Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujantLaimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistiesiems R. G. ir R. G. bei jų gynėjui advokatui Alvidui Tamulioniui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų R. G. ir R. G. apeliacinius skundus dėl 2012 m. vasario 9 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo: R. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. bei 223 str. 1 d., ir nuteistas:

? pagal BK 182 str. 2 d. – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo;

? pagal BK 223 str. 1 d. – 50 MGL (6500,00 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d., paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta ? 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo ir 50 MGL (6500,00 Lt) dydžio bauda.

R. G. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., ir nubausta 1 (vieneriens) metams laisvės apribojimo, įpareigojus ją per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys patenkintas ir solidariai iš R. G. ir R. G. priteista 100.752,18 Lt (šimtas tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt du litai aštuoniolika centų) turtinės žalos atlyginimui.

R. G. paskirta procesinės prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą apribojimas pratęstas iki bus atlyginta teismo priteista žala civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui.

R. G. paskirta procesinės prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą apribojimas pratęstas iki bus atlyginta teismo priteista žala civiliniam ieškovui VSDFV Kauno skyriui.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. bei 223 str. 1 d. ir R. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. nuteisti už tai, kad R. G., būdamas IĮ ,,duomenys neskelbtini)“ direktorius ir savininkas bei R. G., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą apgaulės būdu kaltinamosios R. G. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę – maksimalaus dydžio motinystės pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, žinodami, jog kaltinamoji R. G. yra nėščia ir pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija) 6 str. 2 d. kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, bei siekdami padidinti kaltinamosios R. G. draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-10, 2008 m. balandžio 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. 36, pagal kurią kaltinamoji R. G. buvo įdarbinta komercijos direktorės pareigose IĮ ,,(duomenys neskelbtini) “ (5 dienų darbo savaitė, 4 val. darbo diena), okaltinamasis R. G., neatsižvelgdamas į neigiamus IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatus, kaltinamajai R. G. realiai neatliekant komercijos direktorės pareiginiuose nuostatuose nurodytų funkcijų, nustatė ir mokėjo 7000,00 Lt mėnesinį darbo užmokestį, t.y. didesnį nei kitų įmonės darbuotojų darbo užmokestis. 2008 m. spalio 14 d. kaltinamoji R. G. šiuos melagingus duomenis kartu su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriui, kuriais vadovaujantis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyrius priėmė sprendimą skirti kaltinamajai R. G. motinystės pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, kurios dydį apskaičiavo pagal kaltinamosios R. G. draudžiamąsias pajamas, įskaitant nepagrįstai gautą atlyginimą, – taip apgaule kaltinamosios R. G. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto turtą ir, kaltinamajai R. G. nuo 2008-10-14 iki 2010-08-22 pasinaudojus šia didelės vertės svetima turtine teise, apgaule įgijo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 100752,18 Lt dydžio lėšas.

Be to, R. G., būdamas IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei savininkas ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti IĮ ,,(duomenys neskelbtini) turto bei įsipareigojimų dydžio, – pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus) nuostatas – 2008 metais į sąnaudas nurašė ūkinių operacijų registravimo žurnale 16140,00 Lt pagal prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus, išrašytus M. S. vardu, šių išlaidų nepagrindžiant dokumentais;

– pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 1 d. (apskaitos metodų visumą, nustatytą teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas apskaitos tvarkymas ir finansinių ataskaitų sudarymas, lemia ūkio subjekto teisinė forma, ūkio subjekto dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma) ir 2 d. (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 str. 1 d. (darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.) ir 3 d. (darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje) – nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie R. G. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-10 atliktus darbus bei R. G., neatsižvelgdamas į įmonės neigiamus rezultatus, priskaitė 17150,00 Lt darbo užmokestį ne už darbą ir jo kokybę.

