- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-15
- Bylos Nr.
- N1-161-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23001-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- L. D., G. S.
- Civilinis atsakovas
- L. J.
- Nukentėjusysis
- G. A., I. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone vyriausiajai
- Civilinis ieškovas
- B. A.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas, Dalia Dudėnienė
- Kategorijos
nukentėjusiosios G. A. įstatyminiam atstovui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui B. A.,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone vyriausiajai specialistei Elenai Petuškienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, J. P. mokyklos 11 klasės moksleivė, (duomenys neskelbtini) , neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalį;
G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) , gyvenanti (duomenys neskelbtini) , neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji L. D., panaudodama fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
ji, 2018 m. gegužės 16 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) miesto parke, veikdama bendrininkų grupėje kartu su G. S. bei kartu su A. N., gim. (duomenys neskelbtini) ., ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini) ., kurioms nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio gali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, panaudodama fizinį smurtą nepilnametės neįgalios G. A., atžvilgiu, t. y. jai – L. D. ir G. S. tempiant G. A. už plaukų, ji – L. D. įspyrusi gulinčiai G. A. ne mažiau kaip penkiolika kartų į veidą, ne mažiau kaip dvylika kartų ranka sudavusi G. A. į veidą, bei gulinčios G. A. galvą trenkusi į suoliuką, G. S. įspyrus gulinčiai G. A. ne daugiau kaip penkis kartus į nugarą, bei ne mažiau kaip aštuonis kartus ranka sudavus G. A. į veidą, J. J. ne mažiau kaip dvidešimt kartų įspyrus gulinčiai G. A. į nugarą bei vieną kartą ranka sudavus G. A. į veidą, A. N. vieną kartą ranka sudavus G. A. į veidą, bei ne mažiau kaip tris kartus įspyrus gulinčiai G. A. į galvą ir į šonus, taip padarydama 4 x 7 cm kraujosruvą aplink dešiniąją akį, 1 x 1,5 cm nubrozdinimą ir kraujosruvą viršugalvyje kairėje plaukuotoje dalyje, smulkias kraujosruvas visoje kaktoje, nukentėjusiajai G. A. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė B. A. priklausantį turtą: mobilųjį telefoną SAMSUNG S5830, 100 EUR vertės ir sidabrinį žiedą su akute 10 EUR vertės, tuo nukentėjusiajam B. A. padarydama 110 EUR turtinę žalą, be to pagrobė I. R. priklausančius ausinukus, 5 EUR vertės, tuo nukentėjusiajai I. R. padarydama 5 EUR turtinę žalą.
Kaltinamoji G. S., panaudodama fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
ji, 2018 m. gegužės 16 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini) miesto parke, veikdama bendrininkų grupėje kartu su L. D. bei kartu su A. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini) kurioms nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio gali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, panaudodama fizinį smurtą nepilnametės neįgalios G. A., atžvilgiu, t. y. jai – G. S. ir L. D. tempiant G. A. už plaukų, ji – G. S. įspyrusi gulinčiai G. A. ne daugiau kaip penkis kartus į nugarą, bei ne mažiau kaip aštuonis kartus ranka sudavusi G. A. į veidą, L. D. įspyrus gulinčiai G. A. ne mažiau kaip penkiolika kartų į veidą, ne mažiau kaip dvylika kartų ranka sudavus G. A. į veidą, bei gulinčios G. A. galvą trenkus į suoliuką, J. J. ne mažiau kaip dvidešimt kartų įspyrus gulinčiai G. A. į nugarą bei vieną kartą ranka sudavus G. A. į veidą, A. N. vieną kartą ranka sudavus G. A. į veidą, bei ne mažiau kaip tris kartus įspyrus gulinčiai G. A. į galvą ir į šonus, taip padarydama 4 x 7 cm kraujosruvą aplink dešiniąją akį, 1 x 1,5 cm nubrozdinimą ir kraujosruvą viršugalvije kairėje plaukuotoje dalyje, smulkias kraujosruvas visoje kaktoje, nukentėjusiajai G. A. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė B. A. priklausantį turtą: mobilųjį telefoną SAMSUNG S5830, 100 EUR vertės ir sidabrinį žiedą su akute 10 EUR vertės, tuo nukentėjusiajam B. A. padarydama 110 EUR turtinę žalą, be to pagrobė I. R. priklausančius ausinukus, 5 EUR vertės, tuo nukentėjusiajai I. R. padarydama 5 EUR turtinę žalą.
Byloje surinkti duomenys
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. D. dėl kaltinimo prisipažino pilnai, parodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pripažino, jog 2018 m. gegužės 16 d. apie 14.00 val., kartu su G. S., A. N. ir J. J. naudojo fizinį smurtą neįgalios G. A. atžvilgiu – tempė G. A. už plaukų, spyrė gulinčiai G. A. ne mažiau kaip penkiolika kartų į veidą, ne mažiau kaip dvylika kartų ranka sudavė G. A. į veidą, gulinčios G. A. galvą trenkė į suoliuką, G. S., J. J., A. N. taip pat atlikus smurtinius veiksmus G. A. atžvilgiu, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir pagrobė iš jos mobilųjį telefoną Samsung, sidabrinį žiedą bei ausinukus. Konfliktas kilo dėl vaikino, jis spręstas netinkamai, atsiprašo. Ateity ketina elgtis visuomenei priimtinu būdu. Nuo šių metų mokosi kitoje mokykloje, ketina įgyti virėjos specialybę, sutinka atlyginti padarytą žalą pagal susitarimą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji L. D. parodė, kad G. A. pažįsta, su ja nebendravo. Prieš savaitę iš kito draugo sužinojo, kad G. A. buvo susitikusi su jos buvusiu draugu L.ir jie abu keletą kartų buvo L. namuose. Ji nenorėjo, kad G. A. sugadintų jos ir L. draugystę, todėl sumanė G. „pamokyti“ – ją sumušti. Tai, kad G. A. susitikinėjo su L., ji pasakė savo draugėms G. S. ir J. J.. G. S. pasakė, kad ji taip pat turi kažkokio piktumo G. A., tačiau dėl ko, nesakė. G. S. ir J. J., pačios pasisiūlė padėti „pamokyti“ G. A.. Konkrečios dienos neplanavo, tačiau vieną dieną SMS žinutėmis susirašė su G. A., kuri parašė, kad po penkių pamokų bus laisva. G. A. parašė, kad turės cigarečių ir kad kartu galės parūkyti. Po pamokų su G. A. susitiko miesto centre. Ji su G. A. nuėjo į miesto parką, už kultūros centro, į parko galą, norėjo būti nuošaliau. Nusiuntė SMS žinutę draugėms. Atėjo G. S., J. J., A. N., L. S.. Ji paklausė G. A., kaip ten buvo su Luku. G. A. tylėjo, nieko nesakė, nors klausė kelis kartus. Ji rankos plaštaka sudavė ne daugiau kaip tris kartus į veidą G. A.. Nuo suduotų smūgių G. A. nenukrito nuo suoliuko. Po to G. S. nustūmė G. A. nuo suoliuko. Gulinčią G. A. pradėjo spardyti J. J., ji spyrė ne daugiau kaip vienuolika kartų. G. S. gulinčiai G. A. spyrė ne daugiau kaip du kartus. Po to G. A., atsigavo, atsistojo ir atsisėdo ant suoliuko. Tada ji (L. D.), ne daugiau devynių kartų kumščiu sudavė G. A. į galvą ir veidą. Nuo smūgių G. A. nukrito ant žemės ir L. D. ją pradėjo spardyti. Gulinčiai G. A. spyrė ne daugiau kaip penkiolika kartų į veidą, o į nugarą jai nespardė. Tuo metu kitos merginos jos nespardė. Po to, jai baigus spardyti, G. A. sėdėjo ant žemės, šalia suoliuko. L. D. ranka suėmė už G. A. plaukų ir jos galvą trenkė į suoliuką. Stipriai trenkė galvą į suoliuką, nes jai iš galvos pradėjo kraujuoti. Lygtai J. J. G. A. davė servetėlių ir ji valėsi kraują. G. A. striukė buvo padėta ant suoliuko, J. J. apžiūrėjo striukės kišenes, G. S. pamačiusi mažą mobilųjį telefoną, juodos spalvos, jį pasiėmė. G. S. iš šio telefono išėmė SIM kortelę ir padavė G. A.. J. J. iš G. A. striukės kišenių paėmė telefono ausinukus ir sidabrinį žiedą su akutę. Ausinukai yra pas J. J., o žiedas yra pas ją, nes J. J. jai atidavė. J. J. ir A. N. suplėšė G. A. marškinėlius. J. J. ir A. N. norėjo nuo G. A. nuplėšti marškinėlius, L. D. joms sakė, kaip G. A. pareis į namus. L. D. vieną kartą buvo įstūmusi G. A. į dilgynes. Baigus mušti jos nueidinėjo nuo G. A., o G. A. kažką sušukus, prie jos pribėgo J. J., nuvertė ant žemės ir pradėjo spardyti. Spyrė du kartus. Tą pačią dieną L. S. į jos internetinės svetainės www.facebook.com profilį atsiuntė vaizdo įrašą apie įvykius, ji šio vaizdo įrašo nežiūrėjo, jį ištrynė. J. J. ne daugiau kaip penkis kartus sudavė G. A. per veidą grandinėle. Po dviejų savaičių ji buvo nuėjusi pas G. A. į namus. G. A. veidas vis dar buvo sumuštas, sutinęs ir su mėlynėmis. Žiedo negrąžino. Buvo nuėjusi dėl to, kad ši jai buvo parašiusi SMS žinutę, jog joms bus blogai, kad tėvas parašė pareiškimą. Ji sakė, kad ji pašnekėtų su tėvu ir kad atsiimtų pareiškimą. Negrasino (t. 1., b. l. 151-153, 156-157).