprašė jo pervaryti nuo (duomenys neskelbtini), kur gyvena J. J., mašiną. Jie abu nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Prie namo, aikštelėje stovėjo „VW Touran“, prie automobilio - J. J.. E. sėdo už automobilio vairo, bandė užvesti variklį, bet šis neužsivedė. Tada nusprendė automobilį užstumti. Jie kartu su J. J. bandė stumti automobilį kiemais. Prie kažkurio namo, kieme, automobilis lyg užsikūrė, paskui vėl užgeso. Tada nuo kalnelio automobilis, vairuojamas E., nuriedėjo į pagrindinę (duomenys neskelbtini). Čia jau lyg mašina pati važiavo, paskui užgeso, jis prišoko mašiną toliau stumti, bet pamatė, kaip iš galo privažiavo policijos pareigūnai. E. automobiliu nuvažiavo ar nuriedėjo, negali pasakyti, į stotelę netoliese. Pareigūnai tikrino E. girtumą (b.l.78-79)

Iš liudytojos I. S. apklausos protokolo matyti, kad ji yra policijos pareigūnė. 2023 m. vasario 14 d. dirbo pagal nustatytą grafiką. Apie 22 val. 28 min., patruliuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo (duomenys neskelbtini), neįsijungęs artimųjų šviesos žibintų. Įjungus tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus, prie automobilio bagažinės dangčio nuo parduotuvės „Maxima“ pribėgo (kaip vėliau nustatyta N. K., ir imitavo automobilio stūmimą). Automobilis „VW Touran“ sustabdytas (duomenys neskelbtini). Sustojus automobiliui „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš vairuotojo pusės išlipo vyras, kuris nubėgo ant šaligatvio, esančio kelio dešinėje pusėje. Nustatyta, kad automobilį vairavo E. S., jam buvo patikrintas alkotesteriu girtumas. Pirmu pūtimu nustatytas 1,59 prom. girtumas, antru pūtimu nustatytas 1,55 prom. girtumas. Patikrinus policijos duomenų bazėje nustatyta, kad E. S. neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportuotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 73-76)

Iš liudytojos E. I., policijos pareigūnės, apklausos protokolo matyti, kad 2023 m. vasario 14 d., 22:28 val. dirbo pagal nustatytą grafiką Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK. Reagavimo skyriuje, patruliuojant pastebėjo automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį (duomenys neskelbtini). Įsijungė tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus, tuomet prie stabdomo automobilio „Touran“ bagažinės dangčio nuo parduotuvės „Maxima“ pribėgo asmuo, kaip vėliau nustatyta, N. K. ir imitavo automobilio stūmimą. Automobilis sustabdytas ties (duomenys neskelbtini). Sustojus automobiliui „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš vairuotojo pusės išlipo vyras, kuris nubėgo ant šaligatvio, esančio kelio dešinėje pusėje. Nustatyta, kad automobilį vairavo E. S.. Patikrino E. S. girtumą, su rezultatais jis sutiko (b. l. 67-70).

Tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ ir pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2023 m. vasario 14 d., adresu (duomenys neskelbtini), sustabdytas patikrinimui automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu automobilį vairavusiam E. S., (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu nustatytas 1,59 prom. girtumas, antru pūtimu nustatytas 1,55 prom. girtumas. Automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportuotas į saugomą aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-6, 9-13).

Pradėto ikiteisminio tyrimo pažymoje nurodyta, kad nustatytas įtariamasis – E. S. (b. l. 14-16).

Iš byloje esančios įvykio suvestinės matyti, kad 2023-02-14, 22.28 val. (duomenys neskelbtini) sustabdytas patikrinimui automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavusiam E. S. pirmu pūtimu nustatyta 1,59 prom. girtumas, antru pūtimu – 1,55 prom. girtumas (b. l. 17-19);

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnės Body kameros. Vaizdo įraše matomas E. S., kuriam antru tikrinimu buvo nustatytas 1,55 (suklysta, nurodant 1,54) promilių neblaivumas (b. l. 20-22).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie (duomenys neskelbtini), esančio namo. Matomas gatvėje stovintis automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, tyrimui reikšmingų duomenų negauta (b. l. 23-36).

Iš transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto matyti, kad automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas saugojimui (b. l. 39).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad jame nurodomas automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas - valdytojas Ž. S. (b. l. 40-41).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „VW Touran“, 2004 metų gamybos, kaina – 2 270 eurų su PVM (b. l. 42).

Iš pakvitavimo matyti, kad automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas J. J. (b. l. 64).

Iš alkotesterio patikros sertifikato kopijos matyti, kad tikrinimo metu naudoto alkotesterio patikra galioja iki 2023 m. gegužės 17 d. (b. l. 80).

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad E. S. 2023 m. vasario 14 d., 22.30 val., nustatytas 1,59 promilės, 22.45 val. – 1,55 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 81-83). Analogiški neblaivumo duomenys užfiksuoti ir neblaivumo nustatymo akte. Be to, jame nurodyta, kad nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena (b. l. 84)

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Kaltinamojo kaltė įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės alkoholio neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 83 p. numato, kad transporto priemonės vairavimas– transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Lietuvos teismų praktikoje sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo remiamasi lingvistine ,,vairuoti“ prasme, pagal kurią vairuoti – reiškia valdyti vairu. Vairavimo veiksmas nesiejamas su nuvažiuotu keliu, vairavimas nėra privalomai sietinas netgi su automobilio vidaus variklio, kurio pagalba ir varoma transporto priemonė, užvedimu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N17-885/2006, N5-307/2007). Taigi, būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda (teismų praktika, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-158-319/2019).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, išvadų iš teistumo nedaro, nesistengia keisti gyvenimo būdą. Baustas administracine tvarka, dirbantis (b. l. 113-124, 132-137, 138), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 142). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – arešto bausmė, nustatant jos beveik maksimalų dydį. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Teismas atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti arešto bausmės vykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė byla 2K-106-511/2017). Teismas atkreipia dėmesį, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė byla 2K-106-511/2017). Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis buvo teistas 8 kartus, jis bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, jam skirtos švelnesnės bausmės tikslų nepasiekė, kaltinamasis nesilaikė jam nustatyto įpareigojimo 2021-05-06 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu, buvo nustatyta bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 p. c papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne bausme, subendrintina su 2021 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (10 parų arešto).

Vertindamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo būtinumą, teismas įvertina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir aplinkybes, kurioms esant jis buvo padarytas. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teistas, teistumas neišnykęs. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsižvelgiant į tai, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant terminą – 3 metams. Nors kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (teisė vairuoti transporto priemones atimta), šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė byla Nr. 2K-7-49-788/2016). Termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, iš jų turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 72 straipsnio 1-4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris faktiškai priklauso J. J.. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, kad J. J. žinojo apie tai, kad kaltinamasis yra neblaivus ir ketina daryti nusikaltimą, todėl teismas sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta transporto priemonės vidutinė vertė – 2 270 Eur su PVM, todėl iš kaltinamojo valstybei išieškotina 2 270 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

voką, su skaitmeninėje laikmenoje esančiu vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 291 str., 297 str., 302-303 str. , teismas,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 c) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, bausmių dalinio sudėjimo būdu, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, subendrinti su 2021 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį neatliktos bausmės (10 parų arešto) pagal 2021 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą ir E. S. paskirti galutinę subendrintą - 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs E. S. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio E. S. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti E. S., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į (duomenys neskelbtini) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti E. S. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (tris) metus. Termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir iš E. S. valstybei išieškoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 270 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų) valstybės naudai.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Voką, su skaitmeninėje laikmenoje esančiu vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Audra Kriščiūnienė