- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-331-360/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09800-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Bronius Valius
- Skolininkas
- N. K.
- Kreditorius
- Giedriui Jonauskui
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Broniaus Valiaus, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Brigitos Tamkevičienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-21 nutarties civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos antstolės Brigitos Tamkevičienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkui N. K. (N. K.), išieškotojui Giedriui Jonauskui dėl vykdymo išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolė Brigita Tamkevičienė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama priteisti iš skolininko N. K. 288 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad vykdė vykdomąją bylą Nr. 0005/09/00047 dėl 160,14 Lt išieškojimo iš N. K. antstolio Giedriaus Jonausko naudai. Vykdomoji byla užbaigta įvykdžius vykdomąjį dokumentą, tačiau vykdymo išlaidų antstolei Brigitai Tamkevičienei skolininkas nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-21 nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą. Nurodė, kad nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos, todėl pareiškėjos reikalavimai nepagrįsti.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto aplinkės teismo 2009-10-21 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: priteisti antstolės Brigitos Tamkevičienės naudai iš skolininko N. K. 288 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad skolininkui nesumokėjus vykdymo išlaidų, antstolis įgyja teisę jas išsiieškoti priverstine tvarka išsiimdamas vykdomąjį dokumentą. Apeliantės nuomone, kad nebūtų pažeisti LR CPK 636 str. 4 d. ir 65 str. 1 d. 1 p. reikalavimai vykdomąjį raštą pateikia vykdyti kitam antstoliui. Naujai užvestoje vykdomojoje byloje antstolis tampa išieškotoju.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis vykdė vykdomąją bylą Nr. 0005/09/00047 dėl 160,14 Lt išieškojimo iš skolininko N. K. išieškotojo antstolio Giedriaus Jonausko naudai.
Teisėjų kolegija nurodo, kad taikant LR CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis LR CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Dėl šių priežasčių vykdymo išlaidų išieškojimas galimas tik pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (LR antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (LR CPK 594 str.).
Vadovaujantis LR CPK 610 str. įvykdžius sprendimą vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. LR CPK 611 str. 1 d. nustato, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje byloje LR CPK 593 str. nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 p. antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Darytina išvada, kad jokia nauja byla neužvedama ir vykdomieji raštai neišduodami. Tos pačios Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 p. aiškiai nurodo, kad nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos. Akivaizdu, kad vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta antstolio teisė, prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko, kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo.
Nagrinėjamu atveju antstolis Giedrius Jonauskas, pats turėdamas valstybės suteiktus įgaliojimus vykdyti vykdomuosius dokumentus, negalėjo kreiptis į kitą antstolį dėl jam priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju antstolė Brigita Tamkevičienė, turėdama analogiškus įgaliojimus ir būdama profesionali teisininkė bei išmanydama vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, privalėjo įvertinti šias aplinkybes ir atsisakyti priimti vykdyti antstolio Giedriaus Jonausko pateiktą vykdomąjį raštą. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikiant kitam antstoliui vykdyti teismo nutartį, kuria buvo patikrintas ir patvirtintas išlaidų dydis, būtų užtikrintas nesibaigiantis procesas, kuris didintų vykdymo išlaidas, pažeistų ne tik skolininko interesus, bet ir bendruosius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, iškreiptų vykdymo procesą reglamentuojančių normų esmę bei prasmę bei sukurtų absurdišką situaciją, kadangi skolininkui savo noru nesumokėjus sprendimų vykdymo išlaidų, antstoliui pačiam jų neišieškant ir antstoliams vis kreipiantis vienas į kitą dėl priteistų vykdymo išlaidų priteisimo, sprendimo vykdymo išlaidos ne tik žymiai viršytų visus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytus dydžius, bet ir nepateisinamai užvilkintų procesą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje situacijoje antstolė Brigita Tamkevičienė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, todėl atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
Pagal teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nustatyta, kad teismo priimtose analogiškuose bylose, t. y. nutartyse: 2009-06-03 civilinėje byloje Nr. 2S-893-159/2009, 2009-10-14 civilinėje byloje 2S-1390-370/2009, 2009-10-28 civilinėje byloje 2S-1533-265/2009, 2009-11-04 civilinėje byloje 2S-1542-265/2009, 2009-11-05 civilinėje byloje 2S-1461-125/2009, 2009-11-25 civilinėje byloje 2S-1609-370/2009, 2009-12-02 civilinėje byloje 2S-1579-360/2009, 2009-12-09 civilinėje byloje 2S-1619-360/2009, 2009-12-10 civilinėje byloje 2S-1597-123/2009, 2009-12-10 civilinėje byloje 2S-1556-460/2009, 2009-12-17 civilinėje byloje 2S-1460-622/2009, 2009-12-17 civilinėje byloje 2S-1599-460/2009, 2009-12-23 civilinėje byloje 2S-1598-539/2008, 2009-12-24 civilinėje byloje 2S-1494-622/2009, 2010-01-07 civilinėje byloje 2S-250-622/2010, 2010-01-07 civilinėje byloje 2S-243-123/2010, 2010-01-07 civilinėje byloje 2S-227-460/2010, 2010-01-06 civilinėje byloje 2S-290-265/2010, 2010-01-06 civilinėje byloje 2S-252-360/2010, 2010-01-13 civilinėje byloje 2S-279-360/2010,2010-01-20 civilinėje byloje 2S-287-538/2010 sukūrė precedentą, jog tokiose situacijose antstolis neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad vienas iš pagrindinių civilinio proceso principų yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, kuris apima ir šalių pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti priklausančiomis procesinėmis teisėmis (LR CPK 7 str.). Kad šie tikslai realiai nagrinėjant bylas būtų įgyvendinti, įstatymų leidėjas yra nustatęs šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes (LR CPK 95 str.). Viena iš įstatymo leidėjo numatytų sankcijų šaliai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra piniginės baudos skyrimas iki 20 000 Lt (LR CPK 95 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priimtos 2009-10-09 nutarties naikinti ar teisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-21 nutartį palikti nepakeistą.