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. S. dėl kaltinimo prisipažino pilnai, parodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir atsiprašo. Pripažino, jog 2018 m. gegužės 16 d. dienos metu (duomenys neskelbtini) miesto parke, veikdama bendrai su su L. D., A. N. ir J. J. naudojo fizinį smurtą nepilnametės neįgalios G. A. atžvilgiu – kartu su L. D. tempė G. A. už plaukų, ji, G. S., įspyrė gulinčiai G. A. ne daugiau kaip penkis kartus į nugarą, ne mažiau kaip aštuonis kartus ranka sudavė G. A. į veidą, o L. D. spyrė G. A. į veidą, taip pat sudavė ranka į veidą, gulinčios G. A. galvą trenkė į suoliuką, J. J. spyrė G. A. į nugarą bei ranka sudavė į veidą, A. N. sudavė G. A. į veidą, spyrė G. A. į galvą ir į šonus, taip veikdamos bendrai nežymiai sutrikdė G. A. sveikatą, taip pat pagrobė iš jos mobilųjį telefoną, sidabrinį žiedą ir ausinukus. Savo veiksmus vertina blogai, ateity nusikalsti neketina, supranta, jog konfliktus reikia spręsti nesmurtaujant, atsiprašo, supranta, kad nukentėjusiesiems padaryta žala ir ją reikia atlyginti pagal susitarimą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji G. S. parodė, kad 2018 m., maždaug prieš mėnesį iki apklausos, L. D. pasakė jai, kad G. (G. A.), bendrauja su jos vaikinu, vardu L.. G. A. pažinojo iš matymo, žinojo, kad ji yra neįgali, t. y. protiškai atsilikusi. L. D. pasakė, kad nori apie tai pakalbėti su G. A.. L. D. jos neprašė, ji pati šiai pasisiūlė padėti pakalbėti su G. A.. Vieną dieną einant iš mokyklos, L. D. parašė SMS žinutę, kad ji su G. A. susitiks miesto centre, ir jos paprašė, kad ji ateitų. Ji matė L. D. ir G. A. nueinančias į miesto parką. Tuo metu ji jau buvo susitikusi su kitomis mergaitėmis – J. (J. J.), A. (A. N.) ir L. (L. S.). Ji, J. J., A. N. ir L. S. nuėjo į parką, L. D. ir G. A. sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjosi. Ji G. A. paklausė, kas buvo tarp jos ir L.. Ši atsakė, kad nieko, pavadino ją „kurva“, dėl to ji supykusi vieną kartą ranka sudavė G. A. į veidą. L. D. nustūmė G. A. į dilgėles, o ji padėjo atsistoti. L. D. klausinėjo G. A., kas buvo tarp jos ir L.. G. A. tylėjo. G. A. rankoje laikė mobilųjį telefoną „SAMSUG“, kurį G. S. iš šios rankos paėmė. Paėmusi telefoną G. A. paklausė, ar jame yra SIM kortelė, atsakius, kad yra SIM kortelė, G. S. išėmė kortelę ir padavė G. A.. L. D. apžiūrėjo ant suoliuko gulėjusios G. A. striukės kišenes, rado telefono ausines ir jas pasiėmė sau. G. A. ėmė verkti, kažką garsiai šaukė, L. D. priėjo prie ant suoliuko, sėdinčiai G. A. spyrė ne daugiau kaip tris kartus į kojas. J. J. nustūmė G. A. nuo suoliuko, šiai gulint ant žemės, L. D. ją ėmė spardyti. Gulinčiai G. A. spyrė ne daugiau kaip vienuolika kartų į nugarą. J. J. gulinčiai G. A. spyrė ne daugiau kaip tris kartus į nugarą. G. A. atsisėdus ant žemės, L. D. spyrė G. A. į galvą ir dėl to G. A. galva trenkėsi suoliuką. J. J., ant žemės sėdinčiai G. A. spyrė ne daugiau kaip keturis kartus į veidą. Ji nematė, kad A. N. būtų mušusi G. A.. Vienu metu ji (G. S.) buvo atsitraukusi, iš kuprinės paėmė servetėles ir padavė G. A., nes jai ties dešiniuoju smilkiniu bėgo kraujas. Visoms merginoms liepė atsitraukti, nes G. A. garsiai šaukė „a ....“. Po to L. D. ir J. J. vėl puolė G. A. ir ją pradėjo spardyti. Tuo metu G. A. dar sėdėjo ant žemės. L. D. spyrė ne daugiau kaip trylika kartų G. A. į įvairias kūno vietas, į nugarą, į šonus, į galvą. J. J. G. A. spyrė ne daugiau kaip šešis kartus į nugarą, į šonus, į galvą. Tiksliai neprisimena, tačiau jai atrodo, kad L. D. nuo G. A. rankos piršto nutraukė žiedą. G. A. vilkėjo juodos spalvos marškinėlius, juos galėjo suplėšyti L. D., nes ji buvo arčiausiai ir daugiausiai mušė G. A.. L. S. G. A. nemušė ir iš jos jokių daiktų neėmė. Ji (G. S.) matė, kad L. S. rankose laikė telefoną. Sakė jai, kad nieko nefilmuotų ir nefotografuotų. Ji G. A. mobiliuoju telefonu „Samsung“ naudojosi apie savaitę laiko, po to sudaužė ir išmetė detales. Prieš susitinkant nesitarė G. A. sumušti, planavo su ja tik pasikalbėti. Gailisi, kad padarė nusikaltimą (t. 1., b. l. 115-116, 126-127).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji L. D. ir kaltinamoji G. S. savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, gynėjams sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nežiūrint kaltinamųjų L. D. ir G. S. kaltės pripažinimo dėl joms inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, jų kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. A. parodė, kad praeitos savaitės viduryje, mieste centre, sutiko buvusią draugę L. D., kuri ją pakvietė į miesto parką, parūkyti. Einant į parką L. D. kažkam skambino. Kai jos rūkė, prie jų atėjo J. J., G. S., L. S. ir A. N.. G. S. jai priekaištavo dėl bendravimo su jos vaikinu L.. G. S. jai sėdint ant suolo, ne daugiau kaip tris kartus spyrė į veidą. L. D. ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į nugarą ir ne mažiau kaip šešis kartus įspyrė į galvą. A. N. tampė ją už plaukų, dėl to jai skaudėjo. J. J. ne mažiau kaip aštuonis kartus spyrė G. A. į veidą ir į galvą. G. S. liepė G. A. sėdėti ant suolo ir niekur neiti, po to iš jos (G. A.) kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną “Samsung”, išėmė SIM kortelę ir kortelę atidavė. L. D. iš jos striukės kišenės ištraukė ir pagrobė ausinukus, kuriuos ji buvo pasiskolinusi iš mokytojos I. R.. A. N. nuo dešinės rankos piršto numovė ir pagrobė G. A. dėvėtą žiedą. L. D. nurengė jos striukę ir ją numetė ant pievos. L. D. bandė nurengti vilkėtą maikutę, bet jai to padaryti nepavyko, maikutę suplėšė ir ją (G. A.) įstūmė į dilgėles, ant kurių ji griuvo nugara. Panelės nuėjo link miesto centro, o ji liko sėdėti parke ant suoliuko. Jai skaudėjo sudilgintą nugarą. Parėjusi namo apie įvykusį papasakojo močiutei (t. 1., b. l. 26-27).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. R. parodė, kad ji yra Ukmergės „Ryto” specialiosios mokyklos mokytoja. Prieš mėnesį laiko ji G. A. buvo paskolinusi baltos spalvos ausinukus, 5 EUR vertės. Dėl dingusių ausinukų ji civilinio ieškinio byloje nereikš (t. 1., b. l. 57-58).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis B. A. parodė, kad 2018 m. gegužės 16 d. iš jo dukters G. A. pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S 5830“ su jame įdiegta „Tele2“ SIM kortele, 100 EUR vertės, sidabrinis žiedas su akute 10 EUR vertės, ausinukai, kuriuos G. A. skolinosi iš mokytojos I. R.. Įvykio metu suplėšyti G. A. vilkėti marškinėliai, 2 EUR vertės. Po įvykio sidabrinis žiedas yra grąžintas, todėl civilinio ieškinio jo vertei atlyginti jis nereiškia. G. A. patirti sužalojimai sugijo. Dukra po įvykio bijo išeiti iš namų, nebelanko mokyklos. Jis prašo atlyginti nepilnametės dukros G. A. patirtą moralinę žalą, kurią vertina 1000 EUR. Viso B. A. reiškia ikiteisminiame tyrime 1102 EUR civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 1., b. l. 40-41, 42-43).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. A. parodė, kad 2018 m. gegužės 16 d. apie 14.30 val., į namus parėjo anūkė G. A., kurios veidas atrodė sumuštas. G. A. jai pasakojo, kad apie 14 val. (duomenys neskelbtini) . parke, ant šlaito, prie suoliukų, ją sumušė merginos, kurios atėmė jos turėtą mobiliojo ryšio telefoną Samsung, baltos spalvos ausinuką bei žiedą su akute. G. A. jai sakė, kad merginos iš jos tyčiojosi, ją spardė, mušė rankomis. Iš merginų anūkė minėjo G. S., L. D., A. N., L. S.. G. A. jai sakė, kad G. S. iš kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, L. D. ją spardė ir mušė rankomis, pagrobė ausines ir kietu daiktu keletą kartų sudavė per nugarą, A. N. tampė ją už plaukų ir nuo rankos piršto numovė ir pagrobė žiedą. G. A. taip pat sakė, kad L. S. ir J. J. spardė ją. L. D. ją įstūmė į dilgėles, dėl ko ji susidilgino kūną. Su šiomis merginomis, G. A. teigė, susitikusi atsitiktinai, kada šios pasiūlė eiti į parką Ukmergėje parūkyti (t. 1., b. l. 71-72).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. J. parodė, kad dienos metu dirba, namuose dukra G. S. būna viena, o ji, t. y. L. J. savo mobiliojo ryšio telefone rasdavo praleistų skambučių, nežinodavo, kas skambina (t. 1., b. l. 101).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. S. parodė, kad jai dukra L. S. pasakojo, jog 2018 m. gegužės 16 d. apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini) m. centre esančiame parke, L. D. dėl kažkokių įžeidimų sumušė G. A., iš kurios L. D. pagrobė ausinuką, G. S. pagrobė G. A. mobiliojo ryšio telefoną (t. 1., b. l. 75).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. S. parodė, kad 2018 m. gegužės 16 d., apie 14 val., nueiti į (duomenys neskelbtini) parką pakvietė J. J.. Su jomis ėjo ir A. N.. J. J. pasakojo, kad reikia padėti draugėms susitikti su G. A. pasikalbėti. Parke, ant suolo, jos rado sėdinčią L. D. ir G. A.. L. D. klausinėjo G. A. ar tiesa tai, ką ji veikė su jos, t. y. L. D., draugu L.. G. A. jai sakė, kad su Luku gėrė, daugiau nieko nepasakojo. J. D. ranka sudavė vieną kartą į veidą G. A.. A. N. vieną kartą ranka sudavė G. A. į veidą ir suėmusi rankomis tampė jai už plaukų. G. A. verkė ir sakė, kad nori eiti namo. G. A. pati nusirengė dėvėtą striukę, kurią padėjo ant suoliuko. Kažkuri iš merginų suplėšė G. A. dėvėtus marškinėlius. G. A. buvo apstojusios draugės, o ji (L. S.) stovėjo kiek toliau rankoje laikydama savo mobiliojo ryšio telefoną, įsijungusi internetinę svetainę www.facebook.com. Kada G. A. vilkėdama jau suplėšytais marškinėliais sėdėjo ant suoliuko, ji ją savo mobiliojo ryšio telefonu nufotografavo, nuotrauką persiuntė L. D. į jos profilį svetainėje www.facebook.com. Kažkuri iš merginų nuvertė nuo suolo G. A.. Gulinčiai ant žemės G. A. A. N. ne daugiau kaip tris kartus spyrė į galvą ir du kartus spyrė į šonus. G. A. atsisėdus ant žemės, J. J. vieną