Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-26 · Administracinė byla Nr. I-1324-402/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
I-1324-402/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02359-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
T. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1324-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02359-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 26 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas skunde (b. l. 4-5, 10) nurodė, kad bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN). Nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas Nr. 6, 8, 15, 17, 20, 22, 23. Nurodė, jog buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis: kamerų sienos ir lubos pajuodusios, sienų dažai apsilupę, netinkamas dirbtinis ir natūralus apšvietimas. Ant langų buvo grotos, todėl mažai patekdavo natūralios šviesos. Kamerose esantys baldai techniškai netvarkingi, sulūžę, surūdiję, lovos nepatogios. Sanitarinio mazgo inventorius taip pat netvarkingas, t. y. surūdijusi praustuvė, klozetas, klozete netvarkinga nuleidimo sistema, praustuvė sulūžusi, aštriomis briaunomis. Nei kameroje, nei sanitariniame mazge nebuvo rankšluosčių kabyklos, lentynėlės higienos reikmėms susidėti. Tvyrojo kanalizacijos kvapas, nes nebuvo vėdinimo sistemos. Buvo išduotas senas, susidėvėjęs ir nedezinfekuotas minkštas miego inventorius. Atsakovas nesudarė teisės aktų reikalavimus atitinkančių gyvenimo sąlygų, todėl tokie atsakovo veiksmai, pareiškėjui lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, įtakojo regėjimo pablogėjimui, orumo pažeminimui.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-19) nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko nuobaudas Pravieniškių PN 2-o sektoriaus uždarosios zonos kamerose Nr. 22, 23, 15, 20, 19, 17, 6. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Akcentavo, kad teisės aktai įpareigoja nuteistuosius patiems tvarkytis gyvenamąsias patalpas, tuo tikslu nuteistieji yra aprūpinami priemonėmis. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Santykinė oro drėgmė patalpose padidėja netinkamai jas vėdinant. Patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugedusius šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai nėra susiję su kalinimo sąlygomis pataisos namuose. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys. Pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, parengti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpose Nr. 6, 8, 15, 17, 20, 22, 23 laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių PN-AK arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Pravieniškių PN-AK (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo patalpintas į kamerą Nr. 8, tačiau pagal į bylą pateiktus duomenis nustatyta, jog pareiškėjas į kamerą Nr. 8 nebuvo patalpintas.

Bylos duomenimis (b. l. 13-14, 23) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN 2-o sektoriaus uždarosios zonos kamerose Nr. 23, 15, 20, 19, 17, 6, 22.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerų sienos ir lubos pajuodusios, sienų dažai apsilupę, netinkamas dirbtinis ir natūralus apšvietimas, ant langų buvo grotos, todėl mažai patekdavo natūralios šviesos, tvyrojo kanalizacijos kvapas, nes nebuvo vėdinimo sistemos.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos numato, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.), gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 p.), turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).

Atsakovas teismui pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. birželio 1 d. patikrinimo aktą ir 2017 m. spalio 20 d. patikrinimo aktą (b. l. 26-29, 30-31). Atsakovas nurodo bei patikrinimo aktas patvirtina, kad patalpos yra vėdinamos natūraliai per langus ar ventiliacines angas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per atidarą langą, taip dalinai išvengiant drėgmės patalpose, pelėsio ir blogo kvapo, pats pareiškėjas šios aplinkybės neneigia. Kaip minėta, pagal Higienos normos HN 136:2015 reikalavimus, patalpos, kuriose neįrengta mechaninė ventiliacija, vėdinamos natūraliu būdu per langus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmestini, kaip nepagrįsti. Pareiškėjas įvardintas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jo argumentai dėl netinkamos patalpų vėdinimo sistemos atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, aktualių ginčo laikotarpiui, apie netinkamą patalpų apšvietimą. Atsakovas teismui pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. birželio 1 d. patikrinimo aktą ir 2017 m. spalio 20 d. patikrinimo aktą (b. l. 26-29, 30-31), kuriuose nurodyta, jog kamerų Nr. 6, 15, 19, 20 apšvietimas atitiko higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus. Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo verčių, todėl jų ribiniai dydžiai nėra vertinami. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai netinkamo apšvietimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Pareiškėjas tvirtino, kad kamerų sienos buvo nelygios, dažai atsilupę, pajuodusios, apipelijusios. Tačiau duomenų ar pareiškėjas kreipėsi dėl minėtų pažeidimų į administraciją, byloje nepateikta.

Atsakovo atstovas į bylą pateikė Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių viršininko paslaugų skyriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į skiriamas lėšas (b. l. 24-25).

Teismo nuomone, atsakovo atstovas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, apie ginčo kamerų techninę būklę, jų remontą, santykinės oro drėgmės, atitiktį nurodytų higienos normų reikalavimams (t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, duomenų apie ginčo kamerų remontą ir pan.) bylai aktualiu laikotarpiu, todėl šios aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai ir atitinkamai šiame kontekste gali būti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

Kita vertus, pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, yra reikalaujama iš pareiškėjo pateikti teismui pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais – pateikti ir galimus pateikti kai kuriuos įrodymus.

