Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alfredo Vilbiko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 metams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. baudžiamuoju įsakymu, ir V. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas V. P. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. spalio 13 d. 17.05 val. iki 2017 m. spalio 14 d. 10.50 val.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

V. P. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę R. Ž., būtent: 2017 m. spalio 13 d. laikotarpyje nuo 4.00 val. iki 8.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, kambaryje, tyčia paėmė nukentėjusiajai R. Ž. už kairės rankos ir ištempė ją iš lovos ant žemės, po ko gulinčiai ant žemės, kumščiu ne mažiau penkių kartų sudavė nukentėjusiajai R. Ž. į veido sritį, ne mažiau penkių kartų į galvos sritį, ne mažiau keturių kartų į kairę ranką, koja ne mažiau keturių kartų įspyrė į galvos sritį, paėmė ją už kairės kojos ir iš kambario per koridorių nutempė į virtuvę, po ko pasiėmė plastikinę lazdą, bei gulinčiai virtuvėje ant žemės ne mažiau aštuonių kartų sudavė į kairę ranką, abiem rankomis sugriebė jai už gerklės ir smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. Ž. fizinį skausmą, bei nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinančias į skruostą ir nosies nugarėlę, kairės akies vokuose, pereinančias į skruostą, dešinėje kaktos pusėje, dešinėje smakro pusėje, kakle, kairio peties srityje ir kairėje plaštakoje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo paskirtą bausmę sušvelninti, nes mano jog pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Apeliantas prašo paskirti namų areštą.

Teismo posėdyje nuteistojo V. P. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei veikų juridinės kvalifikacijos neginčijo, o prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, nors ir priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau teistumui neišnykus, be to, V. P. yra net 11 kartų teistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 104-119, 140-145), pažymėtina, kad V. P. paskutinį kartą buvo nuteistas 2017 m. rugsėjo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams (1 t., b. l. 136-139), tačiau nuo minėto teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo V. P. atžvilgiu praėjus trumpam laiko tarpui, t. y., tik vienam mėnesiui ir penkioms dienoms, V. P. dar kartą nusikalto ir 2017 m. spalio 13 d. būdamas neblaivus, nors minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo skirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, padarė naują tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis buvo nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. P.už padarytą nesunkų nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad V. P. neigiamai charakterizuoja ir tai, kad 2017 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras J. Trumpulis surašė pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, dėl V. P. galimai padarytos smurtinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri galimai buvo padaryta 2017 m. gruodžio 16 d. R. Ž. atžvilgiu (1 t., b. l. 187-190). Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą V. P. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, V. P. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujus teisės pažeidimus, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. P. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad V. P. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis yra 1 metai 1 mėnesis 15 dienų). Be to, nuteistajam V. P., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta galutinė subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o šią bausmes subendrinus vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, t. y. nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatlikta bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 mėnesių. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju ir pats apeliantas savo skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl jo manymu jam buvo paskirta per griežta bausmė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. P. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežta, todėl dar labiau švelninti paskirtos bausmės nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio.