- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-1542-265/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Rimvida Zubernienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š.
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-1542-265/2009
Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-09851-2009-5)
NUTARTIS
2009 m. lapkričio 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Rimvidos Zubernienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Brigitos Tamkevičienės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Brigitos Tamkevičienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Š. (V. Š. ) dėl vykdymo išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą nurodydama, kad vykdė vykdomąją bylą dėl 133 Lt išieškojimo iš V. Š. antstolio G. Jonausko naudai. Skolininkui buvo nustatytas terminas iki 2009-05-24 sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau per nustatytą terminą skolininkas šių išlaidų nesumokėjo, todėl antstolė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš skolininko 253 Lt vykdymo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-09 nutartimi antstolės pareiškimą atmetė. Nurodė, kad remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 p. nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidos išieškomos išieškotojui pateikus vykdomąjį dokumentą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Kadangi pareiškėja prašė priteisti iš skolininko vykdymo išlaidas už iš jo priteistų vykdymo išlaidų išieškojimą, teismas konstatavo, kad toks antstolės pareiškimas nepagrįstas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė B. Tamkevičienė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-09 nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš skolininko vykdymo išlaidas. Nurodo, kad teismui, priėmus nutartį priteisti vykdymo išlaidas antstolio naudai, ir skolininkui vėl geruoju vykdymo išlaidų nesumokėjus, antstolis įgyja teisę jas išieškoti priverstine tvarka išsiimdamas vykdomąjį dokumentą. Išieškotojas antstolis G. Jonauskas pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 p. vykdymo išlaidos turi būti priteistos iš skolininko.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė B. Tamkevičienė priėmė vykdyti antstolio G. Jonausko pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-19 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. P2-1201-793/2009 dėl 133 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko V. Š., kurios taip pat buvo priteistos už antstolio turėtas išlaidas, vykdant išieškojimą kitoje vykdomojoje byloje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Dėl šių priežasčių vykdymo išlaidų išieškojimas galimas tik pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.). Dėl šių aplinkybių bylos dėl vykdymo išlaidų priteisimo yra susijusios su viešuoju interesu, todėl apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas atskirajame skunde nustatytų ribų.
Pagal CPK 610 straipsnio nuostatas įvykdžius sprendimą vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. CPK 611 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis su pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje byloje CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktą antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Dėl šios priežasties dėl vykdymo išlaidų išieškojimo jokia nauja byla neužvedama ir nauji vykdomieji raštai neišduodami. Tos pačios Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punkte aiškiai nurodyta, kad nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos. Akivaizdu, kad vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta antstolio teisė, prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko, kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo.
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad antstolis G. Jonauskas, pats turėdamas valstybės suteiktus įgaliojimus vykdyti vykdomuosius dokumentus, negalėjo kreiptis į kitą antstolį dėl jam priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo, o antstolė B. Tamkevičienė privalėjo atsisakyti priimti vykdyti šį vykdomąjį raštą. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikiant kitam antstoliui vykdyti teismo nutartį, kuria buvo patikrintas ir patvirtintas išlaidų dydis, būtų užtikrintas nesibaigiantis procesas, kuris didintų vykdymo išlaidas, pažeistų ne tik skolininko interesus, bet ir bendruosius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, iškreiptų vykdymo procesą reglamentuojančių normų esmę bei prasmę bei sukurtų absurdišką situaciją, kadangi skolininkui savo noru nesumokėjus sprendimų vykdymo išlaidų, antstoliui pačiam jų neišieškant ir antstoliams vis kreipiantis vienas į kitą dėl priteistų vykdymo išlaidų priteisimo, sprendimo vykdymo išlaidos ne tik žymiai viršytų visus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytus dydžius, bet ir nepateisinamai užvilkintų procesą. Tokios praktikos laikomasi ir kitose civilinėse bylose tapačiu klausimu, nagrinėtose apeliacine tvarka (civilinės bylos Nr. 2S-711-360/2009, 2S-1060-265/2009). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje situacijoje antstolė B. Tamkevičienė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, todėl atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.