Apeliaciniu skundu R. G. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-02-09 nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują jį išteisinantį nuosprendį. Civilinį ieškinį atmesti, bei panaikinti paskirtą procesinės prievartos priemonę. Teismui atmetus apeliacinį skundą, prašo sušvelninti paskirtą bausmę, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriui, kaip civiliniam ieškovui, atstovavo S. G., kuri, šioje byloje tuo pačiu metu turėjo ir civilinio ieškovo atstovo ir liudytojo teisinį statusą. BPK 80 str. 3 str. inter alia liudytoją draudžia apklausti civilinio ieškovo atstovu dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo atlikdamas atstovo pareigas. Kai civiliniu ieškovu yra juridinis asmuo, tai tokio juridinio asmens įgaliotu atstovu gali būti to juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas. Įgaliotasis atstovas naudojasi tomis pačiomis teisėmis, kurias turi jo atstovaujamasis asmuo. Kadangi liudytoja buvo apklausta civilinio ieškovo atstovė S. G., tai parodymus ji teisme ji davė susipažinusi su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme medžiaga bei sužinojusi bylos aplinkybes savo atstovaujamoje darbovietėje.

Civilinio ieškovo atstovo apklausa liudytoja yra esminis BPK pažeidimas.

Baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad jis vienas, ar veikdamas grupėje su kitais asmenimis apgaulės būdu būtų grobstęs motinystės išmokas, todėl jis kaltu pripažintas nepagrįstai..

Lietuvos teismų praktika pagrindo ne itin geros įmonės ūkinės - finansinės veikos buvimą laikyti, kad įmonės finansinė padėtis buvo tiek sunki, kad įmonei grėsė bankrotas, neduoda. Šiuo atveju matosi, kokios didelės kaip individuliai įmonei, yra apyvartos ir kokie nežymūs neigiami sąskaitos likučiai.

Lietuvos teismų praktikoje laikomasi teisinės pozicijos, kad Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o atlygio už darbą konkretaus dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. LR Darbo kodekso 204, 187 str. reguliuoja darbo užmokesčio minimumą, vidutinį darbo užmokestį, minimalų valandinį atlygį, minimalią mėnesinę algą, bet nereguliuoja maksimalių darbo užmokesčio dydžių. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. IĮ „Oderena“ nebuvo fiktyviai sukurta. Jos veikla nebuvo nutrūkusi, ji veikia iki šiol ir moka valstybei nustatytus mokesčius. Darbo užmokestis R. G., paskirtajai komercijos direktorei buvo sulygtas šalių, t. y. darbdavio - individualios įmonės savininko „Oderena“ R. G. ir jos susitarimu. Nuo šio sutarto ir išmokėto atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo mokamos atitinkamos įmokos. Kadangi nuo paskirto IĮ "Oderena“ komercijos direktorei darbo užmokesčio buvo mokėtos atitinkamos didesnes įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, tai ji ir įgijo teisę į didesnę motinystės pašalpą. Toks įrodymų vertinimas, teisės aiškinimas ir taikymas atitinka Lietuvos teismų praktikos, kuriai pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-606/2010) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad nors darbo sutartyje sulygtas atlyginimas, nors ir galėtų būti vertinamas kaip per didelis, tačiau darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių - darbdavio ir darbuotojo - susitarimo dalykas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-448/2010). Todėl apeliantas mano, jog pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai buvo neįmanomas, nebuvo.

Skirdamas jam bausmę ir konstatuodamas bendrininkavimą, teismas, neįvardindamas konkretaus vaidmens, taip pat pažeidė jojo teises, tuo apribodamas galimybę jam gintis ir tuo būdu neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Jam paskirta bausmei aiškiai prieštarauja teisingumo principui (LR BK 54 straipsnio 3 dalis). Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra iš esmės neteisingas ir dėl to, jog juo aiškiai nusižengta teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog, veikų padarymo metu jis turėjo finansinių sunkumų, tinkamai nevertino, kad jis augina nepilnametį vaiką - M. G., gim.(duomenys neskelbtini), moksleivę O. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir apie dvidešimt metų gyvena santuokoje. Jis dirba, individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini) ir vadovauja šiai įmonei nuo pat jos įkūrimo dienos - 2005 m. sausio 28 d. Šioje įmonėje dirba 16 darbuotojų. Darbuotojams reguliariai mokami atlyginimai ir dėl to jie ir jų šeimos gali jaustis socialiai saugūs ir apginti, kas yra labai svarbu sunkmečio atveju. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jo individualią įmonė (duomenys neskelbtini) tektų uždaryti, netektų pajamų ir pragyvenimo šaltinio bei socialinio saugumo ne tik jo šeima, bet ir įmonės darbuotojai bei jų šeimos.

