Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto juridinio asmens (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui I. Š., gynėjui advokatui Ramūnui Putinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

Š. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš Š. Š. nuspręsta išieškoti 1 000 Eur ir juos konfiskuoti;

(duomenys neskelbtini), padariusi nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini) nutraukta. (duomenys neskelbtini) perduota laiduotojos J. Š. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Š. Š. nuteistas už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė veikla yra (duomenys neskelbtini) vadovu ir šio juridinio asmens savininku, veikdamas jo naudai ir interesais, 2019 m. vasario 14 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val., (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje (duomenys neskelbtini) darbus atlieka jo įmonė, tiesiogiai pasiūlė ir davė 1 000 Eur kyšį valstybės tarnautojui – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. S., už pageidaujamą šio valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra, už tai, kad A. S., atlikdamas (duomenys neskelbtini) darbus atliekančių asmenų patikrinimą ir nustatęs (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbančius (duomenys neskelbtini) darbuotojus, jų nefiksuotų patikrinimo dokumentuose ir nepradėtų administracinių nusižengimų teisenos dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnyje (nelegalus darbas) numatyto administracinio nusižengimo padarymo jo (Š. Š.) ir jo vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. (duomenys neskelbtini) nuteista už tai, kad atstovaujama faktinio savininko ir steigėjo Š. Š., turinčio teisę priimti sprendimus šios įmonės vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir veikiančio šio juridinio asmens naudai ir interesais, papirko valstybės tarnautoją, siekdama neteisėto valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. 2019 m. vasario 14 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 14.00 val. patikrinimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), metu Š. Š. pasiūlė ir tiesiogiai davė 1 000 Eur kyšį valstybės tarnautojui – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. S., už pageidaujamą neteisėtą šio valstybės tarnautojo neveikimą, tai yra už tai, kad vyriausiasis darbo inspektorius A. S., vykdant tarnybinius įgaliojimus, nustatęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirbančius (duomenys neskelbtini) darbuotojus, jų nefiksuotų patikrinimo dokumentuose ir nepradėtų administracinių nusižengimų teisenos dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnyje (nelegalus darbas) numatyto administracinio nusižengimo padarymo jo (Š. Š.) ir jo vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, kad Š. Š. besąlygiškai pripažino nusikalstamos veikos faktą, pažymėjo, kad Š. Š. pozicijos keitimas neatspindi tikrojo asmens požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką, Š. Š. gailestis yra sąlygotas siekio sušvelninti savo teisinę padėtį, švelnesnės bausmės paskyrimo, jo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygos. Spręsdamas laiduotojo tinkamumo klausimą teismas pažymėjo, kad J. Š. yra tinkama būti (duomenys neskelbtini) laiduotoja. Esant BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, atsižvelgęs į kaltinamosios (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo aplinkybes, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad (duomenys neskelbtini) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebausta, šiuo metu turi finansinių sunkumų dėl vėluojančių atsiskaitymų, teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ir yra pagrindas ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

6. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius (toliau – prokuroras) prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria (duomenys neskelbtini) atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla jai nutraukta, ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti (duomenys neskelbtini) kalta pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir nubausti ją 600 MGL dydžio bauda (30 000 Eur).

6.1. Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai laidavimo taikymo prasme, dėl to nepagrįstai juridinis asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, tačiau tokia teismo išvada neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir yra prieštaringa. Teismas išvadą grindė (duomenys neskelbtini) atstovo I. Š. parodymais, kad jis sutinka su visomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nurodytomis kaltinime. Tačiau pažymėtina, kad trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovui I. Š. ikiteisminio tyrimo metu jokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nebuvo žinomos. 2019 m. kovo 8 d. apklausos metu, kaip įmonės atstovas, jis paaiškino, kad įmonė kaltės nepripažįsta. I. Š. paaiškino, kad įvykio dieną tikrinimo metu ir jis buvo (duomenys neskelbtini), bendravo su Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojais, tačiau jokios informacijos apie įmonėje nelegaliai dirbusius asmenis negavo. Papildomos apklausos metu 2019 m. kovo 19 d. jis paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės jam nėra žinomos. Įmonės atstovas kaltę pripažino tik teisme, kai jau buvo ištirti pagrindiniai Š. Š. ir jo įmonės kaltę pagrindžiantys įrodymai – apklaustas kyšį atsisakęs priimti liudytojas A. S., perklausyti garso įrašai. Esant šioms aplinkybėms teismas yra nustatęs, kad kaltinamojo Š. Š. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios atsakomybės sąlygos, tačiau analogiška išvada dėl (duomenys neskelbtini) yra prieštaringa.

