Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo R. A. skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl specialiosios teisės - vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Šakių rajono apylinkės teismo 2014-12-15 nutarimu R. A. nubaustas už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą 1 000 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Skunde teigiama, kad jis yra išskirtinai teigiamai charakterizuojamas darbdavio, per nuobaudos laikotarpį nepadarė nei vieno teisės pažeidimo, neįvykdė jokios nusikalstamos veikos, padaręs pažeidimą iškarto pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl vadovaujantis ATPK 31 str. 1 d. 1 p., laikytina, kad jo veiksmuose yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių. R. A. nurodo, kad iš karto sumokėjo visą jam paskirtą baudą, yra dirbantis asmuo, išlaiko 2 vaikus, nuolat globoja savo mamą, kuri turi neįgalumą ir jis yra vienintelis sūnus. Jis turi galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, yra išklausęs 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą ir gavęs sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, papildomai UAB „A.“ baigė vairuotojų apmokymą, netekęs vairuotojo pažymėjimo buvo pažemintas pareigose ir gauna ženkliai mažesnį darbo užmokestį. Dėl padaryto pažeidimo per visą nuobaudos laikotarpį nuo teismo priimto nutarimo, kai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones iki dabar sunkiai išgyvena. Nuolat galvoja, kaip išvykti iš Lietuvos į kitą šalį, kad galėtų rasti tinkamą darbą ir gauti atitinkamas pajamas bei jaustis oriai. Pažymi, kad po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo praėjo daugiau nei 7 mėn. Darbdavys jį pervedė dirbti į mažiau apmokamą darbą ir šiuo metu jo darbo užmokestis ženkliai sumažėjo (nuo ~ 400 eurų iki ~ 80 eurų), tačiau darbdavys yra išsaugojęs jo darbo vietą ir laukia, kada jis atgaus vairuotojo pažymėjimą, tuomet įsipareigojo priimti jį į labiau apmokamą darbą.

Skundo autoriaus teigimu, neturint teisės vairuoti transporto priemones, jam yra stipriai suvaržytos teisės laisvai judėti ir dirbti tinkamą darbą bei gauti tinkamas pajamas. Jis įsitikinęs, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti ir būtų galima sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Nurodo, kad padarė tinkamas išvadas, jog ateityje daugiau nenusižengs ir nedarys jokių naujų teisės pažeidimų. Todėl toliau tęsti nuobaudą susijusią su jam paskirtu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, nėra pagrindo. Tolesnis tokios griežtos nuobaudos taikymas reikštų nukrypimą nuo bendrųjų teisės principų - teisingumo, protingumo, proporcingumo principų ir nepagrįstai ribotų jo kaip žmogaus laisves ir teises.

Motyvuojamoji dalis

R. A. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą gali praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 str. nurodytos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 str. nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga, todėl vien tai, kad teismas atsisakė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net ir teisės pažeidėjui atitinkant ATPK 329 str. įtvirtintus formaliuosius reikalavimus, nelaikytina pagrindu pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Šių duomenų kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. A. nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius ATPK 329 str. reikalavimus – praėjo daugiau nei pusę teisės atėmimo laiko, laikotarpiu nuo paskutiniojo pažeidimo padarymo naujų teisės pažeidimų nepadarė, taip pat pateikė Sveikatos žinių pažymėjimą, tačiau kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar R. A. atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

Sutinkamai su ATPK 20 str., administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Kaip matyti iš analizuojamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, R. A. Šakių rajono apylinkės teismo 2014-12-15 nutarimu buvo nubaustas už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas lengvas, t. y. 0,62 promilių, girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl šio administracinio teisės pažeidimo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas. Tuo tarpu įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.

Šiuo aspektu vertinant R. A. asmenybę pabrėžtina ir tai, kad, remiantis išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, jis nuo 2000 m. iki 2014 m. priimto nutarimo už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas daugiau nei dešimt kartų. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši aplinkybė vis tik neigiamai charakterizuoja R. A. asmenybę, atskleidžia jo neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nėra linkęs pasimokyti iš savo klaidų ir leidžia abejoti jo teiginiais, jog padarytas pažeidimas jį pamokė ir administracinės nuobaudos tikslai yra įgyvendinti. Priešingos išvados neleidžia daryti ir R. A. išdėstyti argumentai dėl jo darbo pobūdžio ir sumažėjusio darbo užmokesčio, pažymint, kad nagrinėjamu atveju šios aplinkybės vis tik nelaikytinos išskirtinėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

Aukštesniojo teismo vertinimu, R. A. skunde nurodytos aplinkybės, t. y., jog jis darbdavio yra teigiamai charakterizuojamas, dėl padaryto pažeidimo iškarto prisipažino ir gailėjosi, nagrinėjamu atveju nėra laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2014-12-15 nutarimu R. A. buvo paskirta minimali ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda. Šio sprendimo priėmimo metu Šakių rajono apylinkės teismas įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl švelninti nuobaudą, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos paskiriant pažeidėjui administracinę nuobaudą, nėra objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, siejami su darbu, finansiniais įsipareigojimais bei šeimos narių išlaikymu ir poreikiais nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes darydamas pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjui ir jo šeimos nariams dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą.

Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra, todėl konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi R. A. ATPK 329 str. nuostatos netaikytos teisingai, tinkamai ir pagrįstai. Nei keisti, nei naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

palikti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį nepakeistą ir R. A. skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.