Apeliaciniu skundu R. G. prašo 2012 m. vasario 9 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti jos atžvilgu naują išteisinamą nuosprendį. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Panaikinti paskirtą procesinės prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jai priklausantį nekilnojamojo turto apribojimą. Teismui atmetus skundą prašo sušvelninti bausmę.

R. G. apeliacinis skundas, atmetamas, o G. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Teismo nuosprendis R. G. nuteisimo pagal BK 323 str.1 d. dalyje naikinamas ir priimamas jį išteisinantis nuosprendis, o bausmės paskyrimo už BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką paskyrimo dalyje, nuosprendis keičiamas.

DĖL VEIKŲ KVALIFIKAVIMO PAGAL BK 182 STR. 2 D.

BK 182 str. sukčiavimu laiko svetimo turto užvaldymą arba teisės į turtą įgijimą ar turtinės prievolės išvengimą arba panaikinimą prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje tas turtas yra, naudojant apgaulę.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. G. ir R. G. nuteisti yra už jiems veikiant bendrininkų grupėje, apgaule įgytą turtinę teisę į didelės vertės, VSDFV lėšas t.y., į maksimalaus dydžio motinystės pašalpos gavimą.

Tokia teismo išvada pagrįsta.

R. G. 2008 m. sausio 5 d. įsakymu patvirtinti IĮ (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriaus pareigybiniai nuostatai, direktorių komercijai laikė įmonės direktoriaus pavaduotoju komercijai ir reikalavo, kad šias pareigas užimantis asmuo turėtų tinkamą išsilavinimą, būtų susipažinęs su įmonės valdymo principais, sugebėtų spręsti komercinius-teisinius klausimus, žinotų prekės-pardavimo-rinkos koncepciją, suvoktų realias galimybes, kaip įmonei gauti stabilų ir didelį pelną, mokėtų užsienio kalbą ir t.t. Šių komercijos direktoriaus vietai užimti keliamų reikalavimų, daržininkės, gėlininkės, virėjos, kulinarės ir siuvėjos kvalifikacijas turinti R. G., neatitiko.

2008 m. balandžio 1 d. tarp IĮ (duomenys neskelbtini) atstovavusio R. G. ir jo žmonos R. G. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. 36, pagrindu, nuo 2008 m. balandžio 1 d. R. G. priimta buvo dirbti komercijos direktore, nustačius jai 7000 lt dydžio atlyginimą už 4 val. darbo dieną, dirbant 5 dienas per savaitę.

Direktoriaus komercijai pareigos įpareigojo ją organizuoti įmonės materialinį techninį aprūpinimą materialiniais ištekliais, reikalingais įrengimais ir rmechanizmais, nuolat stebėti analizuoti ir koreguoti įmonės ekonominę situaciją, darbų savikainą, pajamas ir išlaidas, apyvartinių lėšų ir mokos fondo panaudojimą, nuolat ieškoti užsakovų statybos darbams atlikti, dalyvauti nustatant objektų (darbų) sutartines kainas ir derinant su užsakovais sudaromas statybų darbų sutartis, nustatyti sutarčių vykdymo ir kontrolės sistemas, organizuoti įmonės dalyvavimą viešuosiuose konkursuose, duoti nurodymus savo pavaldiniams ir kontroliuoti jų vykdymą, kontroliuoti, ar darbai ir naudojamos medžiagos atitinka kokybės, projektų ir standartų reikalavimus, sudaryti ir nutraukti sutartis su įmonėmis ir klientais, atlikti techninę ekonominę analizę materialinio techninio aprūpinimo srityje, organizuoti žaliavų sandėliavimą, tvarkyti operatyvią tiekimo operacijų, užsakymų ir specifikacijų apskaitą, įforminti transporto ir mokėjimo dokumentus, rengti reikalingas pažymas, sąskaitas, skaičiuotes, reklamacijas tiekėjams, atstovauti įmonę savo kompetencijos ribose ir t.t.

Duomenų, patvirtinančių, kad R. G. įmonėje būtų tokias pareigas atlikusi, byloje nėra. Nepateikė abu nuteistieji tokių duomenų ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos bei šios instancijos teismuose, metu.

Liudytojų M. S., L. P., G. L., R. Z., L. M., J. V. parodymus teismas pagrįstai įvertino kritiškai. Jų parodymai abstraktūs, jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtinti, tad yra deklaratyvūs.

Pasak liudytojo M. S. parodymų, jo ir R. G. jokie darbo reikalai nesiejo. R. G. būnant užsienyje, jis į R. G. nesikreipdavo, nes darbus išvykimo laikui R. G. su juo būdavo suderinęs. Jam yra žinoma, kad R. G. įmonėje dirbo komercijos direktore, nes yra ją įmonėje jis yra matęs, ji, jam skambinant R. G., yra atsiliepusi telefonu.

Pasak liudytojo L. P., R. G. darbuotojams pristatyta buvo kaip komercijos direktorė. Retkarčiais įvairiu dienos metu lankydamasis įmonėje, jis ją kelis kartus joje yra matęs. Ji kelis kartus yra atvažiavusi į jo darbo objektą. Vieną kartą atvažiavo pasižiūrėti kaip sekasi, o kitą kartą ji atvežė reikalingas medžiagas. Atvažiuodavo ji ir su R. G.. R. G. išvykus į užsienį, jis skambindavo R. G..

Pasak pradinių liudytojo G. L. parodymų, jis, darbo reikalais su R. G. nėra bendravęs, bet įmonėje ją yra matęs. Vėlesnėje apklausoje G. L. parodė, kad R. G. užsiėmė objektų paieška.

Pasak liudytojo R. Z. parodymų, jis žino, kad R. G. buvo komercijos direktorė, bet ką ji veikė, jis nežino, nes darbe reikalų su ja neturėjo. Matė, kad R. G. lankėsi objekte, domėjosi kaip jiems sekasi, ar ko netrūksta.

Visų šių liudytojų parodymai abstraktūs, neinformatyvūs ir. jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtinti. Nei vienas iš šių liudytojų konkrečiai nurodyti kokiais darbo klausimais jie su R. G., kaip komercijos direktore, yra bendravę, kokias medžiagas, kokiam objektui R. G. užsakė, atvežė, kokius objektus ji įmonei surado ir t.t., jie nurodyti ir faktiniais duomenimis pagrįsti, negali, tad jie pagrindo teigti, kad IĮ „Oderena“ R. G. neatliko komercijos direktoriaus pareigas, neduoda.

Neduoda tokio pagrindo ir liudytojų L. M., kuri yra R. G. mama bei J. V., kuri yra R. G. sesuo, parodymai apie tai, kad R. G. po darbo kitoje įmonėje ir savaitgaliais komercijos direktore dirbo IĮ (duomenys neskelbtini) sudarinėjo sutartis, ieškojo užsakovų, nes faktinių duomenų, pagrindžiančių šių liudytojų parodymus, taip pat nėra.

Kad R. G. IĮ (duomenys neskelbtini) komercijos direktorės pareigų neatliko ir joje nedirbo, patvirtina ir kiti faktiniai duomenys byloje.

2008 m. balandžio – birželio mėnesiais ji, 5 darbo dienas po 8 val. siuvėja dirbti turėjo UAB „(duomenys neskelbtini) “. Darbas prasidėdavo 08:00 val. ir baigdavosi 16:45 val. (t.1, b.l. 45-47). Darbas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyksta nuo 08:00 iki 17:00 val.(http://www.rekvizitai.lt/imone/oderena/ ir http://118.lt/imones/oderena-ii/8003681).

UAB (duomenys neskelbtini) duomenimis, R. G. 2008 m. balandžio 7-22 ir gegužės 12- 20 dienomis UAB(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 08:00 val. iki 16:45 val., tad akivaizdu, kad tuo metu ji jokių darbinių pareigų IĮ (duomenys neskelbtini) atlikti iš viso negalėjo.

2008 m. balandžio 2-4, 23-30, gegužės 2-10, 21-31 ir birželio mėn. nuo 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) jai buvo suteiktos atostogos (t.1, b.l. 45-47), tad, formaliai žiūrint, tuo metu ji, darbines pareigas IĮ „(duomenys neskelbtini) “ būtų galėjusi atlikti, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų, byloje nėra.

R. G. teigimu, atlikdama savo pareigas, R. G. ieškojo klientų, užsakinėjo medžiagas pagal internete esančią informaciją ir dirbo kitus su komercija susijusius darbus, tačiau kokius konkrečius klientus ir kada, ji surado, kokias konkrečias medžiagas, kada, iš ko ir kiek jų ji užsakė bei kokiu kitokius komercijos direktorės pareigoms priskirtus darbus ji atliko, jis konkrečiai nurodyti negali.

R. G. teigimu, ji, atostogų metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 08:00 val., o darbo UAB (duomenys neskelbtini) metu, ji nuo 16 val. dirbdavo namuose, telefonu ieškodama užsakovų, internetu užsakinėdama medžiagas, paskirstydama darbuotojams darbus bei darydama viską, ką jai žodžiu nurodydavęs direktorius R. G., tačiau ir ji konkrečiai kada iš kur ir kiek medžiagų ji užsakė, kada ir kokius klientus ji surado, kokius darbus, kada ir kam ji skirst bei kokius konkrečius ir kada duotus R. G. nurodymus ji darbe vykdė, ji konkretizuoti taip pat negali. Byloje duomenų, kad R. G., kaip komercijos direktorė, būtų turėjusi patalpas bei pavaldžius sau asmenis, komercijos direktorės veiklai vykdyti, taip pat nėra.

Nesant įmonėje jokių R. G. atliktą darbą patvirtinančių duomenų, teismo padaryta išvada apie fiktyvų R. G. įdarbinimą IĮ “(duomenys neskelbtini) ir nepagrįstą 7000 lt atlyginimo mokėjimą jai tik tam, kad padidinti jai draudžiamąsias pajamas laikotarpiui nuo 2008 m. balandžio 1 iki 2008 m. birželio 10 d., yra pagrįsta. Tai, kad R. G. nuo vaiko priežiūros atostogų pasibaigimo komercijos direktore dirba šiuo metu, nei jos, nei R. G. kaltės apgaule sudarytų motinystės pašalpos padidinimo sąlygų, nepanaikina.

Nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 10 d. faktiškai įmonėje jokių darbų neatliekant, už neatliekamą darbą 7000 lt atlyginimo per mėnesį, mokėjimu, R. G. apskaičiuojama pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, motinystės pašalpos dydis iki vaikui sukaks dveji metai, pasididino nuo 25.714,11 lt iki 126.466,29 lt, tokiu būdu apgaule iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pasisavintos buvo didelės vertės, t.y., 100.752,18 lt dydžio lėšos. Šios didelės vertės lėšos apgaulės būdu pasisavintos buvo abiejų apeliantų bendrais veiksmais, t.y., bendrininkų grupėje, tad pirmos instancijos teismas bylą šioje dalyje išnagrinėjo pilnai bei visapusiškai, BPK 20 str. 4 d. reikalavimų, pripažindamas abu apeliantus kaltais pagal BK 182 str. 2 d. bei solidariai iš jų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisdamas 100.752,18 lt, nepažeidė ir šioje dalyje, pagrindo jų skundų tenkinimui nesant, skundai laikomi nepagrįstais ir atmetami.

Pasak apeliantų R. G. ir R. G. skundo teiginių, teismas pažeidė BPK 80 str., apklausdamas byloje liudytoja civilinio ieškovo atstovę S. G..

Šie apeliantų skundo teiginiai, nepagrįsti. Teisiamųjų posėdžių protokolų duomenys rodo, kad civilinio ieškovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyriaus paskirta atstovė (t. 1, b.l. 94, t.3, b.l. 13) viso proceso metu civilinio ieškovo atstovo statuse ir , 2011 m. spalio 14 d. teisiamajame posėdyje ji apklausta buvo ne kaip liudytoja, bet kaip civilinio ieškovo atstovė (t. 3, b.l. 55), tad BPK 20 str. 4 d. reikalavimai, nepažeisti.

