- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-20
- Bylos Nr.
- 1-794-810/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27256-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- G. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis (dėl nelaimingo atsitikimo darbe nustatytas 20 procentų darbingumo lygis), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent 2022 m. liepos 21 d. apie 21.05 val. Druskininkų sav., Leipalingio mstl. Bilso g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,66 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore), šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino ir paaiškino, kad jis 2022 m. liepos 21 d. apie 20.00 val. nuvyko pas pusbrolį K. Č. gyvenantį Leipalingio mstl., į svečius. Pas pusbrolį pavėsinėje gėrė alų, nes ketino pasilikti nakvoti. Jis išgėrė apie litrą alaus. Kadangi jis atvažiavęs užstatė pusbrolio automobilį, norėjo jį perstatyti. Perstatant automobilį jis išvažiavo į gatvę ir iš karto buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sūnaus M. Ž. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis G. Ž., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo G. Ž. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais:
iš liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2022 m. liepos 21 d. nuo 19.00 val. iki liepos 22 d. 7.00 val., jis dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu R. M.. 2022 m. liepos 21 d. apie 21.05 val. Druskininkų sav. Leipalingio mstl., Bilso g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo skersai kelio ir vairuotojui sunkai sekėsi vairuoti automobilį. Įjungus šviesos ir garso signalą automobilis buvo sustabdytas, jam priėjus prie automobilio matėsi, kad vairuotojas G. Ž. neblaivus. G. Ž. nurodė, kad jau keletą dienų vartoja alkoholį. Pirmuoju tikrinimu 21.07 val. alkoholio kiekio matuokliu G. Ž. buvo nustatytas 2.84 promilių girtumas. Antruoju tikrinimu 21.26 val. buvo nustatytas 2.66 promilių girtumas. G. Ž. buvo sulaikytas apie sulaikytą asmenį radijo ryšiu buvo informuotas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas. Minėtas įvykis buvo užregistruotas „Policijos registruojamų įvykių registre“. Reagavimo skyriaus tyrėja D. S. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi automobilio vairuotojui G. Ž. buvo nustatytas daugiau nei 1.51 promilių girtumas. Jis surašė „Neblaivumo nustatymo aktą“ su kuriuo supažindino G. Ž., tačiau jis pasirašyti šį dokumentą atsisakė, taip pat surašė „Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą“ ir minėtas automobilis buvo vilkiku nugabentas saugojimui į aikštelę esančią adresu, Alytus, Santaikos g. 31. Su šiuo dokumentu taip pat buvo supažindintas G. Ž., tačiau jis pasirašyti atsisakė (b. l. 46-49);
iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir transporto priemonės – automobilio „Opel Zafira“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), stovi Druskininkų sav., Leipalingio mstl., Bilso g., šalia pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Po apžiūros automobilis „Opel Zafira“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir jo variklio užvedimo raktelis pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Alytaus m., Santaikos g. 31; 2022 m. liepos 22 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas) (b. l. 27, 29-38);
iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad neblaivumo matavimo prietaiso „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0243 (patikros sertifikatas Nr. 1710504) duomenimis 2022 m. liepos 21 d. 21.07 val. G. Ž. buvo nustatytas 2,84 promilių neblaivumas, 21.26 val. – 2,66 promilių neblaivumas (b. l. 40-42);
iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. Ž. (b. l. 28);
iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. B. 2022 m. liepos 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2022 m. liepos 21 d. apie 21.05 val., Druskininkų sav., Leipalingio mstl., Bilso g., buvo sustabdytas patikrinimui automobilis „Opel Zafira“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui G. Ž. buvo nustatytas 2.66 promilių neblaivumas (b. l. 43);
iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės matyti, kad 2022 m. liepos mėn. automobilio „Opel Zafira“, pagaminto 2003 m., kurio variklio darbinis tūris 1995 cm³ (kuras - dyzelis), įvykio metu rinkos vertė buvo 1 270,00 Eur (su PVM) (b. l. 39).
G. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad G. Ž. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis savo kaltę, jog vairavo būdamas neblaivus, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino visiškai, nurodydamas ir tokiu būdu patvirtindamas kaltinime nurodytas inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes. G. Ž. kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo V. B. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, apžiūros protokoluose užfiksuoti ir kiti duomenys. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. Ž. 2022 m. liepos 21 d. apie 21.05 val. Druskininkų sav., Leipalingio mstl. Bilso g., vairavo jam nuosavybės teise priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2.66 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore). Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis ir kaltinamojo sūnus M. Ž. byloje pateikė prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį sūnaus atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 130-132, 144-146).
