- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- II-6-1122/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01528-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. A.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Pažeidėjas
- T. A.
sekretoriaujant Raimondai Bingelytei, Dianai Sabinai Bakaitytei, Albinai Nikitionok, Karolinai Šlapšinskienei,
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1846-2021 (ROIK: 21129935629).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD, Institucija) 2021 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1846-2021 nusižengimo byloje ROIK: 21129935629 (toliau – ir Nutarimas), T. A. (toliau – ir pareiškėjas) buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomajame nurodyme Nr. PN15-24 nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, t. y. iki 2020 m. spalio 4 d., kadangi nesuorganizavo 2020 m. balandžio 9 d. apžiūros metu bendrojo naudojimo teritorijoje, esančioje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ant žolinės dangos užfiksuoto supilto su atliekomis sumaišyto grunto sutvarkymo, ir jam paskirta 180 Eur dydžio bauda (1 t., b. l. 8–10; 87–89; 91–92).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui T. A. pateikė patikslintą skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 7 d. priimto nutarimo.
Su minėtu Nutarimu pareiškėjas nesutinka ir skunde nurodo, kad 2021 m. kovo 9 d. AAD darbuotojai atnešė šaukimą atvykti pas juos. Kadangi šaukimo tikslas buvo nurodytas nekonkrečiai, bei esant karantinui, jis 2021 m. kovo 15 d. paprašė bendravimo el. paštu. 2021 m. kovo 16 d. buvo gautas el. laiškas, kuriame teigiama, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo išsiųstas privalomasis nurodymas Nr. PN15-24 ir remiantis AB „Lietuvos paštas“ internetine funkcija „siuntų sekimas“, jis (pareiškėjas) dokumentą gavo. Kadangi jis dokumento gavęs nebuvo, tai 2021 m. kovo 17 d. paprašė jį atsiųsti el. paštu. 2021 m. kovo 18 d. dokumentą gavo el. paštu, todėl akivaizdu, kad su privalomuoju nurodymu buvo supažindintas tik 2021 m. kovo 18 d., todėl jeigu net ir nurodyme nurodyti reikalavimai būtų pagrįsti, jų įvykdyti laiku nebuvo įmanoma. Skunde prašoma pavesti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos išsireikalauti iš AB „Lietuvos paštas“ dokumentą apie privalomojo nurodymo Nr. PN15-24 įteikimą su originaliu pareiškėjo parašu ir jį pateikti teismui, o nepateikus tokio dokumento, panaikinti minėtą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1846-2021 ir administracinio nusižengimo bylą ROIK: 21129935629 nutraukti (1 t., b. l. 167–168).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad, kai jis iš AAD 2021 m. kovo mėnesį gavo bylos medžiagą, pastebėjo, kad yra dar vienas privalomasis nurodymas, kuris yra tokiu pačiu numeriu, bet kitokia data, ir pridėtas laiškas, kad (nurodymas) grįžo atgal, tačiau tai tas pats nurodymas. Kitas (nurodymas Nr. PN15-24), anot Institucijos, buvo įteiktas. Pabrėžė, jog pašto nešiotojai yra nuolat besikeičiantys ir dažnai neatsakingi, todėl jis nepasitiki, ką jie pažymėjo internetiniame tinklapyje. Jeigu įteikia – asmuo pasirašo (anksčiau ant popieriaus, dabar ekranėlyje) ir gauna kažkokį raštą. Teisminio nagrinėjimo metu gautas Lietuvos pašto pranešimas, dėl kurio, pareiškėjo vertinimu, išaiškėjo, kad jis tokio dokumento nėra gavęs.
Patikino, jog 2020 m. liepos 16 d. nurodymo surašymo metu nedalyvavo. 2020 m. sausio 25 d. vietos apžiūroje dalyvavo. Pareiškėjo teigimu, vyko ne tyrimas, o AAD Vilniaus apygardos viršininko S. T. užsakymas savo darbuotojams (dėl to ginčija ir patį privalomąjį nurodymą). Žino, kad S. T. ten buvo, nežino, kokiu statusu. Matė, kad S. T. tiesiogiai dirbo kartu su savo pavaldiniais, nurodinėdamas jiems kur ką rašyti, kiek ir ką daryti. Jo supratimu, jis taip pat turėjo pasirašyti tame akte kaip dalyvis. Pareiškėjas nesutinka su faktu, kuris buvo nurodytas privalomajame nurodyme. Sužinojo apie privalomąjį nurodymą Nr. PN15-24, kai šiais metais jam atnešė į namus pakvietimą. Tuo metu dar buvo pakankamas pandemijos pakilimas, visi buvo neskiepyti, jis gražiai pasiūlė bendravimą elektroniniu paštu ir uždavė klausimus, tačiau Institucija nesileido į jokius bandymus išsiaiškinti.
Nurodė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ne jam, jis yra išnuomotas, gabaliuką sklypo prie pastato yra išsinuomojęs jo sūnus, pareiškėjas padėjo tvarkytis aplinkui. Kai sūnus išsinuomojo iš Nacionalinės žemės tarnybos sklypą, jis visas buvo užverstas šiukšlynais ir pareiškėjas, turėdamas laiko, pradėjo tvarkytis. Už tvoros kaip tik gyvena S. T. uošvis ir jis ten atveždavo vaikus papietauti. Jis dar 2019 m. ateidavo per tvoros skylę, klausdavo, ką darai, pareiškėjas sakė, kad tvarkosi, rūšiuoja, ruošiasi priduoti į aikštelę. Jis tvarkymo metu vaikščiojo kelis mėnesius. Klausė, ką darys su gelžbetonio plokštėm, kurios guli patvoryje, pareiškėjas atsakė, kadangi neasfaltuotos aikštelės gabaliukas, kiek žino sūnaus planus – betonuos ir sudės kaip pagrindą po betoniniu sluoksniu. Kai susitvarkė smulkmenas, gabaliuką atsikasė ir pradėjo guldyti plokštes. Tada S. T. atėjo prie tvoros, pradėjo keikti ir iškvietė savo pavaldinius, kurie surašė protokolą. Galvojo, kad su institucijomis nepasiginčys, išveš ir priduos į aikštelę. Kadangi suprato, kad jis jau tų senų plokščių nepanaudos – tai išvežė viską, ne tik tai, kas jau buvo suguldyta iškasoje. Nors pateikė dokumentus, kad išvežė tai, kas gulėjo (ten nebuvo net 5 m³), ir visą kitą iš teritorijos, pareigūnai priskaitė visus ir padavė jį į teismą – teismas pažiūrėjo su protingumo principu ir vietoj jų prašomų 3 500 Eur baudos davė 400 Eur.
Patikino, kad už tvoros nėra atliekų. Ta gatvė yra gruntinis takas – iš visų pusių šiukšlynai ir prie jų tvoros tvarkingiausiai atrodo. Pareiškėjas nuomojamoje teritorijoje nori įrengti betoninę aikštelę – padarė projektą, šį pavasarį gavo leidimą statybai. Supratęs, kad vyksta „kažkokios nesąmonės“, nusprendė išsiaiškinti iki galo – kreipėsi į savivaldybę išsiaiškinti, kur jiems nereikalingą gruntą išvežti, kai pradės statybas. Gavo atsakymą, kad Vilniaus miesto savivaldybė grunto sąvartynų neturi jau kelis metus, nėra tokios vietos, kur galima oficialiai išvežti. Jam liepė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri leistų šalia esančioje valstybinėje žemėje sandėliuoti, kol kažkada bus sutvarkytas klausimas, kur tas žemes išvežti. Tikino, kad kiti statytojai ieško, kam reikia duobes užpilti, visi neteisėtai elgiasi, nes nėra kaip elgtis teisėtai.
Institucijos atstovas Leonardas Urbanovičius teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad Nutarimas priimtas pagrįstai. Šiai dienai privalomasis nurodymas yra galiojantis, ką konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas vengia bendradarbiauti ir gauti dokumentus. Apie šį nurodymą jam buvo pranešta kelis kartus, taip pat buvo siųstas raštas 2020 m., kad nurodymas yra neįvykdytas. Vėliau tuos dokumentus asmuo gavo 2021 m. kovo mėnesį. Skundo laiku nepateikė, apie ką taip pat kalbama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendime.