DĖL VEIKOS KVALIFIKAVIMO PAGAL BK 223 STR. 1 D.

Pagal BK 223 str. 1 d. R. G. kaltinamas buvo tuo, kad jis, būdamas IĮ (duomenys neskelbtini) direktorius bei savininku ir sutinkamai su 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. dalies reikalavimus, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus) nuostatas – 2008 metais ūkinių operacijų registravimo žurnale į sąnaudas nurašė 16140,00 Lt pagal prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus, išrašytus M. S. vardu, šių išlaidų nepagrindžiant dokumentais ir 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 1 d.reikalavimus, nurodančius, kad apskaitos metodų visumą, nustatytą teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas apskaitos tvarkymas ir finansinių ataskaitų sudarymas, lemia ūkio subjekto teisinė forma, ūkio subjekto dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma, r 2 d. reikalavimus, kad, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu,, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 str. 1 d. (darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.) ir 3 d. (darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje) – nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie R. G. IĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-10 atliktus darbus bei R. G., neatsižvelgdamas į įmonės neigiamus rezultatus, priskaitė 17150,00 Lt darbo užmokestį ne už darbą ir jo kokybę.

Teismas R. G. pripažino kaltu ir nuteisė už tai, kad jis, būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir savininku, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima buvo iš dalies nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto bei įsipareigojimų dydžio, o būtent:

- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. 2008 m. metais ūkinių operacijų registravimo žurnale pagal prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitus, išrašytus M. S. vardu į sąnaudas nurašydamas 16.140 lt, nepagrindęs šių išlaidų dokumentais ir,

- pažeidė Buhalterinės apskaitos dokumento 6 str. 1 d. ir 2 d., nepateikdamas dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie R. G. IĮ „(duomenys neskelbtini) „laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 10 d. atliktus darbus bei, neatsižvelgdamas į įmonės neigiamus rezultatus, priskaitė jai 17.150 lt darbo užmokestį ne už darbą ir kokybę.

Apkaltinamąjį nuosprendį dėl šios nusikalstamos veikos padarymo teismas motyvavo vieninteliu abstrakčiu, teiginiu, jog jis išvadą apie R. G. kaltumą pagal BK 223 str. 1 d., daro įvertinęs apklaustų asmenų parodymus, paaiškinimus bei ištirtus rašytinius įrodymus bei dalyje padarymo įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai nepagrindė. Iš šio teismo teiginio neaišku, kokie konkretūs ir kurių asmenų parodymai bei rašytinių dokumentų duomenys, davė teismui pagrindą tokios išvados padarymui ir kodėl, tad, šiuo konkrečiu atveju, teismas, R. G. kaltę pagal BK 223 str. 1 d., grubiai pažeisdamas nuosprendžių surašymui keliamus reikalavimus, yra tiesiog deklaratyviai konstatavęs, tad teismo nuosprendis šioje dalyje akivaizdžiai yra ir neteisėtas, ir nepagrįstas.

Buhalterine apskaita laikomas ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti it (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti ( Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 d.).

Pagal BK 223 str. 1 d. atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Akivaizdu, kad, atsakomybę pagal BK 223 str. užtraukia a) buhalterinės apskaitos netvarkymas arba b) aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, arba c) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas.

2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr. 55, išaiškinta, kad :

Buhalterinės apskaitos netvarkymu laikomas norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, visiškas nevykdymas (pvz. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas ir pan.).

Aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomas Buhalterinės apskaitos įstatymų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz. nesurašomi, nesurenkami visi buhalteriniai apskaitos dokumentai, nesudaromi, netvarkomi apskaitos registrai ir pan.).

Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais laikomi buhalterinės apskaitos įstatymo 10,11 ir 21 str. nurodyti už buhalterinės apskaitos tvarkymą, atsakingi asmenys: 1) ūkio subjekto apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys) arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė; 3) pats savininkas (Ši nuostata taikoma neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, turintiems vieną savininką, notarams, advokatams bei patentus įsigijusiems fiziniams asmenims); 4) ūkininkas arba jo ūkio nariai.

