Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2025-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-894-1002/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-31
Bylos Nr.
1-894-1002/2025
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00016-2025-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mantas Liesis
Kaltinamasis
G. A.
Nukentėjusysis
O. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-894-1002/2025Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00016-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.3.7.
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 31 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis,sekretoriaujant Kristinai Skrodenytei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,kaltinamajam G. A., jo gynėjai advokatei V. S.,nukentėjusiajam O. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietis, nedirbantis, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 15 kartų:

1) 2010-07-08 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. galutine bausme - 1 metams laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 2 metams;

2) 2013-04-18 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. ir BK 180 str. 1 d. galutine bausme - 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

3) 2017-04-14 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. ir BK 178 str. 4 d. galutine bausme - 14 MGL (527,24 eurų) bauda;

4) 2019-08-30 Alytaus apylinkės teismo pagal BK 281-1 str. 1 d. galutine bausme - 56 MGL (2800 eurų) bauda;

5) 2020-03-10 Alytaus apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. galutine bausme - 8 mėnesiams laisvės apribojimo ir 56 MGL (2800 eurų) bauda;

6) 2020-03-26 Alytaus apylinkės teismo pagal BK 284 str. galutine bausme - 1 metams laisvės apribojimo ir 56 MGL (2800 eurų) bauda;

7) 2020-09-02 Alytaus apylinkės teismo pagal BK 281-1 str. 1 d. galutine bausme - 8 mėnesiams 17 dienų laisvės atėmimo ir 56 MGL (2800 eurų) bauda;

8) 2021-02-18 Alytaus apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d. galutine bausme - 2 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 56 MGL (2800 eurų) bauda;

9) 2021-12-06 Alytaus apylinkės teismo pagal BK 284 str., BK 178 str. 4 d., BK 178 str. 4 d. galutine bausme - 3 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo ir 56 MGL (2800 eurų) bauda;

10) 2021-12-22 Alytaus apylinkės teismo pagal BK 242 str. ir BK 178 str. 2 d. galutine bausme - 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

11) 2022-02-25 Alytaus apylinkės teismo pagal BK 241 str. 1 d. galutine bausme - 10 mėnesių laisvės atėmimo;

12) 2022-03-03 Alytaus apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 4 d., BK 178 str. 2 d., BK 302 str. 1 d. galutine bausme - 2 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, o 2023-12-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrinus bausmes, paskirta galutinė bausmė - 10 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo;

13) 2022-04-27 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., BK 140 str. 1 d., BK 302 str. 1 d. galutine bausme - 6 metai laisvės atėmimo ir 56 MGL (2800 eurų) bauda;

14) 2022-05-31 Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 241 str. 2 d. galutine bausme - 2 metai laisvės atėmimo; 2023-10-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi bausme subendrinus paskirta galutinė bausmė - 8 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 56 MGL (2800 eurų) bauda;

15) 2023-08-29 Kauno apylinkės teismo pagal BK 241 str. 2 d. galutine bausme - 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo; 2023-12-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė - 10 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo ir 56 MGL (2800 eurų) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. A. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam O. Ž., o būtent: 2025-01-26 apie 13:00 val. (duomenys neskelbtini)., gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) , panaudojo fizinį smurtą prieš nuketėjusįjį O. Ž., suduodamas ne mažiau du smūgius į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam O. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvą kairės akies srityje ir nubrozdinimą nugaroje.

