Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Raimundas Stanislauskas, R. P., J. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vedybų sutarties 2.3. punktu, Pareiškėja bei Sutuoktinis nustatė visiško atskirumo turtinį režimą, t. y. po Vedybų sutarties sudarymo datos – 2017-05-30, kiekvieno iš sutuoktinių vardu įgyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai yra laikomi kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pagal Vedybų sutarties 2.3.2. punktą, į tokią asmeninę nuosavybę įskaitomos piniginės lėšos, vertybiniai popieriai, piniginiai indėliai, palūkanos Lietuvos respublikos ar užsienio valstybių kredito įstaigose kiekvieno iš sutuoktinių vardu bei kitas turtas.

Pareiškėja pažymėjo, kad Nuo Vedybų sutarties sudarymo ir įregistravimo Centrinės Hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre datos, t.y. 2017-05-30, Pareiškėjos įgytas turtas yra laikomas nebe bendru sutuoktinių turtu, o asmeniniu Pareiškėjos turtu. Vykdomojoje byloje Nr. 0070/13/00134 skolininku nustatytas yra Sutuoktinis – R. P., todėl išieškoma skola yra laikytina Sutuoktinio asmenine prievole, kuri negali būti nukreipta į Pareiškėjos turtą.

Be to, pareiškėja nurodė, kad CK 3.117 str. 1 d. nurodo prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl Pareiškėjos Bankinėse sąskaitose esanti piniginių lėšų dalis, kuri sudaro 1/2 sumos, areštuotos iki 2017-05-30, yra jos asmeninės piniginės lėšos, kurios taip pat, kaip ir visos lėšos Pareiškėjos Bankinėse sąskaitose įgytos nuo 2017-05-30, turi būti atlaisvintos nuo arešto. Pareiškėjos dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje apima pusę iki 2017-05-30 datos Bankinėse sąskaitose sukauptų piniginių lėšų. Todėl išieškojimas negali būti nukreipiamas į šias pinigines lėšas, taip pat minėtų piniginių lėšų dalis (1/2 lėšų Bankinėse sąskaitose sukauptų iki 2017-05-30) turi būti atlaisvinta nuo priverstinio sustabdymo/arešto.

Antstolis Raimundas Stanislauskas 2017 m. spalio 9 d. Patvarkymu Dėl 2017-10-02 gauto I. P. skundo nurodė, kad užklausė AIS antstolių informacinę sistemą dėl R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinės, nustatyta, kad R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinė yra I. P. a.k. (duomenys neskelbtini).

Išieškotojo reikalavimams užtikrinti, 2017-05-25 antstolis Raimundas Stanislauskas areštavo skolininko R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinės I. P. a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotą turtą (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė): 0,3429 ha žemės sklypą, žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esantį Kazlų Rūdos sav., Kazlų Rūdos sen., (duomenys neskelbtini). VSDFV duomenimis I. P. a. k. (duomenys neskelbtini) dirba Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje ir gauna darbo užmokestį. 2017-05-25 antstolis Raimundas Stanislauskas areštavo pinigines lėšas, esančias I. P. a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiose sąskaitose. TURTAS laikytinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Antstolis pažymėjo, kad kol sprendžiamas klausimas teisme dėl skolininko R. P. ir I. P. turto dalies nustatymo, prašymas panaikinti priverstinai taikomą piniginių lėšų sustabdymą visoms lėšoms įgytoms nuo 2017-05-30, I. P. vardu jos bankinėse sąskaitose ir panaikinti priverstinai taikomą piniginių lėšų sustabdymą pusei piniginių lėšų, kuri buvo sukaupta I. P. bankinėse sąskaitose iki 2017-05-30 netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 19-20). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (b. l. 18-21).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Suinteresuotas asmuo R. P. 2012-07-04 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo suinteresuotam asmeniui J. D. sumokėti 43 200,00 Lt 2012 m. spalio 30 d. (vykdomosios bylos Nr. 0070/13/00134 kopijos b. l. 1 (toliau – ir v. b. 2.).

Antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje yra vykdomas (nuo 2013-01-30) Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro 2013 m. sausio 24 d. Vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 4-157 dėl 43 200 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų už laiku neapmokėtą vekselį, skaičiuotiną nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško apmokėjimo bei 179,80 Lt notaro atlyginimo išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos J. D. naudai ( v. b. l. 1).

Antstolis 2017-05-25 Nurodymu priverstinai sustabdyti pinigines lėšas S-5382 areštavo pareiškėjos I. P. sąskaitas 1 2563,66 Eur, 3 251,64 Eur palūkanų, 1 417 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 17 232,30 Eur sumai (v. b. l. 74).

Antstolis 2017-05-30 Patvarkymu dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo, pasiūlė išieškotojai J. D. kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo (v. b. l. 82-83).

Pareiškėja dirba Kauno (duomenys neskelbtini) mokykloje nuo 2009-01-01 (v. b. l. 87).

Pareiškėja yra ištekėjusi nuo (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 91).

R. P. ir I. P. 2017-05-30 sudarė Vedybų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurios 2.2 punktą sutuoktiniai susitarė, jog Sutartis nekeičia turto, kurį sutuoktiniai yra įgiję santuokoje, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-05-30 teisinio režimo. Sutarties 2.3 punktu sutuoktiniai susitarė, jog nustato visiško atskirumo turtinį režimą ir po Sutarties sudarymo, t. y. nuo 2017-05-30 kiekvieno iš Sutuoktinių vardu įgyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai bus laikomi kiekvieno iš Sutuoktinių asmenine nuosavybe (v. b. l. 140-144).

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos, ekonomiškumo ir kitais civilinio proceso principais. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio vykdomas skolos turto išieškojimas ne CPK nustatyta tvarka ir būdu, būtų vertinamas kaip veikimas ultra vires.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis).

Dėl nuo 2017-05-30 pareiškėjos įgyto turto

Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-05-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 išaiškino, kad sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti. CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų - sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria vykdymo procese nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis), dalis, nustatanti, kad skolininkui priklauso pusė jo sutuoktinės būsimų pajamų, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių praranda savo teisinę reikšmę (buvo priimta esant kitokiems teisiniams santykiams) ir ja remiantis išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzistuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja ir suinteresuotas asmuo 2017-05-30 sudarė Vedybų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurios 2.2 punktą sutuoktiniai susitarė, jog Sutartis nekeičia turto, kurį sutuoktiniai yra įgiję santuokoje, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-05-30 teisinio režimo. Sutarties 2.3 punktu sutuoktiniai susitarė, jog nustato visiško atskirumo turtinį režimą ir po Sutarties sudarymo, t. y. nuo 2017-05-30 kiekvieno iš Sutuoktinių vardu įgyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai bus laikomi kiekvieno iš Sutuoktinių asmenine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, bei į kasacinio teismo išaiškinimą, konstatuotina, jog pareiškėjai sudarius vedybų sutartį, kurioje nustatytas visiškas atskirumo turtinis rėžimas, t. y. po vedybų sutarties sudarymo datos – 2017-05-30, kiekvieno iš sutuoktinių vardu įgyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai yra laikomi kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pagal Vedybų sutarties 2.3.2. punktą, į tokią asmeninę nuosavybę įskaitomos piniginės lėšos, vertybiniai popieriai, piniginiai indėliai, palūkanos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių kredito įstaigose kiekvieno iš sutuoktinių vardu bei kitas turtas. Todėl pareiškėjos asmeninėms sąskaitoms uždėtas areštas turi būti panaikintas.

Dėl iki 2017-05-30 pareiškėjos įgyto turto

Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO nustatyta, kad Kauno apylinkė teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-20444-886/2017 pagal J. D. dėl skolininko R. P. turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0070/13/00134, suinteresuoti asmenys – skolininkas R. P., I. P., antstolis Raimundas Stanislauskas. Žodinis bylos nagrinėjimas minėtoje byloje numatytas gruodžio 7 d. 9.30 val.

Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinėje dalyje dėl R. P. turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0070/13/00134, konstatuotina, kad antstolis pagrįstai atsisakė panaikinti priverstinai taikomą piniginių lėšų sustabdymą pusei piniginių lėšų, kuri buvo sukaupta I. P. bankinėse sąskaitose iki 2017-05-30, motyvuodamas tuo, jog kol sprendžiamas klausimas teisme dėl skolininko R. P. ir I. P. turto dalies nustatymo, prašymas. Todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas paliktinas nenagrinėtu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas pagrįstas iš dalis (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais, teismas,

nutaria:

Iš dalies tenkinti pareiškėjos I. P. a. k. (duomenys neskelbtini), skundą vykdomojoje byloje Nr. 0070/13/00134.

Panaikinti priverstinai taikomą piniginių lėšų sustabdymą visoms lėšoms įgytoms nuo 2017-05-30, I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu jos bankinėse sąskaitose – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Likusioje reikalavimų dalyje – skundą palinkti nenagrinėtą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.