Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-383-929/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-01
Bylos Nr.
AN2-383-929/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00463-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Rasa Paužaitė (pirm.)
Pažeidėjas
D. L.
Institucija
Vilniaus pataisos namai
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-382-929/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00463-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.18; 21.11.10
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-208-827/2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus pataisos namų vyresniojo specialisto (toliau ir – Institucija) 2021 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 0070-ANR_N-21-2021 D. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 71 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta 30 Eur bauda. D. L. nubaustas už tai, kad jam 2020 m. gruodžio 20 d., 19.15 val. Vilniaus pataisos namuose, adresu Rasų g. 8, Vilniuje, atlikus patikrinimą dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo fakto nustatymo greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba buvo nustatyta, kad nuteistasis vartojo THC (Tetrahidrokanabinolis). Nuteistasis D. L. nesutiko su tyrimo rezultatais, todėl, vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452, 21 punktu, šlapimo mėginys buvo išsiųstas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratoriją, iš kur 2021 m. sausio 26 d. buvo gauta išvada Nr. T-N/2887/2020(01), kurioje nurodyta, kad nuteistojo šlapime rasta Tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su Institucijos 2021 m. vasario 11 d. nutarimu, administracinėn atsakomybė patrauktas D. L. apskundė šį nutarimą teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (tolia ir – skundžiamas nutartis) D. L. skundą atmetė, konstatavęs, kad jo kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 71 straipsnio 1 dalyje, padarymo, įrodyta byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. L. (toliau ir – apeliantas) skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą byloje – administracinę teiseną dėl nusižengimo, numatyto ANK 71 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad 2020 m. gruodžio 20 d. 19.15 val., jis Vilniaus pataisos namų pareigūnų buvo nuvestas atlikti šlapinimo testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Jam atlikus šlapimo tyrimo testą, testo rezultatas parodė, kad šlapime rasta narkotinė medžiaga THC (Tetrahidrokanabinolis). Su tyrimo rezultatais jis nesutiko, todėl paprašė atlikti pakartotinį testą, tačiau pareigūnai nurodė, kad pakartotinio testo atlikti nėra tikslo. Šių argumentų kontekste apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad net patys testo gamintojai nurodo, kad klaidingą testo rezultatą gali lemti daugybę faktorių, pvz., maistas, maisto papildai, cheminės medžiagos ir kt., todėl būtina atlikti pakartotinį testą. Be to, apeliantas nurodo, kad testo atlikimo metu jis paprašė, kad procedūra būtų filmuojama, o testo indelis būtų atpakuotas jam matant. Vaizdo įrašo registratoriumi nufilmuotą medžiagą jis paprašė išsaugoti, tačiau tai nebuvo išsaugota, nors turėjo būti, remiantis liudytojo A. A. parodymais.

3.2. Apeliantas taip pat nurodo, kad jam nesutikus su testo rezultatais, pareigūnai siūlė testo mėginį siųsti į laboratorija tikslesniems tyrimams atlikti. Tai ir buvo padaryta, tačiau už jo asmenines lėšas. Apelianto vertinimu, tokiu būdu nekaltumo įrodinėjimo pareigą Institucija perkėlė jam, tuo pažeisdama ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatas, imperatyviai nurodančias, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui. Be to, priduria, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Halina Žukovska prašo administracinėn atsakomybėn patrauko D. L. skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nei apsvaigimo tyrimo akte, nei kituose dokumentuose nebuvo fiksuota, kad mėginio paėmimo metu būtų pažeistos greitojo testo atlikimo taisyklės, dėl kurių mėginys taptų nepatikimu ir dėl ko būtų iškreipti tyrimo rezultatai. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad abejoti atlikto testo rezultatais nėra pagrindo ir jo rezultatas laikytinas patikimu. Institucijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina apelianto kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 71 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti, vadovaujantis apelianto skundo motyvais, nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

D. L. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apygardos teismas, gavęs apeliacinį skundą, išnagrinėja administracinio nusižengimo bylą apeliacinio skundo ribose ir priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame yra keliami kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. L. teikiamu skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, kuria konstatuota, kad Institucijos 2021 m. vasario 11 d. nutarimas, kuriuo apeliantui buvo paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 71 straipsnio 1 dalyje, padarymą, yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas prašo šią nutartį panaikinti, nes ji buvo priimta neįvertinus visų nagrinėjamam įvykiui aktualių aplinkybių, o būtent: nebuvo neatsižvelgta į tai, kad Institucija neišsaugojo vaizdo įrašo, daryto patikros dėl narkotinių medžiagų fakto nustatymo metu; apeliantui nesutikus su testo rezultatais, Institucija neatliko pakartotinio testo, siekiant patvirtinti pirmuoju testų gautų rezultatų patikimumą; tiriamąją medžiagą Institucija išsiuntė laboratoriniam tyrimui, tačiau už apelianto asmenines lėšas, tuo pažeisdama ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik šiais aspektais.

Žemesnės instancijos teismas

7. ANK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba už administracinių nusižengimų (išskyrus šio kodekso 227 straipsnio 3 dalyje, 379 straipsnio 2 dalyje, 401 straipsnio 6, 21 dalyse, 406 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 3, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 5, 8 dalyse numatytų nusižengimų) padarymą sulaikytų ir apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų įtariamų asmenų vengimą pasitikrinti dėl apsvaigimo. Nagrinėjamu atveju iš Institucijos nutarimo matyti, kad D. L. pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį 30 Eur dydžio bauda nubaustas už tai, kad Vilniaus pataisos namuose 2020 m. gruodžio 20 d. apie 19.15 val. atlikus patikrinimą dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių medžiagų, greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba buvo nustatyta, kad jis vartojo THC (past. – tai yra psichiką veikianti medžiaga – Tetrahidrokanabinolis (arba kitaip Marihuana)).

8. Skunde apeliantas nurodo, kad įvykio metu atlikus greitąjį testą, testo rezultatai parodė, jog jis vartojo psichiką veikiančią narkotinę medžiagą THC (Tetrahidrokanabinolį), vis dėlto šių gautų duomenų patvirtinimui nebuvo atliktas pakartotinis testas. Apygardos tesimas, pasisakydamas dėl šių skundo argumentų, pažymi, kad asmens – nuteistojo, esančio laisvės atėmimo vietoje, apsvaigimo konstatavimas yra susijęs su specialaus tyrimo atlikimu, kuris turi būti vykdomas pagal griežtai nustatytą procedūrą, numatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (past. – redakcija galiojusi nusižengimo padarymo metu) patvirtintame Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos apraše (toliau ir – Aprašas), ir negali būti pagrįstas vien tik pareigūno, surašiusio administracinio nusižengimo protokolą, įtarimu dėl nuteistojo galimo apsvaigimo, ar preliminaraus testo rezultatais, kai nuteistasis juos ginčija. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai nuteistasis nurodo, kad nevartojo narkotinių medžiagų ir nesutinka su greitojo testo rezultatais, galimas apsvaigimo faktas turi būti tiriamas papildomai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-228-468/2021).

