- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-16
- Bylos Nr.
- e1-1428-1204/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31670-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. J. 2024 m. rugpjūčio 15 d. apie 23 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir padarė eismo įvykį, t. y. adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu atsitrenkė į namo sieną ir ją apgadino, 2024 m. rugpjūčio 16 d., 0.29 val. Šiaulių apskrities policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0215 (patikros sertifikato Nr. 2068326) nustatė 3,13 promilės girtumą;
be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent 2023 m. balandžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, kurios jis privalėjo laikytis iki 2026 m. gegužės 27 d., jis, būdamas 2023 m. gegužės 9 d. pasirašytinai supažindintas Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus specialistės su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, pagal kurią uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, jis 2024 m. rugpjūčio 15 d., apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jam uždrausta vairuoti kelių transporto priemones, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio;
Žemesnės instancijos teismas
be to, jis, 2024 m. rugpjūčio 16 d., apie 20.10 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą kumščiu smogė šeimos nariui – sugyventinei K. Z. į kairę akį, tokiu būdu nukentėjusiajai K. Z. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
2024 m. rugpjūčio 16 d. R. K. tarnybiniu pranešimu, kad 2024 m. rugpjūčio 15 d. dirbant su Reagavimo skyriaus tyrėju H. B., tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apie 23.10 val., iš Šiaulių Operacijų valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad į gėlių parduotuvę įvažiavo automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vairuotojas galimai neblaivus, nes dar bando išvažiuoti. Pranešėjas laukia vietoje, pranešė ir (duomenys neskelbtini) parduotuvės savininkui. 23.23 val. nuvykę į įvykio vietą, pastebėjo „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintį prie pat (duomenys neskelbtini), esančio pastato. Pabendravo su pranešėju R. K., kuris paaiškino, jog matė kaip „Renault Megane“ vairuotojas važiavo į priekį ir atgal netoli pastato ir matė, kaip vyriškis, sėdintis automobilyje, jį vairavo. Priėję prie automobilio jo vairuotojo vietoje rado miegantį akivaizdžiai neblaivų G. J., kuris nesiorientavo aplinkoje, teigė nieko neatsimenantis. G. J. neigė vairavęs automobilį, tačiau R. K. pateikė vaizdo įrašą, kuriame matosi, jog G. J. važiuoja su automobiliu pirmyn ir atgal. Kadangi automobilis stovėjo prie pat pastato, pastebėjo, jog yra apgadinta jo sienos apdaila. Susisiekę telefonu su pastato savininke V. E., ši paaiškino, jog šiandien yra išvargusi, todėl rytoj kreipsis į Joniškio rajono policijos komisariatą dėl pareiškimo rašymo, nes jos turtas yra apgadintas ir jai padaryta turtinė žala. Bendraujant su G. J., šis nieko apie įvykį negalėjo pasakyti, tačiau paaiškino, jog alkoholį vartojo prieš 30 minučių. G. J. bendraudamas su pareigūnais elgėsi agresyviai, rankomis trankė į sulaikymo patalpų sienas ir groteles, vartojo necenzūrinius žodžius. G. J. išpradžių, kad būtų patikrintas jo neblaivus, vėliau sutiko, jam alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0215, patikros sertifikato Nr. 2068326, patikra galioja nuo 2024 m. balandžio 19 d. iki 2024 m. spalio 17 d., pirmu tikrinimu 0.11 val. nustatytas 3,21 prom. neblaivumas ± 1,7%., antru tikrinimu 0.29 val. nustatytas 3,13 prom. neblaivumas ± 1,7%. G. J. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, teisės vairuoti nėra įgijęs;
2024 m. rugpjūčio 16 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad G. J. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0215 metrologinės patikros Nr. 2068326 0.11 val. buvo nustatytas 3,21 prom. neblaivumas, 0.29 val. buvo nustatytas 3,13 prom. neblaivumas;
2024 m. rugpjūčio 16 d. liudytojas R. K. parodė, kad teisės ir pareigos jam yra išaiškintos. Parodo, kad 2024 m. rugpjūčio 15 d. apie 23.00 val. su automobiliu „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važinėjo po (duomenys neskelbtini). Automobilyje kartu važiavo draugė P. K.. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė prie namo įtartinai stovintį automobilį. Jis privažiavo prie minėto automobilio ir pamatė, kad automobilis yra įsirėmęs į pastatą. Automobilis buvo „Renault Scenic“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Jam sėdint su drauge, minėtas automobilis „akseleravo“, pradėjo važiuoti atgal (pavažiavo apie 2-3 metrus) ir tada paskui pradėjo važiuoti į priekį ir įsirėmė į minėtą pastatą. Daugiau išgirdo iš automobilio garsą, lyg būtų išmestas pavarų bėgis, ir automobilis sustojo vietoje įsirėmęs į pastatą. Išlipo iš automobilio ir pamatė, kad automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo iš matymo žinomas (duomenys neskelbtini), gyventojas G. J.. Daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Draugė dar su telefonu iš automobilio filmavo, kaip automobilio vairuotojas „akseleravo“ automobilį. Jis apie įvykį pranešė policijai. Iki atvykstant policijai, kiti atvažiavę gyventojai, iš automobilio ištraukė automobilio raktelius ir vairuotojas sėdėjo automobilio iki atvykstant policijai;
2024 m. rugpjūčio 21 d. liudytoja K. Z. parodė, kad transporto priemonė – automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu, jį ji įsigijo šių metu kovo 28 dieną iš (duomenys neskelbtini). Automobilį įsigijo per pažįstamą asmenį. Automobilio pirkimo pardavimo sutarties ji neturi, nes maždaug prieš mėnesį, tvarkydama dokumentus, ją sudegino, nes manė, kad jos daugiau nebereikės. Automobiliu naudojosi ji, jis yra jos. Parodo, kad G. J. ji pažįsta, jie yra sugyventiniai, kartu jie gyveno apie metus laiko, bet nebuvo taip, kad jis gyvendavo pas ją pastoviai, tai jis išeidavo pas savo tėvus, tai būdavo pas ją. Ji gali pasakyti, kad šių metų rugpjūčio 15 dieną ji buvo darbe. Į darbą ji išvažiavo automobiliu, apie 8 valandą. G. tą dieną dirbo pieninėje. Jie abu dirba pieninėje, tačiau skirtingose vietose, todėl ji jo tą dieną darbe susitikusi nebuvo. Darbe buvo maždaug iki 18 val., po darbo grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), viena. G. namuose nebuvo. Ji su G. tą vakarą nesiskambino, nes jis namuose buvo palikęs mobilaus ryšio telefoną. Kur G. buvo, ji nežino. Vakare maždaug apie 21-22 val. ji nuėjo miegoti, G. dar namuose nebuvo. Grįžo į namus automobiliu, jo raktus buvo įsidėjusi į rankinę, kuri buvo virtuvėje ant kėdės, matomoje vietoje. Naktį, po 24.00 val., rugpjūčio 16 d., ją iš miegų prikėlė telefono skambutis, kad G. sulaikytas policijos pareigūnų, kaip neblaivus, su jos automobiliu. Ji nuėjo iki įvykio vietos. Pareigūnai paaiškino, kad G. jos automobiliu važiavo neblaivus. Kada G. grįžo į namus ir pasiėmė jos automobilį, ji negali pasakyti, nes nebuvo pabudusi, nejuto kaip jis buvo parėjęs. G. automobiliu važiuoja neblaivus ne pirmą kartą, anksčiau dėl to buvo teistas. Kai G. pavartoja alkoholio, jis būna neprognozuojamas ir galėjo išvažiuoti jos automobiliu neblaivus. Kad G. buvo neblaivus, ji nematė, bet įtaria, kad automobiliu važiavo neblaivus. Kur G. vartojo alkoholį, ji nežino, jo neklausia ir jis jai nieko nepasakojo. Ji G. automobilio nedavė, jis jį pasiėmė be jos leidimo. Labai prašo grąžinti jai priklausantį automobilį, kadangi tai jos turtas, vienintelė susisiekimo priemonė, ji jai yra reikalinga. Jos pajamos nėra didelės, todėl pirkti naują automobilį jai bus sunku, todėl nori ir prašo jai jį gražinti;
2024 m. rugpjūčio 17 d. asmens apžiūros protokolu, kad apžiūrint K. Z. matomas kūno vietas, ant veido matomas patinęs kairys skruostikaulis. Daugiau ant matomų K. Z. kūno vietų sužalojimų nepastebėta;
2024 m. rugpjūčio 21 d. nukentėjusioji K. Z. pareiškimu, kad ji atsisako duoti bet kokius parodymus prieš sugyventinį G. J.. Ji žino tokią teisę ir ją pasinaudos. Ji sugyventiniui jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio neteiks ir daugiau nenori būti kalbinama dėl šio įvykio;