Mano, kad yra siekis išvengti atsakomybės – buvo surašyti du privalomieji nurodymai, pirmo 2020 m. liepos 16 d. privalomojo nurodymo surašymo metu asmuo dalyvavo, tačiau nesutiko jį priimti ir paprašė siųsti į jo registruotą gyvenamąją vietą, buvo nusiųsta, tačiau asmuo neatsiėmė, grįžo atgal, buvo surašytas dar vienas, taip pat nusiųstas registruotu paštu, Lietuvos pašto ataskaita parodo, kad (siunta) yra įteikta, Institucijai šito pakanka. Telefonu kalbėjo su pareigūnais, kurie atliko tyrimą. Privalomas nurodymas galėjo būti surašytas ir vėliau, tačiau pareigūnai pasakė, jog asmuo atsisakė paimti vieną egzempliorių, nors buvo siūloma paimti ir pasirašyti. Yra dviejų pareigūnų parašai, kurie šią aplinkybę patvirtina. Kurioje vietoje pareigūnai tuo metu buvo, jis negali pasakyti. Patikino, kad yra išgryninta tvarka ir asmuo yra visada kviečiamas, siunčiamas raštas jam atvykti, kviečiama susitikti apžiūrint vietą. Privalomas nurodymas galėjo būti surašytas ir ne vietoje, nes matoma, kad buvo atspausdinta kompiuteriu, galimai tai buvo kabinete, arba jis galėjo būti nuvežtas į vietą ir siūloma pasirašytinai paimti.
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. sausio 25 d. buvo gautas pranešimas iš pranešimų priėmimo tarnybos dėl galimo aplinkos apsaugos pažeidimo užkasant atliekas. Tą pačią dieną su specialiste L. A. buvo nuvykę į vietą (duomenys neskelbtini), užfiksavo pažeidimus, kuomet buvo užkastos atliekos, dėl to pažeidimo buvo rašomas apžiūros aktas. Kai atvažiavo, buvo traktorius, kasama, buvo išvežama neaiškia kryptimi, bet nebuvo pilama už tvoros. Jie pamatė statybines atliekas, iškastą duobę, kraunamą betoną, gelžbetonį į duobę – už tai T. A. buvo nubaustas. Be to, atlikę apžiūrą už tvoros, fiksavo fotoaparatu ir surašė apžiūros aktą vietoje – automobilyje. Pabrėžė, kad tai buvo ne pareiškėjo sklypas, o bendro naudojimo teritorija. Apžiūroje taip pat dalyvavo vietos gyventojas S. T., galimai kaip pranešėjas, taip pat T. A. Paaiškino, kad S. T. yra Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos viršininkas, jis (apie pažeidimą) pranešė bendra tvarka. Kai atvažiavo, S. T. pareigūnams parodė užpiltas krūvas, nes jie nebūtų į jas atkreipę dėmesio, jis pastovėjo, kai pareigūnas matavo rulete, S. T. nuotraukoje palaikė ruletę. Jie fiksavo ne tiek, kiek pasakė S. T., o kiek rodė ruletė. Primygtinai prašė pono T. A. susitvarkyti ir nepalikti už tvoros suvežto grunto, sumaišyto su atliekomis. T. A. sakė, kad reikia savivaldybėje pasidomėti, kur galima tą gruntą padėti.
