Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Langvarta” atstovui V. K. ir advokatui A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT Darta” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Langvarta“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Langvarta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NT Darta” dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „NT Darta” (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Langvarta“ (toliau – atsakovė) 4 088 Eur žalos atlyginimo bei 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. sausio 16 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 20120116 dėl 20 kv. m. administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išnuomojimo tarp nuomotojo akcinės bendrovės „Tauras“ ir nuomininko – atsakovės. Nors sutarties terminas buvo numatytas iki 2015 m. sausio 16 d., tačiau vadovaujantis sutarties 3.2 punktu ji tapo neterminuota. 2012 m. kovo 26 d. sutartis buvo pakeista susitarimu Nr. 1 dėl nuomojamų patalpų ploto ir nuomos mokesčio dydžio: plotas padidintas iki 250,46 kv. m., o nuomos mokestis iki 1 512,61 Lt pridėjus PVM. 2014 m. gruodžio 22 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. 2, kuriuo pakeistas nuomos mokestis į 438 Eur plius PVM, kas viso sudarė 529,98 Eur.

1.2. Vykstant nuomotojo reorganizacijoms, teises perėmė uždaroji akcinė bendrovė „Talda“, o vėliau – ieškovė.

1.3. 2019 m. balandžio 8 d. elektroniniu paštu buvo gautas atsakovės pranešimas, kad nutraukiama nuomos sutartis nuo 2019 m. birželio 1 d. Patalpas atsakovė atlaisvino, 2019 m. gegužės 31 d. pranešė apie išsikraustymą, tačiau nepilnai atsiskaitė už nuomos paslaugas, komunalinius mokesčius bei pažeidžiant nuomos sutarties sąlygas, išsilupo kiliminę dangą bei išardė stiklinę pertvarą. Tokiais veiksmais buvo padaryta žala , kuri iki šiol neatlyginta ir atsisakyta atlyginti 2019 m. liepos 10 d. raštu. Kadangi ginčas dėl paliktų patalpų būklės nėra išspręstas, įmonė neturi galimybės patalpoms ieškoti kito nuomininko.

1.4. Negyvenamų patalpų sutarties 2.8 punktas įpareigojo nuomininką patalpas perduoti tvarkingas ir su visais pagerinimais. Nors patalpa buvo ištiesta prie grindų priklijuota kilimine danga, tačiau nutraukus nuomininkui sutartį, pastarasis nulupo ir išsivežė kiliminę dangą. Taip pat iš patalpų dingo ten buvusi stiklinė pertvara. Šias aplinkybes pripažįsta atsakovo atstovas pareiškimo tyrimo metu policijos komisariate apklausiamas liudytoju. Atsakovo atstovas apklausos metu yra nurodęs, kad tariamai netyčia išdaužė stiklinę pertvarą, tačiau nesutinka nei ją atstatyti, nei pilnai atlyginti padarytą žalą.

1.5. Žala paskaičiuota įvertinus kiliminės dangos nusidėvėjimą. Grindys paliktos netvarkingos, nes nulupus kiliminę dangą, liko klijų liekanos. Grindų neatnaujinus ar neuždėjus kitos dangos – naudoti pagal paskirtį negalima. Grindų plotas buvo padengtas kilimine danga 150 kv. m. Žala vertinus 50 procentų kiliminės dangos nusidėvėjimą, pridėjus papildomas medžiagas, darbą sudaro 1 607,50 Eur.

1.6. Atsakovas, pažeidžiant nuomos sutartį, buvo pernuomavęs patalpas kitai įmonei, kuri užsiėmė kiliminių dangų klojimo, pardavimo verslu ir sudėjo nuomojamose patalpose ją. Pateikiamas komercinis pasiūlymas pagal ieškovo užklausimą, kiek kainuotų kiliminė danga plytelėmis bei jos išklojimas 2019 m. liepos 8 d. Ta pati subnuomininkė įmonė nurodė, kad viso be PVM kainuotų 3 215 Eur. Įvertinus 50 procentų nusidėvėjimą mano, kad protinga žalos atlyginimui priteisti 1 607,50 Eur.

1.7. Stiklo pervarą būtina atstatyti. Ieškovė pateikė užklausas dėl jos įrengimo ir gavo kelis komercinius pasiūlymus, kad įmonėje UAB „Mercury Decor“ 21,60 kv. m. stiklinė pertvara kainuotų apie 1 562,93 Eur, furnitūra su spyna, rankena apie 294,80 Eur, montavimo darbai apie 543 Eur. Kitas pasiūlymas iš J. D. stiklo pertvarai be PVM – 1 370 Eur. UAB „Stikludas“ nurodė, kad stiklo kaina be PVM būtų apie 1 900 Eur. Įmonė Westglass nurodė, kad stiklo pertvara be PVM kainuotų apie 1 930 Eur, montavimo darbai 760 Eur.

1.8. Žalą paskaičiavus pagal pasiūlytos stiklo pertvaros kainos vidurkį bei darbų bei papildomų medžiagų vertę – stiklo pertvaros kainos vidurkis yra 1 683 Eur, montavimo darbai – 798 Eur, kiliminė danga su papildomomis tvirtinimo medžiagomis, darbu – 1 607 Eur, viso 4 088 Eur, kurie priteistini iš atsakovės.

1.9. Atsiliepime į atsakovės priešieškinį ieškovė taip pat nurodė, kad stiklinė pertvara buvo įrengta ne atsakovės iniciatyva ir lėšomis. 1998 metais pradėjus nuomoti patalpas buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko įvairius remonto statybos darbus ir gerai sutvarkė nuomojamas patalpas. Buvo atlikti darbai, kurie numatyti sutartyje ir nenumatyti darbai, tame tarpe kiliminė danga, stiklo pertvaros.