Kaltinamasis G. A. teismo posėdyje davė parodymus, kad su nukentėjusiuoju jo nesieja jokie santykiai, vienoje kameroje atliko bausmę. Ji nukentėjusiojo nemušė, jis tik gynėsi, nukentėjusysis gal pats susižalojo. Nukentėjusysis šokinėjo kameroje, yra vaizdo įrašas, kurį norėtų peržiūrėti. Nukentėjusysis puolė jam ant kaklo, o jis gynėsi. Jis nukentėjusįjį stūmė, bet tyčia smūgių nesudavė. Nukentėjusysis puolė ant jo dėl netvarkos tualete. Nukentėjusysis pats yra agresyvus, rašo pasiaiškinimus, kad jį sumūrys į sieną. Jis tiesiog gynėsi. Jis tiesiog gulėjo lovoje ir nukentėjusysis tiesiog pradėjo spardyti lovą iš apačios. Nuo lovos nukrito medžio dalys, matosi vaizdo įraše. Nežino, kodėl nukentėjusysis spardė į tą lovą. Paskui jis nuėjo pažiūrėti, kas ten nutiko ir nukentėjusysis puolė jį smaugti. Po to atėjo pareigūnas. Jis pats jokių veiksmų neatliko nukentėjusiojo atžvilgiu, gal kažką padarė gindamasis, bet pats jo nepuolė. Jis nukentėjusįjį bandė atstumti rankomis, kai nukentėjusysis jį smaugė. Nežino, kaip galėjo sužaloti nukentėjusiajam nugarą, nukentėjusysis pats ant tų lovų šokinėjo. Dėl akies, jis nukentėjusiajam smūgių tyčia į akį nesudavė, galbūt netyčia atstumdamas kontaktavo, bet nukentėjusysis pats jį puolė. Jis gulėjo lovoje, antrame aukšte, kai Ž. jam liepė eiti sutvarkyti tualetą. Ž. jį išmetė iš lovos, spardydamas lentas iš apačios. Jis iškrito ant kojų, nuvirtęs nebuvo. Po to nukentėjusysis puolė jį smaugti, kai nuėjo pažiūrėti, kas ten buvo. Jis stengėsi nukentėjusįjį stumti nuo savęs, sakė, kad nelįstų. Nukentėjusysis buvo iš pradžių apatinėje lovoje. Kai jis iškrito iš lovos, nepamena, ar nukentėjusysis dar buvo lovoje. Už kaklo jį nukentėjusysis paėmė iš nugaros, kai jis norėjo pažiūrėti, dėl ko nukentėjusysis čia toks piktas. Iš pradžių nesuprato, kodėl jis piktas, paskui pasakė, kad dėl netvarkos. Tada jis nuėjo pažiūrėti į tualetą, buvo ten kažkas netvarkinga, jis viską išvalė. Pareigūnai atėjo tuo metu, kai nukentėjusysis jį iš nugaros smaugė. Jis nukentėjusįjį atstūmė. Nukentėjusysis dar žirklutes turėjo kišenėje, pasakė, kad jas atiduotų, nes nukentėjusysis jam kažką jomis norėjo padaryti. Nugriuvę abu nebuvo. Nukentėjusysis