Kaip jau minėta, R. G. nuteistas yra už tai, kad, būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir savininku, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima buvo iš dalies nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto bei įsipareigojimų dydžio, nes:

- pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. 2008 m. metais ūkinių operacijų registravimo žurnale pagal prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitus, išrašytus M. S. vardu į sąnaudas nurašydamas 16.140 lt, nepagrindęs šių išlaidų dokumentais ir,

- pažeidė Buhalterinės apskaitos dokumento 6 str. 1 d. ir 2 d., nepateikdamas dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie R. G. IĮ „(duomenys neskelbtini) “ laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 10 d. atliktus darbus bei, neatsižvelgdamas į įmonės neigiamus rezultatus, priskaitė jai 17.150 lt darbo užmokestį ne už darbą ir kokybę.

2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 d. numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako finansininkas (buhalteris), jeigu tokia pareigybė yra įsteigta, arba specializuotos įmonės specialistai, jeigu su tokia įmone sudaryta buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutartis, arba asmuo, įmonėje tiesiogiai tvarkęs buhalterinę apskaitą, kuriuo būti gali ir vadovas.

BK 223 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma gali būti tik dėl neatsargumo.

Šiuo konkrečiu atveju, duomenų, kad įmonėje buhalterinę apskaitą tvarkęs būtų R. G., nėra. Duomenys byloje (L. M. ir kitų parodymai) rodo, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą 2008 m. tvarkė ir dabar tvarko finansininke dirbanti L. M.. Tai reiškia, kad ji už buhalterinę apskaitą, t.y., už registravimo žurnale ūkinių operacijų duomenų įrašymo teisingumą buvo atsakinga. R. G., esant įmonėje buhalterei, buhalterinės apskaitos tvarkyti ir neprivalėjo. Bendrininku tokios nusikalstamos veikos padaryme R. G. būti taip pat negali, nes subjekto vadovo ir buhalterio bendrininkavimas neatsargaus nusikaltimo daryme, t.y. aplaidžiame buhalterinės apskaitos tvarkymet, yra negalimas, tad jis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas ir nuteistas už tai yra nepagrįstai ir išteisinamas, nepadarius jam veikos, turinčios BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

2008 metais 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 1 ir 2 dalyse. buvo nustatyta, kad apskaitos sistemą lemia ūkio subjekto teisinė forma. Ūkio subjekto dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma (1 d.) bei, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (2 d.).

Kaip jau aptarta prieš tai, R. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ jokios buhalterinės apskaitos netvarkė. R. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. birželio 10 d. atliktus darbus grindžiantys duomenys pateikti ir negalėjo būti, nes, prieš tai aptartais duomenimis konstatuota, kad faktiškai ji bendrovėje jokių darbinių pareigų, neatliko. Pažymėtina ir tai, kad nurodomų duomenų nebuvimas bei nepagrįstas R. G. darbo užmokesčio nustatymas ir mokėjimas, yra R. G. ir R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymą grindžiančios aplinkybės, kurios pagrindo tokius R. G. veiksmus laikyti aplaidumu, kuris padaromas gali būti tik neatsargiais asmens veiksmais, neduoda, tad ir šioje dalyje R. G. kaltu pripažintas nepagrįstai, tad ir šioje dalyje jis išteisinamas, nenustačius jo veikoje šio jam inkriminuoto nusikaltimo, požymių.

Už BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, numatyta vien tik laisvės atėmimo iki 8 metų bausmė. R. G., BK 54 str. 3 d. pagrindu, nubausta švelnesne, nei numatyta įstatymo sankcijoje, t.y., laisvės apribojimo vieneriems metams bausme. Skirdamas tokią bausmę, teismas atsižvelgė ir įvertino visas apeliantės skunde nurodytas aplinkybes. Apeliantei paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei savo dydžiu, nėra jai aiškiai per griežta, tad pagrindo tais pačiais motyvais jai paskirtą bausmę dar labiau švelninti, nėra ir skundas šioje dalyje atmetamas.

Teisinga bausme laikoma tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir teisingumas yra vienas pagrindinių teisės tikslų.

