- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-264/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Svajūnas Knizleris, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Deimintas Radzevičius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 300 str. 2 d. ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl dokumentų suklastojimo ir šių dokumentų panaudojimo (dėl 121563,60 Lt)), pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., - 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda;
pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl dokumentų suklastojimo ir šių dokumentų panaudojimo (dėl 115493,35 Lt)), pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., - 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda;
pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (dėl dokumentų suklastojimo ir šių dokumentų panaudojimo, padarant didelę žalą (dėl 1645581,39 Lt)), pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., - 90 MGL (11250 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 120 MGL (15000 Lt) dydžio bauda.
A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d. 182 str. 1 d., 20 str. 2 d. 182 str. 2 d., 20 str. 2 d. 300 str. 1 d., 20 str. 2 d. 300 str. 2 d., 20 str. 2 d. 222 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad 2002 m. gruodžio mėn., veikdamas bendrininkų grupe, gavęs iš bendrininko 121563,6 Lt sumai žinomai suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras, serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), serija LEA (duomenys neskelbtini) ir netikrus 2002 m. gruodžio 30 d. darbų atlikimo aktus prie jų bei jais pagrindęs iš nenustatytų šaltinių, nenustatytu laiku pagal suklastotas sąskaitas faktūras UAB (duomenys neskelbtini) statomiems ir rekonstruojamiems objektams nupirktas paslaugas, šioms žinomai suklastotoms sąskaitoms faktūroms bei netikriems darbų atlikimo aktams prie jų patekus į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir PVM bei pelno mokesčio deklaracijas, o 2003 m. sausio 27 d., 2003 m. kovo 21 d., 2003 m. liepos 2 d., 2004 m. birželio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM bei pelno mokesčio deklaracijoms patekus ir į Kauno apskrities VMI, jis, minėtus jam žinomai 121563,60 Lt sumai suklastotus dokumentus, panaudojo.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2003 m. birželio – liepos mėn. laikotarpiu, veikdamas bendrininkų grupe, gavęs iš bendrininko 115493,35 Lt sumai žinomai suklastotas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras, serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini) bei jomis pagrindęs iš nenustatytų šaltinių, nenustatytu laiku pagal suklastotas sąskaitas faktūras UAB (duomenys neskelbtini) statomiems ir rekonstruojamiems objektams nupirktas prekes, šioms žinomai suklastotoms sąskaitoms faktūroms patekus į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, o 2003 m. liepos 25 d., 2003 m. liepos 2 d., 2003 m. rugpjūčio 22 d., 2004 m. vasario 20 d., 2004 m. birželio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM ir pelno mokesčio deklaracijoms patekus ir į Kauno apskrities VMĮ, šiuos jam žinomai suklastotus 115493,35 Lt sumai dokumentus panaudojo.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad nuo 2003 rugsėjo mėn. iki 2004 m. kovo mėn., veikdamas bendrininkų grupe, gavęs iš bendrininko 1645581,39 Lt sumai žinomai suklastotas UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras, serija LEB Nr.(duomenys neskelbtini), serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini) serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini) LEB Nr. (duomenys neskelbtini), serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini) bei jomis pagrindęs iš nenustatytų šaltinių, nenustatytu laiku pagal suklastotas sąskaitas faktūras UAB (duomenys neskelbtini) statomiems ir rekonstruojamiems objektams nupirktas prekes, šioms žinomai suklastotoms sąskaitoms faktūroms bei darbų atlikimo aktams prie jų patekus į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, o nuo 2003 m. spalio 27 d. iki 2005 m. rugsėjo 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) PVM ir pelno mokesčio deklaracijoms patekus Kauno apskrities VMI, šiuos jam žinomai suklastotus 1645581,39 Lt sumai dokumentus, panaudojo ir UAB (duomenys neskelbtini) bei valstybės biudžetui padarė didelę žalą.
A. M. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 2 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) tiekimo viršininku, nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2003 m. vasario 4 d. būdamas komplektavimo skyriaus vadovu, nuo 2003 m. vasario 4 d. iki 2003 m. birželio 11 d. laikinai einančiu pareigas generaliniu direktoriumi, ir dėl užimamų pareigų savo žinioje turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) turtą, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2003 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje ir Kaune, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš nusikalstamo susivienijimo nario V. R. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus - UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serijos LBH Nr. (duomenys neskelbtini) LEA Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jų pridėtus 2002 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų aktus, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) neva pardavė, o UAB (duomenys neskelbtini) nupirko paslaugų už 121563,60 Lt, ir suorganizavo šių suklastotų dokumentų įtraukimą į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei suorganizavo, kad pagal juos mokėjimo pavedimais būtų atsiskaityta su paminėtomis bendrovėmis ir UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams nežinant, jog paminėtos faktūros ir atliktų darbų aktai prie jų yra suklastoti, 2003 m. vasario 12 d. mokėjimo pavedimais pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas banke „Snoras“ 121563,60 Lt, o nusikalstamo susivienijimo nariui E. L. juos nuėmus bei per kitą nusikalstamo susivienijimo narį V. R. perdavus A. M. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą. A. M. jam perduotus pinigus panaudojęs nenustatytiems poreikiams, padedant nusikalstamo susivienijimo nariams, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB(duomenys neskelbtini), priklausantį turtą 121563,6 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.
Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi ir dėl užimamų pareigų turėdamas bendrovės turtą, veikdamas bendrininkų grupe su to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, 2003 m. birželio – liepos mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniuje ir Kaune, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš nusikalstamo susivienijimo nario V. R. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus – UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serijos LEA Nr. (duomenys neskelbtini) su jose nurodytais jam žinomai melagingais duomenimis, neva UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o UAB (duomenys neskelbtini) nupirko prekių už 115493,35 Lt, suorganizavo šių įsigytų suklastotų dokumentų įtraukimą į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, suorganizavo, kad pagal juos mokėjimo pavedimais su paminėta bendrove būtų atsiskaityta ir, UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams nežinant, jog paminėtos PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, 2003 m. liepos 14 d. mokėjimo pavedimu pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke „Snoras“ 115493,35 Lt, o nusikalstamo susivienijimo nariui E. L. juos nuėmus bei per nusikalstamo susivienijimo narį V. R. perdavus A. M. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą, A. M. jam perduotus pinigus panaudojęs nenustatytiems poreikiams, padedant nusikalstamo susivienijimo nariams, pasisavino jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą – 11549335 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.
Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad nuo 2003 m. birželio 11 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, o nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 9 d. - generalinio direktoriaus pavaduotoju, dėl užimamų pareigų turėdamas bendrovės turtą, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2004 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje ir Kaune, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš nusikalstamo susivienijimo nario V. R. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus – UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) LEA Nr. (duomenys neskelbtini), serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini) su juose užfiksuotais jam žinomai melagingais duomenimis, neva minėtos bendrovės pardavė, o UAB (duomenys neskelbtini) iš jų nupirko paslaugų už 1645581,39 Lt, suorganizavo šių įsigytų suklastotų dokumentų įtraukimą į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, suorganizavo, kad pagal visus juos mokėjimo pavedimais su tomis bendrovėmis būtų atsiskaityta ir, UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams nežinant, jog minėtos PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, ir nuo 2003 m. spalio 6 d. iki 2004 m. balandžio 26 d. mokėjimo pavedimais pervedus į UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas, esančias banke „Snoras“, 1645581,39 Lt, o nusikalstamo susivienijimo nariui E. L. juos nuėmus bei per nusikalstamo susivienijimo narį V. R. perdavus A. M. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą, A. M. jam perduotus pinigus panaudojęs nenustatytiems poreikiams, padedant nusikalstamo susivienijimo nariams, pasisavino jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą – 1645581, 39 Lt, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.
Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2003 m. sausio mėn., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros ir darbų atlikimo aktai prie jų yra suklastoti, suorganizavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. N. ir A. Z. pasirašytų prie UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) esančiuose darbų atlikimo aktuose, kuriuose nurodyta neva UAB (duomenys neskelbtini) pirko paslaugų už 121563,60 Lt, tarp jų 18543,60 Lt sudarė PVM, suorganizavo, kad šie suklastoti dokumentai būtų pateikti UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams ir įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, o PVM sąskaitose faktūrose išskirtos sumos įtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų už 2002 m. gruodžio mėn. 40, 48, 57, 59 arba 61 langelius ir taip 18543,60 Lt sumažinus UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei tokią deklaraciją pateikus Kauno apskrities VMI Kauno skyriui, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, UAB (duomenys neskelbtini) naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 18543,60 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumą bei panaikino turtinę prievolę bendrovei juos į valstybės biudžetą sumokėti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, 2003 m. birželio - rugpjūčio mėn. laikotarpiu, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams V. P. ir A. M. pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) suklastotose sąskaitose faktūrose, neva UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 115493,35 Lt, tarp jų 17617,63 Lt sudarė PVM, ir pats pasirašė, nurodė suklastotus dokumentus įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o išskirtas PVM sąskaitose faktūrose sumas įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų už 2003 m. birželio, liepos mėn. 40, 48, 57, 59 arba 61 langelius ir taip 17617,63 Lt sumažinus UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei tokią deklaraciją pateikus Kauno apskrities VMI Kauno skyriui, veikdamas bendrininkų grupė su nusikalstamo susivienijimo nariais, UAB (duomenys neskelbtini) naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 17617, 63 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumą bei panaikino turtinę prievolę bendrovei juos į valstybės biudžetą sumokėti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2004 m. balandžio mėn., žinodamas, kad PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams A. N. , F. S. , B. R. , V. A. ir A. M. pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitose faktūrose, kuriuose nurodyta neva UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekių už 1645581,39 Lt, tarp jų 251020,95 Lt sudarė PVM, nurodė, kad šie suklastoti dokumentai būtų pateikti UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams ir įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, o PVM sąskaitose faktūrose išskirtos sumos įtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų už 2003 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. 40, 48, 57, 59 arba 61 langelius, ir taip 251020,95 Lt sumažinus UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei tokią deklaraciją pateikus Kauno apskrities VMI Kauno skyriui, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, UAB (duomenys neskelbtini) naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 251020,95 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumą bei panaikino turtinę prievolę bendrovei juos į valstybės biudžetą sumokėti, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.
Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, 2002 – 2005 m. laikotarpiu, žinodamas, kad UAB(duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros, o prie dalies iš jų ir darbų atlikimo aktai yra suklastotos, suorganizavo, kad šie suklastoti dokumentai būtų perduoti UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams ir įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 metus, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną ir taip per minėtą laiką 239309 Lt sumažinus UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį bei tokią deklaraciją pateikus Kauno apskrities VMI Kauno skyriui, veikdamas bendrininkų grupe su nusikalstamo susivienijimo nariais, UAB (duomenys neskelbtini) naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 239309 Lt valstybės biudžetui priklausančių pelno mokesčio lėšų sumą bei panaikino turtinę prievolę bendrovei juos į valstybės biudžetą sumokėti, t. y. padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.