6.2. Skunde pažymima, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai taikytini ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, tačiau atsižvelgiant į juridinių asmenų specifiką. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės savaime nešalina tai, kad fizinis asmuo už padarytą veiką yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir atvirkščiai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą – kad juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) visiškai pripažino savo kaltę ir gailis padarę nusikalstamą veiką. Byloje ištirtų įrodymų visuma, atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad yra nustatyta nuteistojo Š. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei BK 40 straipsnio 2 punkte numatyta sąlyga, kuri yra būtina sprendžiant laidavimo instituto taikymo klausimą (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas pabloginti nuteistojo, išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai ir ne daugiau, negu prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymu juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) teigiant, kad nenustatyta šio instituto taikymo sąlyga – kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl savo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, byla patikrinama BK 40 straipsnio nuostatų taikymo juridiniam asmeniui aspektu.

9. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reglamentuoja BK 40 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Be to, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės su užstatu ar be jo, kai yra nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Taigi tam, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-134-1073/2018 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nesant nuorodos, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas gali būti taikomas tik fiziniam asmeniui, BK 40 straipsnio 1 dalyje naudojama „asmens“ sąvoka suponuoja, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleidžiamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.

11. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismui konstatavus, kad visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atžvilgiu yra nustatytos. Iš tikrųjų byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, praeityje neteista, nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, neigiamą juridinio asmens vertinimą sąlygojančių duomenų byloje nėra. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manymui, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų (duomenys neskelbtini) nedarys. Neginčydamas šių aplinkybių, prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos tesimo išvada dėl juridinio asmens kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, kaip atitinkančio BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą, vertinimo.

12. Atsižvelgiant į tai, taip pat į aplinkybę, kad laidavimas asmeniui gali būti taikomas tik esant BK 40 straipsnio 1–3 dalyje nurodytų sąlygų visumai, vertinant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo (duomenys neskelbtini) galimybę, šiuo atveju esminiai klausimai yra susiję su tuo, ar: 1) (duomenys neskelbtini) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 2) ar laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, galintis daryti realią įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, dar kartą patikrinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybe, konstatuoja, kad nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, susijusios su kaltės pripažinimu ir gailėjimusi bei laiduotojo tinkamumu, (duomenys neskelbtini) atveju nėra nustatytos, o tai suponuoja, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo BK 40 straipsnio nuostatų taikymo (duomenys neskelbtini) yra pagrįsti.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl kaltės pripažinimo padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimosi, kaip BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, vertinimo yra nuosekli. Pagal kasacinio teismo praktiką, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis laikoma tokia situacija, kai asmuo, laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-163/2014, 2K-511-693/2015, 2K-250-976/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

14. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad (duomenys neskelbtini) visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga yra nustatyta, šią išvadą pagrindžiančių bylos duomenų nenurodė, jos atskirai nemotyvavo. Pagal šios nutarties 13 punkte aptartą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, svarbus yra kaltininko paaiškinimų turinio, parodymų ir pozicijos dėl kaltės nuoseklumo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vertinimas, taip pat tai, ar kaltininko elgesys, jo išreiškiamas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką leidžia spręsti, kad kaltininkas iš tikrųjų gailisi padaręs nusikaltimą, pripažindamas kaltę yra nuoširdus ir savo elgesį vertina neigiamai.

15. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas BK 40 straipsnio 2 punkte nurodytos sąlygos atskirai nemotyvavo, tačiau (duomenys neskelbtini) prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi pirmosios instancijos teismas pripažino juridinio asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri, kaip galima suprasti iš nuosprendžio turinio, buvo nustatyta atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo I. Š. parodymus. Iš tikrųjų (duomenys neskelbtini) atstovas I. Š. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme parodė, kad juridinis asmuo kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, su visais kaltinimo teiginiais sutinka (2 t., b. l. 10, 11). Tačiau (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo I. Š. skirtingu proceso metu duotų paaiškinimų turinys, kartu įvertinus juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumą, nuosprendyje padarytą išvadą dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos buvimo, paneigia.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įteikus pranešimą apie įtarimą, (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas I. Š. 2019 m. kovo 8 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nepripažįsta, kad juridinis asmuo padarė nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, pranešime apie įtarimą nurodytos aplinkybės nėra žinomos, (duomenys neskelbtini) vadovas Š. Š. apie pranešime apie įtarimą juridiniam asmeniui nurodytas aplinkybes nieko nepasakojo (1 t., b. l. 151, 152). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas papildomai, I. Š. 2019 m. kovo 13 d. apklausos protokole nurodė, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas juridinis asmuo, aplinkybės jam nėra žinomos, todėl prašo vadovautis (duomenys neskelbtini) vadovo Š. Š., kuris žino visas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, duotais parodymais (1 t., b. l. 154, 156). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas I. Š., kaip jau minėta, nurodė, kad juridinis asmuo kaltę pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, su visais kaltinimo teiginiais sutinka, viskas buvo dėl įmonės interesų. Taip pat paaiškino, kad nesupranta, kam reikėjo duoti 1 000 Eur kyšį, jeigu įmonei buvo paskirta tokio dydžio bauda, būtinumo duoti tokio dydžio kyšį nebuvo, dabar įmonei bus padaryta didesnė žala, teks sumokėti baudą, didelės baudos mokėjimas labai pakenktų įmonei (2 t., b. l. 10, 11).

17. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo I. Š. parodymų, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą apie juridiniam asmeniui inkriminuotą nusikalstamą veiką, jis juridinio asmens kaltę neigė ir tvirtino, kad nusikalstamos veikos aplinkybės jam iš viso nėra žinomos. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas antrą kartą (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas juridiniam asmeniui pareikštų įtarimų ir juridinio asmens kaltės kategoriškai neneigė, tačiau jokių su kyšio davimu susijusių aplinkybių nenurodė, pozicijos dėl pripažinimo ar nepripažinimo, gailėjimosi, neišreiškė ir prašė vadovautis juridinio asmens vadovo Š. Š. parodymais. Apklausiamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, I. Š. nors ir nurodė, kad juridinis asmuo savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jo paaiškinimų turinys bei kitos aplinkybės sudaro pagrindą (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens I. Š. prisipažinimą ir gailėjimąsi teisminio bylos nagrinėjimo metu vertinti kaip deklaratyvų, nulemtą byloje surinktų svarių juridinio asmens kaltės įrodymų ir siekio juridiniam asmeniui palankaus sprendimo, o ne kaip savanorišką asmeninės valios aktą, išreiškiantį nuoširdų asmens gailėjimąsi, kritišką požiūrį į padarytą nusikaltimą ir neigiamą jo vertinimą.

18. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, I. Š., nurodęs, kad juridinis asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, duodamas paaiškinimus, iš esmės akcentavo tik nusikalstamos veikos neigiamas pasekmes juridiniam asmeniui, o pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo Š. Š. veiksmų (kyšio davimo), I. Š. juos vertino tik kaip neišmintingus – nurodė, kad nesupranta, kam reikėjo duoti tokio dydžio kyšį, jei ir taip buvo paskirta tokio dydžio bauda. Tokius paaiškinimus vertinti kaip rodančius juridinio asmens kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo nėra pagrindo. Tuo labiau, kad kaip matyti iš skirtingu proceso metu duotų I. Š. paaiškinimų turinio, jo pozicija dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi atitinka juridinio asmens naudai ir interesais veikusios (duomenys neskelbtini) direktoriaus Š. Š. poziciją ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, kurios pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino kaip atitinkančios BK 40 straipsnio taikymui būtiną prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi reikalavimą.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorius Š. Š., apie kyšio davimo aplinkybes apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą 2019 m. kovo 6 d., savo kaltės kategoriškai nepripažino, teigdamas, kad kyšio nesiūlė, tik norėjo Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui A. S. iš karto sumokėti 1 000 Eur baudą, pinigų nebuvo išsitraukęs, jų inspektoriui nei į rankas, nei kitokiu būdu neperdavė (1 t. b. l. 130, 131). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu antrą kartą (2019 m. kovo 19 d.), taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, Š. Š. kaltę jau pripažino (1 t., b. l. 134, 135; 2 t., b. l. 10), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasikeitusios Š. Š. pozicijos dėl kaltės pripažinimo nelaikė atitinkančia BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos. Nors, kaip minėta, neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti vėlesnėje proceso stadijoje, vis tik tokiu atveju yra svarbu tai, kad prisipažinimas būtų savanoriškas asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis. Šiuo atveju iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad Š. Š. pozicija dėl kaltės kardinaliai pasikeitė tik po to, kai buvo susipažinta su bylos medžiaga, kurioje be kitų įrodymų, kyšio davimo Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui aplinkybės akivaizdžiai buvo užfiksuotos ir garso ir vaizdo fiksavimo priemonėmis. Esant tokioms aplinkybėms neabejotina, kad Š. Š. vėlesnį kaltės pripažinimą lėmė ne savanoriškas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, o tyrimo metu surinktų įrodymų, neabejotinai įrodančių jo kaltę, visuma. Kaip matyti iš bylos duomenų, (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo I. Š. apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdomos po (duomenys neskelbtini) direktoriaus apklausų, Š. Š. pirmos apklausos metu kaltę dėl kyšio davimo kategoriškai neigus, (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo I. Š. pozicija dėl juridinio asmens kaltės buvo tokia pati, o vėliau atitinkamai kito pagal Š. Š. duotus parodymus.

20. Vertinant (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens I. Š. parodymus, pažymėtina, kad nors juridinis asmuo yra savarankiškas teisinių santykių, taip pat ir baudžiamosios atsakomybės, subjektas, teisiniuose santykiuose jis dalyvauja per fizinius asmenis. Juridinio asmens, kaip savarankiško teisinių santykių subjekto, specifiškumą lemia ir tai, kad jis, turėdamas savarankišką teisnumą ir veiksnumą, būdamas savarankiškas teisinių santykių subjektas, tų santykių dalyvis yra per fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų, per kuriuos juridinis asmuo veikia, veiklos ir be jų veiklos iš viso būtų neįmanoma (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas).

21. Iš (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 6 d. išduoto įgaliojimo matyti, kad I. Š. (duomenys neskelbtini) dirbo personalo vadovu ir minėtu įgaliojimu buvo įgaliotas atstovauti įmonę visais su atliekamu tyrimu susijusiais klausimais, pasirašyti bei teikti reikiamus dokumentus ir informaciją, atlikti kitus reikalingus veiksmus (1 t., b. l. 142). Tačiau pagal (duomenys neskelbtini) steigimo aktą (1 t., b. l. 45, 46), (duomenys neskelbtini) nuostatus (1 t., b. l. 47–51), (duomenys neskelbtini) valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos vadovas (direktorius). Taigi, (duomenys neskelbtini) teisiniuose santykiuose dalyvauja per valdymo organus, kurie veikia juridinio asmens naudai ir interesais. Iš (duomenys neskelbtini) vienintelio mažosios bendrijos nario sprendimo (1 t., b. l. 52), taip pat iš VĮ „Registrų centras“ išrašo apie juridinį asmenį (1 t., b. l. 87) matyti, kad vienintelis juridinio asmens valdymo organas (direktorius), veikiantis juridinio asmens vardu, yra vienintelis šio juridinio asmens steigėjas ir narys Š. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) kaltinimai buvo pareikšti ir ji buvo nuteista už tai, kad atstovaujama faktinio savininko ir steigėjo Š. Š., turinčio teisę priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti jo veiklą ir veikiančio juridinio asmens naudai, ir interesais, padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) direktoriaus Š. Š. pozicijos dėl kaltės, jo parodymų vertinimas, sprendžiat BK 40 straipsnio nuostatų taikymo juridiniam asmeniui galimybę, yra svarbus. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) direktoriaus Š. Š. kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo vertintas, kaip atitinkantis BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą sąlygą, o esant aukščiau aptartų aplinkybių visumai, kaltės pripažinimo ir gailėjimosi situaciją (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vertinti kitaip, nei Š. Š. atžvilgiu, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš viso nevertino, rėmėsi tik (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo I. Š., kuris nėra juridinio asmens valdymo organas, turintis teisę veikti juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesais, ir kurio parodymai, kaip aptarta aukščiau, nelaikytini atitinkančiai kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi reikalavimą. Tai lėmė, kad BK 40 straipsnio nuostatos (duomenys neskelbtini) buvo pritaikytos neteisingai, teismui nepagrįstai nustačius vieną iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų laidavimo sąlygų – juridinio asmens kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstos yra ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl laiduotojo tinkamumo, jo galėjimo daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam juridiniam asmeniui. Kaip nurodyta šios nutarties 9 punkte, nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai be kitų šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, yra teismo pasitikėjimo verto asmens prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-145-895/2018 ir kt.).