Jau minėta, kad už BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, šio įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė sankcija - laisvės atėmimo iki 8 metų, bausmė. Ši nusikalstama veika priskiriama yra sunkių nusikaltimų kategorijai ir alternatyvios švelnesnės bausmės už šio nusikaltimo padarymą, nenumatytos. BK 62 str. nustatytų sąlygų, kurios leistų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat nėra, tačiau, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei BK 54 str. 3 d. numatyto teisingumo principo reikalavimus, akivaizdu, kad sankcijoje nustatytos bausmės R. G. paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, nes:

- apeliantą išteisinus iš BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, ne tik sumažėjo jo nusikalstama veika pažeistų baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių apimtis, bei sumažėjo ir jo asmenybės pavojingumas.

- nuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas - beveik ketveri metai. Nors byla sudėtinga nebuvo, tačiau iš duomenų byloje matyti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas nuo 2009 m. vasario 6 d. iki 2010 metų vidurio, vyko labai vangiai ir su nemažomis pertraukomis. Ikiteisminio tyrimo atlikimas, suintensyvintas buvo 2010 m. viduryje, o baigtas - 2011 rugpjūčio pabaigoje. Būtent tuo metu buvo pradėtos liudytojų bei apeliantų apklausas, surinkti apeliantų asmenybes apibūdinantys duomenys ir t.t. Bylos nagrinėjimai pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose užtruko iki šios 2012 m. birželio mėnesio dienos. Per visą tą laiką nuteistasis naujų nusikaltimų, nepadarė. Jis neteistas, dirba, turi šeimą ir išlaiko 2 vaikus, iš kurių vienas yra mažametis, o kitas, nors ir pilnametis, bet yra moksleivis. Pažymėtina ir tai, kad padarytos žalos atlyginimas iš jo yra priteistas, o paskirtu nuosavybės teisės apribojimu, yra užtikrintas ir padarytos žalos išieškojimas.

Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjęs ilgas laiko tarpas, dėl nepateisinamų priežasčių užsitęsęs baudžiamasis procesas, EŽTT ir Respublikos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika (Ohlen v. Denmark, no.63214/00, judgement of February 2005 ir kt., 2K -110/2008 ir kt.), nusikalstama veika pažeistų baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių apimtiies ir ir jo asmenybės pavojingumo sumažėjimas bei tai, kad iki šiol apeliantas naujų nusikalstamų veikų nepadarė, šiuo konkrečiu atveju, duoda pagrindą kolegijai konstatuoti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas nuteistajam R. G. taikant BK 54 str. 3 d. ir vietoje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paskiriant švelnesnę bausmės rūšį.

R. G. padaryta nusikalstama veika yra ekonominio pobūdžio, todėl, kolegijos manymu, adekvatu būtų jo atžvilgiu taikyti būtent ekonominio pobūdžio sankcijas. Tokia yra ir teismų suformuota praktika (2K-110/2008, 1A-264/2009 ir kt.).

Atsižvelgus į R. G. sukčiavimo būdu bendrininkų grupėje su sutuoktine pagrobto turto vertę (100752,18 litų), į nusikaltimo padarymo aplinkybe, priežastis bei pasekmes ir šeimyninę apelianto padėtį, BK 47 str. 2 d. 4 p. pagrindu (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011 m. balandžio 28 d.) jam skirtina nedaug už vidurkį didesnė bausmė, todėl šioje dalyje R. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., ir 4 dalimi, 328 str. 2 p., 329 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Nuteistosios R. G. apeliacinį skundą atmesti.

- nuosprendžio dalį, kuria R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 223 str. 1 d., panaikinti ir R. G. pagal BK 223 str. 1 d išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių ir bylą šioje dalyje, jo atžvilgiu nutraukti.

- nuosprendžio dalį, kuria R. G. pagal BK 182 str. 2 . pripažintas kaltu ir nuteistas, pakeisti ir R. G. už nusikaltimo, numatyto BK 182 str., 2 d. padarymą, pritaikius BK 54 str. 3 d., paskirti 180 MGL, t.y. 23400 lt bauda.