Taip pat jis buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad nuo 2003 m. vasario 4 d. iki 2003 m. birželio 11 d., žinodamas, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, įtraukęs į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus – UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras, apgaulingai tvarkė bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios 2003 m. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, t y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d., 2 d., 222 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį ir pripažinti A. M. kaltu bei nuteisti:
Žemesnės instancijos teismas
- pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. (dėl 121563,60 Lt pasisavinimo) – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. (dėl 115493,35 Lt pasisavinimo) - aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. (dėl 1645581,39 Lt pasisavinimo) - dvejų metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo į 17617 Lt PVM) - trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo į 251020,95 Lt PVM) - vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo į 239309 Lt pelno mokestį) - vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. (dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo) - septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Šalies argumentai
Prokuroras skundu taip pat prašo apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl A. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir 300 str. 2 d. pakeisti ir skirti jam šias bausmes:
Žemesnės instancijos teismas
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl žinomai suklastotų dokumentų panaudojimo, padarant 121563,60 Lt žalą) - dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl žinomai suklastotų dokumentų panaudojimo, padarant 115493,35 Lt žalą) - dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (dėl žinomai suklastotų dokumentų panaudojimo, padarant 1645581,39 Lt žalą) - aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d., 2 d. ir 222 str. 1 d. bei paskyrė neteisingą bausmę. Apelianto teigimu, nuosprendžio dalis, kuria išteisintas A. M. , yra nelogiška, nepagrįsta motyvuotais argumentais ir ignoruojanti teisės doktriną. A. M. įvykdė nusikalstamas veikas kartu su bendrininkais (jų atžvilgiu tyrimas išskirtas arba nutrauktas), byloje nustatyta, kaip ir kurie asmenys pasidalino neteisėtai išgrynintas UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad dalis bendrovės lėšų galėjo būti kokiu nors būdu iššvaistytos.
Prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas lengvabūdiškai ir nepagrįstai patikėjo A. M. gynybine versija, kuri yra nelogiška ir nepatvirtinta jokiais kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Nuteistasis šioje byloje buvo kaltinamas pasisavinęs su bendrininkais beveik du milijonus UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų. Nors A. M. teigia, kad šie pinigai buvo panaudoti prekių ir paslaugų įsigijimui be dokumentų iš įvairių Lietuvos ir užsienio bendrovių bei privačių asmenų, tačiau jis negalėjo nurodyti nei vienos šios bendrovės ar asmens.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus patikrinimų aktus ir protokolus, nepatikrino juose esančios komisijos narių įrašytos ir parašais patvirtintos informacijos bei atitinkamose suklastotose sąskaitose faktūrose nurodytų medžiagų ar paslaugų panaudojimo realios galimybės. Prokuroras nurodo, kad jokia komisija per vieną dieną fiziškai nesugebėtų objektyviai patikrinti medžiagų bei prekių panaudojimo fakto tokiuose dideliuose objektuose, kaip „Hyper Maxima“ ir pan. Juo labiau, kai tą pačią dieną komisija patikrino net penkis statomus objektus, kurių vienas yra ne Kaune, o Šakių rajone. Todėl šie patikrinimo aktai ir protokolai bei UAB (duomenys neskelbtini) teisme atstovaujančių asmenų parodymai, anot apelianto, negali būti pripažinti faktiniais duomenimis, patvirtinančiais A. M. nekaltumą.
Prokuroras skunde nurodo, kad byloje nustatyta, jog A. M. sąmoningai klastojo dokumentus, siekdamas „išgryninti“ jo žinioje esančias bendrovės lėšas, o galutinė ir svarbiausia nuteistojo ir jo bendrininkų tyčia buvo nukreipta į neteisėtą praturtėjimą bendrovės sąskaita, tuo pačiu ir į žalos jai padarymą. Prokuroras pažymi, kad lemiamos reikšmės kaltinimams šioje dalyje pagrįsti turėjo ta aplinkybė, jog A. M. , kaip atsakingo asmens parašas, kuriose iš kaltinime nurodytų pareigybių jis bedirbtų, garantavo lėšų pervedimą neegzistuojančioms įmonėms, kas reiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) turtas buvo būtent A. M. žinioje bei jis pagal užimamas pareigas galėjo tuo turtu disponuoti.
Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais dėl A. M. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. (3 epizodai), nurodo, kad iš nuosprendžio neaišku, kokiais faktiniais duomenimis remdamasis teismas nustatė, jog A. M. veika padarė bendrovei turtinės žalos, kadangi už paslaugas ir prekes bendrovė sumokėjo brangiau - vienu atveju 2603,20 Lt ar 4058,43 Lt, kitu - 37095,37 Lt, nei buvo sutikusi mokėti. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str., prieštarauja tame pačiame nuosprendyje išdėstytoms savo išvadoms dėl A. M. veiksmų klastojant dokumentus ir juos panaudojant vertinimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad A. M. ir suprato, ir norėjo žinomai suklastotus ir netikrus dokumentus gaminti ir naudoti, bei, kad suklastotų PVM sąskaitų faktūrų ir netikrų darbų atlikimo aktų panaudojimas pradinėje jų naudojimo stadijoje, visiškai pagrindžia jų panaudojimą visose jų panaudojimo stadijose, t. y. ir paskutinėje suklastotų dokumentų panaudojimo stadijoje - juos pateikiant mokesčių administratoriui, o šių veiksmų viena iš pasekmių yra valstybės negautos įplaukos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti A. M. išteisinimo motyvai, anot apelianto, dar kartą parodo, kad teismas neįsigilino į šioje byloje suformuluotų kaltinimų esmę ir bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai. Šioje byloje pakankamai aiškiai išdėstyta ir teismų praktikoje jau ne kartą aprobuota PVM grobstymo schema, kai panaudojant fiktyvių įmonių (kurios, nors ir yra registruotos PVM mokėtojomis ir tai šioje schemoje yra privalomas dalykas, jokios ūkinės veikos nevykdo, todėl negali ir niekada neįgyja nei pareigos mokėti PVM, nei teisės į PVM atskaitymą) išrašytus suklastotus dokumentus, realiai veikiantis ūkinis subjektas (šiuo atveju - UAB (duomenys neskelbtini)) apgaule išvengia prievolės pervesti valstybei tam tikrą sumą iš savo užsakovų surinkto pridėtinės vertės mokesčio. Išaiškinus padarytas nusikalstamas veikas, UAB (duomenys neskelbtini) ne „atsirado pareiga dar kartą sumokėti“ PVM, o paprasčiausiai teko atlyginti jos naudai fizinio asmens valstybei padarytą žalą.
Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti faktiniai duomenys, kurie nei patvirtina, nei paneigia fiktyvių bendrovių PVM sumokėjimo faktą, negali būti laikomi pakankamu įrodymu, atsveriančiu byloje esančių faktinių duomenų visumą. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) sandoriai su fiktyviomis bendrovėmis realiai neįvyko. Tai reiškia, jog jos PVM į valstybės biudžetą nepervedė ir negalėjo pervesti, nes ši pinigų suma sudarė po šių bendrovių priedanga nusikalstamai veikusių asmenų „uždarbį“.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad jau nurodytų argumentų dėl sukčiavimo PVM srityje visuma paneigia teismo motyvus, susijusius su A. M. išteisinimu dėl sukčiavimo pelno mokesčio srityje. Prokuroras pažymi, kad iš bendrovės dėl savalaikio pelno mokesčio nesumokėjimo į biudžetą pagal mokesčių įstatymus vėliau išieškoti delspinigiai ir bauda neturi būti įvardijami kaip patirta žala šios bylos aspektu. Šias sumas, kaip dėl A. M. veiksmų patirtus nuostolius, UAB (duomenys neskelbtini) gali išieškoti iš pastarojo civilinio proceso tvarka. Be to, anot apelianto, tai, kad bendrovei teko sumokėti valstybei kito asmens jos naudai nusikalstamai išvengtą pelno mokesčio dalį, nuosprendyje teismas nepagrįstai įvardino „netekimu teisės į pelno mokestį mažinančią atskaitą“.
Prokuroras skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nieko nežinojo apie A. M. veiklą. Tuo tarpu, teisės doktrinoje priimta, kad asmuo, organizavęs nusikalstamą veiką „svetimomis rankomis“ yra laikomas nusikaltimo vykdytoju. Ši nusikalstama veika dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos ir buvo inkriminuota A. M. , buvusiam nuo 2003 m. vasario 4 d. iki 2003 m. birželio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas ir A. M. , nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 2 d., paskyrė neteisingą bausmę. Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai pripažino A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei savanorišką žalos atlyginimą bei atsižvelgė į jas skirdamas bausmę. A. M. neatlygino UAB (duomenys neskelbtini) padarytos didelės žalos ir tai negali būti pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nuteistasis tik teisminio nagrinėjimo pradžioje pasakė, kad prisipažįsta kaltu, tačiau teisminio nagrinėjimo metu aiškinantis kiekvieno jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, jų realiai nepripažino. Todėl, anot prokuroro, A. M. turi būti paskirta bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. galiojusio įstatymo sankcijos ribose. Apelianto teigimu, nėra pagrindo A. M. skirti lengvesnę nei laisvės atėmimo bausmę ir pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., kadangi nuteistasis kaltu neprisipažino, jo su bendrininkais pasisavinto turto vertė siekia beveik 2 milijonus litų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, prokuroras prašo A. M. skirti realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis žemesnis nei sankcijos vidurkis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu:
- panaikino Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, A. M. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir nuteisė: pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. (dėl 121563,60 Lt, 115493,35 Lt, 1645581,39 Lt pasisavinimo) – dvejų metų laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl turtinės prievolės sumokėti 17617,63 Lt ir 251020,95 Lt PVM į valstybės biudžetą panaikinimo) – vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl turtinės prievolės sumokėti 239309 Lt pelno mokestį į valstybės biudžetą panaikinimo) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
- panaikino nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo, skiriant bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., o nuosprendžio dalį dėl A. M. paskirtų bausmių pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 2 d. pakeitė ir paskyrė A. M. šias bausmes: pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įst. red.) (dėl 121253,60 Lt sumai suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo) – trisdešimties parų areštą; pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įst. red.) (dėl 115493,35 Lt sumai suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo) – trisdešimties parų areštą; pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įst. red.) (dėl 1645581,39 Lt sumai suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo) – šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p., pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl 121253,60 Lt sumai suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl 115493,35 Lt sumai suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo) paskirtas trisdešimties parų arešto bausmes pakeitė trisdešimties dienų laisvės atėmimo bausmėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., paskirtas ir pakeistas bausmes subendrino apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. M. paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
- pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies teismo nustatytą A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – padarytos žalos atlyginimą savo noru.
- pašalino iš kaltinimo teiginius, kad A. M. pasisavintus UAB (duomenys neskelbtini) pinigus panaudojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems poreikiams tenkinti.
- patikslino nuosprendžio rezoliucinę dalį nustatant, kad A. M. yra nuteistas ne pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 300 str. 2 d. ir 300 str. 2 d., bet pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 300 str. 2 d.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, motyvuodamas tuo, jog apeliacinės instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis A. M. neatitinka Lietuvos Respublikos BPK XXIII skyriuje išdėstytų pagrindinių reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio formai ir turiniui. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neišdėstė ir nevertino visų A. M. parodymų, nepaneigė jo parodymų, prieštaraujančių kaltinimui. Be to, kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas, jame neišdėstyti išsamūs bausmės skyrimo motyvai, o kai kurie iš jų taip pat yra prieštaringi.
Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. M. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. (dėl 121563,60 Lt pasisavinimo), 183 str. 2 d. (dėl 115493,35 Lt pasisavinimo), 183 str. 2 d. (dėl 1645581,39 Lt pasisavinimo), 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo į 17617,63 Lt PVM), 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo į 251020,95 Lt PVM), 182 str. 2 d. (dėl sukčiavimo į 239309 Lt pelno mokestį), 222 str. 1 d. (dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo) naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis.
A. M. , būdamas UAB (duomenys neskelbtini) tiekimo viršininku (nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 2 d.), komplektavimo skyriaus vadovu (nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2003 m. vasario 4 d.), laikinai einančiu pareigas generaliniu direktoriumi (nuo 2003 m. vasario 4 d. iki 2003 m. birželio 11 d.), generaliniu direktoriumi (nuo 2003 m. birželio 11 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d.), generalinio direktoriaus pavaduotoju (nuo 2004 m. sausio 1 d. iki dabar) ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas bendrovės turtą, veikdamas bendrininkų grupe su V. R. ir nežinodamas, kad jis (V. R.) ir kiti asmenys priklauso asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburtam ir vadovaujamam nusikalstamam susivienijimui, nuo 2002 m. gruodžio mėn. iki 2004 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniuje ir Kaune, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nario V. R. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo nusikalstamo susivienijimo narių - asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, E. L. ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų, to paties nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus – UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini) bei prie jų pridėtus 2002 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų aktus, UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini) su juose užfiksuotais jam žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad minėtos bendrovės neva pardavė, o UAB (duomenys neskelbtini) nupirko prekių ir paslaugų už 1882638,34 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkai, nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp minėtų bendrovių ir UAB (duomenys neskelbtini) jokių sandorių nėra įvykę, 2003 m. vasario 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, mokėjimo pavedimais pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas, esančias AB bankas „Snoras“, viso 121563,60 Lt, 2003 m. liepos 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, mokėjimo pavedimu pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB bankas „Snoras“, 115493,35 Lt, nuo 2003 m. spalio 6 d. iki 2004 m. balandžio 26 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, mokėjimo pavedimais pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sąskaitas, esančias AB bankas „Snoras“, viso 1645581,39 Lt, o asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys E. L. , toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, iš paminėtų bendrovių sąskaitų bankomatuose juos nuėmė grynais bei per nusikalstamo susivienijimo kitą narį V. R. Vilniuje perdavė A. M. , be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą. A. M. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtu būdu gautus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus pasisavino, t. y. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 1882638,34 Lt.
A. M. laikotarpiu nuo 2003 m. birželio mėn. iki 2004 m. balandžio mėn., asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. pasiūlius, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateikti jo vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB (duomenys neskelbtini) parduotas prekes bei tokiu būdu sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, sutiko tokias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras iš V. R. įsigyti ir įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, bei pats tiesiogiai arba per F. S. pateikė V. R. UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus ir nurodė kokios prekės turėtų būti nurodytose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB (duomenys neskelbtini). V. R. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. M. arba F. S. gautus duomenis pateikė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas ir kuris nusikalstamo susivienijimo nariams nurodė į faktiškai asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, nusikalstamo susivienijimo narių valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių UAB (duomenys neskelbtini) vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti A. M. arba F. S. pateiktus duomenis, apie minėtų įmonių tariamai UAB (duomenys neskelbtini) parduotas prekes. Asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo tiksliai nenustatytiems nariams į UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini) įrašius žinomai melagingus duomenis apie tariamai parduotas prekes, nusikalstamo susivienijimo narys E. L. , asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, nurodymu nurodytuose dokumentuose suklastojo direktorių D. Č. , N. M. ir vadybininkų O. Č. , J. T. , S. N. , S. G. parašus. Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus perdavė nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. , o šis - A. M. . A. M. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad pagal V. R. jam pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus realūs sandoriai nėra įvykę, kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius (nuo 2003 m. birželio 11 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d.) ir generalinio direktoriaus pavaduotojas (nuo 2004 m. sausio 1 d. iki dabar), pateikė atsakingiems UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams V. P. , A. M. , F. S. , B. R. , V. A. , A. N. pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras serija LEA Nr(duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo nurodyta bendra tariamai UAB (duomenys neskelbtini) pirktų prekių suma – 1761074,74 Lt, tarp jų – 268638,58 Lt sudarė PVM, pats pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuos bei kitus minėtus žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkai, nežinodami, kad A. M. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai UAB (duomenys neskelbtini) parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros bei prie jų pateikti atsiskaitymo dokumentai yra suklastoti ar netikri, įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijų už 2003 m. birželio, liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, 2004 m. sausio, vasario, kovo mėnesius 40, 48, 57, 59 arba 61 langelius, taip 268638,58 Lt sumažindami UAB (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei tokias deklaracijas pateikė Kauno apskrities VMI Kauno skyriaus darbuotojams. Tokiu būdu A. M. apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai panaikino turtinę prievolę 268638,58 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų sumokėti į valstybės biudžetą.
