- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- 1-613-1131/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05768-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- G. T.
- Nukentėjusysis
- A. T.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta ? (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. T. 2025 m. vasario 14 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tyčia nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip penkis kartus, ranka sudavė į veidą ir galvą savo tėvui A. T., taip sukėlė nukentėjusiajam A. T. fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais G. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Paaiškino, kad 2025 m. vasario 14 d. buvo išgėręs, parėjo į namus, sukonfliktavo su tėvu dėl alkoholio vartojimo, apsižodžiavo, susistumdė ir jis tėvui sudavė smūgius. Sudavė 4 kartus į galvą. Tokius savo veiksmus vertina blogai. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Alkoholį vartoja porą kartų per mėnesį, nori atsisakyti alkoholio vartojimo. Mano, kad tai galėtų padaryti pats, be specialistų pagalbos. Pirmą kartą taip pasielgė su tėvu, anksčiau to nėra buvę. Pragyvena iš Užimtumo tarnybos gaunamos išmokos, kurios dydis yra apie 300 Eur per mėnesį. Atsiprašė tėvo, kad taip pasielgė, pažadėjo, kad tai daugiau nepasikartos. Nori susitaikyti su nukentėjusiuoju.
Nukentėjusysis A. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jo sūnus, linkęs į girtavimą ir tai tęsiasi jau 7 metus. Taip atsitiko pirmą kartą, anksčiau sūnus jo atžvilgiu nėra smurtavęs. Kaltinamojo atsiprašymą priėmė, jam atleido, jie susitaikė. Civilinio ieškinio nereiškia.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Iš nukentėjusiojo A. T. 2025 m. vasario 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jis nurodė, jog 2025 m. vasario 14 d., apie 12.30 val., jis atvyko pas sūnų G. T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), pažiūrėti, kada jis grįžta į namus, nes paskutiniu metu jis daug vartoja alkoholio pas asmenis, kurių nenurodo, tačiau, kiek jam žinoma, yra prastos reputacijos, dėl to praranda darbus, taip pat norėjo jo namuose uždegti krosnį, nes pats būna neblaivus, baiminosi, kad kažkas nenutiktų. Užkūręs ugnį, buvo pas jį namuose. Apie 16.30 val. sūnus grįžo į namus akivaizdžiai neblaivus. Jis sūnaus paklausė, kodėl jis girtuokliauja ir nesaugo savo sveikatos. Sūnus, nieko nesakęs, priėjo prie jo ir jie susikibo rankomis, nes sūnus jam norėjo trenkti, jis stengėsi gintis. Grumtynių metu sūnus jį parvertė ant sofos, su ranka apkabino kaklą ir, laikydamas jį kaire ranka, trenkė jam su dešine ranka. Ar trenkė iš delno, ar iš kumščio, jis nepastebėjo ir nesuprato, tačiau jokių daiktų rankose nelaikė. Jam sūnus sudavė ne mažiau penkis kartus į abi veido puses bei į viršugalvį. Tuo metu jautė fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais iš 10. Muštynių metu sūnus jam nieko nesakė, nekalbėjo, po smūgių aprimo ir tuomet jis išsikvietė pagalbą. Mano, kad dėl dažno alkoholio vartojimo sūnui sukilo agresija, tada jis save sunkiai kontroliuoja. Iki atvykstant policijai sūnus prie jo nebelindo ir nieko jam nesakė, sunkiai sugebėjo paeiti dėl savo girtumo (b. l. 1-19).
Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo T. Biliūno 2025 m. vasario 15 d. tarnybinio pranešimo ir alkotesterio nuotraukos matyti, kad 2025 m. vasario 14 d. 16.49 val. G. T. buvo nustatytas 1,95 prom. girtumas (b. l. 20-22).
Iš 2025 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur prieš nukentėjusįjį A. T. buvo panaudotas fizinis smurtas ir jam sukeltas fizinis skausmas (b. l. 23-30).
Iš 2025 m. vasario 14 d. asmens apžiūros protokolo ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad buvo atlikta nukentėjusiojo A. T. apžiūra. Apžiūrėjus A. T. kairėje pusėje šalia akies matoma kraujosruva, dešinėje pusėje po akimi matoma kraujosruva, galvoje virš kaktos dešinėje pusėje matomomis kraujosruvos. Daugiau matomų sužalojimų nestebima (b. l. 31-43).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. T. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – tėvui A. T..
G. T. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir sudavė nukentėjusiajam keturis smūgius į galvą. Išvadą dėl neteisėtų G. T. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiojo A. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. vasario 14 d. A. T. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, 2025 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė, 2025 m. vasario 14 d. asmens apžiūros protokolas ir fotolentelė, alkotesterio nuotrauka. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad G. T. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą A. T.. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kaltinamojo tėvas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis dėl kaltinamojo veiksmų iškvietė policiją, ant nukentėjusiojo kūno vietų (veido, kaktos) buvo matyti panaudoto smurto požymiai. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš savo šeimos narį, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sukels fizinį skausmą savo tėvui, ir norėjo taip veikti.
Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai G. T. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl G. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju
Bylą nagrinėjant teisme, 2025 m. vasario 27 d. vykusio teismo posėdžio metu, kaltinamasis G. T. pareiškė, kad nori atsiprašyti nukentėjusiojo. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nepriimti šio atsiprašymo, nukentėjusysis A. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atsiprašymą priima ir ant kaltinamojo nepyksta.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
G. T. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis G. T. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamasis nurodė, kad atsiprašo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis A. T. nurodė, kad priima kaltinamojo atsiprašymą ir su kaltinamuoju susitaikė. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam abu asmenis, nekyla abejonių, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiškė civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės arba neturtinės žalos atlyginimo.
Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad G. T. neteistas, šiuo metu jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 122-125). G. T. per paskutinius 5 metus nebaustas administracine tvarka (b. l. 126-127). G. T. šiuo metu nedirba (b. l. 128-131), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 132). Nors nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 22), tačiau svarbu paminėti ir tai, kad jis pripažino alkoholio vartojimo faktą, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsiprašė nukentėjusiojo. Iš G. T. parodymų matyti, kad dėl padarytos veikos jis apgailestavo ir tikisi, kad ateityje taip neatsitiks. Taigi, G. T. nėra linkęs nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, o padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, neplanuotas, nulemtas alkoholio vartojimo. Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos G. T. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad G. T. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs G. T. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtinos BK 70 ir 72² straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos jis turi atlikti per 6 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių įvykdymo terminą. Pagal BK 70 straipsnio 2 dalį nemokami darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka. Kadangi teisiamojo posėdžio metu apie tai kaltinamojo nebuvo teirautasi, prokurorė skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę pasiūlė baigiamųjų kalbų metu, todėl kaltinamasis G. T. įpareigotinas atlikti nemokamus darbus, jei sutinka.
G. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 115-118). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu G. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. vasario 14 d. 16.50 val. iki 2025 m. vasario 16 d. 10.00 val. (b. l. 81-88).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, G. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jei G. T. sutinka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, G. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
G. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti G. T., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.