šokinėjo iš vienos lovos į kitą. Nežino, kaip jis užšoko ant antro aukšto lovos. Priešais buvo dar viena lova, nukentėjusysis nuo tos lovos šokinėjo ant jo lovos. Kameroje jie kartu praleido vieną dieną. Iš tos kameros buvo jau iškeltas, nes vyko konfliktas su tuo pačiu asmeniu. Buvo perkeltas į kitas kameras, bet ten jam kilo konfliktai, tai jį atgal į tą pačią kamerą perkėlė. Pareigūnai atėjo patys, niekas jų nekvietė. Jis gal šaukė pareigūnams, nes nukentėjusysis jam grasino su žirklutėmis. Jis nežino, ar jis padarė tuos sužalojimus nukentėjusiajam, nes nukentėjusysis prie jo lindo, lipo ant kaklo, jis nukentėjusįjį tik stūmė. Nukentėjusysis galėjo šokinėdamas susižaloti nugarą, o kaip susižalojo akį, jis nežino. Kameroje buvo dar vienas asmuo, nukentėjusiojo bendrininkas byloje, abu gerai sutaria. Tas asmuo kurstė nesantaiką neakivaizdžiai, kad niekas nesuprastų, kad nukentėjusysis jį pultų. Girdėjo, kad nukentėjusysis kažką ten sugalvojo, abu šnekėdavosi, o jis būdavo atskirai. Po konflikto iš kameros iškėlė jį, kodėl, nežino, gal todėl, kad nesenai buvo įkeltas. Jis ne pirmą kartą nukenčia įkalinimo įstaigoje, jam neranda vietos, visose bylose figūruoja. Jis nesenai atvyko iš (duomenys neskelbtini), čia nieko nepažįsta. Čia įkalinimo įstaigos problema, bet kaip mėto žmones. Šiuo metu dvivietėje kameroje gyvena, neturi konfliktų. Su Ž. po konflikto nebendravo, nemano, kad turi jo atsiprašyti. Gal nugaros sužalojimas atsirado, kai nukentėjusysis lipo ant jo, o jis gulėjo lovoje, gal su koja nustūmė jis nukentėjusįjį. Kaltu neprisipažįsta, nes galėjo netyčia padaryti sužalojimus gindamasis. Jį smaugė dešine ranka, kaip tai darė, nežino, nes iš nugaros puolė. Užpultas visaip gynėsi, nes nesuprato, kas vyksta. Jam ant veido buvo sužalojimas, buvo raudonas veidas, bet kaip ten buvo, jis nežino. Susikibimas truko gal 10 sekundžių, gal daugiau. Jis buvo priverstas gintis. Nukentėjusysis dar turėjo žirklutes, lyg iš kišenės išsitraukė, sakė papjaus jį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, G. A.nekalbėjo nei su tyrėju, nei su paskirta advokate V. S., į jokius klausimus neatsakė, pasirašyti atsisakė (2 t., b. l. 1-3).???