A. M. , 2002 – 2005 m. laikotarpiu, asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. pasiūlius, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateikti UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas ir prekes bei tokiu būdu sumažinti UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, sutiko tokias žinomai suklastotas PVM sąskaitas faktūras iš V. R. įsigyti ir suorganizuoti jų įtraukimą į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, bei pats tiesiogiai arba per F. S. pateikė V. R. UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus ir nurodė kokios prekės ir paslaugos turėtų būti nurodytose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB (duomenys neskelbtini). V. R. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš A. M. arba F. S. gautus duomenis pateikė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas ir kuris nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. ir kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, nurodė į faktiškai asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, nusikalstamo susivienijimo narių valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių UAB (duomenys neskelbtini) vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų blankus įrašyti A. M. arba F. S. pateiktus duomenis, apie minėtų įmonių tariamai UAB (duomenys neskelbtini) parduotas prekes ir paslaugas bei minėtų įmonių vardu surašyti tariamai atliktų darbų aktus ir tokius dokumentus pasirašė pats. Asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. , asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir kitiems tiksliai nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams į minėtus dokumentus įrašius žinomai melagingus duomenis apie tariamai parduotas prekes ir paslaugas, nusikalstamo susivienijimo narys E. L. , asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, nurodymu nurodytuose dokumentuose suklastojo įmonių direktorių ir vadybininkų parašus. Asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus dokumentus perdavė nusikalstamo susivienijimo nariui V. R. , o šis - A. M. . A. M. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad pagal V. R. jam pateiktus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LBH Nr. (duomenys neskelbtini), LEA Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jų pridėtus 2002 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų aktus, UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą serija LEA Nr. 3475768, UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEB Nr. (duomenys neskelbtini) Serija LEC Nr. (duomenys neskelbtini), sandoriai tarp paminėtų bendrovių ir UAB (duomenys neskelbtini) nėra įvykę, sudarė sąlygas, kad šie žinomai suklastoti arba netikri dokumentai būtų perduoti UAB (duomenys neskelbtini) finansininkams bei įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei metines pelno mokesčio deklaracijas, jų duomenis įskaitant kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną. UAB (duomenys neskelbtini) finansininkai, nežinodami, kad pateiktuose dokumentuose nurodytos paslaugos ir prekės realiai UAB (duomenys neskelbtini) parduoti nebuvo ir šie dokumentai yra suklastoti arba netikri, įtraukė juos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą kaip sąnaudas mažinančias apmokestinamąjį pelną ir 2003-07-02, 2004-06-10, 2005-09-29 UAB (duomenys neskelbtini) metines pelno mokesčio deklaracijas už 2002, 2003 ir 2004 m., kurių 89 langeliuose nurodė 1595455 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 96 langeliuose nurodė 239309 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, tokiu būdu 239309 Lt sumažindami valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, bei šias deklaracijas pateikė Kauno apskrities VMI Kauno skyriaus darbuotojams. Tokiu būdu A. M. apgaule UAB (duomenys neskelbtini) naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę 239309 Lt pelno mokestį sumokėti į valstybės biudžetą.
A. M. , būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 d. nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, apgaulingai tvarkė 2003 m. laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas paminėto įstatymo 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 str. 1 d. nuostatą, kad „visos ūkinė operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nuo 2003 m. vasario 4 d. iki 2003 m. birželio 11 d., žinodamas, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukė asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburto ir vadovaujamo susivienijimo narių – asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas, V. R. ir E. L. - suklastotus dokumentus ir pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras serija LEA Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys apie tariamai minėtos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) parduotas prekes bei atliktą apmokėjimą. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB (duomenys neskelbtini) 2003 m. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, A. M. iš esmės pripažino savo veikos objektyvinę pusę. A. M. parodė, kad su V. R. jis susipažino per darbą, V. R. buvo UAB ,,Vilniaus stogai“ direktoriumi. Tuo metu UAB ,,M“ trūko pinigų darbams atlikti, todėl V. R. pasiūlė pinigų išgryninimo galimybę ir paaiškino tvarką. Bendrovei tuo metu buvo reikalingi statybos montavimo darbų atlikėjai. Jis davė V. R. bendrovės rekvizitus bei reikalingų atlikti statybos montavimo darbų duomenis. Gavęs bendrovės pervestus pinigus, iš kurių buvo išskaičiuota 12 procentų (12 procentų sumą nustatė V. R. , tokia buvo pinigų išgryninimo kaina), jis surado darbininkus, kurie atliko statybos montavimo darbus, su darbininkais jis atsiskaitė išgrynintais pinigais. V. R. paslaugomis vėliau jis naudojosi dar du kartus. Jis pateikdavo V. R. reikalingų prekių sąrašą ir iš V. R. gaudavo sąskaitas faktūras. Už V. R. perduotus išgrynintus pinigus (antrą kartą iš jam atiduotos pinigų sumos buvo išskaičiuota 12 ar 13 procentų, trečią kartą – 13 procentų) jis pirkdavo prekes iš įvairių vietų – turguje, iš fizinių asmenų, o UAB (duomenys neskelbtini) pateikdavo UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei kitų fiktyvių įmonių dokumentus. A. M. teigimu, su V. R. pasiūlymu sutiko norėdamas parodyti bendrovės vadovams, kad sugeba greitai ir efektyviai dirbti, moka organizuoti nenutrūkstamą darbų eigą. Apie tokią savo veiklą jis nei UAB (duomenys neskelbtini) vadovams, nei savo bendradarbiams nesakė, niekam neliepė ir nenurodinėjo pasirašyti suklastotuose dokumentuose. Iš V. R. gaudamas suklastotus dokumentus bei jais pagrįsdamas jo paties įvairiose vietose už išgrynintus pinigus nupirktas prekes, jis nesuprato, kad pinigų išgryninimui įgyti ir panaudoti dokumentai buvo traukiami į deklaracijas bei, kad jų pagrindu buvo mažinamos pridėtinės vertės mokesčio bei pelno mokesčio atskaitos.
Liudytojas V. R. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, S. K. pasiūlymu surasdavo įmones, kurioms reikėdavo grynųjų pinigų. UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) buvo subrangovai, jis su A. M. susipažino per darbinius santykius. 2002 – 2003 metais darbinio pokalbio metu A. M. pasiskundė, kad trūksta grynųjų pinigų, todėl jis pasiūlė A. M. už nedidelius procentus išgryninti pinigus. Abu susitarė, kad A. M. jam duos reikiamų paslaugų, prekių sąrašus, o jis gaus A. M. suklastotus dokumentus. Iš A. M. jis tris kartus gavo tokius sąrašus ir tris kartus jį aprūpino fiktyviais paslaugų suteikimo, prekių ir įrenginių pardavimo dokumentais. Už paslaugas A. M. buvo atskaičiuojama 12 – 13 procentų mokestis. Gautus A. M. užsakymus jis atiduodavo S. K. , o iš šio gaudavo pagal užsakymą paruoštus dokumentus, t. y. dokumentus su parašais, jau paruoštus apmokėjimui. Suklastotus dokumentus jis perduodavo A. M. . UAB (duomenys neskelbtini) pagal A. M. perduotus suklastotus dokumentus pervedus pinigus į dokumentuose nurodytų fiktyvių bendrovių sąskaitas, jis apie pinigų pervedimą įmonėms informuodavo S. K. . Vėliau iš S. K. arba E. L. jis gaudavo jau išgrynintus pinigus be išskaičiuotų 12 – 13 procentų, kuriuos perduodavo A. M. .
Liudytojas E. L. parodė, kad S. K. siūlymu jis padėjo įsteigti UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei kitas įmones, surado asmenis, šioms įmonėms vadovauti. Jo įsteigtos įmonės jokios veiklos nevykdė, buvo naudojami tik tų įmonių apskaitos dokumentai bei rekvizitai. Jis turėjo bendrovių tuščius blankus, kuriuos pasirašydavo ir nuveždavo S. K. , kai šis paprašydavo, taip pat jis nuimdavo nuo sąskaitų pagal suklastotus dokumentus pervestus fiktyvioms įmonėms pinigus ir juos atiduodavo S. K. . Pora kartų S. K. duotus pinigus jis perdavė V. R. .
Liudytojas S. K. parodė, kad V. R. paklausus, kaip galima sumažinti mokesčius, jis pasiūlė įtraukti į prekių tiekimo grandinę vieną ar keletą įmonių, nuo kurių likęs pelnas liktų įmonei, t. y. sukūrė schemą, padedančią įmonėms už tam tikrą mokestį susimažinti valstybei mokamą pelno mokestį. Toje grandinėje UAB (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir buvo naudojamos kaip tarpininkės, taip pat buvo tvarkoma ir visų tų įmonių buhalterinė apskaita, mokami mokesčiai valstybės biudžetui, pildomos ir VMI pateikiamo tų įmonių deklaracijos. UAB (duomenys neskelbtini) surado V. R. , jis pateikė visus duomenis apie tai, ką gaudavo UAB (duomenys neskelbtini) V. R. sprendė, kada bus sumokėti pinigai, atnešdavo iš UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytus aktus, imdavo pinigus.
Liudytojas V. P. parodė, kad UAB ,,M“ dirbo tiekėju, po to – vadybininku tiekimo ir komplektavimo skyriuje. Ant UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų LEA Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo parašai, tačiau kada jis pasirašė minėtas sąskaitas faktūras neprisimena. Dokumentuose, ant kurių jis dėdavo savo parašą jau būdavo objekto darbuotojo parašas, jis neprivalėjo skambinti ir tikrinti, ar tikrai prekės gautos, tai kartais darydavo tik savo pasitikrinimui.
Liudytojas A. G. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 1996 m. dirbo valdybos pirmininku, šiuo metu – generaliniu direktoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) apie A. M. veiksmus, naudojant suklastotus dokumentus, nieko nežinojo. Liudytojo teigimu, per mėnesį pasirašoma apie 100 sutarčių, pasirašant sutartis paprastai kita šalis nedalyvauja. Jis pasirašė sutartis minimas šioje baudžiamojoje byloje, tame tarpe ir 2002 m. lapkričio 4 d. sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau konkrečiai apie pasirašytas sutartis pasakyti nieko negali, kadangi neprisimena. Dokumentai ateina į sutarčių skyrių, ten susisiekiama su bendrove, patikrinama, ar ji įregistruota, ar yra PVM mokėtoja, jis gaudavo patvirtinimus, kad įmonės egzistuoja ir moka mokesčius.
Liudytojas K. M. parodė, kad 2002 m. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo įmonės direktoriumi, 2003 m. – direktoriaus pavaduotoju. Jis tvirtindavo deklaracijas, tačiau jų nepildė, deklaracijas iš finansų skyriaus jis gaudavo jau užpildytas ir vyr. finansininkės pasirašytas. Tai, kad deklaracijose kai kurie duomenys buvo pagrįsti suklastotais dokumentais, nežinojo, taip pat jam nebuvo žinoma ir A. M. veikla, susijusi su suklastotų dokumentų panaudojimu ir išgrynintų pinigų išėmimu.
Liudytojai A. N. , V. A. , G. Č. , J. Č. , Š. P. , D. T. , V. P. , V. P. , A. R. , dirbę UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytojais, parodė, kad jie užsakymus prekėms ir įrenginiams pateikdavo UAB (duomenys neskelbtini) tiekimo skyriui ir prekes gaudavo kartu su jas lydinčiais dokumentais, kuriuos pasirašydavo iškrovus ir patikrinus pristatytas prekes ir medžiagas. Liudytojai patvirtino, kad dokumentuose, kuriuose yra jų parašai, nurodytos prekės ir medžiagos tikrai buvo pristatytos.