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis G. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), visiškai pripažino savo kaltę, nurodė visas esmines padarytos nusikalstamos veikos faktines įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio. Jis neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 101-103), byloje civilinis ieškinys nepareikštas, turtinė ar neturtinė žala niekam nepadaryta. Kaltinamasis nebaustas administracine tvarka (b. l. 104), nedirba, jam nuo 2015 m. lapkričio 5 d. dėl nelaimingo atsitikimo darbe nustatytas 20 procentų darbingumo lygis (b. l. 82, 83, 110-111), psichikos bei priklausomybės ligų registruose neįrašytas, tačiau gydėsi dėl Organinės depresijos (F06.33) (b. l. 108-109). Pats kaltinamasis savo poelgį vertina neigiamai ir labai gailisi, o visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad G. Ž. nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų, kas atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.
Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Byloje yra pateiktas rašytinis M. Ž. prašymas perduoti jo atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą be užstato (b. l. 144-146). M. Ž. yra kaltinamojo sūnus (b. l. 148), jis neteistas (b. l. 151), praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirtą nuobaudą sumokėjęs (b. l. 149), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 152 ). M. Ž. teismo posėdyje parodė, kad jis su šeima gyvena netoli tėvų, jie nuolat bendrauja. Jis gali daryti įtaką kaltinamajam, nes tėvas visada klauso jo nuomonės. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius M. Ž. duotus paaiškinimus teisme, tai, kad M. Ž. gerai pažįsta kaltinamąjį, nuolat su juo bendrauja, jis yra kritiškas dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, teismas sprendžia, kad M. Ž. gali įtakoti kaltinamojo elgesį ir daryti jam teigiamą įtaką, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, todėl yra tinkamas būti laiduotoju ir vertas teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo, taip pat laiduotojo asmenybes savybes, tai, kad padaryta nusikalstama veika nebuvo sistemingas kaltinamojo veikimas, o tik vienkartinis veiksmas, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį G. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jį sūnaus M. Ž. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Prokuroras prašo skirti G. Ž. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise bei turto konfiskavimą. BK 67 straipsnyje numatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui teismas gali skirti vieną ar kelias šio straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, tarp kurių uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktai). Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-201-303/2022).
Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Byloje nustatyta, jog G. Ž. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,66 promilės). Vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus G. Ž. kėlė didelį pavojų eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, todėl nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos padarymo motyvų, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą (BK 68 straipsnio 2 dalis). Prokuroras siūlė uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones nustatant 3 metų terminą, tačiau įvertinus, kad kaltinamasis bylos duomenimis niekada nėra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 96-98), nors teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1980 metų (b. l. 95), savo elgesį vairavus neblaiviam kaltinamasis vertina labai neigiamai, tuo pagrindu jam skirtinas mažesnis specialiosios teisės atėmimo terminas nei siūlo prokuroras. Teismo įsitikinimu toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir padės kaltinamajam įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu – G. Ž. yra taikomi analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. liepos 22 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
Kaip minėta, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Išimtimi pripažįstami tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-80-511/2018, 2K-184-697/2019, 2K-112-942/2021 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad automobilis, kurį neblaivus vairavo G. Ž., yra nusikaltimo padarymo priemonė. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), registruotas G. Ž. vardu (b. l. 28). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. Ž. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas vairuojant automobilį „Opel Zafira“, valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), kuris atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negalėtų, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė G. Ž. padarytam pažeidimui ar jo asmenybei, nenustatyta. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, kurio techninės charakteristikos sutampa su kaltinamojo G. Ž. vairuoto automobilio „Opel Zafira“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 1 270 Eur (b. l. 39). Taigi, konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone akivaizdžiai pažeidžianti kaltinamojo teisėtus interesus. Tuo pagrindu atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, siekiant apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir taip bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, jam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Zafira“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl kardomųjų priemonių
G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 84-86), kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina, o kardomoji priemonė specialios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimas naudotis specialia teise) vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo ir kitų klausimų
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra 2022 m. liepos 22 d. nutarimu iki 2023 m. sausio 22 d. paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą kelių transporto priemonės – G. Ž. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Opel Zafira“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Šio turto saugotoju paskirtas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (b. l. 29-32).
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2022 m. liepos 22 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Opel Zafira“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,
nusprendžia:
G. Ž., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą G. Ž. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti G. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti G. Ž. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 22 d.
Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones G. Ž. atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsnio 2, 3 dalimis, automobilį „Opel Zafira“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybiniu registracijos numeriu (duomenys neskelbtini), registruotą G. Ž. vardu, konfiskuoti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
Kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2022 m. liepos 22 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Opel Zafira“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Išaiškinti G. Ž., kad jei laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti M. Ž., kad jis turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.