Administracinė byla baigėsi, praėjo nemažas laiko tarpas, nuvažiavus į tą pačią vietą balandžio 9 d. atliko teritorijos apžiūrą su L. A. (T. A. nedalyvavo) ir pamatė, kad T. A. nereagavo į jų žodinius raginimus susitvarkyti, viskas buvo taip pat, kaip jie matė sausio mėnesį – krūvos pradėjo apželti, nutarė, kad reikia tvarkyti tą gruntą, surašyti administracinį pažeidimą. 2020 m. balandžio 22 d. surašė apžiūros aktą, kuriuo konstatavo, kad suvežtas gruntas sumaišytas su atliekomis dar nesutvarkytas. Jie susisiekė su T. A. 2020 m. liepos 16 d., susitiko vietoje, kur dar kartą aprodė žemės sklypą už tvoros, davė susipažinti su privalomuoju nurodymu, kurį norėjo jam įtekti asmeniškai į rankas. Iš pradžių T. A. sakė, kad jam neaišku, kokiu būdu sutvarkyti tas atliekas, iki kokio lygio, pareigūnai sakė, kad nuotraukose buvo aiškiai užfiksuota dar sausio mėnesį, kiek ten buvo užkasta, kiek gruntas sumaišytas su atliekomis ir iki kiek reikia jį atgal išimti ir nuvežti atliekų tvarkytojams. Patikino, kad patikrinus tarnybinio automobilio išvažiavimą būtų matyti, kad pareigūnai buvo būtent (duomenys neskelbtini), ten užtruko apie 20-30 minučių, kol T. A. įsiskaitė, pareigūnai paaiškino, kad, kiek buvo privežta, tiek reikia ir išvežti. Teikiant privalomąjį nurodymą, T. A. paprašė jį atsiųsti paštu. Tai pareigūnai ir padarė. Jau tada suprato, kad čia bus vengimas. Po kažkiek laiko gavo išrašą, kad privalomasis nurodymas nebuvo įteiktas T. A., todėl surašė tarnybinį pranešimą, kad privalomasis nurodymas, kurį 2020 m. liepos 17 d. išsiuntė registruotu laišku, 2020 m. rugpjūčio 25 d. grįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, todėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. surašė analogišką privalomąjį nurodymą, kuris 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo išsiųstas registruotu laišku.
Pareigūnai turi prisijungimą prie pašto ir prieš atliekant procedūrinius veiksmus pasižiūri, ar siunta įteikta. Šis išrašas yra pridėtas byloje – 2020 m. rugpjūčio 31 d. siųstas privalomasis nurodymas 2020 m. rugsėjo 2 d. įteiktas gavėjui, Vilniaus Karoliniškių siuntų centre, L. Asanavičiūtės g. 17, Vilnius. Liudytojas pridūrė, kad raštus registruotu laišku išsiunčia atsakingas asmuo, jis pats nesiuntė rašto. Kai gauna tokius išrašus, žino, kad siunta pasiekė korespondentą. Kai rašė antrąjį privalomą nurodymą, terminas dėl nurodymo vykdymo pagal pirmąjį buvo pasibaigęs, todėl ir surašė analogišką, kad terminas vėl prasidėtų iš naujo, tai padarė pareiškėjo naudai, kad būtų ilgesnis laiko tarpas įvykdyti nurodymą. 2020 m. spalio 19 d. atlikus apžiūrą nustatyta, kad ankstesnės apžiūros metu ant žolinės dangos užfiksuotas supiltas su atliekomis sumaišytas gruntas nesutvarkytas, surašė apžiūros aktą. Vėl 2020 m. lapkričio 4 d. siuntė T. A. raštą dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo. 2020 m. lapkričio 25 d. mato, kad dar kartą kreipėsi į pareiškėją. Jie nesiruošė jo bausti, surašė jam privalomąjį nurodymą dar kartą, leido gražiuoju susitvarkyti. Paaiškino, kad buvo ne vienas susirašinėjimas, sunku sukontaktuoti su T. A., nežinojo, kaip tai padaryti, kol nepriėmė sprendimo nuvažiuoti į vietą ir įteikti asmeniškai. Byloje yra įteiktas šaukimas kartu su T. A. parašu. Tada T. A. parašė, kad galima buvo susirašinėti elektroniniu būdu. Viename iš laiškų buvo parašyta, kad jeigu sutinka (bendrauti) el. būdu, parašo savo sutikimą. Jis tą sutikimą ignoravo, tik kėlė papildomus klausimus. Nors pareigūnai gražiuoju prašė, kad jis atvyktų ir jie iki galo pateiktų, kas jam neaišku, bet to neįvyko. Bandė pakviesti T. A. surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl atsakomybės. Galiausiai T. A. teisme parodė visus dokumentus, kad visos gelžbetonio atliekos priduotos atliekų tvarkytojui. Pabrėžė, jog susirašinėjant T. A. apie Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą neužsiminė, jo nepateikė, neatsiuntė. Jeigu tas sutikimas buvo duotas po fakto, kai pareigūnai užfiksavo pažeidimą, jį vertintų kritiškai, jeigu sutikimas gautas iki pažeidimo padarymo, tai galimai ir protokolo nebūtų, bet pareigūnai su juo nesupažindinti. Nematė užklausimo, jeigu ten būtų parašyta dėl grunto, jo nuomone, galimai buvo suteiktas sutikimas, bet, jeigu parašyta dėl grunto, sumaišyto su atliekomis, labai abejoja. Liudytojas pažymėjo, kad apžiūros aktu pamatuoti kiekiai buvo preliminarūs, kai T. A. pateikė patvirtinančius dokumentus, viskas buvo suapvalinta jo naudai. Skaičiavimuose S. T. nedalyvavo, pareigūnai sėdėjo su T. A. trise automobilyje.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarimo matyti, kad T. A. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 13 dalyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, jam paskirta 400 Eur dydžio bauda, už tai, kad 2020 m. sausio 25 d. 14.06 val. organizavo didesnį nei 5 m³ statybinių gelžbetonio atliekų užkasimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (centro koordinatės LKS 94 sistemoje (duomenys neskelbtini). Užfiksavus nusižengimą, T. A. nedelsiant iškasė atliekas ir 2020 m. sausio 29 d. sutvarkė atliekas perduodant atliekų tvarkytojui iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Tokiu būdu žala aplinkai nepadaryta (1 t., b. l. 44–47).
Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. balandžio 22 d. apžiūros akto Nr. TVR10-108 ir priedų matyti, kad 2020 m. balandžio 9 d. buvo apžiūrėta teritorija, esanti šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į 2020 m. sausio 25 d. skundo tyrimo metu užfiksuotą galimą aplinkosauginį pažeidimą užpilant žolinę dangą gruntu, sumaišytu su atliekomis. Skundo tyrimo metu 2020 m. sausio 25 d. kaimyninio sklypo gyventojas S. T. paaiškino, kad grunto, sumaišyto su atliekomis, atvežimą į teritoriją iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), organizavo T. A. Apžiūros metu nustatytos vietos, kuriose vykdyti žemės užpylimo darbai, kampinių taškų centrų koordinatės LKS 94 sistemoje. Apžiūros metu teritorijoje užfiksuotas ant žolinės dangos užpiltas gruntas, sumaišytas su atliekomis. Patikrinus teritoriją Nekilnojamojo turto duomenų bazėje, nustatyta, kad užpilta teritorija yra valstybinėje žemėje (Vilniaus miesto bendro naudojimo teritorijoje), žemės sklypas šioje vietoje nėra suformuotas. Patikrinus teritoriją viešoje https://geoportal.lt/map/ svetainėje, nustatyta, kad teritorijoje, kurioje vykdyti žemės užpylimo darbai, saugomų teritorijų nėra, bendras užpiltas teritorijos plotas – 334,66 m². Tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 9, 13 punktų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.14 punkto nuostatos (1 t., b. l. 25–33).
Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-24 matyti, kad 2020 m. balandžio 9 d. apžiūros metu pareigūnai valstybinės žemės teritorijoje, šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užfiksavo ant žolinės dangos užpiltą gruntą sumaišytą su atliekomis. Tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 9, 13 punktų nuostatos. Tokiu būdu buvo paskirtas nurodymas T. A. sutvarkyti valstybinės reikšmės teritorijoje, esančioje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotas ant žolinės dangos užpiltas su gruntu sumaišytas atliekas. Privalomojo nurodymo vykdymo pabaiga – 2020 m. spalio 4 d. Šis privalomasis nurodymas registruotu laišku buvo išsiųstas T. A. adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 66–71).
Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. spalio 26 d. apžiūros akto Nr. TVR10-304 ir priedų matyti, kad 2020 m. spalio 19 d. buvo apžiūrėta teritorija, esanti šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vietos centro koordinatės LKS 94 sistemoje (duomenys neskelbtini), reaguojant į 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-24, kuris T. A. buvo išsiųstas registruotu laišku gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), termino pabaigą. Patikrinus AB „Lietuvos paštas“ internetiniame tinklapyje esančią funkciją „Siuntų sekimas“ nustatyta, kad šis privalomasis nurodymas (siuntos kodas RE229016268LT) 2020 m. rugsėjo 2 d. įteiktas gavėjui. Atlikus 2020 m. spalio 19 d. teritorijos apžiūrą, nustatyta, kad ankstesnės apžiūros 2020 m. balandžio 9 d. metu ant žolinės dangos užfiksuotas supiltas sumaišytas su atliekomis gruntas nesutvarkytas, atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpą nuo 2020 m. balandžio 9 d., su atliekomis sumaišytas gruntas apaugęs žoline augmenija. Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Tokiais veiksmais pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (1 t., b. l. 72–74).
Žemesnės instancijos teismas
Iš elektroninių laiškų kopijų matyti, kad T. A. 2021 m. kovo 17 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) bendravo su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos atstovu, kuriam nurodė, kad privalomojo nurodymo gavęs nėra, prašė jį atsiųsti pakartotinai el. paštu. Inspekcijos atstovas informavo apie išsiųstą privalomąjį nurodymą, administracinio nusižengimo protokolo surašymo laiką, vietą (1 t., b. l. 60–65).
Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 23 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. AM-AAD-ANR_P-969-2021 matyti, kad 2020 m. spalio 19 d. bendro naudojimo teritorijos, esančios šalia žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad T. A. nesuorganizavo 2020 m. balandžio 9 d. apžiūros metu ant žolinės dangos užfiksuoto supilto su atliekomis sumaišyto grunto sutvarkymo. Tokiu būdu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomasis nurodymas Nr. PN15-24 neįvykdytas, t. y. iki 2020 m. spalio 4 d. liko nesutvarkytos bendro naudojimo teritorijoje, esančioje šalia žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), užfiksuotos ant žolinės dangos supiltos su gruntu sumaišytos atliekos. Tuo buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7, 13 punktų nuostatos. Už tai atsakomybė numatyta ANK 317 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 51–53).
Iš AB „Lietuvos paštas“ 2021 m. spalio 19 d. pranešimo dėl informacijos pateikimo apie siuntą Nr. RE229016268LT matyti, kad, vadovaujantis duomenimis AB „Lietuvos paštas“ informacinėje sistemoje, registruotoji nepirmenybinė korespondencijos siunta Nr. RE229016268LT, Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (Nepriklausomybės g. 33, 17121 Šalčininkai) 2020 m. rugpjūčio 31 d. siųsta adresu: T. A., (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 2 d. gauta Karoliniškių siuntų centre ir tą pačią dieną fiksuotas įteikimas. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad dėl laiškininko žmogiškojo faktoriaus klaidos registruotoji korespondencijos siunta Nr. RE229016268LT pristatyta į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę, t. y. kaip paprastoji korespondencijos siunta, nereikalaujant gavėjo parašo. Pastebėjus klaidą, tikintis, jog gavėjas siuntą gaus, AB „Lietuvos paštas“ informacinėje sistemoje buvo fiksuotas siuntos įteikimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pašto paslaugos teikėjas privalo registruotąsias pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui, nurodžius to asmens vardą, pavardę. Registruotąją korespondencijos siuntą pristatyti į gaunamųjų laiškų dėžutę draudžiama. Kadangi registruotosios korespondencijos siuntos Nr. RE229016268LT pristatymas buvo pažeistas, AB „Lietuvos paštas“ neturi galimybės pateikti pristatymą patvirtinančių dokumentų (2 t., b. l. 23, 24).
Motyvuojamoji dalis
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
ANK 317 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 300 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 580 Eur. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Kontrolės įstatymas) 26 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo asmenį, kuriam duotas privalomasis nurodymas, patraukti atsakomybėn už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjui T. A. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. rugpjūčio 31 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN15-24, kuriuo įpareigojo T. A. iki 2020 m. spalio 4 d. sutvarkyti valstybinės reikšmės teritorijoje, esančioje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 9 d. apžiūros metu užfiksuotas ant žolinės dangos užpiltas su gruntu sumaišytas atliekas. Šis privalomasis nurodymas registruotu laišku 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo išsiųstas T. A. adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 66–71). Remiantis AB „Lietuvos paštas“ siuntų sekimo funkcija „Siuntų sekimas“, šis privalomasis nurodymas Nr. PN15-24 (siuntos kodas RE229016268LT) įteiktas gavėjui 2020 m. rugsėjo 2 d. (1 t., b. l. 138–139). Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijai, atsižvelgiant į 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-24 termino pabaigą, 2020 m. spalio 19 d. apžiūrėjus teritoriją, esančią šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vietos centro koordinatės LKS 94 sistemoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ankstesnės apžiūros, t. y. 2020 m. balandžio 9 d., metu ant žolinės dangos užfiksuotas supiltas sumaišytas su atliekomis gruntas nesutvarkytas, atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpą nuo 2020 m. balandžio 9 d., su atliekomis sumaišytas gruntas apaugęs žoline augmenija, t. y. privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. tokiais veiksmais pažeistos Kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (1 t., b. l. 72–74). Atsižvelgdama į tai, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcija 2021 m. kovo 23 d. surašė T. A. administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-696-2021 už ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. už minėto privalomojo nurodymo neįvykdymą, bei administraciniu nurodymu pasiūlyta T. A. iki 2021 m. balandžio 22 d. sumokėti 75 Eur dydžio baudą (1 t., b. l. 97–98). Galiausiai skundžiamu Nutarimu T. A. nubaustas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį už minėto 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-24 neįvykdymą laiku.
Pažymėtina, jog pareiškėjas T. A. 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN15-24 ginčijo ir administracine tvarka, tačiau 2021 m. rugpjūčio 12 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos sprendimu Nr. (3.0)-AD5-15337 nenagrinėjo pareiškėjo T. A. skundo dėl 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-24, kadangi privalomasis nurodymas apskųstas nesilaikant nustatyto 10 darbo dienų termino, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-4787-331/2021 nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo T. A. reikalavimą panaikinti 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN15-24, ir kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimas apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau apeliacinis skundas dar neišnagrinėtas.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo bei jo argumentų teismo posėdžio metu šioje administracinio nusižengimo byloje, pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Nutarimu, kadangi, jo teigimu, jis neįvykdė 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-24 laiku dėl to, jog šio privalomojo nurodymo jis negavo.
Institucija šiuo atveju remiasi AB „Lietuvos paštas“ siuntų sekimo funkcija „Siuntų sekimas“ internetiniame tinklapyje, kad šis 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomasis nurodymas Nr. PN15-24 (siuntos kodas RE229016268LT) įteiktas gavėjui 2020 m. rugsėjo 2 d. (1 t., b. l. 138–139). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendime taip pat neturėjo pagrindo abejoti šiais atsakovo į bylą pateiktais įrodymais.
Vis dėlto, nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą, teismas kreipėsi 2021 m. spalio 13 d. raštu į AB „Lietuvos paštas“, prašydamas pateikti duomenis apie tai, ar ir kada Institucijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomasis nurodymas Nr. PN15-24, kuris buvo siųstas T. A. registruota pašto siunta Nr. RE229016268LT, buvo įteiktas adresatui bei tai patvirtinančius dokumentus – pareiškėjo T. A. prašymu – dokumentą su jo parašu, kad siųstą siuntą jis gavo (ji jam buvo įteikta ar atsiėmė asmeniškai). AB „Lietuvos paštas“ 2021 m. spalio 19 d. rašte dėl informacijos pateikimo apie siuntą Nr. RE229016268LT nurodė, kad dėl laiškininko žmogiškojo faktoriaus klaidos registruotoji korespondencijos siunta Nr. RE229016268LT pristatyta į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę, t. y. kaip paprastoji korespondencijos siunta, nereikalaujant gavėjo parašo, tuo pažeidžiant Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, nors registruotąją korespondencijos siuntą pristatyti į gaunamųjų laiškų dėžutę draudžiama, todėl AB „Lietuvos paštas“ neturi galimybės pateikti pristatymą patvirtinančių dokumentų. Taip pat pažymėjo, jog AB „Lietuvos paštas“ informacinėje sistemoje buvo fiksuotas siuntos įteikimas pastebėjus klaidą, tikintis, jog gavėjas siuntą gaus (2 t., b. l. 23, 24).