kartą spyrė į galvą, ir devynis kartus spyrė į šonus. A. N. dar ne mažiau kaip du kartus spyrė ant žemės gulinčiai G. A. į galvą ir ne daugiau kaip du kartus spyrė jai į šonus. Šie spyriai buvo su pertraukomis, nes G. S. klausinėjo G. A. dėl jos santykių su L.. Po to G. S. vieną kartą spyrė G. A. į šoną, o L. D. du kartus ranka sudavė G. A. į veidą, du kartus spyrė į veidą. Įvykio metu daugiausia G. A. mušė L. D.. J. J. buvo G. A. įstūmusi į dilgėles ir grasino niekam nesiskųsti. Matė, kad A. N. ir J. J. kraustė G. A. džinsų kišenes, o L. D. jai po įvykio rašė, kad G. A. žiedas yra sidabrinis. A. N. rankoje laikė G. A. baltos spalvos mobiliojo ryšio telefoną, kurį paskutinė laikė G. S. (t. 1., b. l. 79-83).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. N. parodė, kad mėnesio nepamena, po pamokų, susitiko su J. J., kuri pasakė, kad su kitomis mergaitėmis nori sumušti G. A.. Kvietė eiti kartu su jomis. Prie mokyklos susitiko su L. D., G. S., L. S., po to nuėjo į parką, už kultūros namų. Parke G. A. sėdėjo prie suoliuko, ant žemės, ir verkė. G. A. nekalbėjo, ant jos tuo metu nebuvo jokių mušimo žymių. Prie G. A. stovėjo L. D. ir G. S., kurios abi po vieną koją buvo padėjusios ant suoliuko. J. J. pribėgusi prie G. A. ir pasakiusi: „kodėl tyli, kodėl nešneki“, ją pastūmė. Tuo metu G. A. sėdėjo atsirėmusi į suoliuką. Netoli stovėjo L. S., kuri rankose laikė telefoną. Ji ant G. A. rankos piršto pastebėjo žiedą. G. A. paprašė parodyti žiedą, ši savo ranką užkišo už savęs. L. D. nuo G. A. rankos piršto numovė žiedą ir padavė jai (A. N.). Žiedas buvo sidabrinis, su balta akute. Šį žiedą ji užsidėjo sau ant piršto. Ji norėjo grąžinti žiedą G. A., tačiau L. D. jai liepė šį žiedą turėti, be to liepė niekam „nekaziolinti“, t. y. neskųsti, kas įvyko. A. N. L. D. pasikvietė į šalį, šiai sakė, kad žiedą norėjo tik pažiūrėti, o ne jį paimti. L. D.jai liepė imti šį žiedą, dėl ko ji žiedą pasiliko sau. L. D. G. A. sakė, ko čia atsikalbinėja, sakė jai, kad ji mažai į galvą gavusi. A. N. sakė baigti ir G. A. nemušti, nes tuo metu L. D. tempė už plaukų G. A.. L. D. priėjusi prie jos (A. N.), paklausė, ar ji taip pat nori gauti į galvą. Ji atsakė, kad ne ir iš parko išėjo. Ji dar matė ant suoliuko padėtą G. A. striukę, kurios kišenes apžiūrinėjo G. S. ir paėmė baltos spalvos mobiliojo ryšio telefoną. G. S. iš striukės kišenės ištraukė ir pagrobė telefono ausinukus. G. S. apžiūrinėjo iš G. A. striukės paimtąjį telefoną, ji sau pasiliko iš G. A. paimtus ausinukus (t. 1., b. l. 91-91).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. J. parodė, kad 2018 m. gegužės pabaigoje, dienos neprisimena, po 12 - 13 val., po penkių pamokų, ji kartu su A. N., ėjo į miesto centrą, link parduotuvės IKI. Stotelėje, esančioje priešais kavine (duomenys neskelbtini) sutiko L. D., kuri pasakė, kad eina susitikti su G. A.. L. D. pasakė, kad nori sumušti G. A. už tai, kad ji „pakabino“, t. y. nuviliojo jos vaikiną vardu L.. L. D. siuntė SMS žinutes G. S. ir L. S., kurias taip pat kvietė į pagalbą sumušti G. A.. L. D. nuėjo susitikti su G. A.. Po to, aikštelėje prie parduotuvės IKI, J. J. ir A. N. laukė, kada ateis L. S. ir G. S., o joms atėjus, visos mergaitės nuėjo į miesto parką, už kultūros centro. J. J. ir A. N. nenorėjo eiti, tačiau G. S. ir L. S. joms liepė eiti kartu. J. J., A. N., G. S. ir L. S. nuėjo į parko tolimiausią pakraštį. Tuo metu G. A. ir L. D. sėdėjo ant suoliuko, tačiau G. A. pamačiusi jas, t. y. mergaites, ateinant bandė bėgti, tačiau L. D. ją sulaikė už rankos ir neleido pabėgti. J. J., A. N., G. S. ir L. D. stovėjo apsupusios G. A., kuri sėdėjo ant suoliuko, o L. S. stovėjo atokiau. G. S., vartodama keiksmažodžius, pirmoji ėmė šaukti ant G. A., dėl ko ji lindo prie L. D. vaikino. G. A. sakė, kad prie L. D. vaikino nelindo. G. S. ne daugiau kaip keturis kartus spyrė G. A. į kairįjį žandą. L. D. nuvertė G. A. nuo suoliuko į dilgines. G. A. sėdint ant žemės, L. D. tąsė G. A. už plaukų. Po to ji (J. J.) G. A. padėjo atsistoti, t. y. padavė ranką. G. A. atsisėdo ant suoliuko. L. D. suplėšė G. A. marškinėlius, iš už nugaros, t. y. perplėšė marškinėlius iki pusės. L. D. ir G. S. reikalavo, kad G. A. prisipažintų kas buvo tarp jos ir L.. G. A. atsakė, kad nieko nebuvo, tačiau G. S. pasakė, kad netiki, kad tarp jų nieko nebuvo. L. D. nuo suoliuko nustūmė G. A. ant žemės. L. D., sėdinčiai ant žemės G. A. vieną kartą spyrė į galvą ir dėl to G. A. galva trenkėsi į suoliuką. G. A. iš galvos ėmė bėgti kraujas. A. N. jai, t.y. J. J. padavė vienkartinę nosinaitę, o ji ją padavė G. A., kuri valėsi kraują. Ant suoliuko buvo G. A. striukė, G. S. iš šios striukės kišenės paėmė baltos spalvos mobilųjį telefoną. A. N. nuo G. A. rankos piršto numovė žiedą. Vėliau A. N. sakė, kad tas žiedas yra pas L. D.. J. J. matė, kad parke L. D. turėjo ausinukus. Kur šiuo metu yra ausinukai, ji nežino. Ji pati smurto prieš G. A. nenaudojo, jos nemušė ir nespardė (t. 1., b. l. 98-99).