Nukentėjusysis O. Ž. teismo posėdyje davė parodymus, kad G. A. nepažįsta, susipažino tik, kai G. A. įkėlė pas jį į kamerą. G. A. buvo vieną kartą iškeltas iš kameros dėl konflikto tarp jo ir G. A.. Buvo toks konfliktas, nes G. A. vaikščiojo pas darbuotojus ir jis kalbėdavo kažką, ir paskui atėjo darbuotojas, pasakė, kad jie muša G. A.. O antrą kartą buvo kitoks konfliktas. Kai G. A. įkėlė pas juos, G. A. nuėjo į tualetą, o jis išėjo pasiskambinti, grįžo, kameros draugas pasakė, kad „pažiūrėk į tualetą“, o ten buvo betvarkė. Jis pažadino G. A., tris kartus perspėjo, kad jis susitvarkytų. G. A. pasakė, kad nesitvarkys. Jam teko įlipti pas A. į lovą, į antrą aukštą, su keliu prispaudė vieną akį, su kita ranka trenkė G. A. į veido sritį. G. A., lenkdamas kojas, išmetė jį iš lovos, jis atsitrenkė į lango grotas, taip jam ir buvo sužalota nugara. Tada jis pas A. į lovą nebelipo, iš pirmo lovos aukšto su kojomis jis G. A. išmetė iš lovos. G. A. buvo atsistojęs, jis su kojomis G. A. pradėjo atitraukti nuo savęs, nes jis perspėjo tris kartus G. A., kad turi susitvarkyti, jei to nepadarė, tai jau viskas. Paskui jis atsistojo ir visas konfliktas įvyko prie stalo. Jie pradėjo daužytis, G. A. kirto jam į veido sritį. Pareigūnė atėjo pažiūrėti, kas čia vyksta, pasakė, kad nieko. Tada po kiek laiko prie tualeto įvyko dar kartą grumtynės. Savo elgesį gali paaiškinti taip, kad po savęs reikia susitvarkyti. Iš pradžių pas A. nematė sužalojimų, bet paskui pastebėjo. Jis juto, kad jam prakirsta akis, bet nieko nebuvo. Tarp jų įvyko abipusės muštynės. Jis smaugė G. A. iš nugaros, kai G. A. pasilenkė, jis pradėjo jį smaugti viena ranka, su vieta ties alkūne. Iš lovos antro aukšto pirma iškrito jis, bet paskui ir G. A. išmetė. Jis G. A. išmetė iš lovos iš apačios išspirdamas lovos lentas, o jis iškrito, kai buvo ant G. A. užlipęs ir G. A. jį nuspyrė kojomis. Ant žemės nei jis, nei G. A. nugriuvę nebuvo. Jie abu stovėjo vienas prieš kitą, kai viskas vyko prie stalo. Kai viskas vyko tualete, jis G. A. buvo už nugaros. Smaugimas buvo pačiame gale, kai G. A. nuėjo tvarkyti tualetą. Kai vyko grumtynės prie stalo, stovėjo vienas prieš kitą. Jis norėjo G. A. trenkti, bet G. A. išvengė smūgio, tada jis gavo smūgį. Susinervino, nežinojo ką toliau daryti. Kai stovėjo vienas priešais kitą, buvo po vieną smūgį kiekvienam. Po tų smūgių G. A. ėjo tvarkyti tualeto, o jis priėjo iš nugaros ir pradėjo jį smaugti. G. A. pradėjo priešintis, smaugimo išvengė ir išsilaisvino. Viskas tuo ir baigėsi. Pareigūnai atėjo, kai išgirdo triukšmą kameroje. Pirma buvo atėjusi pažiūrėti pareigūnė, bet jie pasakė, kad nieko nevyksta, paskui dar kartą atėjo du pareigūnai. Kai buvo atėjusi viena pareigūnė, į kamerą ji nebuvo įėjusi. Kai atėjo du pareigūnai, jis buvo prie kameros durų, o kur buvo G. A., nepamena, jie jau nebebuvo susikibę. Po įvykio jis su G. A. susitikę nebuvo. Kai pareigūnai juos išskyrė, G. A. buvo iškeltas į kitą kamerą. Jų konfliktą matė jo bendrininkas, padielnikas B. . Su bendrininku jis kartu augo. B. matė visą tą konfliktą, jis nieko nedarė, stovėjo ir viskas. Daugiau nieko kameroje nebuvo. Pasirinko konfliktuoti su G. A., o ne sakyti kažką pareigūnams, kad jis nesitvarko, nes (duomenys neskelbtini) niekam neįdomu, pareigūnai nebūtų reagavę. Kai G. A. jam trenkė ir prakirto akį, jis fizinio skausmo nejuto. Akis jam buvo sužalota prie stalo. Žirklutes turėjo, buvo išsitraukęs. Per tas muštynes nesusitvardė, norėjo tomis žirklutėmis G. A. durti į gerklę. Priežastis buvo ne dėl nesitvarkymo, o apskritai. Kai antrą kartą G. A. pas juos įkėlė į kamerą, jis nenorėjo, kad G. A. pas jį kameroje būtų. Jis buvo pasakęs, kad G. A. užmuš arba jam kažką padarys. Nepasakytų, kad G. A. jį sužalojo gindamasis. Jis norėjo išvengti smūgių iš jo, jis to nevadina gynyba. Žirklučių nepanaudojo, nes atrakino duris pareigūnai. Jei pareigūnai nebūtų užėję, būtų buvę blogiau, nebuvo atsisakęs ketinimo jų panaudoti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O. Ž. davė parodymus (1 t., b. l. 36-39).