Atsižvelgęs į šią aplinkybę, teismas šiuo atveju neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN15-24 bei jo įvykdymo terminą, šis dokumentas nebuvo jam tinkamai įteiktas, todėl Institucija reikalauti iš pareiškėjo T. A. šio privalomojo nurodymo įvykdymo laiku taip pat neturėjo pagrindo, juo labiau patraukti jį atsakomybėn už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku.
Šios išvados nepaneigia tai, kad 2020 m. liepos 16 d. T. A. buvo surašytas analogiško turinio privalomasis nurodymas Nr. PN15-19, kurį bandyta jam įteikti pasirašytinai, tačiau šis pasirašyti jį atsisakė ir pareikalavo nurodymą atsiųsti jam registruotu paštu (1 t., b. l. 142–143). Kaip nurodė ir liudytoju apklaustas Institucijos atstovas A. M., 2020 m. liepos 16 d. privalomajame nurodyme nustatytas terminas (2020 m. rugpjūčio 22 d.) surašant 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomąjį nurodymą buvo pasibaigęs, todėl buvo surašytas naujas privalomasis nurodymas. Taigi apie naują nustatytą nurodymo įvykdymo terminą pareiškėjas, negavęs 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo, negalėjo žinoti. Pažymėtina, kad Institucija 2020 m. lapkričio 4 d. raštu Nr.(18.8)-AD5-19421 „Dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo“, kuris pareiškėjui siųstas registruota pašto siunta ir įteiktas 2020 m. lapkričio 7 d. (www.post.lt siuntos Nr. RE223589299LT įteikimo informacija, išsiųstų siuntų sąrašas), nusiuntė T. A. 2020 m. spalio 26 d. apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas neįvykdė 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo, paaiškinta, kokį nurodymą pareiškėjas turėjo įvykdyti (1 t., b. l. 119–124), tačiau vėlgi tokį pranešimą pareiškėjas 2020 m. lapkričio 7 d. gavo jau po 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo termino pabaigos, t. y. po 2020 m. spalio 4 d. Institucijos argumentai, kad apie pareigą sutvarkyti ant žolinės dangos supiltą su atliekomis sumaišytą gruntą pareiškėjas T. A. žinojo jau nuo 2020 m. pradžios, tačiau visaip vengė šios pareigos, taip pat neleidžia spręsti, jog pareiškėjas būtent apie 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN15-24 ir jame nustatytą jo įvykdymo terminą žinojo, šį privalomąjį nurodymą buvo gavęs.
ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniu nusižengimu gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai ar susilaikymas nuo jų, kuriuose yra administracinio nusižengimo sudėtis – objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Pripažįstant asmens veiką administraciniu nusižengimu būtina šių elementų visuma. Nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties.
Taip pat pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, pagal kurią ne tik baudžiamosiose, bet ir administracinių nusižengimų bylose būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-36-788/2019 ir kt.).
Atsižvelgus į tai, šiuo atveju kilusios abejonės dėl pareiškėjo T. A. kaltumo vertintinos jo naudai. Bylos aplinkybės nepagrindžia neabejotinos išvados, kad T. A. susiklosčiusioje situacijoje sąmoningai laiku neįvykdė 2020 m. rugpjūčio 31 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-24, dėl ko patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teismas spendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, o T. A. trauktinas atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį. Todėl jo skundas tenkintinas, o skundžiamas Nutarimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
T. A. skundą tenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1846-2021 (ROIK: 21129935629) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną T. A. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.