Iš 2018 m. gegužės 16 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. D. tarnybinio pranešimo matyti, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 str. 1 d., gavus pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) , apie 14.00 val. miesto parke buvo sumušta pranešėjos I. A. anūkė G. A., iš jos atimtas mobilus telefonas, ausinukai ir sidabrinis žiedas (t. 1., b. l. 1).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog įvykio dieną G. A. buvo blaivi (b. l. 29-30).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu 2018-05-16 Ukmergės m. centre esančiame parke, apžiūrint suoliukus ir teritoriją aplink juos, nustatyta, kad prie parko tako yra trys suoleliai, ir prie antrojo suolelio, ant žemės yra dvi kruvinos vienkartinės nosinaitės, kurios užfiksuotos fotografuojant, kitų nusikalstamos veikos įrankių ar pėdsakų nerasta, niekas nepaimta. (t. 1., b. l. 8-11, 12-16).
Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog kaltinamoji G. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įvykio vietoje (t. 1., b. l. 117-118, 119-122).
Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog kaltinamoji L. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įvykio vietoje (t. 1., b. l. 158-159, 160-164).
Iš byloje esančio savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad L. D. ikiteisminiam tyrimui pateikė iš G. A. pagrobtą sidabrinį žiedą su akimi, kuris apžiūrėtas ir pagal pakvitavimą grąžintas B. A. (t. 1., b. l. 165, 166-167, 168).
Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad G. A. padaryta 4 x 7 cm kraujosruva aplink dešiniąją akį, 1 x 1,5 cm nubrozdinimas ir kraujosruva viršugalvyje kairėje plaukuotoje dalyje, smulkios kraujosruvos visoje kaktoje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1., b. l. 33).
Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.
BK 24 straipsnyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 straipsnis nustato, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.
Teismas, įvertinęs kaltinamųjų teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų L. D. bei G. S. kaltė padarius joms inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamosios L. D. ir G. S., apklausiamos teisme, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Jų parodymus patvirtina ir teisme ištirti ir anksčiau išdėstyti įrodymai, kuriuos įvertinęs teismas konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog L. D. ir G. S. kartu su A. N., gim. 2005 m., ir J. J., gim. 2005 m., kurioms nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio gali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, panaudodamos fizinį smurtą prieš G. A. ir tuo padarydamos jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė iš jos svetimą, tai yra, G. A. priklausantį turtą – sidabrinį žiedą, B. A. priklausantį turtą – mobilųjį telefoną Samsung bei I. R. priklausantį turtą – ausinukus. Aplinkybė, kad po suduotų smūgių kaltinamosios neteisėtai paėmė iš nukentėjusiosios jos turėtus daiktus ir juos užvaldė, nors nesiruošė apiplėšti nukentėjusiosios eidamos su ja susitikti, o noras užvaldyti svetimą turtą atsirado mušimo metu spontaniškai, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, kaltinamųjų veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Darydamos nusikalstamą veiką kaltinamosios veikė tiesiogine tyčia: panaudodamos fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir pagrobdamos svetimą turtą, jos suvokė, kad veikia prieš turto savininkės valią, kad grobia svetimą turtą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamosios turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad dvi pakaltinamos, sulaukusios baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus kaltinamosios, L. D. ir G. S., iš anksto susitarusios su A. N. ir J. J. išsiaiškinti su G. A. apie jos santykius su L. D. dominusiu vaikinu, vartojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, kiekvienai iš jų atliekant prieš nukentėjusiąją smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime, kartu grobė svetimą turtą – numovė G. A. nuo rankos piršto žiedą, iš kelnių kišenės ištraukė mobilųjį telefoną, iš striukės kišenės – ausinukus. Taigi, teismas vertina, kad L. D. ir G. S., darydamos nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, veikė bendrininkų grupe.
Dėl BK 93 straipsnio nuostatų taikymo
Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamosios L. D. ir G. S. nusikalstamos veikos 2018 m. gegužės 16 d. padarymo metu buvo nepilnametės, padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, kuri vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, laikoma apysunkiu nusikaltimu, nusikalstamą veiką jos padarė pirmą kartą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra visos BK 93 straipsnyje numatytos būtinosios atleidimo nepilnamečio nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Ir L. D., ir G. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir gailėjosi padariusios nusikalstamą veiką, ką teismas vertina kaip vienos iš alternatyvių sąlygų pagal BK 93 straipsnį buvimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktas 2019 m. sausio 4 d. susitarimas tarp nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei įstatyminio nukentėjusiosios G. A. atstovo šioje byloje B. A. bei kaltinamųjų L. D., G. S. dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo (t. 2., b. l. 32). Teisiamojo posėdžio metu B. A., kaip nukentėjusysis ir civilinis ieškovas bei įstatyminis nukentėjusiosios G. A. atstovas šioje byloje, patvirtino, kad dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo su kaltinamąja L. D., jos įstatymine atstove M. D. bei G. S. ir jos įstatymine atstove L. J. susitarė, kaltinamosios teismo posėdžio metu atsiprašė dėl padarytos nusikalstamos veikos, jokių kitų pretenzijų dėl to kaltinamosioms neturi, neprieštarautų, jog jos būtų atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės.
Aptartų duomenų visumoje abejonių tuo, kad L. D. ir G. S. atitinka visus BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, teismui nekyla.
BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015). Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į tokias aplinkybes, kaip kritiškas kaltinamųjų L. D. ir G. S. požiūris į savo nusikalstamą veiką, siekis pašalinti dėl jos atsiradusius padarinius, ką rodo taikus susitarimas dėl žalos atlyginimo, išreikšta motyvacija ateityje stiprinti socialinius įgūdžius taikiai spręsti konfliktus, ką rodo atsiprašymas nukentėjusiųjų, taikus susitarimas bei iš jo kylantys savanoriški įsipareigojimai.
Kaltinamoji L. D. 2018 m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis Jonavos politechnikos mokykloje, siekdama įgyti virėjos specialybę, baigė Ukmergės Senamiesčio mokyklos 10 klasių, įgijo pagrindinį išsilavinimą, kaip matyti iš mokyklos pateiktos charakteristikos, neturėjo elgesio problemų, apibūdinama kaip ramaus, tylaus ir draugiško būdo mergina, mokėsi patenkinamai, nuo 2008 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimu apribojus motinos teises, L. D. globėja tapo močiutė A. B., kuri sistemingai rūpinosi mergaitės auklėjimu (t. 1., b. l. 176). L. D. neteista (t. 1., b. l. 172), nebausta administracine tvarka (t. 1., b. l. 174), nėra įrašyta į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą (b. t. 1, b. l. 173). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad L. D. pasireiškusi ūmi reakcija į konfliktinę situaciją nagrinėjamu atveju yra daugiau vienkartinio pobūdžio, sąlygota jauno amžiaus, šeimoje trūkstant socialinių įgūdžių, ji nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, tinkamai neįvertinusi galimų savo neigiamo elgesio pasekmių.
Kaltinamoji G. S., kaip matyti iš ją charakterizuojančios medžiagos, yra Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos 9 klasės moksleivė, apibūdinama kaip uždaro būdo, daugiau bendraujanti su klasės auklėtoja, nei su bendraamžiais, auga su mama, tėvui mirus, ne visuomet klauso mamos patarimų, praleidžia pamokas, mokosi silpnai, jai teikiama psichologinė pagalba (t. 1., b. l. 137-138), neteista (t. 1., b. l. 131), 2018 m. balandžio 22 d. nepilnametei nustatytas 1,02 promilių girtumas, administracinė teisena nepradėta, G. S. nesulaukus įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio būtų administracinės teisinės atsakomybės subjektu (b. t. 1, b. l. 139), nėra įrašyta į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitą (b. t. 1, b. l. 133-134). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad jaunam G. S. amžiui nebūdingos ūmios reakcijos į konfliktinę situaciją, tačiau ji turi problemų dėl socialinių įgūdžių stokos, tai pastebėta mokykloje, jai teikiama reikiama psichologinė pagalba, teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone vyriausioji specialistė Elena Petuškienė parodė, kad šeimai teikiamos socialinės paslaugos, negalima būtų teigti, kad nagrinėjamu atveju G. S. nusikalto dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, greičiau spontaniškai, tinkamai neįvertinusi galimų savo neigiamo elgesio pasekmių ir pats teismo procesas yra kaip auklėjamoji priemonė, kuri galimai motyvuos ateityje nenusikalsti.
Atsižvelgiant į kaltinamųjų L. D. bei G. S. amžių ir asmenybes, teismas aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas vertina, kad nėra jokių teisinių kliūčių L. D. ir G. S. atžvilgiu taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir jų atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės bei skiriant joms BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamo poveikio priemones.
Kaltinamajai L. D., vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalimi, skirtinas įspėjimas, vadovaujantis BK 82 straipsnio 5 dalimi – elgesio apribojimas. Vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, kaltinamoji įpareigotina maksimaliam teisės normoje numatytam terminui – 12 mėnesių būti namuose / neišvykti nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga ir tęsti mokslą arba registruotis darbo biržoje, arba pradėti dirbti. Vadovaujantis BK 87 straipsnio 3 dalies 5 punktu, jai uždraustina keisti gyvenamąją vietą be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 84 straipsniu, atsižvelgiant į tai, jog L. D. bylos nagrinėjimo metu sulaukė pilnametystės, jai taikytina auklėjamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas pagal 2019 m. sausio 4 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo iki 2019 m. rugsėjo 1 dienos.
Kaltinamajai G. S., vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalimi, skirtinas įspėjimas, vadovaujantis BK 82 straipsnio 5 dalimi – elgesio apribojimas. Vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, kaltinamoji įpareigotina maksimaliam teisės normoje numatytam terminui – 12 mėnesių būti namuose / neišvykti nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su mokslu ar liga ir tęsti mokslą. Vadovaujantis BK 87 straipsnio 3 dalies 5 punktu, jai uždraustina keisti gyvenamąją vietą be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis B. A. byloje pareiškė 1102 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl jam telefono pagrobimu ir dukters G. A. suplėšytų marškinėlių padarytos 102 Eur dydžio turtinės žalos bei jo dukrai padarytos 1000 Eur dydžio neturtinės žalos (t. 1., b. l. 45-47, t. 2., b. l. 31).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, yra nurodyta, kad, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustačius teisinio reguliavimo spragą, ją galima užpildyti taikant teisę (be kita ko, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007). Kasacinėse nutartyse formuojama praktika, jog civilinio ieškinio klausimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, sprendžiamas taikant BPK 115 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2012).
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktas taikus susitarimas tarp kaltinamųjų L. D., įstatyminės jos atstovės M. D., G. S., jos įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės L. J. bei nukentėjusiosios ir įstatyminio nukentėjusiosios G. A. atstovo B. A. dėl 500 (penkių šimtų) eurų žalos atlyginimo ir susitaikymo (t. 2., b. l. 32). Juo kaltinamosios L. D. ir G. S. atsiprašo nukentėjusiųjų, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. L. D., M. D. ir L. J. įsipareigoja solidariai atlyginti nukentėjusiesiems 500 eurų žalą. Kadangi kaltinamoji G. S. yra nepilnametė, už jos padaryta nusikalstama veika žalą įsipareigoja atlyginti įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė L. J.. Nors L. D. bylos nagrinėjimo metu tapo pilnametė ir materialiai atsakinga už padarytą žalą dėl nusikalstamos veikos, bet savo turto neturi ir mokosi mokykloje, todėl kartu su ja už padarytą jos nusikalstamą veiką įsipareigoja nukentėjusiesiems atlyginti jos motina M. D.. Teisiamojo posėdžio metu patvirtinta, kad L. D., M. D., G. S., L. J. šis susitarimas yra priimtinas bei suprantamas, susitarimo sąlygos aiškios, jos atitinka sutarties šalių valią. B. A. patvirtino, kad dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo su L. D., M. D., L. J. susitarė, jokių kitų pretenzijų dėl to kaltinamosioms neturi. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, B. A. civilinis ieškinys, pareikštas savo ir dukters G. A. vardu, atmestinas, o tvirtintinas 2019 m. sausio 4 d. sudarytas taikus susitarimas dėl žalos atlyginimo.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje neskirtas.
2018 m. birželio 13 d. nutarimu G. S. skirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikintina.
2018 m. birželio 15 d. nutarimu L. D. skirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, bylos nasgrinėjamu metu jai tapus pilnamete, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu atleisti L. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalimi, L. D. skirti įspėjimą, vadovaujantis BK 82 straipsnio 5 dalimi, BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, skirti elgesio apribojimą, įpareigojant 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos: 1) būti namuose / neišvykti nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su mokslu ar liga; 2) tęsti mokslą arba registruotis darbo biržoje, arba pradėti dirbti. Vadovaujantis BK 87 straipsnio 3 dalies 5 punktu, uždrausti keisti gyvenamąją vietą be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 84 straipsniu, skirti auklėjamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą pagal 2019 m. sausio 4 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo iki 2019 m. rugsėjo 1 dienos. Išaiškinti, kad padarius naują nusikalstamą veiką, ji negalės būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalimi, G. S. skirti įspėjimą, vadovaujantis BK 82 straipsnio 5 dalimi, BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, skirti elgesio apribojimą, įpareigojant 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos: 1) būti namuose / neišvykti nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su mokslu ar liga; 2) tęsti mokslą. Vadovaujantis BK 87 straipsnio 3 dalies 5 punktu, uždrausti keisti gyvenamąją vietą be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios. Išaiškinti, kad padarius naują nusikalstamą veiką, ji negalės būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, B. A. savo ir dukters G. A. pareikštą 1102 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo byloje atmesti. Patvirtinti 2019 m. sausio 4 d. sudarytą taikų susitarimą dėl žalos atlyginimo šioje byloje, kuriuo B. A. ir G. A. naudai L. J., L. D. bei M. D. turi pareigą iki 2019 m. rugsėjo 1 d. solidariai atlyginti 500 (penkių šimtų) eurų dydžio žalą.
2018 m. birželio 13 d. nutarimu G. S. skirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.
2018 m. birželio 15 d. nutarimu L. D. skirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.