9. Aptartos praktikos kontekste pažymėtina, kad 2020 m. gruodžio 20 d. I-ojo saugumo valdymo skyriaus patalpoje iš D. L. paėmus tiriamąją medžiagą (šlapimą) ir patikrinus ją greitojo testo (,,Multi-Drug Rapid Test Cup“) pagalba buvo nustatyta, kad jis vartojo THC. Nuteistasis su rezultatais nesutiko, todėl paprašė juos išsiųsti laboratoriniam tyrimui už jo lėšas (b. l. 12). Nuteistojo tiriamoji medžiaga 2020 gruodžio 20 d. buvo išsiųstas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Toksikologijos laboratoriją (b. l. 11). 2021 m. sausio 26 d. buvo gauta VTMT specialisto išvada Nr. T-N 2887/2020(01), kurioje nurodyta, kad D. L. šlapime rasta THC karboksi rūgšties (b. l. 14). Su šia išvada nuteistasis sutiko (b. l. 15). Greta aptarto, pastebėtina, kad nors apeliantas skunde nurodo, jog nebuvo atliktas pakartotinis testas, tačiau, kaip matyti, jo prašymu tiriamoji medžiaga buvo papildomai ištirta laboratorijoje, iš kurios gautas atsakymas patvirtino testo rezultatus. Aptariamu atveju nenustatyta, jog šlapimo mėginio paėmimo metu būtų buvusios pažeisto greitojo testo atlikimo taisyklės, dėl kurių į laboratoriją išsiųsto mėginio tyrimo rezultatai galėjo būti iškreipti arba netikslūs. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojais apklausti testą atlikę pareigūnai V. P. ir A. A. nurodė, kad indelis, skirtas D. L. tiriamajai medžiagai, buvo supakuotas, nenaudotas ir sterilus (b. l. 61-62; 96). Pats nubaustasis apklaustas teisme nurodė, kad neatkreipė dėmesio į testo indelį, tik matė, kad buvo su raudonu dangteliu, tačiau nežiūrėjo ar jis buvo supakuota, ar ne, nes buvo vakaras (b. l.46). Be to, kaip matyti, testą atlikę pareigūnai buvo apmokyti atlikti tokio pobūdžio patikras (b. l. 54). Taigi abejoti testo atlikimo procedūra nėra pagrindo. Vadovaujantis aptartais duomenimis, spręstina, kad byloje padarytą išvadą, jog D. L. padarė nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 1 dalyje, įrodo ne tik greitosios tyrimo priemonės (testo) rezultatai bet ir VTMT specialisto išvada, kuri patvirtina testo rezultatus. Taip pat kiti byloje esantys įrodymai: 2020 m. gruodžio 20 d. laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas (b. l. 11), tarnybinis pranešimas (b. l. 10), policijos pareigūnų ir VTMT specialistė parodymai bei kita rašytinė medžiaga.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo išsaugotas vaizdo įrašas, fiksavęs 2020 m. gruodžio 20 d. nuteistojo atžvilgiu atlikto patikrinimo dėl narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimo aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. A. nurodė, kad jei D. L. patikrinimo metu buvo filmuojama, tai pataisos namuose turėtų būti vaizdo įrašas, jis asmeniškai jo neturi (b. l. 96). Bylos nagrinėjimo teisme metu paprašius Institucijos pateikti šį vaizdo įrašą, ji informavo, jog 2020 m. gruodžio 20 d. atlikta D. L. apsvaigimo nustatymo procedūra nebuvo filmuojama (b. l. 74). Visgi priešingai, nei skunde pažymi apeliantas, tai nelaikyta pažeidimu. Tokią išvadą apygardos teismas daro įvertinęs tai, kad tik naujo Aprašo Nr. V-42 redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2021 m. vasario 2 d., 25 punkte įtvirtinta, jog vertinant asmens bendrą būklę, pagal šio Aprašo 7 punkte (požymiai, pagal kuriuos galima įtarti, kad asmuo vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas) nurodytus požymius, privalomai turi būti naudojamas vaizdo registratorius. Tuo tarpu 2008 m. sausio 28 d. Aprašo Nr. V-20 redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu, nenustatė pareigos atliekant tokią patikrinimo procedūrą naudoti vaizdo registratorių, ką pagrindžia ir policijos pareigūno V. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai apie tai, kad tik šiuo metu testų paėmimas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo fakto nustatymo yra filmuojamas, todėl D. L. atveju galėjo būti ir nefilmuojamas, jis tiksliai nepamena (b. l. 61-62). Iš aptarto seka, kad Institucija neprivalėjo fiksuoti testo atlikimo procedūros vaizdinėmis priemonėmis, todėl tokio vaizdo įrašo byloje nebuvimas atitinkamai nesuponuoja pagrindo išvadai, kad procedūros atlikimo tvarka buvo pažeista.

11. Apelianto teigimu, Institucija jo tiriamąją medžiagą (šlapimo mėginį) išsiuntusi laboratoriniam tyrimui už jo asmenines lėšas, pažeidė ANK 567 straipsnio 3 dalį. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs šiuos argumentus, pažymi, jog poįstatyminio akto – Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452, 21 punktas numato, kad jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas, nesutikęs su greitojo testo rezultatais, pats raštiškai paprašė išsiųsti jo tiriamąją medžiagą į VTMT, nurodė, kad sąskaitoje pinigų turi (b. l. 12). Taigi, šiuo atveju ne Institucijai kilo abejonių dėl testo metu gautų rezultatų teisingumo, o apeliantui, tai yra ne Institucija, siekdama įrodyti nuteistojo kaltę, jo tiriamąją medžiagą (šlapimą) siuntė VTMT, o tai buvo padaryta nuteistojo prašymu, todėl laikytina, kad ANK 567 straipsnio 3 dalyje numatyta imperatyvi taisyklė, jog būtent administracinį nusižengimą tirianti institucija turi įrodinėti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę, o ne atvirkščiai.

12. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucijos nutarimas buvo pagrįstas net tik greitos tyrimo priemonės rezultatais, bet ir VTMT specialisto išvada, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad D. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tai yra vartojo psichiką veikiančią medžiagą THC (Marihuaną). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Rasa Paužaitė