1.10. Kiliminė danga atsakovės buvo tik pakeista. Apie kiliminės dangos keitimą buvo žinoma nuomotojui ir tokiam veiksmui nereikalingas joks sutikimas. Nelogiška būtų pripažinti, kad rašytinio sutikimo nebuvimas duoda pagrindą nuomininkui išlupti kiliminę dangą ir palikti grindis, t. y. terasines plyteles netvarkingas, su klijų liekanomis be buvusios kiliminės dangos. Jų sutvarkymas reikalauja fizinių jėgų bei finansinių išlaidų.

1.11. Dėl atsakovės argumento taikyti šioje byloje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsnio 5 dalį ir laikyti, kad atsakovė turėjo teisę pasiimti ginčo daiktus, nes jie netapo nekilnojamojo daikto dalimi, yra lengvai išmontuojami ir nedaroma jokia žala nurodė, kad šiuo atveju, šis įstatymas netaikytinas ir neįrodinėtinos aplinkybės, kaip susiję kiliminė danga, stiklinė pertvara su nekilnojamuoju daiktu ir ar tapo jo dalimi.

1.12. Laiko, kad stiklo pervarą ir grindis būtina atstatyti į buvusią būklę. Patalpų perdavimo akto nebuvimas nekeičia juridinės situacijos, nes kiliminės dangos, stiklo pertvaros buvimo faktas nustatytas šalių pripažintais faktais, stiklo pertvara nėra baldas, kurį galima būtų išsinešti. Ji buvo sumontuota, pritvirtinta prie sienų, lubų, grindų.

1.13. Taigi, patalpų būklė pabloginta ne dėl normalaus nusidėvėjimo ar naudojimo, o dėl to, kad atsakovė nevykdė sutarties sąlygų, jas pažeidė neteisėtais veiksmais ir padarė žalą nuomotojui.

2. Atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

2.1. Nurodė, kad priešingai nei teigiama priešieškinyje, ieškovei nebuvo nurodyta nuomos nutraukimo priežastis, o juolab, kad sutartis nutraukiama dėl patalpų netinkamos būklės, temperatūros, dėl turto apgadinimo ar pan. Jeigu sutarties nutraukimui būtų turėję įtakos vandens apliejimas, įvykęs 2018 m. rugsėjo 5 d., turto sugadinimas, netinkama (žema) patalpų temperatūra, tai logiška, kad nuomos sutartis būtų nutraukta 2018 metų rudenį po apliejimo, turto sugadinimo, dar prieš žiemos sezoną. Kadangi nuomos sutartis buvo nutraukta nenurodant priežasties, o juolab prasidėjus vasaros sezonui po beveik 8 mėnesių po apliejimo, tai reiškia, kad sutarties nutraukimo priežastis sąmoningai sugalvota tik po ieškinių teisme pateikimo atsakovei siekiant išvengti bet kokios atsakomybės.

2.2. Pasisakydama dėl patalpų užliejimo pažymėjo, kad nuomojamos patalpos yra ne privačiame ieškovės name, o daugiaaukščiame name, kuris priklauso ne mažiau kaip 15 savininkų, kurie yra atsakingi už bendrų naudojimo patalpų, konstrukcijų, tame tarpe ir stogo, lietaus nubėgimo sistemos būklę. Stogas buvo remontuotas 2015 metais ir ieškovė negalėjo net įtarti, kad įvyks vandens pratekėjimas užsikišus lietaus nubėgimo latakui. Kaltinimas, kad dėl ieškovės neveikimo buvo aplieta patalpos vandeniu, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Apliejimas buvo vienkartinis, trumpalaikis, negausus užsikišus lietaus nubėgimo latakui.

2.3. Kadangi vandens patekimas nebuvo ilgas ir gausus, jis nesukėlė tokių padarinių kaip priešieškinyje nurodo atsakovė. Logiška, kad jeigu būtų sukelti tokie padariniai, kaip aparatūros, dokumentų aplankų-papkių, durų, langų sugadinimas, tai žala būtų fiksuota, paskaičiuota ir pretenzijos pareikštos nedelsiant po įvykio. Pati atsakovė buvo paskaičiavusi ir pareiškusi pretenziją dėl 224,42 Eur nuostolių, ką patvirtina pateiktas jų raštas. Šis ginčas buvo išspręstas gera valia ir ieškovė toje sumoje sumažino mokėtiną mokesčių sumą.

2.4. Atsakovė, siekdama išvengti atsakomybės, tik po bylos iškėlimo jai, 2020 m. gegužės mėnesį priešieškinyje nurodė tikrovę neatitinkančius duomenis ir nepateikė jokių įrodymų, kad 2018 metais buvo apžiūrėti baldai, aparatūra, kad būtų kviestas ieškovės atstovas, kad būtų nustatyta sugadinimų apimtis, pobūdis, priežastis ir pan.

2.5. Atsakovės pateiktos vaizdo nuotraukos apie vandens nutekėjimą lubomis, siena, ant grindų nepatvirtina fakto, kad buvo padaryta žala baldams, aparatūrai, durims, dokumentams ir pan. Nėra įrodymų, patvirtinančių žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį su užliejimu. Vandenį pakako susemti nuo grindų, nuvalyti ir drėgmės surinkėjo pagalba išsausinti orą.

2.6. Nurodė, kad į bylą atsakovės pateiktos sąskaitos faktūros nepatvirtina ir neįrodo nei išlaidų turtui įsigyti, nei patirtos žalos fakto ir dydžio, nes nėra pateikti jokie mokėjimo dokumentai.

3. Į teismo posėdį ieškovės atstovė neatvyko, pateikė prašymą teismo posėdį atidėti, kadangi tuo pačiu metu turi dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime. Teismas atsižvelgęs į tai, jog atstovė, paskirta ginti teisiamąjį 2021 m. vasario 5 d. baudžiamojoje byloje, kuri teisme gauta 2020 m. gruodžio 9 d., kai nagrinėjama civilinė byla gauta 2020 m. vasario 25 d., ir kurios nagrinėjimas užtruko ne tik dėl užsitęsusio karantino dėl Covid–19 pandemijos, bet ir dėl to, jog ieškovės atstovė į pirmą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko nepranešusi teismui savo neatvykimo priežasties ir nepateikusi prašymo jį atidėti; neatvykimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė teismui ir vėliau; taip pat į tai, jog teismui prašymą atidėti teismo posėdį gavus 2021 m. vasario 23 d. ir patikrinus jo pagrįstumą Liteko informacinėje sistemoje atstovė buvo telefonu informuota, jog nėra pagrindo atidėti posėdį ir numatytas teismo posėdis vyks, visgi pasirinko dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime; taip pat į atsakovės atstovo nuomonę laikė, kad ieškovės atstovė neatvyko į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje be svarbių priežasčių, todėl bylą išnagrinėjo ieškovės atstovei nedalyvaujant.

4. Atsakovė pateikė vieną procesinį dokumentą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškė priešinį reikalavimą, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 3 495,93 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

4.1. Atsiliepdama į ieškinį nurodė, kad atsakovė patalpose (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1998 metų, ten buvo gamybinės AB „Tauras” patalpos, kuriose jokios grindų dangos ir stiklinių pertvarų tuo metu nebuvo. Per visą patalpų nuomos laiką keitėsi įmonės, patalpų savininkai, nuo 2012 metų sudaryta patalpų nuomos sutartis su AB „Tauras”, kuri keičiantis patalpų savininkams, tęsėsi iki kol atsakovė pranešė ją nutraukianti nuo 2019 m. birželio 1 d. Prieš kelerius metus patalpose buvo išklota kiliminė danga, kuri susidėjo iš kvadratėlių su mintimi dangą, pasibaigus nuomos laikotarpiui, pasiimti. Tie darbai buvo nederinti su tuometiniu patalpų savininku. Per visą nuomos laikotarpį patalpose grindų danga buvo keista net kelis kartus, nes atėjus į tas patalpas grindys buvo senos, neišvaizdžios. Stiklinė pertvara patalpose buvo sumontuota taip pat ne ieškovės, o nuomininkų, ši pertvara per išsikraustymą ją ardant netyčia sudužo, todėl buvo išmesta.

4.2. Iš aptartų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad atitinkamai byloje turi būti taikomos ir CK 6.501 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios daikto pagerinimo teisinius santykius: nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Taip pat turi būti taikomos ir Sutarties 2.4 punkto nuostatos, pagal kurias nuomininkas patalpas pagerinti gali tik nuomotojo rašytiniu sutikimu.

4.3. Nurodė, kad atsakovei buvo perduotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių plotas keitėsi nuo 20 kv. m. ploto iki 250,46 kv. m. Joks patalpų perdavimo-priėmimo aktas, kuriame būtų nurodoma patalpų būklė ir patalpose esantys kilnojamieji daiktai (kokia grindų danga buvo ir ar buvo, kokios pertvaros buvo ir ar buvo bei kt.), kartu su ieškiniu nėra pateikiamas, todėl nėra aišku, kokios būklės patalpos ir su kokiais kilnojamaisiais daiktais buvo perduotos atsakovei ir kokios būklės patalpas ji, ieškovės teigimu, privalėjo grąžinti. Taigi, nors ieškovė teigia, kad atsakovė išsinešė kiliminę dangą ir stiklinę pertvarą, tačiau ji neįrodo nei kokia grindų danga ir pertvaros buvo patalpų perdavimo metu, nei kokia grindų danga ir pertvaros liko (neliko) po atsakovės patalpų grąžinimo, todėl spręsti apie šias aplinkybes ir juo labiau tokių pagerinimų pašalinimo, kaip esą atsakovės veiksmais padarytų nuostolių vertę, nėra galimybės.

4.4. Pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu neįrodo ir padarytos žalos dydžio: nėra aišku, kodėl ji pasirinko būtent tokią grindų dangą (nes nėra įrodymų, kokia grindų danga buvo ir ar išvis buvo, o atsakovė tvirtina, kad grindų dangos išsinuomojant patalpas nebuvo), taip pat kodėl ji pasirinko būtent tokią, tokio dydžio ir kokybės stiklinę pertvarą (nes pagal pateiktus įrodymus nėra aišku, kokia stiklinė pertvara buvo).

4.5. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovės vertinimu, ieškovei nepagrindus aplinkybių dėl patalpų būklės iki jų perdavimo atsakovei bei patalpų būklės, jas grąžinus, taip pat tinkamai nepagrindus ir žalos dydžio, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

4.6. Pasisakydama dėl priešieškinio reikalavimų atsakovė nurodė, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikui bėgant nuomos objektas pradėjo netikti naudoti pagal paskirtį, kuriai jis buvo išnuomotas, t. y. patalpos šildymo sezono buvo menkai šildomos, temperatūra jose neatitiko higienos normų. Atsakovės nuomojamose patalpose oro temperatūra šildymo sezono metu siekė tik + 15o C, o neretai ir žemiau.

4.7. Negana to, dėl nuomotojos (ieškovės) neveikimo (prastos stogo būklės), nuomojamos patalpos 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo aplietos ir to pasėkoje sugadintas atsakovės patalpose laikytas komercinės paskirties inventorius, biuro baldai ir kitas turtas: sugedo automatika, sudrėko ir tapo nebetinkamos naudotis dvejos durys, apgadinti baldai (lentynos, stalai, stalčių blokai), sušlapo bukletai, katalogai, patalpas reikėjo išsausinti, išvalyti. Dėl šio įvykio ieškovei pareiškus pretenzijas, ji sutiko atlyginti tik 100 Eur žalą, nors faktiškai ji yra keliasdešimt kartų didesnė (paskaičiuota žala sudaro 3 495,93 Eur). Ieškovė neinvestavo į stogo remontą, todėl patalpos galėjo būti pakartotinai užlietos bet kuriuo metu ir visos šios aplinkybės sudarė prielaidas atsisakyti nuomos sutarties prieš terminą.

4.8. Atsakovei padarytą turtinę žalą sudaro jos turto sugadinimo apliejant patalpas vertė. Ši vertė įrodoma kartu su priešieškiniu pateikiamais rašytiniais įrodymais PVM sąskaitomis faktūromis, pardavimo orderiu ir komerciniu pasiūlymu: 1) dėl drėgmės sugedo patalpose buvusi automatika, kuri kainavo 1 027,67 Eur; 2) buvo sulietos vienos vidaus ir vienos išorės durys, kurios kainavo 1 368,35 Eur; 3) buvo sulieti baldai, kurie kainavo 532 Eur; 4) buvo sulieti katalogai, bukletai, kurių vertė – 200 Eur; 5) reikėjo pašalinti sulietų patalpų padarinius (patalpų sutvarkymas nuomojant drėgmės surinkėją) ir tai kainavo 100 Eur; 6) buvo sugadintas medinis langas, kuris kainavo 267,91 Eur. Iš viso: 3 495,93 Eur.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad prieš nutraukiant nuomos sutartį, ieškovės atstovai buvo įspėti, kad kiliminė danga bus perkelta į kitas patalpas, nes tuo tikslu ir buvo įsigyta būtent iš gabaliukų, ir ieškovės atstovas tuo metu dėl to neprieštaravo. Patalpos buvo išsinuomotos tuo metu, kai savininkas buvo kitas – joks patalpų perdavimo – priėmimo aktas nebuvo pasirašytas. 1998 metais patalpos buvo pusiau gamybinės, jose buvo remontuojami batai, jos nebuvo pritaikytos atsakovės veiklai, kiliminė danga buvo blogos būklės. Nuo 1998 metų kiliminė danga dėl savo nusidėvėjimo buvo keista kokius 3-4 kartus. Paskutinį kartą pakeistos grindų dangos kvadratėliai buvo fiksuojami ne klijais, o fiksatoriumi. Pripažino, kad stiklinės pertvaros taip pat buvo iki atsakovei išsinuomojant patalpas, tačiau atsakovė pagal savo poreikius jas demontavo, vėliau atsirado poreikis vėl sumontuoti atskirą kabinetą, tam buvo panaudotos buvusios pertvaros ir kažkiek naujų negrūdinto stiklo pertvarų, apklijuojant jas plėvele dėl saugumo. Kai įmonė turėjo išsikraustyti ir išnešti baldus atsirado poreikis vėl pertvaras išardyti, dalis jų ardant sudužo, likusi dalis buvo išvežta utilizavimui į stiklo konteinerį. Nurodė, kad dalis pertvaros su durimis yra likusi, o tos, kurios išardytos buvo įrengtos atsakovės. Be to, stiklinė pertvara yra laikinas modulis, ji nėra stacionarus įrenginys – nori surenki, nori vėl pastatai.

5.1. Pasisakydami dėl priešieškinio nurodė, kad savo priešpriešinį reikalavimą kildina iš nuomotojo pareigų, šiuo atveju patalpos buvo senos, ilgą laiką neremontuotos, apleistos, oro temperatūra patalpose šildymo sezono metu nesiekė higienos normose nustatytos temperatūros, dėl ko baigėsi nuomos santykiai. Be to, dėl stogo nepriežiūros įvyko patalpų užpylimas patalpos, atsakovei padaryta žala neatlyginta, pretenzijų raštu dėl neatlygintos žalos nėra, kaip ir nėra dokumentų, patvirtinančių užliejimo priežastis, nes nebuvo ruošiamasi bylinėjimuisi teisme. Užliejimas buvo ne vienkartinis, jis buvo stiprus. Pastatas, kuriose yra nuomojamos patalpos yra antrame aukšte, pastato savininkų yra daugiau. Atsakovės turtas nebuvo apdraustas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

6. Nustatyta, kad AB „Tauras” (toliau – Nuomotojas) ir UAB „Langvarta” (toliau – Nuomininkas) 2012 m. sausio 16 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20120116, kuria AB „Tauras“ išnuomojo UAB „Langvarta” patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 20 kv. m. ploto už 200 litų (atitinka 57,92 Eur) nuomos mokestį. Sutartis buvo sudaryta iki 2015 m. sausio 16 d., tačiau termino nepratęsus ir toliau šalims vykdant sutartį, ji, vadovaujantis Sutarties 3.2 punktu, tapo neterminuota. Šios sutarties papildomais susitarimais, kurie buvo pasirašyti vėliau, šalys derino nuomos kainą ir nuomojamą plotą: 2012 m. kovo 26 d. susitarimu Nr. 1 plotas buvo padidintas iki 250,46 kv. m., o nuomos mokestis iki 1 512,61 Lt (438,08 Eur) plius PVM; 2014 m. gruodžio 22 d. buvo pasirašytas susitarimas Nr. 2, kuriuo pakeistas nuomos mokestis į 438 Eur plius PVM, kas viso sudarė 529,98 Eur. AB „Tauras” (Nuomotojo) teises reorganizacijos pagrindu perėmė UAB ,,Talda”, vėliau – ieškovė UAB ,,NT Darta”.

7. Šios sutarties 2.1 punktu Nuomininkas (atsakovė) be kita ko įsipareigojo tausoti suteiktas negyvenamąsias patalpas, griežtai laikytis šioms patalpoms keliamų sanitarinių taisyklių reikalavimų, palaikyti švarą ir tvarką; 2.2 punktu – atlyginti Nuomotojui (ieškovei) nuostolius, padarytus dėl Nuomininko kaltės; 2.4. punktu – be raštiško Nuomotojo sutikimo nedaryti patalpų remonto, perplanavimo, pertvarkymų; 2.8. punktu – pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais padarytais patalpų pagerinimais.

8. Atsakovė 2019 m. balandžio 8 d. raštu informavo ieškovę, jog nuo 2019 m. birželio 1 d. nutraukia patalpų nuomos sutartį Nr. 20120116 ir išsikelia iš nuomojamų patalpų , esančių (duomenys neskelbtini).

9. Atsakovė 2019 m. liepos 10 d. raštu informavo ieškovę, jog 2019 m. liepos 10 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 20120116 nuomojamų patalpų perdavimo – priėmimo akto turinys neatitinka faktinės situacijos – ieškovė patalpas atlaisvino ir iš jų išsikėlė 2019 m. birželio 1 d.; pranešimas apie patalpų atlaisvinimą išsiųstas 2019 m. gegužės 31 d.; Nuomininkas yra visiškai atsiskaitęs su Nuomotoju iki 2019 m. liepos 5 d.; Nuomininkas jokios žalos Nuomotojui nėra padaręs.

10. Į bylą pateikti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimai ir Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariato nutarimas patvirtina tai, kad ieškovė kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl to, jog atsakovei nutraukus sutartį dėl ieškovei priklausančių negyvenamųjų patalpų nuomos ir išsikėlus iš nuomojamų patalpų, buvo išlupta kiliminė danga ir išnešta berėmio stiklo pertvara su durimis, dėl ko ieškovei buvo padaryta 4 000 Eur žala. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti išaiškinant, kad ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

11. Apklausos policijoje metu ieškovės direktorius, be kita ko, nurodė, kad atsakovei išsinuomojus patalpas grindys buvo išklotos kilimine danga, todėl kiliminės dangos nulupimas ir išsinešimas, paliekant klijais išteptas grindis pablogino patalpų būklę.

12. Apklausų policijoje metu atsakovės direktorius, be kita ko, nurodė, kad kai jo įmonė išsinuomojo patalpas buvo išklota kiliminė danga, tačiau ji buvo sena, todėl pakeista. Per visą naudojimosi ieškovei priklausančiomis patalpomis laikotarpį kiliminė danga buvo keista keletą kartų, paskutinį kartą – maždaug prieš tris ar keturis metus. Tą kartą jo vadovaujamos įmonės darbuotojai išklojo kiliminę dangą, susidedančią iš kvadratų, kad susidėvėjimo atveju lengviau būtų ją pakeisti ir su mintimi, kad išeinant iš nuomojamų patalpų, galėtų ją išsinešti. Nurodė, kad su tuometiniu Nuomotojo savininku šių darbų atlikimas derintas nebuvo. Taip pat nurodė, kad, kai jo įmonė išsinuomojo patalpas, jose buvo stiklinės pertvaros, kurias buvo įrengę ankstesni nuomininkai. Kadangi atsakovės patalpas reikėjo pritaikyti ekspozicijai, dalis pertvarų buvo išmontuota ir sandėliuota, pasikeitus poreikiams, maždaug prieš 5 metus, dalis jų vėl buvo sumontuota ir stovėjo iki pat atsakovei išsikeliant iš patalpų. Išsikeliant iš patalpų nebuvo galimybės išsinešti baldus neišmontuojant pertvarų, todėl dalis jų buvo išmontuota; dalį netyčia sudaužė ir išmetė. Likusias pertvarų dalis išvežė utilizavimui. Taip pat nurodė, kad išsinuomojant patalpas iš ieškovės su tuometiniu patalpų savininku nebuvo pasirašytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas, todėl nėra galimybės įvertinti, kas tuo metu buvo patalpose. Atsakovės direktorius policijos pareigūnams pateikė 2015 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą iš kurios matyti, kad atsakovė kilimines plyteles tuo metu įsigijo iš UAB „Bee LT“ už 1 571,19 Eur.

13. Iš 2019 m. liepos 8 d. UAB „Bee LT“ komercinio pasiūlymo matyti, kad kiliminės plytelės Essence su jų paklojimu be PVM kainuotų 3 215 Eur.

14. Ieškovė pateikė komercinius pasiūlymus dėl stiklo pertvarų atstatymo, iš kurių matyti, kad įmonėje UAB „Mercury Decor“ 21,60 kv. m. stiklinė pertvara kainuotų apie 1 562,93 Eur, furnitūra su spyna, rankena apie 294,80 Eur, montavimo darbai apie 543 Eur; pasiūlymas iš J. D. stiklo pertvarai be PVM – 1 370 Eur; UAB „Stikludas“ – stiklo kaina be PVM – apie 1 900 Eur; įmonėje Westglass – stiklo pertvara be PVM – apie 1 930 Eur., montavimo darbai 760 Eur.

15. Žalą paskaičiavus pagal pasiūlytos stiklo pertvaros kainos vidurkį bei darbų ir papildomų medžiagų vertę – stiklo pertvaros kainos vidurkis yra 1 683 Eur, montavimo darbai – 798 Eur, kiliminė danga su papildomomis tvirtinimo medžiagomis, darbu – 1 607 Eur, viso 4 088 Eur.

16. 2016 m. liepos 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0000919 ir 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0000948 patvirtina, kad atsakovė pagal jas įsigijo biuro baldų atitinkamai už 2 000 Eur su PVM ir už 296,00Eur su PVM. PVM sąskaita faktūra Nr. 008343 patvirtina tai, kad atsakovė 2018 m. kovo 26 d. iš UAB HCTC įsigijo medinius langus, kurių kaina su PVM 267,91 Eur. 2018 m. liepos 10 d. UAB „Tilas“ išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už lauko duris, kurių kaina su PVM 1 000Eur. 2017 m. gruodžio 22 d. atsakovė Prekių pajamavimo orderiu įsigijo 5 duris, kurių kaina 1 841,75 Eur. 2017 m. lapkričio 8 d. ir 22 d. iš UAB Hormann Baltic atsakovė įsigijo garažo ir kiemo vartus – atitinkamai už 571,99 Eur ir 485,00 Eur.

17. 2020 m. gegužės 5 d. UAB Elremta Mastermann komerciniu pasiūlymu atsakovei pasiūlytas drėgmės surinkėjas už 110,11 Eur kainą.

18. Atsakovės prašymas tuometiniam UAB „Talda“ direktoriui patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 4 d. atsakovė prašė kompensuoti nuomos mokestį 224,42 Eur be PVM dėl patalpų užliejimo ir šiluminio mazgo remonto, o 2018 m. gruodžio 4 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 22300 – tai, kad atsakovei patalpų nuoma už 2018 m. gruodžio mėnesį, sumažinus nuomos mokestį, paskaičiuota 258,43 Eur su PVM.

19. 1998 m. rugsėjo 23 d. AB „Talda“ išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 250,87 kv. m. patalpas (duomenys neskelbtini); papildomosiose sąlygose, be kita ko numatant, kad numatoma sujungti tam tikras patalpas ir įrengti papildomas duris.

20. 2015 m. AB „Tauras“ ir MB „Hurena plius“ sudarė statybos rangos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) stogo remonto darbų, kurie buvo atlikti ir priimti 2015 m. rugsėjo 30 d. ir tą pačią dieną MB Hurena plius išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15062 AB „Tauras“ už atliktus statybos – remonto darbus.

Dėl ieškinio reikalavimų

21. Ieškovė, reikalavimą atlyginti 4 088 Eur žalą kildino iš, jos nuomone, neteisėtų atsakovės veiksmų – t. y. atsakovė, nutraukusi administracinių patalpų nuomos sutartį, pažeisdama šios sutarties 2.8 punktą, numatantį, jog pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą nuomininkas privalo perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais padarytais pagerinimais, neteisėtai išsilupo ir išsivežė kiliminę dangą bei išardė stiklinę pertvarą. Atsakovė laikė, kad kadangi pagerinimai, susiję su kiliminės dangos nuomojamose patalpose išklojimu bei stiklinės pertvaros pastatymu buvo atlikti be nuomotojo leidimo (Sutarties 2.4 p.), atsakovė turėjo teisę juos pasiimti CK 6.501 straipsnio 2 dalies pagrindu. Taigi šalys, savo priešpriešines pozicijas grindė tos pačios šalių pasirašytos sutarties skirtingais punktais, kas reiškia, jog vertinant sutartį visa apimtimi kyla klausimas dėl sutarties aiškinimo.

22. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 431/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

23. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuomotojo leidimo pagerinti nuomojamą daiktą yra išaiškinta, kad leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių; leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Kai nuomininkas pagerina daiktą be nuomotojo leidimo, tai bendroji taisyklė yra tokia, kad išlaidos, kurias nuomininkas patyrė pagerinus daiktą be nuomotojo leidimo, yra neatlyginamos, jeigu nuomotojas nesutinka jų atlyginti (CK 6.501 straipsnio 2–3 dalys). Jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti išlaidų, tokiu atveju teisiniai padariniai priklauso nuo to, ar pagerinimus galima atskirti, nepadarant žalos daiktui, ar ne. Jeigu pagerinimus galima atskirti, nepadarius žalos daiktui, tai juos nuomininkas gali pasiimti, o jeigu, nepadarius žalos daiktui, atskirti negalima, tai nuomotojas neprivalo atlyginti ir jų vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2014).

24. Minėta, kad nagrinėjamu atveju, Sutarties 2.4. punktu Nuomininkas įsipareigojo be raštiško Nuomotojo sutikimo nedaryti patalpų remonto, perplanavimo, pertvarkymų, kas reiškia, jog patalpų pagerinimo klausimas sudarant patalpų nuomos sutartį šalims buvo aktualus ir jos susitarė, kad bet kokiam patalpų pertvarkymui ar remontui reikalingas ne abstraktus, bet rašytinis Nuomotojo leidimas. Todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad kadangi visos sutarties sąlygos pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, šiuo atveju, iš Sutarties 2.4 ir 2.8 punktuose išdėstytų nuostatų akivaizdu, kad nuomininkui pareiga pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, pagal aktą perduoti patalpas su visais padarytais pagerinimais kiltų tik tuo atveju, jei pagerinimai būtų atlikti su nuomotojo sutikimu.

25. Sprendžiant klausimą dėl grindų išklojimo kilimine danga atsakovė pripažino, kad kai įmonė išsinuomojo patalpas jose buvo išklota kiliminė danga, tačiau ji buvo sena, todėl pakeista. Per visą naudojimosi ieškovei priklausančiomis patalpomis laikotarpį (nuo 1998 m.) kiliminė danga buvo keista keletą kartų. Iš atsakovės direktoriaus policijos pareigūnams pateiktos 2015 m. birželio 12 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad paskutinį kartą ji pakeista 2015 metais. (Sprendimo 5 p., 12 p.). Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog raštiško Nuomotojo (tuometinio patalpų savininko) sutikimo kiliminės dangos pakeitimui nebuvo; ieškovė savo procesiniame dokumente nurodė, kad apie kiliminės dangos keitimą Nuomotojui buvo žinoma ir tokiam veiksmui nereikalingas joks sutikimas, kas prieštarauja Sprendimo 23 ir 24 punktuose pateiktiems išaiškinimams.

26. Pagal CK 4.2 straipsnio 5 dalį kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar daiktai yra kito daikto dalis, vertinama pagal tai, ar pagerinimų metu nepakeičiamasis ar pakeičiamasis daiktas tapo neatskiriama nekilnojamojo daikto dalimi. Tik tokiu atveju jo negalima atidalyti, t. y. fiziškai atskirti be žalos daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2014).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad grindų danga buvo lengvai atskiriama nuo pagrindinio daikto nepadarant jam žalos: ji suklota plytelių pavidalu, kurios lengvai išsiima, todėl šių pagerinimų atskyrimas vertintinas kaip atitinkantis CK 6.501 straipsnio 2 dalį, pagal kurią nuomininkas, galėjo šiuos kilnojamuosius daiktus pasiimti.

28. Nesant byloje patalpų perdavimo – priėmimo akto, iš kurio būtų galima nustatyti kokios būklės kiliminė danga buvo išklota patalpų išsinuomojimo metu (duomenų, kad patalpos būtų išklotos nauja grindų danga taip pat nepateikta), taip pat įvertinant jos natūralų dėvėjimąsi, darytina tikėtina išvada, kad buvusi grindų danga, bet kuriuo atveju, per visus atsakovės naudojimosi patalpomis metus jau būtų susidėvėjusi ir poreikis ją keisti būtų atsiradęs natūraliai, todėl teismas daro išvadą, kad atskyrus atsakovės išklotą kiliminę dangą nuo turto (grindų), jam nebuvo padaryta žala, nes turtas netapo prastesnės būklės, nei buvo prieš tą dangą išklojant.

29. Toks aiškinimas atitinka CK 6.499 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, todėl šiuo atveju, nėra pagrindų taikyti CK 6.500 straipsnyje numatytą nuomininko atsakomybę už daikto pabloginimą.

30. Sprendžiant klausimą dėl stiklinės pertvaros išardymo atsakovė pripažino, kad iki atsakovei išsinuomojant patalpas jose jau buvo stiklinės pertvaros, tačiau atsakovė, atsižvelgdama į savo poreikius, jas demontavo ir sandėliavo. Vėliau atsirado poreikis vėl sumontuoti atskirą kabinetą, tam buvo panaudotos buvusios pertvaros ir kažkiek naujų negrūdinto stiklo pertvarų, kurios dėl saugumo buvo apklijuotos plėvele. Kai įmonė turėjo išsikelti ir išnešti baldus atsirado poreikis vėl pertvaras išardyti, dalis jų ardant sudužo, likusi dalis buvo išvežta utilizavimui į stiklo konteinerį (Sprendimo 5 ir 12 punktai).

31. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovė išsinuomojo patalpas, kurios buvo atskirtos stiklinėmis pertvaromis, t. y. jų pagalba buvo suformuotos atskiros patalpos. Atsakovė, naudodamasi nuomojamomis patalpomis, be patalpų savininkės leidimo išmontavo stiklines pertvaras – jas pertvarkė, po to, vėl sumontavo, kas reiškia, atstatė jas į tokią būklę, kokia buvo patalpų išsinuomojimo metu. Tokios nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad atsakovė, vėl sumontuodama stiklines pertvaras ne pagerino patalpas, o atstatė jas į buvusią būklę, todėl šie atsakovės darbai nelaikytini patalpų pagerinimu CK 6.501 straipsnio prasme.

32. Po sutarties nutraukimo iki išsikėlimo iš patalpų atsakovei vėl išmontavus stiklines pertvaras ir jas išvežus (daliai jų sudužus, kaip posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas, galimai dėl to, kad dalis atstatytos pertvaros buvo iš negrūdinto stiklo), tikslu išsinešti baldus ( ne patalpų pritaikymui nuomininko veiklai) bei jų neatstačius, konstatuotina, kad atsakovė, pažeisdama CK 6.499 straipsnio 1 dalies reikalavimus grąžino patalpas nebe tokios būklės, kokias gavo, t. y. šios patalpos neteko dalies jų funkcionalumo; patalpų grąžinimui į pradinę padėtį yra reikalingos papildomos išlaidos, todėl atsirado pagrindas taikyti CK 6.500 straipsnyje numatytą nuomininko atsakomybę už daikto pabloginimą.

33. Ieškovė, skaičiuodama nuostolius dėl stiklinės pertvaros išardymo išvedė vidurkį iš gautų pagal užklausas komercinių pasiūlymų dėl stiklo pertvarų atstatymo ir nurodė, kad nuostolių sumą sudaro stiklo pertvaros kaina – 1 683 Eur, montavimo darbai – 798 Eur, viso 2 481 Eur (Sprendimo 14, 15 punktai). Atsakovė, savo procesiniame dokumente nurodydama, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, savo paskaičiavimų dėl išmontuotos stiklo pertvaros atstatymo nepateikė.

34. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus dėl nuostolių dydžio laiko, kad esant galimybei atstatyti stiklo pertvarą už 1 370 Eur nėra tikslo skaičiuoti pertvaros atstatymo vidurkio pagal pateiktus komercinius pasiūlymus, taip dirbtinai didinant nuostolių dydį. Įvertinus tai, kad montavimo darbų kainą pateikė tik dvi įmonės, kurių įkainiai vertinant stiklo pertvaros kainą yra didesni, laikytina, kad įmonės, pasiūliusios mažiausią stiklo pertvaros kainą, darbų kaina, tikėtina yra mažesnė, todėl remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais nustatytina bendra stiklinės pertvaros atstatymo kaina – 2 000 Eur.

35. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, nurodytam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 000 Eur nuostolių atlyginimui.

Dėl priešieškinio reikalavimų

36. Atsakovė, reikšdama ieškovei reikalavimą dėl 3 495,93 Eur žalos priteisimo, jį iš esmės grindė tuo, kad dėl ieškovės, kaip Nuomotojos neveikimo (neinvestavo į prastos būklės stogo remontą), nuomojamos patalpos 2018 m. rugsėjo 5 d. buvo aplietos, ko pasėkoje buvo sugadintas atsakovės patalpose laikytas komercinės paskirties inventorius, biuro baldai ir kitas turtas.

37. Detalizuodama padarytą žalą atsakovė jos turto sugadinimo vertę įrodinėjo PVM sąskaitomis faktūromis, pardavimo orderiu ir komerciniu pasiūlymu, t. y. jos nurodytų sugadintų daiktų įsigijimo iki patalpų apliejimo verte ir užliejimo padarinių šalinimo išlaidomis: 1) dėl drėgmės sugedo patalpose buvusi automatika, kuri kainavo 1 027,67 Eur; 2) buvo sulietos vienos vidaus ir vienos išorės durys, kurios kainavo 1 368,35 Eur; 3) buvo sulieti baldai, kurie kainavo 532 Eur; 4) buvo sulieti katalogai, bukletai, kurių vertė – 200 Eur; 5) reikėjo pašalinti sulietų patalpų padarinius (patalpų sutvarkymas nuomojant drėgmės surinkėją) ir tai kainavo 100 Eur; 6) buvo sugadintas medinis langas, kuris kainavo 267,91 Eur. Iš viso: 3 495,93 Eur.

38. Nurodė, kad atsakovė, esant tokiai patalpų būklei, kad jų nebebuvo galima naudoti pagal paskirtį, nepasibaigus nuomos sutarties terminui, išreiškė savo valią dėl nuomos sutarties nutraukimo ir šiuo priešieškiniu prašė atlyginti žalą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės normas.

39. Sprendžiant klausimą ar patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta dėl to, jog nuomojamų patalpų nebebuvo galima naudoti pagal jų paskirtį pažymėtina, kad atsakovės 2019 m. balandžio 8 d. pranešime dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo tokios aplinkybės nėra nurodytos. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės argumentus, kad atsakovė reiškė daugkartines pretenzijas ir įspėjimus dėl patalpų šiltinimo, taip pat neįrodyta, nuo kada patalpų šildymas pradėjo nebeatitikti higienos normų ir su kuo tai susiję. Ieškovei neigiant tokias aplinkybes laikytina, kad atsakovė neįrodė, jog nuomojamos patalpos tapo negalimos naudoti ir dėl to buvo nutraukta nuomos sutartis.

40. Reikšdama priešpriešinį reikalavimą dėl žalos, padarytos 2018 m. rugsėjo 5 d. patalpų apliejimu atsakovė nurodė, kad ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ieškovė privalėjo imtis reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir rūpintis jo tinkama būkle, tačiau neinvestavo į prastos būklės stogo remontą. Teismo posėdžio metu pripažino, kad dokumentų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti užliejimo priežastis nėra, tačiau užliejimas įvyko dėl užsikimšusio lietaus nubėgimo. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad patalpų užliejimas įvyko užsikišus lietaus nubėgimo latakui, kas reiškia, jog šalys neginčijo, kad atsakovės nuomojamos patalpos buvo užlietos ne dėl prastos stogo būklės, bet dėl užsikišusios lietaus nubėgimo sistemos už kurios būklę atsakingi visi pastato bendraturčiai. Netyrus dėl kokių priežasčių užsikišo ši sistema, nėra galimybės nustatyti ar dėl to kalta ieškovė, ar tik ieškovė, ar kitas asmuo.

41. Vertinant atsakovės reikalavimą priteisti konkrečią žalą dėl konkrečių daiktų sužalojimo pažymėtina, kad nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nurodyto turto sugadinimą, ar bent jau dokumentų, pagrindžiančių po užliejimo atsiradusį poreikį įsigyti tuos pačius daiktus ar juos taisyti, pateiktos turto įsigijimo iki patalpų apliejimo sąskaitos pačios savaime neįrodo kad 2018 m. rugsėjo 5 d. patalpų apliejimu buvo sugadinti atsakovės nurodyti daiktai ir jai padaryta nurodyto dydžio žala, kas reiškia, kad nei žalos faktas, nei jos dydis neįrodyti.

42. Po patalpų apliejimo 2018 m. gruodžio 4 d. atsakovės pretenzija ieškovei dėl 224,42 Eur nuostolių bei ieškovės sumažinta nuomos kaina gruodžio mėnesį (Sprendimo 18 punktas), nesant jokių kitų įrodymų, kad atsakovė reiškė pretenzijas dėl neatlygintų nuostolių, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ginčas dėl patalpų užliejimo buvo išspręstas tuoj po įvykio. Teismo nuomone, mažai tikėtina, kad atsakovė pareiškusi pretenziją dėl 224,42 Eur vertės nuostolių, atsiradusių dėl patalpos užliejimo nebūtų pareiškusi pretenzijos dėl tuo pačiu užliejimu padarytos 3 495,93 Eur vertės žalos.

43. Apibendrinus Sprendimo 39–42 punktuose nurodytas išvadas, atsakovės priešieškinis atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

45. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 92,00 Eur žyminį mokestį (ieškinio priedas). Ieškovė už ieškinio parengimą sumokėjo 150,00 Eur (ieškinio priedas).

46. Atsakovė, teikdama priešieškinį, sumokėjo 79,00 Eur žyminį mokestį (priešieškinio priedas). Už priešieškinio parengimą atsakovė sumokėjo 600,00 Eur (prašymo DOK-86681 priedas).

47. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisia bylinėjimosi išlaidas ieškovei iš atsakovės.

48. Teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas 49 proc. (2 000,00 Eur x 100 proc. / 4 088,00 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteisia 45,08 Eur (92,00 Eur x 49 proc.) žyminio mokesčio ir 73,50 Eur (150,00 Eur x 49 proc.) išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso – 118,58 Eur.

49. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos, padalijus šalims proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai, neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Langvarta”, juridinio asmens kodas 302704223, uždarajai akcinei bendrovei „NT Darta”, juridinio asmens kodas 304953294, 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) nuostolius.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Langvarta”, juridinio asmens kodas 302704223, uždarajai akcinei bendrovei „NT Darta”, juridinio asmens kodas 304953294, 118,58 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.