Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėjas Robertas PovilaitisBaudžiamoji byla Nr. 1A-110-106/2012Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00241-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.9.9.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 164 straipsnyje ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie griežčiausios bausmės, paskirtos Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėta švelnesnė bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, A. M. į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad būdamas darbingas, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. birželio 1 d. niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, nemokėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. sausio 2 d. nutarimu iš jo sūnui L. M., gim. 1997-07-23, priteistą išlaikymą po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį, kuris to paties teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu pakeistas ir padidintas iki 600 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2009 m. sausio 15 d. iki vaiko pilnametystės, tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl to A. M. išlaikymo įsiskolinimas už minėtą laikotarpį I. O. sudarė 5400 Lt.

Teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, teisingai kvalifikavo A. M. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 164 straipsnį, tačiau, paskyręs laisvės apribojimo bausmę, kurią subendrino su 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir vietoj 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirto įpareigojimo per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti dalimis nukentėjusiajai I. O. visą išlaikymo vaikui įsiskolinimą 23330,13 Lt, paskyręs įpareigojimą per visą bausmės vykdymo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuteistajam A. M. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.

Nuteistajam A. M. paskirta bausmė neatitinka BK bendrosios dalies nuostatų, nes, paskyrus jam už šią veiką BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę - laisvės apribojimą- BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, kaltininko elgesį - tampa sunkiai įgyvendinama. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad BK 164 straipsnyje numatytu nusikaltimu pažeidžiami vaiko interesai, jo normali raida, teisė būti išlaikomam savo tėvų.

Teismas, konstatavęs, jog A. M. jam inkriminuotą tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė būdamas neteistas, prieš priimant 2010 m. birželio 2 d. nuosprendį, neatsižvelgė, kad A. M. dėl vengimo pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką teisiamas jau trečią kartą, kad už analogišką nusikalstamą veiką 2001 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė efektyvaus poveikio tolimesniam A. M. elgesiui nepadarė - jis ir toliau vengė išlaikyti vaiką. Teismas neatsižvelgė, kad A. M., gaudamas pajamas iš nelegalaus darbo, ką pats pripažino teisiamajame posėdyje, dabartiniu metu vaiko neišlaiko ir nesiima priemonių palaipsniui mažinti išlaikymo įsiskolinimą, ką buvo įpareigotas 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžiu. Tai, kad A. M. po 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžio keletą mėnesių siuntė vaiko išlaikymui skirtas lėšas, įvertinus išmokų nereguliarumą bei mažesnes nei teismo sprendimu nustatytas sumas ir atsižvelgiant į teismų praktiką, nelaikytina tinkamu išlaikymo teikimu.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, nuteistajam A. M. skirtina BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri labiausiai paveiktų ilgą laiką sūnaus neišlaikantį tėvą, kad šis pradėtų vykdyti pareigą pagal teismo sprendimą išlaikyti sūnų. Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, į tai, kad neturi galiojančių administracinės teisės nuobaudų, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006). BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė A. M. laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas įstatymo priskirtas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgė, kad A. M. nusikaltimą padarė būdamas neteistas, neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neatsižvelgė, jog A. M. dėl vengimo pareigos išlaikyti vaiką teisiamas jau trečią kartą, tačiau jokių išvadų nepadarė ir toliau vengia išlaikyti vaiką. Apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad A. M. yra laikomas neteistu, ir, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostata, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, daroma išvada, kad A. M. pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė laisvės apribojimą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis nors ir neturėdamas pastovaus pajamų šaltinio ir būdamas registruotas darbo biržoje bei dirbdamas atsitiktinius darbus, pagal galimybes pradėjo mokėti lėšas sūnaus išlaikymui. Teisėjų kolegija nuomone, neturėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė ir atidėtas jos vykdymas, jeigu, atsižvelgus į bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, galima paskirti sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmę. Tokia teismų praktika, kai BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama kaltininko veika, sankcijoje, be laisvės atėmimo numatytos ir kitos (suprantama, švelnesnės) bausmės, pavyzdžiui, viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, nuteistajam paskiriama sunkiausia bausmė – laisvės atėmimas – ir kartu atidedamas šios bausmės vykdymas, neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų dėl bausmės skyrimo pagrindų, bausmių rūšių, dėl švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo ir kt. prasmės ir paskirties.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir pagrįstai skyrė bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Apeliacinis teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl įpareigojimo sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. M., bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalį) vadovavosi, laisvės apribojimo bausmę paskyrė teisingai, tačiau nepagrįstai revizavo ankstesnį teismo nuosprendį ir subendrindamas bausmes A. M. neskyrė ankstesniu teismo nuosprendžiu skirto teismo įpareigojimo sumokėti susidariusį įsiskolinimą. 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžiu A. M. už BK 164 straipsnio numatytos veikos padarymą paskyrė dvejus metus laisvės apribojimo, įpareigojant per 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti dalimis nukentėjusiajai I. O. visą išlaikymo vaikui įsiskolinimą 23 330,13 Lt. Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžiu nuteisęs A. M. pagal BK 164 straipsnį ir paskyręs vienerius metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie griežčiausios bausmės, paskirtos Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėta švelnesnė bausmė, paskirta 2011 m. spalio 19 d. nuosprendžiu bei galutinę subendrinta bausmė A. M. paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Tokiu būdu subendrindamas bausmes teismas A. M. ankstesniu teismo nuosprendžiu skirto įpareigojimo nebepaskyrė, pažeisdamas BK 63 str. 4 d. nuostatas.

Nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo keistinas, skiriant A. M. įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu sumokėti įsiskolinimą 23 330,13 Lt vaiko išlaikymui.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, kolegija,

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie griežčiausios bausmės, paskirtos Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą 2011 m. spalio 19 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinę subendrintą bausmę A. M. paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti I. O. įsiskolinimą 23 330,13 Lt vaiko išlaikymui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.