Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Simonai Poškienei, Rimai Butienei, Aurėjai Lapšytei,

dalyvaujant prokurorams Astai Kudrauskienei, Daivai Armalienei, Žilvinui Generauskui, kaltinamajam A. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), sutinkantis gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis – el. paštu: (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas: 1. 2006 m. kovo 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2. 2006 m. gegužės 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, galutine 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 3. 2009 m. spalio 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), galutine 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4. 2014 m. rugsėjo 18 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 5. 2020 m. balandžio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 metų kovo 11 d. apie 13.00 val. Mažeikių r., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, t. y. 2024 m. kovo 11 d. 13.01 val. alkotesteriu „Dräger Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0198 (patikrinimo Nr. 21588), jam nustatytas 2,65 ‰ (promilių) neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. G. parodymais, kur jis parodė, kad A. L. yra draugas. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo tėvo vardu, prieš kokius trejus metus, tiksliai laiko neprisimena, jam šį automobilį tėvas atidavė, t. y. leido juo naudotis, kaip savo automobiliu, bet jis registruotas vis dar tėvo vardu. Apie kokius metus laiko minėtam automobiliui yra pasibaigusi techninė apžiūra. Jis kartas nuo karto šį automobilį remontuoja, ruošia techninei apžiūrai, automobilis stovėjo jo sodybos garaže. 2024 m. kovo 10 d. jis su A. susitarė pas save sodyboje išsikepti šašlykų, pas jį į sodybą atvyko A., po kiek laiko ir jo draugas S., kurio pavardės nežino, nes jis jo nepažinojo, matė jį pirmą kartą. Jie pas jį baliavojo visą naktį. Ryte 2024 m. kovo 11 d. jis išėjo į garažą taisyti automobilio, o jie liko namuose, toliau vartojo alkoholį, o jis garaže betaisydamas automobilį toliau gėrė alų, po to jis automobilio viduje ant galinės sėdynės žiūrėjo telefonu filmą ir užmigo, kai jau atsibudo pamatė, kad yra sustabdyti policijos pareigūnų, kaip automobilis išvažiavo iš jo garažo, jis nežino, tikrai nepasakys, nes jis miegojo, automobilio užvedimo rakteliai buvo automobilio viduje. Kai atsibudo, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo S., o A. policijos pareigūnai vedėsi prie policijos automobilio, suprato, kad automobilį vairavo A. Kur jis važiavo, jis nežino, kadangi jis buvo girtas, jis ir S. nepaklausė, kas čia įvyko. Kodėl A. vairavo automobilį, kur važiavo, jis nežino. Ir dabar dar nėra pasikalbėję, kaip taip išėjo, kad jis vairavo automobilį ir kur važiavo. Jis neskaito, kad A. pavogė automobilį, kodėl jis jį paėmė, jis nežino. Kaip ir minėjo, jis buvo girtas ir žiūrėdamas automobilio salone filmą užmigo, o kai atsikėlė, jau buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje, sustabdyti policijos pareigūnų. Jis nedavė A. vairuoti automobilio, jis jo, to net neprašė ir anksčiau jam nėra davęs vairuoti automobilio, jis nežinojo, kad A. neturi vairuotojo pažymėjimo, jis galvojo, kad jis vairuotojo pažymėjimą turi (b. l. 26-28);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. G. parodymais, kur jis parodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Šį automobilį jis buvo davęs naudotis savo sūnui M. G.. Jis pastaruoju metu juo naudojosi, iki kol nepasibaigė techninė apžiūra. Techninė apžiūra yra pasibaigusi apie pusę metų, tikslios datos neprisimena. Automobilis taip ir liko stovėti sodyboje, kur gyvena jo sūnus, jis jį remontavo, ruošė techninei apžiūrai. Asmenį A. L. jis pažįsta, jis yra jo sūnaus draugas. Apie tai, kad 2024 m. kovo 11 d. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairavo A. L. būdamas neblaivus, jis sužinojo iš policijos, nei sūnus, nei A., apie tai jo neinformavo. Jis nedavė leidimo A. vairuoti jo automobilio, kaip jis jį pasiėmėm jis nežino, jo ten nebuvo ir apie tai nieko pasakyti negali (b. l. 31-32).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje besąlygiškai nustatyta, jog A. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 metų kovo 11 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kai alkotesteriu „Dräger Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0198 (patikrinimo Nr. 21588), jam nustatytas 2,65 ‰ (promilių) neblaivumas. Paminėtina, jog A. L. nuo pat pradžių visiškai pripažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Įvykio vietoje policijos pareigūnai A. L. 2024 m. kovo 11 d. 13.01 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,65 promilių neblaivumą, o po 15 minučių, t. y. 2024 m. kovo 11 d. 13.16 val. A. L. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas didesnis, t. y. 2.70 promilių neblaivumas (b. l. 21, 22). Aplinkybę, jog A. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, byloje patvirtina pats kaltinamasis, asmens blaivumo testo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir foto lentelės, liudytojo M. G. parodymai, objektų apžiūros protokolai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių kaltinamojo A. L. kaltę, vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, jo nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai ir jis baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl bausmės A. L. skyrimo

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog A. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Jis nedirbantis (b. l. 76), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 78), nevedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau teismo teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (b. l. 56-66), baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra, teistumas išnykęs (b. l. 68-71). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. L. paskyrus už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju taikytini BK 64¹ straipsnio reikalavimai, kadangi A. L. visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, bei vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pripažinus, kad A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus, kad jis pripažino, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,65 promilių (sunkus) girtumas, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šio draudimo terminas nustatytinas artimas vidutiniam terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai - kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) t. y. būtent šią transporto priemonę A. L. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,65 promilių girtumas, todėl transporto priemonė - automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra daugiau kaip 1,51 promilės, arba vengimas neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas turto konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog A. L. vairavo A. G. priklausančią transporto priemonę (b. l. 34), t. y. automobilis priklauso tretiesiems asmenims. Transporto priemonės savininkui nebuvo žinoma apie transporto priemonės naudojimą nusikalstamai veikai vykdyti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1280 Eur (b. l. 35). Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1280 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. L. 2024 m. kovo 12 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-93), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuri ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 22 d. nutarimu grąžinta teisėtam savininkui A. G., nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, paliktinas grąžintas teisėtam savininkui A. G.; dvi kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais, esančios vokuose prisegtuose prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, paliktinos baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

A. L. išaiškintina bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. paskirti sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 1280,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų), konfiskavimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. L. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 12 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) palikti grąžintą teisėtam savininkui A. G.;

- 2 (dvi) kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, kurios yra vokuose prisegtuose prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Išaiškinti, A. L., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda (2000,00 Eur) privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius, nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti A. L., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.