- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- I-4370-561/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03411-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pran.), Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui R. L., atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Josifui Skibickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2014-06-09 sprendimą Nr. 14-IL-10-05978-e „Atsisakyti R. L. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) bei prašydamas įpareigoti Komisariatą išduoti R. L. leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą.
Savo reikalavimus R. L. pagrindė tuo, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų įstatymas) 17 str. 1 d. 11 punkto nuostata įpareigoja policiją nurodyti atsisakymo išduoti leidimą motyvus, tačiau Komisariato Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, jame formaliai nurodoma, kad 1997-05-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas buvo pripažintas padaręs visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką, būdamas nepakaltinamumo būklėje, teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskirtas psichiatrinis gydymas bendrais pagrindais, todėl kelia grėsmę visuomenės saugumui. Buvo ignoruota pareiškėjo pateikta pažyma (Forma Nr. 049/a) apie 2014-03-21 VšĮ Centro poliklinikos Darbo medicinos klinikos gydytojų komisijos atliktą jo sveikatos patikrinimą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad dėl sveikatos būklės gali gauti leidimą įgyti ginklą. Komisijos metu pareiškėjas buvo tikrinamas ir gydytojo psichiatro, išsamiai tikrinama jo psichinės sveikatos istorija, nustatyta, kad psichopatologijos nėra, įskaitoje šiuo metu nėra įrašytas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad policija per 17 metų nuo 1997 m. teismo nutarties, kuria grindžia sprendimą atsisakyti išduoti leidimą nešiotis ginklą, nėra gavusi jokių objektyvių duomenų apie realų pareiškėjo keliamą pavojų sau ar visuomenei, jis nėra padaręs jokių ginklų apyvartos pažeidimų, nėra padaręs tokių administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių būtų galima abejoti jo nepavojingumu sau ar visuomenei, nėra padaręs jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, per visus šiuos metus jo tiek sveikatos apskritai, tiek psichikos sveikatos būklė buvo gera ir nebuvo medicininio ir/ar medikamentinio gydymo poreikio, todėl policijos argumentas, kad pareiškėjas kelia pavojų sau ar kitiems yra absoliučiai nepagrįstas ir neteisingas, Sprendimas, priimtas vadovaujantis šiuo argumentu, yra neteisėtas, todėl turi būti naikinamas.
Pareiškėjas pabrėžė, kad ginklas jam reikalingas, kadangi jis dirba ryšių inžinieriumi ir jo darbo pobūdis reikalauja gabenti, įdiegti ir valdyti brangią įrangą, skirtą objektų ir asmenų apsaugos, balsinio ir duomenų operatyvaus radijo ryšio užtikrinimui, jam reikia aptarnauti retransliatorinius objektus atokiose, neretai ir miškingose, vietovėse, kuriose pasitaiko agresyvių, girtaujančių, asocialių asmenų, nevengiančių nusikalsti ne tik plėšimo tikslais, bet ir dėl mažareikšmių priežasčių. Į objektus vyksta vienas, ryšių įrangos diegimas ir derinimas užtrunka ilgą laiką, todėl dažnai darbus baigia ir tamsiu paros metu. Turėdamas ginklą savigynai, jaustųsi žymiai saugesnis ir dėl savo gyvybės bei sveikatos, ir dėl brangios ryšių technikos būklės. Ginklas savigynai jam taip pat reikalingas, nes savanoriškais pagrindais padeda buityje tvarkytis, nudirbti ūkio darbus garbaus amžiaus žmogui, gyvenančiam atokiame vienkiemyje Lėlių kaime, Molėtų rajone, į sodybą dažnai atklysta pavojingi laukiniai gyvūnai, yra buvę atvejų, kai į kiemą atėjo pasiutlige užsikrėtę žvėrys, kurių elgsena neprognozuojama ir kelianti grėsmę žmonėms. Vietovėje taip pat gausu stipriai girtaujančių, smurtauti linkusių asocialių asmenų, kurių veiksmai taip pat neprognozuojami, į sodybą plėšimo tikslais jau buvo įsiveržę neblaivūs vietos gyventojai. Ketverius metus pareiškėjas lanko asmenines šaudymo pamokas, vadovas jį charakterizuoja kaip itin atsakingai su ginklais besielgiantį asmenį, išmanantį ginklų keliamą pavojų ir žinantį, kaip saugiai ir tinkamai naudotis šaunamuoju ginklu, yra gerai susipažinęs su ginklo laikymo, nešiojimo, naudojimosi reikalavimais. Gavęs leidimą B ir C kategorijos ginklui įgyti, ketina įstoti į Lietuvos praktinio šaudymo sporto federaciją. Yra baigęs mokymo kursą ir policijoje išlaikęs egzaminą įgyti ginklą savigynai.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus motyvus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti, paaiškindamas, kad, vadovaujantis Ginklų įstatymo 17 bei 18 straipsniais ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymu Nr. 5-V-172 patvirtintų „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių” (toliau – ir Taisyklės) 12 bei 13 punktais, buvo atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad R. L. be atitinkamo leidimo įgijo, laikė šaudmenis bei sprogstamąsias medžiagas ir bandė juos realizuoti. 1997-05-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi R. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, už padarytą pavojingą visuomenei veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 234 str. 2 dalyje (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įsigijimas, gaminimas ir realizavimas), kurią padarė būdamas nepakaltinamumo būklėje, ir jam buvo skirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, taikomos psichiniams ligoniams, paskiriant gydymą psichiatrinėje ligoninėje bendrais pagrindais pagal jo gyvenamąją vietą.
Komisariatas pabrėžė, kad R. L. padaryti veiksmai, t. y. pavojinga visuomenei veika, numatyta BK 234 str. 2 dalyje, atitinka Ginklų įstatymo 17 str. 1 d. 2 punkto, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, ir 18 str. 2 d. 4 punkto, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Pagal 1997-05-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį, R. L. padarė pavojingą visuomenei veiką, numatytą BK 234 str. 2 dalyje (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įsigijimas, gaminimas ir realizavimas), todėl Komisariato Sprendimu R. L. buvo atsisakyta išduoti laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų įstatymo 17 str. 1 d. 11 punktu (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2001-04-12 nutarime, aiškindamas Ginklų įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Komisariato atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus motyvus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 1997-05-08 nutartimi R. L. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, už padarytą pavojingą visuomenei veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 str. 2 dalyje (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įsigijimas, gaminimas ir realizavimas), kurią R. L. padarė, būdamas nepakaltinamumo būklėje, ir skyrė R. L. priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, paskiriant gydymą psichiatrinėje ligoninėje bendrais pagrindais pagal jo gyvenamąją vietą (b. l. 42–44).
Komisariatas 2014-06-09 priėmė sprendimą Nr. 14-IL-10-05978-e „Atsisakyti R. L. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo nusprendė atsisakyti R. L. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 4).
Ginklų įstatymo 17 str. 1 d. 11 punktas numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.
Atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių ginklų bei jų šaudmenų įsigijimą, laikymą bei nešiojimą, analizę, teismas daro išvadą, kad ginklai bei jų šaudmenys yra priskiriami prie daiktų, turinčių ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, o juos įsigyti galima tiktai pagal specialius leidimus. Ginklų įstatymo 1 str. 1 dalis nustato, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Ginklai yra traktuojami, kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esantys daiktai, o ši apyvarta, siekiant užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, sveikatą, išsamiai ir tiksliai reglamentuojama, t. y. teismas daro išvadą, kad asmenims, norintiems įsigyti ginklus ir jų šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Teismas daro išvadą, kad Ginklų įstatymo 17 str. 1 d. 11 punkto nuostata leidžia užbėgti sunkioms pasekmėms, susijusioms su ginklo naudojimu, už akių ir, atimant iš asmens specialiąją teisę, užkardyti pagrįstą pavojų kitiems asmenims ir visuomenei.
Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad ginklai ir jų šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi aiškius įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką, todėl policijai yra deleguotos funkcijos užtikrinti, kad ginklų bei jų šaudmenų įsigijimo, laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo bei panaikinimo sąlygų ir tvarkos būtų tinkamai laikomasi.
Išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavęs, kad Komisariatas priėmė Sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, teismas daro išvadą, kad Komisariatas, vertindamas aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus R. L. išdavimo, tinkamai įvertino R. L. veiką, susijusią: su R. L. pareikštais įtarimais, įvykdžius nusikalstamą veiką (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas ir realizavimas), su R. L. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės (dėl nepakaltinamumo būklės), su R. L. gydymu psichiatrinėje ligoninėje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad R. L. be atitinkamo leidimo įgijo ir laikė namuose 3 vnt. specialios paskirties šaudmenis EDP markės kovinius elektrodetonatorius, taip pat R. L. su A. M. 1995-12-04 be atitinkamo leidimo įsigijo ir laikė automobilyje vieną specialios paskirties šaudmenį EDP markės kovinį elektrodetonatorių bei 405,3 g. sprogstamosios medžiagos – trotilo, kuriuos bandė realizuoti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1997-05-08 nutartimi, remiantis BK 12 straipsniu (nepakaltinamumas) (BK straipsnis galiojo iki 2003-05-01), R. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, už padarytą pavojingą visuomenei veiką, numatytą BK 234 str. 2 dalyje (BK straipsnis galiojo iki 2003-05-01) (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įsigijimas, gaminimas ir realizavimas), kurią padarė būdamas nepakaltinamumo būklėje (šizofrenija priepuolinės progredientinės ligos haliucinacinių depresiniu sindromu), ir vadovaujantis BK 59 straipsniu (priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, taikomos psichiniams ligoniams) (BK straipsnis galiojo iki 2003-05-01), jam buvo paskirtas gydymas psichiatrinėje ligoninėje bendrais pagrindais pagal jo gyvenamąją vietą, todėl, atsižvelgiant į R. L. inkriminuotą nusikalstamą veiką, susijusią su ginklais, šaudmenimis bei sprogmenimis, atsižvelgiant į R. L. buvusią psichinę būklę bei gydymo pobūdį, teismas konstatuoja, kad Komisariatas padarė pagrįstą išvadą, jog R. L., laikydamas ginklus, kels grėsmę visuomenės saugumui, tinkamai vadovavosi Ginklų įstatymo 17 str. 1 d. 11 punktu bei priėmė pagrįstą Sprendimą atsisakyti R. L. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Teismui konstatavus, kad Komisariatas priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti R. L. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra atmestinas ir išvestinis R. L. reikalavimas įpareigoti Komisariatą išduoti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, išsamiai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad Komisariatas tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, ir priėmė pagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjo R. L. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo R. L. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.