Liudytojas E. B. teismo posėdyje davė parodymus, kad yra pažįstamas su proceso dalyviais. Pažįsta O. Ž., o kito asmens žino tik pavardę – A. . Yra nuteisti už žmogžudystę. Su A. nėra pažįstami, jis tiesiog buvo įkeltas į jų kamerą. Žmogus, pavarde A. , užsipuolė O. Ž.. Viskas įvyko būnant kameroje dėl to, kad po pietų A. pridergė tualetą ir jo nesusitvarkė. Buvo gražiai jo paprašyta susitvarkyti, bet jis atsakė necenzūriniais žodžiais, kad jei jums reikia jūs ir tvarkykitės. Tiesiog įvyko konfliktas ir A. pirmas pradėjo muštis, o jis, žinodamas, kokia atsakomybė laukia, nesikišo. Jie pradėjo muštis, ten labai greitai viskas įvyko, bet greitai sureagavo pareigūnai. Daugiausiai smūgių buvo iš A. į Ž.. Pamatė, kad Ž. i buvo prakirsta akis, bet tiksliai negali pasakyti, kurioje pusėje. Visas konfliktas buvo tas, kad jis pirmas pradėjo pulti O.. Konfliktą pradėjo A. , nes jam nepatiko dėl priekaištų, kad jam liepiama susitvarkyti. Paskui jis pradėjo sakyti, kad galėjo viską jam ramiai pasakyti, bet iš pradžių tą ir darė, o A. padarė konfliktą. Pirmi smūgiai buvo iš A. . Ž. gynėsi nuo A. smūgių. Jis pats buvo ištiktas šoko, kištis nenorėjo. O. A. prispaudė prie lovos tuo metu, kad A. nusiramintų, kai jis užpuolė O. . Iš kitų nuteistųjų žino, kad A. yra karšto būdo. O. sėdėjo ant lovos, o A. , lipdamas iš lovos, O. trenkė tiesiai į veido sritį. A. Ž. spaudė akį toje pačioje lovoje, kai jį persimetė, kad nebedarytų nesąmonių. Tiksliai negali pasakyti, kokie veiksmai dar buvo atlikti, jau daug laiko praėjo. Grasinimai buvo tiesiog tokie kaip „trenksiu“, vienas kitam ir viskas, daugiau buvo necenzūrinių žodžių, kurių garsinti nenori. Į tualeto patalpą jie buvo nuėję, O. pasikvietė A. , kad parodytų, kas ten buvo padaryta. Jis tuo metu stovėjo prie stalo. Kai jie buvo tualete, ten buvo tiesiog žodiniai pasakymai, ir tada A. vėl pradėjo pulti, čiupo už kaklo ir spaudė prie durų. A. pradėjo pulti, O. pradėjo spausti kaklą. O. , gindamasis, A. kaklo nepasiekė, o A. trenkė du ar tris smūgius. Du smūgiai tikrai buvo, nes O. buvo prakirsta akis. Kai jie pradėjo muštis prie durų, iš pradžių pažiūrėjo pareigūnė, kas vyksta, o antrą kartą atėjo pareigūnas N. su K. ir pasakė A. , kad pasiimtų daiktus ir eitų į kitą kamerą. Nematė, kad kažkuris turėtų rankose kokius tai daiktus, ar kažkuris kažkuriam grasino kažkokiais daiktais. Matė visą incidentą. O. rankose žirklių nematė, matė, kaip jis norėjo pasiekti jas nuo stalo, nes kameroje jas turėjo. Jiems leidžiama kameroje turėti žirkles, nes daro darbelius. Nežino, kaip paaiškinti O. parodymus, kad jis turėjo žirkles ir jomis grasino A. . A. gulėjo kameros dešinėje pusėje antro aukšto lovoje. Pirmame aukšte gulėjo O. . Matė, kaip O. pradėjo spardyti A. lovą kojomis iš apačios. Nematė, kad O. būtų puolęs A. jau jo lovoje. Jis yra toks žmogus, kad jei pamato smurtą, jam yra baisu, todėl nematė, kaip O. puolė A. jo lovoje antrame aukšte. Jis pamatęs tą įvykį nuėjo į kitą pusę. Kai A. mušė O. , matė, nes jie mušėsi po visą kamerą. Yra praėjęs ilgas laiko tarpas, pačių įvykių tiksliai nebeatsimena. Lovos spardymas, užšokimas ant lovos – tai nėra smurtas. Nematė, kaip O. užšoko į A. lovą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B. davė parodymus (1 t., b. l. 80-83).