Šiuo atveju skunde pareiškėjas nedetalizavo bei nepagrindė savo teiginių dėl avarinės kamerų būklės, nenurodė, kokioje konkrečioje kameroje, kokiu laikotarpiu ir kuo ši būklė pasireiškė. Taip pat nenurodė, kurioje konkrečiai kameroje buvo kiekvienas jo nurodytų pažeidimų, t. y. nenurodė, kokioje kameroje ir kur buvo pelėsis, sienos pajuodusios, dažai atsilupę. Nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais leistinais įrodymais (kartu kalėjusių asmenų rašytiniais parodymais, neprašė jų kviesti liudytojais ir pan.), taip pat nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kalėdamas ginčo kamerose, pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl ginčo kamerų techninės būklės, drėgmės ar pelėsio. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjui nagrinėjamoje byloje nedetalizavus ir nekonkretizavus aplinkybių, iš kurių yra kildinama neturtinė žala, teismo nuomone, atsakovo atstovo galimybė pateikti į bylą pareiškėjo argumentus paneigiančius įrodymus, buvo apsunkinta, tai šalina atsakovo atstovo atsakomybę dėl aukščiau pareiškėjo nurodytų abstrakčių pretenzijų dėl ginčo kamerų avarinės būklės, drėgmės ir pelėsio.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė kaip dėl kamerų avarinės būklės, santykinės oro drėgmės, pelėsio pablogėjo jo padėtis, t. y. kuo jam pasireiškė patirta neturtinė žala. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, pareiškėjo argumentai dėl avarinės kamerų būklės, santykinės oro drėgmės, pelėsio atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, jog kamerose buvo pelėsio, svarbu pažymėti, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jiems turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Pravieniškių PN-AK yra patvirtinta gyvenamųjų patalpų valymo tvarka (toliau – ir Tvarka) (b.l.38) pagal kurios 1.1. punktą, nuteistieji, atliekantys nuobaudas uždarosios zonos kamerose, kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami kameros, kurioje atlieka nuobaudą, budinčiuoju. Tvarkos 2.1. punkte nurodyta, kad budintysis privalo tvarkyti kamerą (tame tarpe ją plauti ir vėdinti). Pareiškėjas byloje nekėlė pretenzijų, kad jam ar kitiems su juo kalėjusiems nuteistiesiems nebuvo išduotos valymo priemonės. Kadangi pareiškėjas bei kiti kartu su juo kamerose kalėję nuteistieji turėjo galimybę naudotis valymo inventoriumi, o byloje nėra duomenų, kad kameroje buvęs pelėsis negalėjo būti nuvalomas pataisos įstaigos išduodamomis valymo priemonėmis, todėl akivaizdu, kad pelėsis ginčo patalpose buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimus, dėl to atsakovo atstovo atsakomybė šiuo aspektu yra negalima.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino ir iš netinkamo aprūpinimo baldais ir kitu buitiniu inventoriumi, t. y. higienos reikmenims laikyti skirtos lentynėlės bei pakabos rankšluosčiams pasikabinti nebuvimo.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2017 m. birželio 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 (galiojančiose nuo 2017 m. birželio 8 d.), nurodyta, jog pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti sieninė lentyna tualeto reikmenims (1 vnt.). Į bylą pateiktoje Pravieniškių PN Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. gruodžio 27 d. pažymoje nurodyta, jog visuose KTP sanitariniuose mazguose įrengtos lentynėlės (b. l. 24). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą reikalavimo įrengti pakabą rankšluosčiams pasikabinti nėra nustatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl lentynos higienos reikmenims laikyti ir pakabos rankšluosčiams pasikabinti neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog kamerose esantys baldai techniškai netvarkingi, sulūžę, surūdiję, lovos nepatogios, surūdijusi praustuvė, klozetas, klozete netvarkinga nuleidimo sistema, praustuvė sulūžusi, aštriomis briaunomis.

Duomenų apie Pravieniškių PN-AK kamerų, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, baldų ir sanitarinių įrenginių techninę būklę, pareiškėjo kalinimo jose laikotarpiais į bylą nepateikta. Pravieniškių PN -AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko minėtoje 2017 m. gruodžio 27 d. pažymoje nurodyta, kad 2-o sektoriaus KTP įrengtos standartinės dviejų aukštų metalinės lovos, nuteistųjų sulaužyti ar kitaip sugadinti baldai nedelsiant remontuojami arba keičiami naujais. Šiuo metu 2-o sektoriaus KTP esantys baldi yra tvarkingi (b. l. 24-25). KTP sanitariniuose mazguose vandens tiekimo ir nuleidimo sistema tvarkingos. Nuteistieji dažnai piktybiškai gadina vandens čiaupus, kurie nuolatos keičiami naujais (b. l. 16). Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar į Kauno visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamos baldų ir sanitarinių įrenginių būklės nesikreipė, pareiškėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai dėl kamerų techniškai netvarkingų, pasenusių baldų ir sanitarinių įrenginių atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo išduotas senas, susidėvėjęs ir nedezinfekuotas minkštas miego inventorius, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos minkšto inventoriaus būklės, jo išvalymo ar pakeitimo, pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą, todėl jo argumentai dėl seno ir nedezinfekuoto minkštojo inventoriaus atmestini, kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, reputacijos pablogėjimu, bendravimo sunkumais, sveikatos pablogėjimu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Iš atsakovo atstovo pateikto Medicinos pažymėjimo (išrašas iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos) matyti, kad pareiškėjui sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nekonstatuota (b. l. 20). Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė