Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) 2021 m. spalio 7 d. nutarimu D. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį 500 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nusižengimo GM ROIK 21139425991 tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų išaiškintas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nepateikė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį, ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2021 m. liepos 15 d. 17.10 val. vairavo ir valdė įmonei priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutartimi pakeistas Vilniaus apskrities VPK 2021 m. spalio 7 d. nutarimas – D. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje padarymą, panaikinus jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę kaip perteklinę, paskirta 440 Eur dydžio bauda.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2021 m. spalio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

3.1. Apeliantas nurodo, kad jo vadovaujama įmonė jai priklausančiu automobiliu 2021 m. liepos 15 d. buvo davusi naudotis dukros B. Š. šeimai t. y. tiek B. Š., tiek jos sutuoktiniui A. Š., o jis pats kurtu su dukters šeima administracinio nusižengimo padarymo metu automobilyje nebuvo. B. Š. ir jos sutuoktinis A. Š. neprisiminė, kuris 2021 m. liepos 15 d. 17.10 val. vairavo transporto priemonę, nes 2021 m. liepos 15 d. transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo tiek B. Š., tiek A. Š., todėl jis, vykdydamas policijos pareigūno reikalavimus, 2021 m. liepos 20 d. užpildė policijos pareigūno pateiktą informacinį lapelį „Informacija apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone“, kuriame nurodė du galimai transporto priemonę pažeidimo padarymo metu vairavusius asmenis, t. y. B. Š. bei A. Š., nurodė jų gimimo datas bei vairuotojo pažymėjimų numerius ir informacinį lapelį pateikė Lietuvos policijos kelių tarnybai, kuri dėl pateiktos informacijos jokių papildomų klausimų nekėlė. 2021 m. rugsėjo 8 d. jis elektroniniu paštu gavo Lietuvos policijos kelių tarnybos paklausimą, kuris asmuo valdė transporto priemonę pažeidimo padarymo metu. Jis atsakė, kad informacija buvo nurodyta, ir kad jo šalia pažeidimo padarymo metu nebuvo, todėl detalesnio tyrimo jis atlikti negali. Tada Lietuvos policijos kelių tarnyba 2021 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu laišku atsakė tik cituodama galimą transporto priemonės savininko atsakomybę dėl informacijos neapteikimo, nenurodydama, kodėl jo pateikta informacija Lietuvos policijos kelių tarnybai nėra pakankama administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Siekdamas, kad 2021 m. liepos 15 d. 17.10 val. padarytas administracinis pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, paprašė, kad vienas iš asmenų, vairavusių transporto priemonę 2021 m. liepos 15 d., susiektų su Lietuvos policijos kelių tarnybos specialistais ir išsiaiškintų visą situaciją. 2021 m. rugsėjo 15 d. B. Š. elektroniniu paštu kreipėsi į Lietuvos policijos kelių tarnybos specialistus, prašydama atsiųsti pažeidimo padarymo nuotrauką, kadangi ji neprisiminė, ar 2021 m. liepos 15 d. 17.10 val. transporto priemonę vairavo ji ar jos sutuoktinis. 2021 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos policijos kelių tarnyba B. Š. pažeidimo padarymo nuotrauką pateikti atsisakė, nurodydama, kad ji nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Kadangi Lietuvos policijos kelių tarnyba atsisakė B. Š. pateikti pažeidimo padarymo nuotrauką, iš kurios būtų buvę galima nustatyti, kuris asmuo 2021 m. liepos 15 d. 17.10 val. vairavo transporto priemonę, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas. 2021 m. rugsėjo 16 d. elektroniniu paštu jis pats paprašė Lietuvos policijos kelių tarnybos pažeidimo padarymo nuotrauką pateikti jam, tačiau Lietuvos policijos kelių tarnyba pažeidimo padarymo nuotrauką pateikti atsisakė. Todėl, apelianto įsitikinimu, jis jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepadarė, kadangi byloje pateiktas susirašinėjimas su Lietuvos policijos kelių tarnyba, o taip pat 2021 m. liepos 20 d. užpildytas ir Lietuvos policijos kelių tarnybai pateiktas informacinis lapelis „Informacija apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone“ su transporto priemonę valdžiusių ir naudojusių asmenų duomenimis patvirtina, kad jis tinkamai vykdė savo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra transporto priemonės BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja, direktoriaus pareigas ir priešingai nei nurodoma ANK protokole ir ANK nutarime, jis pateikė policijos pareigūno reikalautą informaciją apie asmenis vairavusius transporto priemonę.

3.2. Apelianto teigimu, dėl pačios Lietuvos policijos kelių tarnybos veiksmų jis negalėjo sukonkretinti, ar transporto priemonę vairavo B. Š. ar A. Š.. Pažymi, kad jis žinojo asmenis, kurie valdė transporto priemonę, juos nurodė bei dėjo maksimalias pastangas, jog būtų nustatytas konkretus asmuo, kuris padarė administracinį nusižengimą, vairuodamas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, tačiau nepaisant to, jam nepagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta nuobauda. D. Š. atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose įtvirtinta transporto priemonė valdytojo pareiga žinoti, kas konkrečiai valdo jam priklausančią transporto priemonę, negali būti suabsoliutinama iki tokio lygio, kad asmuo būtų laikomas netinkamai vykdančiu savo pareigas, jeigu jis negali įvardyti asmens, kuris „kiekvieną konkrečią minutę“ valdė transporto priemonę. Jeigu transporto priemonės savininkas pateikia informaciją apie asmenis, vairavusius transporto priemones, kurios pagrindu toliau galima atlikti tolimesnius administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, tokiu atveju turėtų būti sprendžiama, kad transporto priemonės savininkas savo pareigas atliko tinkamai.

3.3. Apeliantas pažymi, kad tam, jog jis galėtų įvardyti, ar transporto priemonę vairavo B. Š. ar A. Š., administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiam pareigūnui būtų pakakę pateikti pažeidimo nuotrauką, kurioje būtų neabejotinai galima pamatyti, ar transporto priemonę vairavo vyras ar moteris. Tačiau šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas tokią informaciją teikti atsisakė ir su juo nebendradarbiavo. Apelianto teigimu, administracinio nusižengimo byla negalėjo būti nagrinėjama vien formaliai taikant ANK normas, nurodant, kad jam konkrečiai nenurodžius vieno asmens, kuris vairavo transporto priemonę, jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jam nuobauda paskirta pagrįstai. Priešingai, net administracinių nusižengimų bylos turi būti nagrinėjamos vadovaujantis ne vien formaliu teisės aktų taikymu, tačiau remiantis ir bendraisiais protingumo ir teisingumo principais. Todėl, net nustačius formalią galimą pažeidimo sudėtį, asmuo neturtėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, jeigu tai prieštarautų protingumo ir teisingumo principams. Aptardamas ANK 593 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai neatliko jokių administracinio tyrimo veiksmų, o tik siekė įvardyti jį kaip kaltą asmenį. Konkretus asmuo nebuvo įvardytas dėl administracinį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmų, t. y. jiems elgiantis formaliai ir visiškai nebendradarbiaujant su juo (D. Š.).

3.4. Remdamasis ANK 609 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais reikalavimais, apeliantas teigia, kad jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinkantis reikalavimų, kadangi nutarime nurodyta pažeidimo esmė yra neatitinkanti tikrovės, nes protokole yra nurodoma, jog jis neva nepateikė reikalaujamos informacijos, nutylint reikšmingas aplinkybes, kad jis teikė informaciją apie transporto priemonę vairavusius asmenis. Taip pat ANK protokole nėra nurodyti jokie jo paaiškinimai dėl susiklosčiusios situacijos, kad jis siekė aiškintis situaciją, o tai galėjo lemti ir neteisingo ANK nutarimo skirti nuobaudą priėmimą. ANK protokole nurodyta pažeidimo padarymo data ir vieta yra 2021 m. rugsėjo 14 d. 17.34 val., (duomenys neskelbtini), tačiau iš ANK protokolo nėra aišku, kodėl yra laikoma, jog pažeidimas yra padarytas būtent protokole nurodytoje vietoje ir laiku, kai iš susirašinėjimo su Lietuvos policijos kelių tarnyba yra akivaizdu, kad dar 2021 m. rugsėjo 15-16 d. vis dar buvo siekiama bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir išsiaiškinti bei gauti informaciją / duomenis, leidžiančius konkretizuoti vieną iš dviejų asmenų, kuris 2021 m. liepos 15 d. 10 val. vairavo transporto priemonę. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl reikalavimų surašant administracinio nusižengimo protokolą, apeliantas teigia, kad ANK protokole nurodžius esmingai ydingą informaciją apie neva padarytą administracinį nusižengimą, buvo neteisingai išnagrinėta administracinio nusižengimo byla.

3.5. Apelianto teigimu, nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi skundžiamame nutarime yra tik nukopijuotas ANK protokolo turinys, tačiau nėra jokių administracinį nusižengimą nagrinėjusio pareigūno argumentų, kokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, nutarime visiškai nėra pasisakyta dėl jo teiktų įrodymų ir jų vertinimo administracinio nusižengimo kontekste, nors šiuos įrodymus jis pateikė administracinį nusižengimą nagrinėjusiam pareigūnui, todėl jie privalėjo būti įvertinti, ir dėl jų privalėjo būti pasisakyta. Nutarime visiškai nėra vertintos aplinkybės, kad jis pateikė informaciją apie transporto priemonę vairavusius asmenis, todėl nutarimas yra formalus ir visiškai nemotyvuotas, todėl vien dėl šios priežasties nutarimas turėtų būti panaikintas. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai, numatyta administracinė atsakomybė ANK 431 straipsnio 2 dalyje. Taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – SEAKĮ) nustatytos pareigos pažeidimas.

8. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

9. Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai šio kodekso 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282 straipsnyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 432 straipsnyje, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas), o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) pripažįstamas negaliojančiu (2020 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-3219).

10. Aptartomis ANK ir SEAKĮ nuostatomis ne tik įtvirtinta atitinkama pareiga transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui, bet ir suteikta galimybė išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. Konstitucinis Teismas, pripažindamas šį teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžė minėtų nuostatų svarbą siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Vertinant šio teisinio reguliavimo santykį su Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytu draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, išaiškinta, kad įtvirtintos garantijos negalima aiškinti taip, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas), ja remdamasis, galėtų atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas). Vadinasi, SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020).

11. ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013, 2AT-10-1073/2021).

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. Š., nors ir siekė bendradarbiauti su institucija, tai patvirtina elektroniniai laiškai, tačiau tai visiškai nepašalina ir nesumažina jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo, nes jis tinkamai aptartos pareigos neatliko, t. y. per ANK nustatytą terminą asmens, vairavusio automobilį nusižengimo padarymo metu, nenurodė. Todėl per nustatytą terminą D. Š. nenurodžius konkretaus asmens, kuris nusižengimo padarymo metu vairavo jo vadovaujamai bendrovei priklausantį automobilį, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas D. Š. buvo surašytas nepažeidžiant ANK 608 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Š. duoti paaiškinimus, teikti prašymus turėjo teisę nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą, apie jos nagrinėjimą jam buvo pranešta iš anksto, todėl jo teisės pažeistos nebuvo. Šiuo atveju D. Š. dalyvavo nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą, taip pat ir nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme.

13. Administracinio nusižengimo byloje iš tiesų yra D. Š. pateikta informacija apie du asmenis, kurie užfiksuoto nusižengimo padarymo dieną galėjo vairuoti jo vadovaujamai bendrovei priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 9), tačiau konkretaus asmens jis nenurodė, o jo pateikta informacija policijos pareigūnams nebuvo reikšminga, kadangi iš nuotraukos nustatyti asmenį, vairavusį minėtą automobilį, nebuvo galimybės, iš nuotraukos nustatytas tik automobilio valstybinis numeris (b. l. 26), todėl D. Š. kaip bendrovės, kuriai priklauso automobilis, vadovui ir kilo pareiga nurodyti būtent konkretų asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu vairavo automobilį, jam yra keliami ir atitinkami aptarti teisės aktų nustatyti reikalavimai užtikrinant bei atsakant už kitų asmenų veiksmus naudojantis, šiuo atveju jo vadovaujamai bendrovei, priklausančia transporto priemone. Kartu pažymėtina, kad tokiu atveju, kai iš nuotraukos nėra galimybės nustatyti automobilį vairavusio asmens, o automobilio savininkas pateiktų kelis galimai nusižengimo padarymo metu automobilį vairavusius asmenis, o šie asmenys tvirtintų, jog neprisimena, kuris iš jų vairavo automobilį konkrečiu metu, kiekvieną kartą būtų sudaroma prielaida asmeniui, padariusiam nusižengimą, išvengti atsakomybės. Todėl ir kyla pareiga būtent automobilio savininkui ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui nurodyti ne visų galimai vairavusių, bet konkretaus asmens duomenis, kuris konkrečiu nusižengimo padarymo metu, kai buvo nustatytas nusižengimas, vairavo automobilį.

14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad D. Š. pateikti duomenys, jog nusižengimo užfiksavimo metu jo vadovaujamai bendrovei priklausančiu automobiliu naudojosi keli asmenys, nenurodant konkretaus asmens, negali būti vertinami kaip tinkamas pareigos, nustatytos SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, atlikimas.

15. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad D. Š. nepateikė būtent konkretaus asmens, nusižengimo padarymo metu vairavusio jo vadovaujamai bendrovei priklausantį automobilį, duomenų. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas, nagrinėjęs skundą, ar institucija, priėmusi nutarimą, padarė jam nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad toks sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad D. Š. pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, jo kaltė, padarius ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą ir D. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.