- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-225-651/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09050-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Dalius Jocys, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- Ž. N.
- Advokatai
- Daiva Rocevičienė
- Kategorijos
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-651/2015
Teisėjas Robertas Povilaitis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09050-2015-5
2015 m. birželio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. N. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
Ž. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį ir paskirtas septyniasdešimt penkių parų areštas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu Ž. N. paskirta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
Arešto bausmę paskirta atlikti areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką Ž. N. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. vasario 12 d. iki 2015 m. vasario 13 d.
Ž. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus pakeista į kardomąjį kalinimą (suėmimą).
Ž. N. bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. N. nuteistas už tai, kad 2015-02-11, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), V. U. name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia kumščiu tris kartus sudavė sugyventinei L. P. į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą ir poodinę kraujosruvą galvos pakaušyje, ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. N. prašo skirti švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę. Nurodo, kad su sugyventine L. P., su kuria gyvena daugiau nei 10 metų, susitaikė, toliau nuomojasi namą, prie kurio yra žemė ir kurią reikia dirbti. Nuteistasis teigia, kad sugyventinė, likusi viena, nesugebės vesti ūkio. Taip pat nurodo, kad jis nuo teisėsaugos pareigūnų nesislapsto, turi gyvenamąją vietą, yra galimybė įsidarbinti, su sugyventine turėjo puikią pamoką ir labai dėl to gailisi.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo Ž. N. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo skirti švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).
BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog Ž. N. teistas, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, ne kartą baustas administracine tvarka, turi 6 galiojančias administracines nuobaudas. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, nerodo noro pasikeisti. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis susitaikė su sugyventine, kad jai vienai sunku bus prižiūrėti ūkį, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog jis ir prieš tai žinojo, jog reikės dirbti ūkio darbus, tačiau tai jo nesulaikė nuo smurto prieš nukentėjusiąją. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam yra skirta ne laisvės atėmimo bausmė, o tik areštas. Pažymėtina ir tai, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į bausmės paskirtį bei skyrė nuteistajam arešto bausmę, artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Be to, nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo Ž. N. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliaciniam teismui nuteistojo gynėja advokatė pateikė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, jame nurodoma, kad vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69, antrinės teisinės pagalbos išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 28 Eur, ir prašė šias išlaidas priteisti iš nuteistojo.
Šiuo atveju pažymėtina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.
BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija mano, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą Ž. N. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo Ž. N. apeliacinį skundą.