Liudytojas M. B. teismo posėdyje davė parodymus, kad G. A. ir O. Ž. žino, nes šie asmenys sėdi Šiaulių kalėjime. Nelabai ką pamena apie įvykį. Žino, kad A. konfliktuoja kamerose, kad jis įdomesnė asmenybė. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau. Tokie konfliktai būna dažnai, šio konflikto nelabai atsimena. Nepamena šio konflikto aplinkybių. Žino, kad buvo konfliktas trečiame aukšte ir jis A. parsivedė į 1 aukštą, į savo skyrių. A. parsivedė, nes pas N. aukšte buvo kažkoks konfliktas. Nepamena, ar jis vedė jį pas gydytojus, ar N. L.. Jei Ne. jį vedė pas daktarus, tada jis pats fotografavo A. sužalojimus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. davė parodymus (1 t., b. l. 86-89).

Liudytojas N. L. teismo posėdyje davė parodymus, kad viskas buvo seniai, smulkmenų nepamena, viską kaip parašė, taip ir buvo. Prisimena, kad jam einant koridoriumi, išgirdo (duomenys neskelbtini) kameros triukšmą ir, atidaręs duris, pamatė, kaip nuteistieji A. ir Ž. , susikibę, užsiima imtynių veiksmais. Pašaukė kolegą ir A. išsivedė į kitą skyrių. Dėl ko prasidėjo konfliktas tarp A. ir Ž. – nežino, atrodo, kad susipyko dėl švaros, kažkas kažko nesitvarkė. Kraujo nematė nei pas vieną, kai išskyrė juos. Matėsi pas Ž. apibrozdinimai ant veido, tikslia nebegali pasakyti. Yra medikų pažymos, ten tiksliau viskas parašyta. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi ir galima jais remtis. Asmenų po kameras neskirsto, nėra kompetentingas šiuo klausimu. Šiaip reikia atsižvelgti į situaciją ir pats turi žmogus sakyti, kad negali būti toje kameroje, kur jam paskirta.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. L. davė parodymus (1 t., b. l. 42-45).

2025-01-26 tarnybiniame pranešime apie nuteistojo ar suimtojo sužalojimą (1 t., b. l. 14-15).

2025-01-26 sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas O. Ž. 2025-01-26 13:30 val., o apžiūros metu jam nustatyta kraujosruva kairės akies srityje, kuri buvo apie 15 mm dydžio, raudonos spalvos. Taip pat užfiksuoti nubrozdinimai nugaros srityje apie 50 mm dydžio, kurie buvo raudonos spalvos (1 t., b. l. 16-17, 70-71).

205-01-29 paaiškinime O. Ž. nurodė, kad 2025-01-26 į kamerą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkeltas G. A.. Tarp jo ir G. A. įvyko žodinis konfliktas dėl nesutvarkyto tualeto. Jis ištempė G. A. iš lovos, kad šis po savęs sutvarkytų tualetą. Kadangi G. A. sakė, jog ten nieko nėra, tai jis pasakė šiam, jog jis sumūrys šio galvą į tualetą, jeigu nesutvarkys. Tada buvo tos muštynės. Tada šis ėjo tvarkyti tualetą. Jis norėjo G. A. nusmaugti, nes šis per tris pasakytus kartus nėjo tvarkyti, o paskui jis norėjo šį subadyti. Kai vyko muštynės, šis smogė 1 kartą jam į veidą ir pataikė į kairę akį, dėl ko jis fizinio skausmo nejuto ir pretenzijų G. A. neturi. Jis šiam 3-4 kartus trenkė į veidą ir pataikė, bet nežino tiksliai kur. Kiti, esantys kameroje, G. A. nemušė (1 t., b. l. 20).

2025-02-13 specialisto išvadoje konstatuota, kad O. Ž. nustatyti sužalojimai: kraujosruva kairės akies srityje, nubrozdinimas nugaroje. Labiausiai tikėtina, kad kraujosruva kairės akies srityje padaryta tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu. Nubrozdinimas nugaroje galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu, kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama tikimybė, kad sužalojimai, nustatyti O. Ž., galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai, nustatyti O. Ž., galėjo būti padaryti ir be pašalinės jėgos poveikio. Kraujosruva kairės akies srityje galėjo būti padaryta liudytojo E. B. apklausos metu nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Tikėtina, kad O. Ž. padaryti sužalojimai sukėlė jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 50-53).

2025-02-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo valdymo skyriaus specialistas L. V. skaitmeninėje laikmenoje CD-R pateikė 2 vaizdo įrašus (1 t., b. l. 56-59).

2025-02-26 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo ir garso įraše, daryto 2025-01-26 14:37:13 val., tarnybiniu vaizdo registratoriumi, apžiūra, kurios metu matomas kameros vaizdas. Kameroje matomi trys asmenys: E. B., O. Ž. ir G. A. (1 t., b. l. 60-62).

2025-01-26 tarnybiniame pranešime apie nuteistojo ar suimtojo sužalojimą (1 t., b. l. 66-67).

2025-01-26 tarnybiniame pranešime Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas N. L. (1 t., b. l. 68).

2025-01-26 sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje nurodyta, jog G. A. 2025-01-27 13:20 val. nustatytas nubrozdinimas kairės pusės veido srityje apie 40 mm dydžio, kurio spalva raudona (1 t., b. l. 72-73).

Šalies argumentai

2025-01-26 paaiškinime G. A. nurodė, kad jis yra pateikęs skundą dėl savo situacijos. Jis yra nesmurtaujantis, neagresyvus, todėl jis prieš nieką nesmurtavo. Prašo peržiūrėti jo skundą, kuris yra dingęs, tačiau jo nuorašą jis turi (1 t., b. l. 74).

2025-01-26 paaiškinime O. Ž. nurodė, kad po pietų kameroje esantis nuteistasis G., nuėjęs į tualetą atlikti gamtinių reikalų, pridergė tualetą ir išėjo atsigulti į savo lovą. Jis, nuėjęs į tualetą ir pamatęs tokį vaizdą, paprašė G. po savęs susitvarkyti. Šio atsakymas buvo necenzūriniai žodžiai. Paprašius dar kartą po savęs susitvarkyti, šis, nulipęs iš lovos, pradėjo smurtauti prieš jį bei plūsti jį necenzūriniais žodžiais, dėl ko, išgirdęs korpuso viršininkas, atidaręs duris, juos išskyrė. Visa tai matė kameroje esantis nuteistasis E. B. (1 t., b. l. 75).

2025-01-26 paaiškinime E. B. nurodė, kad po pietų nuteistasis G. , nuėjęs į kameros tualetą, jį apdergė ir, atlikęs reikalus, nuėjo atsigulti. Grįžęs iš po skambinimo nuteistasis O. Ž., eidamas plautis rankas, pastebėjo, kad tualetas yra apdergtas, O. paprašė G. po savęs susitvarkyti, bet šis O. išplūdo necenzūriniais žodžiais. Šiam pakartojus, G. nulipęs smogė šiam kelis kartus. Taip ir įvyko muštynės. Viską išgirdęs korpusinis, atėjo į kamerą ir sustabdė įvykį bei iškėlė mušeiką iš kameros (1 t., b. l. 76).

Šalies argumentai

2025-01-26 paaiškinime N. G. nurodė, kad jis buvo išėjęs dirbti, todėl nieko nematė, kas įvyko kameroje po pietų. Jis dirbo, todėl negali pasakyti, kas su O. ir G. pasidarė. Šis nenorėjo būti su jais kameroje (1 t., b. l. 77).

Iš byloje esančio 2025 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad O. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2025 m. sausio 26 d. apie 13.00 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) sudavė vieną smūgį nuketėjusiajam G. A. į kairės pusės veido sritį ir padarė nubrozdinimą kairėje veido pusėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuosprendis įsiteisėjo 2025-07-08.

G. A. buvo kaltinamas tuo, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam O. Ž..

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymus, įvykio eigą ir padarinius, kaltinamojo G. A. parodymus apie tai, kaip jis suvokė O. Ž. veiksmus, taip pat nukentėjusiojo O. Ž. bei liudytojų E. B., M. B., N. L. duotus parodymus, daro išvadą, kad G. A. padarė veiksmus, nurodytus kaltinime, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam O. Ž.. Kaltinamasis G. A. neneigė, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiam O. Ž., tačiau G. A. tvirtino, kad tai darė ne tyčia, o gindamasis nuo nukentėjusiojo O. Ž. pavojingo kėsinimosi.

Taigi, nors kaltinamojo veika formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau daroma išvada, kad ji padaryta esant būtinajai ginčiai, o aplinkybių, kad savo veiksmais susidariusioje situacijoje G. A. būtų peržengęs būtinosios ginties ribas, nenustatyta.

BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal susiformavusią teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ir patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams, t. y. kai reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-205/2010, 2K-7-313/2012, 2K-221-511/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-173/2011).

Šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis O. Ž. elgėsi agresyviai, netikėtai. Nukentėjusysis O. Ž., apklausiamas teisme, patvirtino G. A. parodymus, nurodydamas, jog jis įlipo į G. A. lovą ir keliu prispaudė G. A. akį, o ranka trenkė šiam į veidą. G. A. nurodė, kad sužalojimas nugaroje O. Ž. atsirado, galimai tada, kai O. Ž. lipo ant jo, gulinčio lovoje. G. A., lenkdamas kojas, jį išmetė iš savo lovos, o jis atsitrenkė nugara į lango grotas, kuri tokiu būdu ir buvo sužalota. O. Ž. teigimu, jie atsistoję ėmė muštis. Tuo metu G. A. jam kirto į veidą, po to, kai jis bandė smūgiuoti G. A. į veidą, bet jis G. A. smūgio išvengė. Kai G. A. nuėjo tvarkyti tualeto, prie tualeto dar kartą vyko tarp jų grumtynės, abipusės muštynės. G. A. bandė O. Ž. atstumti rankomis nuo savęs ir pats nepuolė, kai jį smaugė. O. Ž. neneigė, kad jis smaugė G. A. iš už nugaros, kuomet G. A. jau buvo nuėjęs tvarkyti tualeto, bet G. A. išsilaisvino. O. Ž. neneigė, kad turėjo žirklutes kišenėje, taip pat nurodė, kad konflikto metu buvo išsitraukęs žirklutes, kuriomis norėjo durti G. A. į gerklę, o tokio ketinimo priežastį O. Ž. nurodė, jog tai ketino padaryti ne dėl nesitvarkymo, o apskritai. Kai antrą kartą G. A. įkėlė į jo kamerą, jis nenorėjo, kad šis jo kameroje būtų, todėl G. A. buvo pasakęs, kad šį užmuš arba šiam kažką padarys. O. Ž. nurodė, kad žirklučių jis nepanaudojo, nes duris atrakino du pareigūnai. Jei pareigūnai nebūtų užėję, būtų buvę blogai, nes jis nebuvo atsisakęs ketinimo žirklučių panaudoti. Paaiškinime kalėjimo administracijai O. Ž. taip pat nurodė, kad jis norėjo G. A. pasmaugti, o paskui norėjo šį subadyti. Sugretinus G. A. ir O. Ž. parodymus, darytina išvada, kad G. A. veiksmai buvo nukreipti ne į O. Ž. sveikatos sutrikdymą, t. y. tyčia sužaloti O. Ž., bet buvo sąlygoti grėsmingos situacijos, atlikti siekiant apsiginti nuo kilusios grėsmės jo paties sveikatai. Tokia G. A. pasirinkta gynyba buvo adekvati ir būtinosios ginties ribų neperžengė. Kaltinamasis, suvokdamas, kad gresia realus ir akivaizdus pavojus, turėjo teisę priešintis tokiems pavojingiems O. Ž. veiksmams. Teismas sprendžia, kad paties nukentėjusiojo kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, o kadangi viskas įvyko greitai, spontaniškai, tai G. A. turėjo teisę gintis, nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas esant būtinosios ginties situacijai, neperžengiant būtinos ginties ribų.

Atsižvelgiant į tai, G. A. baudžiamasis procesas nutrauktinas, esant aplinkybei, šalinančiai jo baudžiamąją atsakomybę, kuri numatyta BK 28 straipsnyje (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam G. A. buvo skirta gynėja advokatė V. S.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-05-02 pažyma (2 t., b. l. 41-44), iš kurios matyti, kad G. A. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 356,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis procesas nutrauktinas ir į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 7 p.), šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 254 straipsnio 4 dalimi, 318 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. A. dėl padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiamąjį procesą nutraukti, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Nepriteisti iš G. A. 356,25 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjos dalyvavimo byloje.

Daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 vnt. kompaktinį diską, laikomą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Liesis