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs (duomenys neskelbtini) prašymą juridinį asmenį perduoti laiduotojos J. Š., kuri yra (duomenys neskelbtini) direktoriaus motina ir (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo senelė, atsakomybei, tai, kad J. Š. neteista, nebausta administracine tvarka, pripažino, kad J. Š. yra tinkama būti laiduota. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Jau minėta, kad juridinis asmuo, turėdamas savarankišką teisnumą ir veiksnumą, teisinių santykių dalyviu yra per fizinius asmenis, veikiančiais juridinio asmens vardu. Šioje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) steigėjas ir vienintelis valdymo organas – direktorius yra nuteistasis Š. Š., kuris, būdamas vienasmeniu valdymo organu, juridinio asmens vardu veikia ir jam atstovauja be atskiro įgaliojimo ir kurio veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais. Š. Š., kaip minėta, (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi) buvo paskirtas 2013 m. rugsėjo 9 d. Pagal (duomenys neskelbtini) nuostatų 7.1. papunktį, bendrijos vadovas (direktorius) yra vienasmenis Bendrijos valdymo organas, turintis teisę vienvaldiškai priimti sprendimus ir sudaryti sandorius Bendrijos vardu (1 t., b. l. 50). Byloje nėra duomenų, kad Š. Š. būtų tik formaliai paskirtas vadovauti (duomenys neskelbtini), o faktiškai juridiniam asmeniui vadovautų ir su juridinio asmens veikla susijusius sprendimus priimtų kitas asmuo. Bylos duomenimis Š. Š. yra vienintelis juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) steigėjas ir vienintelis narys, taip pat vienasmenis juridinio asmens valdymo organas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Š. Š. yra faktinis (duomenys neskelbtini) vadovas ir tai suponuoja, kad Š. Š. sprendimai juridinio asmens veiklai yra esminiai ir lemiantys, ir būtent jis gali daryti įtaką juridiniam asmeniui.

24. Taigi, sprendžiant dėl galimybės taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą (duomenys neskelbtini), be kitų sąlygų turi būti nustatyta ir tai, kad laiduotoju siekiantis būtų asmuo turi realią galimybę daryti įtaką juridiniam asmeniui, kuri šiuo atveju yra galima per vienasmenį juridinio asmens valdymo organą – juridinio asmens vadovą (direktorių) Š. Š., kurio pozicija dėl kyšio davimo, kaip minėta, pagrįstai nebuvo vertinta kaip atskleidžianti kaltės pripažinimą, nuoširdų gailėjimąsi bei neigiamą nusikalstamo elgesio vertinimą. Šių aplinkybių kontekste pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus Š. Š. motina J. Š. galėtų daryti realią teigiamą įtaką juridiniam asmeniui, vis tik nėra pagrindo. Neabejotina, kad J. Š., kaip asmuo, charakterizuojama teigiamai (yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, neteista, administracine tvarka nebausta), tačiau jokių kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą manymui, kad J. Š. yra tinkama laiduotoja juridiniam asmeniui, galinti juridiniam asmeniui daryti realią teigiamą įtaką, byloje nėra. Byloje nėra duomenų, kad J. Š. būtų susijusi su (duomenys neskelbtini) ar kokio kito juridinio asmens veikla, kad dalyvautų (duomenys neskelbtini) valdyme, sprendimų priėmime, kad (duomenys neskelbtini) direktorius sprendimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) veikla, priimtų atsižvelgdamas į savo motinos J. Š. nuomonę, patarimus. Tokios aplinkybės nenurodytos ir prašyme perduoti (duomenys neskelbtini) laiduotojos J. Š. atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. l. 27). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme J. Š. aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad jis iš tikrųjų gali daryti teigiamą įtaką juridiniam asmeniui, taip pat nenurodė (2 t. b. l. 35).

25. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuojama, kad šioje byloje nenustatytos juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Byloje surinktų duomenų visuma neteikia pagrindo išvadai, kad (duomenys neskelbtini) pripažino savo kaltę dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat nenustatyta, kad laiduotoju siekiantis būti asmuo atitiktų BK 40 straipsnyje nurodytus reikalavimus – pagal byloje surinktus duomenis nėra pagrindo manyti, kad J. Š. realiai gali daryti teigiamą įtaką (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje nurodytos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepagrįstai, nesant visų BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų. Konstatavus šią išvadą, nuosprendžio dalis dėl (duomenys neskelbtini) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą naikinama. Panaikinus šią nuosprendžio dalį, išspręstinas bausmės (duomenys neskelbtini) skyrimo klausimas.

26. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

27. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

28. (duomenys neskelbtini) padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 4 dalį, laikoma apysunkiu nusikaltimu. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (duomenys neskelbtini) nagrinėjant bylą teisme pripažino, atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės nenustatytos, nusikalstama veika žala nepadaryta. (duomenys neskelbtini) neteista, administracine tvarka nebausta. Duomenų, kurie juridinį asmenį charakterizuotų neigiamai, byloje nėra. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad (duomenys neskelbtini) nėra linkusi nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, (duomenys neskelbtini) skirtina švelniausios rūšies BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis, nesant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių ir, esant iš esmės teigiamai (duomenys neskelbtini) apibūdinantiems duomenims, taip pat atsižvelgus į BK 47 straipsnio 4 dalies nuostatas, nustatytinas artimas minimaliam.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria (duomenys neskelbtini), padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduota laiduotojos J. Š. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukta.

(duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.