2024 m. rugpjūčio 23 d. liudytojo D. M. parodymais, kad gyvena adresu, (duomenys neskelbtini), kitoje pusėje, kur gyvena K. Z. Jis ją pažįsta jau daug metų, sutaria gerai, nesipyksta, kartas nuo karto bendrauja. Parodė, kad tą dieną, kai K. pas jį atėjo į namus prašyti pagalbos dėl to, kad ji nukentėjo nuo sugyventinio, jis vartojo alkoholį. Tikslios datos, kada K. pas jį atėjo, jis neprisimena, bet galėjo būti rugpjūčio 16 d. K. jam pasakė, kad jai būnant namuose, prieš ją smurtavo jos sugyventinis G. J., trenkė jai į veidą. Kiek kartų trenkė, K. jam neminėjo. Jis matė, kad jai kairėje pusėje veido, prie akies yra raudona, buvo ištinę. Iš šaldiklio ištraukė sušalusios mėsos gabalą ir dėjo K. ant sužalotos vietos. K. paprašius, jis kartu su ja parėjo į namus. Namuose buvo G., jie su juo žodžiu konfliktavo, jis norėjo apginti K., aiškino jam, kad taip elgtis su moterimis negalima. G. pasakė „Aš tave papjausiu“, bet jokių realių veiksmų jis prieš jį iki pat šios dienos nėra atlikęs, jis jam jokių pretenzijų dėl išsakytų jam žodžių neturi. Su G. jie konfliktavo tik žodžiu, nei prieš jį, nei prieš K., jis daugiau jokių smurtinių veiksmų neatliko. K. jo paprašė, kad jis paskambintų 112, nes jai pačiai skambinti buvo gėda, nes ir taip dažnai kviečiasi policijos pareigūnus į pagalbą dėl G. netinkamo elgesio. Jis iškvietė pagalbą. K. skundėsi, kad jai bus ant veido mėlynė, bus gėda eiti į darbą. Po to, kai jis iškvietė pagalbą, G. iš namų pasišalino ir jie pas K. namuose liko dviese ir laukė kol atvyko policijos pareigūnai, jie su K. vartojo alkoholį. Kad G. kvietėsi pagalbos, jis nežinojo. Su K. jis bendravo po įvykio pirmadienį. K. minėjo, kad ji nieko iš policijos nenori, niekur nevyks. Jam atrodo, kad ji bijo G., gal jai prigrasino. Jis nematė, kaip G. K. trenkė per veidą, tą jam sakė K.. Kai jie parėjo pas K. į namus, jos namuose nebuvo jokių pašalinių asmenų, tik G., jis jam tikrai pasirodė neblaivus. Kiek žino, K. su G. kartu namuose vartojo alkoholį iki įvykio;
2024 m. rugpjūčio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. (Body) vaizdo ir garso įrašas, kurio trukmė 30:00 min. Vaizdo ir garso įraše matėsi, kad pareigūnams, kambaryje esanti moteris sakė, kad nežino kur yra J. Moteris pasakojo, kad vakar atėmė jos automobilį ir J. išvažiavo, jį sustabdė pareigūnai ir paėmė jos automobilį, nes jis vairavo girtas. Moters paprašius papasakoti apie šiandien dienos įvykius, ji nurodė, kad niekas neaišku, nieko nebuvo ir policijos ji nekvietė. Paklausus ar ją mušė, ji pasakė, kad mušė, bet policijos nekvietė. Moteris prisistatė esanti K.. K. pasakojo, kad J. grįžo apie 15 val. į namus iš areštinės, ir gavo (perbraukė ranka per kairės pusės antakį). K. sakė, kad gėrė ir J. nenorėjo įsileisti į namus, nes jis kelia isterijas. J. įsileido į namus, kad jis pasiimtų rūbus ir jį išginė lauk. J. rūbų nesirinko, sakė kad ją užmuš, padegs. Į akį jai sudavė išeidamas iš namų. K. sakė, kad su J. negėrė – gėrė su kaimynais. G. J. jai sudavė vieną kartą. G. J. jai yra niekas, kartu gyvena du metus. K. sakė, kad J. pinigų neduodavo, nes jam antstoliai viską atskaičiuodavo, ji J. išlaikydavo. K. vėliau pripažino, kad J. jos sugyventinis. K. nustatė 4,18 promilių girtumą. Nustatė, kad moteris tai K. Z.. K. pasakė, kad tai ne pirmas kartas, kai ją mušė G. J., jai neskaudėjo. Skausmą įvertino 5 balais. Policiją yra kvietusi du kartus;
2024 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. 20:21:10 garso įrašas gautas iš BPC, įrašo trukmė 02:14 min., byloje Nr. 01-1-31862- 24, kalba netaisyta. A. 112… 112 klausau B. Taip, labas vakaras A. Labas vakaras B. Turim tokią problemėlę A. Kokią? B. Pas kaimynus, vat kaimynka paprašė ateit, apramint jos kaip pasakyt sugyventinį ir tas nu… mušasi, buvo jisai išvežtas A. Mušasi? B. Nu (duomenys neskelbtini) A. Ar jisai mušasi, sakau B. Kol kas ne, bet grasina A. Grasino sumušti Jus, ar grasina sumušti savo sugyventinę? Elektroninio dokumento nuorašas 2 Apžiūros 2024-08-20 protokolo tęsinys B. Manęs ne, jis grasina užmušti savo tą… A. Čia žmona, sugyventinė, kas jinai tokia yra? B. Taip, sugyventinė A. Bet dabar prieš kiek laiko čia matėt ar girdėjot? B. Po (nesuprantamas žodis) minučių A. Prieš 10, 20 minučių, o kur dabar kaimynė yra? B. Kaimynė dabar va už manęs, į kambarį kitą nuėjo A. Tai Jūs pas juos esat namuose? B. Taip, aš nuėjau, nu kaip sakyt, apginti A. Aišku, gerai, sakykit koks adresas bus? B. (duomenys neskelbtini)A. Taip B. (duomenys neskelbtini), kiek čia gaunasi (duomenys neskelbtini), ne, ne (duomenys neskelbtini), mano (duomenys neskelbtini), nu tai (duomenys neskelbtini) A. (duomenys neskelbtini) namas, priešingai Jūsų namui, taip? B. Taip, prieš mano namą A. Kitoj gatvės pusėj? B. Taip, taip A. Gerai, sakykite, ar reikalinga greitoji ji kam nors? B. Ne, greitosios nereikia, bet prašymas kad tą, atsiprašant jo tą (neaiškus žodis) kad išvežtų A. Supratau, sakykite, o nepilnamečių vaikų yra namuose? B. Ne A. Nėra. Jūsų vardas, pavardė? B. Mano? A. Taip B. D. M. A. D. M. B. M. A. M. atsiprašau, palauksit kartu su kaimyne B. Palauksiu A. Gerai tada B. Aš tikrai noriu kad ji būtų saugi A. Gerai, ačiū, laukit...;
2024 m. rugpjūčio 16 d. įtariamasis G. J. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, teisės ir pareigos jam yra išaiškintos, pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jis jam yra suprantamas, psichinėmis ligonis neserga, galvos traumų nėra turėjęs ir gali duoti parodymus, advokatas jam nėra reikalingas. Teisę vairuoti turėjo, bet ji jam yra atimta. Automobilis „Renault Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso K. Z.. Vakar buvo darbe, iš darbo grįžęs nuėjo pas draugę, kurios žino tik pavardę – N.. Kada iš K. pasiėmė jai priklausantį automobilį, neprisimena, dėl neblaivumo, nes alkoholio išgėrė tikrai nemažai. N., pas kurią jis vartojo alkoholį, gyvena prie karjero, o K. gyvena pačiame (duomenys neskelbtini). Kaip jis iki jos atėjo neprisimena. Sutinka, kad automobiliu važiavo neblaivus, nors ir neprisimena, kaip važiavo juo. Dėl tokio elgesio jis labai gailisi, su gėlių parduotuvės savininke jis susitars dėl žalos atlyginimo. Praeita kartą, kai automobiliu važiavo neblaivus, jam buvo paskirta piniginė baudą, jos jis nėra sumokėjęs, pinigus iš jo išieško antstoliai;
2024 m. rugpjūčio 20 d. įtariamasis G. J. parodė, kad teisės jam buvo paaiškintos. Jis jas suprato. Gynėjas jam reikalingas. Pranešimą apie įtarimą gavo ir su juo susipažino perskaitydamas. Pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas. Galvos traumų nėra turėjęs, psichinėmis ligomis neserga ir nesigydo, su alkoholio vartojimu problemų neturi. Kaltės nepripažįsta. Parodymus duos dalyvaujant gynėjui, šiuo metu parodymus duoti atsisako. Gali nurodyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o jo sugyventinė K. Z. gyvena kitu adresu, turi savo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini);
2024 m. rugsėjo 6 d. įtariamais G. J. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, teisės jam yra išaiškintos, pranešimas jam apie įtarimą yra įteiktas, jis jam yra suprantamas, gynėjas jam nėra reikalingas, parodymus jis duos, dėl nusikalstamų veikų jis kaltę pripažįsta pilnai dėl to labai gailisi. Jis važiavo girtas automobiliu „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį jis pasiėmė pats, K. apie tai nieko nežinojo, ji miegojo, leidimo jam automobiliu važiuoti nedavė. Kad važiavo neblaivus jis labai gailisi, kaltas alkoholis. Dėl įtarimo, kad jis nesilaikė baudžiamosios priemonės, kur jam buvo uždrausta važiuoti automobiliu, jis taip pat sutinka, kaltas alkoholis. Buvo probacijos tarnyboje pasirašytinai supažindintas su gręsiančiomis pasekmėmis jeigu dar kartą važiuosi su transporto priemonę kai jam uždrausta ją važiuoti. Dėl sugyventinės K. Z. sumušimo jis taip pat kaltę pripažįsta pilnai, dėl to labai gailisi. Su K. buvo sugyventiniai, kartu gyveno apie 2 metus, gyveno pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jų buvo bendri pinigai, vedė bendrą gyvenimą. Įvykio dieną, kokia tai tiksli diena, nepamena, bet sutinka, kad galėjo būti tokia kokia nurodyta, pranešime apie įtarimą, kartu su sugyventine K. namuose vartojo alkoholį dviese. Neprisimena dėl ko tarp jų kilo konfliktas, ko pasekoje, jis K. vieną kartą kumščiu smogė į kairę akį. Tikslių įvykio aplinkybių jis nepamena. K. taip pat buvo nemažai išgėrusi alkoholio, o jis prieš ją smurtą panaudojo veikiamas alkoholio, būdamas blaivas jis prieš ją nebūtų smurtavęs. Kad taip pasielgė, jis labai gailisi. Po įvykio jis iš namų pasišalino, nenorėjo, kad jį sulaikytų policijos pareigūnai. Sutiktų jeigu jam būtų paskirta arešto bausmė.
Kaltinamojo G. J. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir 140 straipsnio 2 dalį, nes jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, ir vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei K. Z..
Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies, 243 straipsnio bei 140 straipsnio 2 dalies sankcijose yra numatytos alternatyvinės bausmės: BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, BK 243 straipsnyje – bauda arba areštas, o 140 straipsnio 2 dalyje viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Prokuroras įtariamajam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį siūlė skirti areštą 60 parų, pagal BK 243 straipsnį – areštą 20 parų ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti 90 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešiems) metams. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šias programas išklausant per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas, numatytas 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktai).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) jo atžvilgiu bus pasiekti paskiriant prokuroro siūlomos rūšies ir trukmės bausmes: už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 60 parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – 20 parų areštą, o už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – 60 parų arešto (BK 49 straipsnis), paskirtas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas) ir paskirti subendrintą bausmę – 90 parų arešto.
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę visiškai pripažino, todėl paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Arešto bausmę paskirtina atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnyje nustatyta tvarka.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Nors G. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, nes jis, neįgijęs teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir būdamas vidutinio girtumo laipsnio, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė kelių eismo taisykles, todėl G. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešis) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).
Kadangi draudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su arešto bausme, tai jis taikomas visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą keturių metų laiką po arešto atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis).
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šiuo nagrinėjamu atveju, automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė K. Z. nesiėmė visų priemonių, jog jos sugyventinis G. J., būdamas neblaivus, nevairuotų transporto priemonės, mažai tikėtina, jog ji nenumanė, kad kaltinamasis ketina vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, be to, iš jų parodymų darytina išvada, kad automobilis laikytinas jų šeimos turtu, todėl „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
G. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šias programas išklausant per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
G. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
G. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, G. J. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. J. 60 šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime.
Išaiškinti nuteistajam G. J., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis G. J. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, G. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešiems) metams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti visą arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą 6 (šešių) metų laiką po arešto atlikimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, G. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti K. Z. priklausantį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.
G. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šias programas išklausant per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
G. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.