Liudytojas F. S. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis arba A. M. užsakinėdavo prekes. Prekių jis nematydavo, gaudavo tik sąskaitas faktūras bei, matydamas pagal atžymas, kad prekės ir medžiagos objektuose gautos bei sandėlyje užpajamuotos, patvirtindavo savo parašu. Tokiu būdu buvo patvirtintos ir sąskaitos faktūros bei aktai, gauti iš UAB (duomenys neskelbtini), apie tai, kad minėtos įmonės yra fiktyvios jis nežinojo, taip pat nežinojo, kad A. M. panaudojo tų bendrovių dokumentus bei pagal juos gavo ir naudojo išgrynintus pinigus.
Liudytoja B. R. parodė, kad 2003 – 2004 metais dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja komplektavimo skyriui. Sąskaitas faktūras jai atnešdavo sandėlio vadovė A. M. . Ji sutikrindavo atneštas sąskaitas faktūras, jas pasirašydavo ir atiduodavo į buhalteriją. Jai niekada nekilo abejonių, kad tos sąskaitos faktūros suklastotos. Ji pasirašydavo sąskaitas faktūras, kuriose jau būdavo darbų vadovo parašas, patvirtinantis, kad prekės yra gautos.
Liudytoja L. R. , dirbusi UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, parodė, kad pildydama PVM ir pelno mokesčio deklaracijas bei įtraukdama į jas byloje nurodytų bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus, apie tai, kad jie suklastoti nežinojo, su minėtomis bendrovėmis atsiskaitymai vyko taip pat, kaip ir su kitomis.
Liudytojas A. K. parodė, kad nuo 2000 m. iki 2005 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) projektavimo skyriaus viršininku, pavadavo generalinį direktorių. Apie A. M. veiklą, naudojant suklastotas PVM sąskaitas faktūras jie nieko nežinojo. Jis pasirašydavo sutartis ir deklaracijas, kurias gaudavo jau su visais reikiamais parašais ir rekvizitais. Tvirtindamas deklaracijas, jis buvo visiškai tikras, kad jose esantys duomenys yra teisingi.
Iš byloje esančios 2005 m. birželio 22 d. specialisto išvados dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5 – 1/54 matyti, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos PVM sąskaitos faktūros: (duomenys neskelbtini), kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie sandorius, kurie faktiškai neįvyko. Tyrimo metu nustatyta, kad pagal minėtas tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras į bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrus įrašyti neteisingi duomenys apie ūkines operacijas, t. y. įrašyti duomenys apie faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie bendrovės (duomenys neskelbtini) turtą. Remiantis minėtų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, bendrovė (duomenys neskelbtini) į PVM atskaitą (pirkimo PVM) 2003 metais įtraukė 208418,03 Lt pirkimo PVM sumą, tuo sumažinant 208418,03 Lt mokėtiną į biudžetą PVM, 2004 metais įtraukė 60220,46 Lt pirkimo PVM sumą, tuo sumažinant 60220,46 Lt mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Per 2002 – 2004 m. laikotarpį bendrovės (duomenys neskelbtini) pelno mokesčio rodiklis sumažėjo 239309 Lt suma. Tokiu būdu bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje apskaitant sąnaudas, remiantis paminėtomis tikrovės neatitinkančiomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose buvo atvaizduotos neįvykusios operacijos, buvo pažeista 2001 m. gruodžio 20 d. LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 str. 4 d. nuostatos (t. 1, b. l. 79 – 196).
Iš byloje esančių 2004 m.lipos 16 d. protokolų matyti, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų sudaryta komisija atliko medžiagų, gautų iš UAB (duomenys neskelbtini) į statybos objektą ,,Metalo sandėlių ir gamybinių padalinių centras“, esantį (duomenys neskelbtini) medžiagų, gautų iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), į statybos objektą ,,Samsonas“, esantį (duomenys neskelbtini), medžiagų, gautų iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) į statybos objektą ,,Hyper Maxima“, esantį (duomenys neskelbtini) medžiagų, gautų iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) į statybos objektą ,,Pramoninis servisas“, esantį (duomenys neskelbtini), medžiagų, gautų iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), į statybos objektą ,,Samsonas“, esantį (duomenys neskelbtini), gavimo kiekius ir jų panaudojimą statomame objekte nustatė, kad į objektus pristatytos medžiagos ir kiekiai atitinka pardavėjų PVM sąskaitose faktūrose nurodytus kiekius, sąmatose nustatyti kiekiai neviršyti; dėl gautų medžiagų kokybės pretenzijų negauta; medžiagos, gautos iš minėtų firmų, panaudotos pagal projektinius reikalavimus; medžiagų likučių, iš gautų firmų, nėra (t. 8, b. l. 47 – 51).
Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., nurodė, jog A. M. tyčia nebuvo nukreipta į piniginių lėšų pasisavinimą ir žalos padarymą UAB (duomenys neskelbtini) bylos faktiniais duomenimis nenustatyta, kad nuteistasis ketino ,,išgrynintus“ pinigus užvaldyti ir paversti juo savu turtu, t. y. pasisavinti, ar, kad A. M. jam perduotus pinigus pavertė savu turtu, t. y. užvaldė ir pasisavino, priešingai – šie pinigai buvo panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms.
Šios pirmosios instancijos teismo išvados nėra teisingos, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, A. M. nepagrįstai išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo objektas – visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės subjektų turtinės teisės. Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Šis nusikaltimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Nagrinėjant bylas dėl Lietuvos Respublikos BK 183 str. taikymo, kai piniginės lėšos užvaldomos naudojant suklastotus buhalterinius dokumentus, pervedant lėšas į fiktyvių įmonių sąskaitas, vėliau jas išgryninant, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje 2K – 368/2008, nagrinėjant analogišką bylą, nurodyta, kad tais atvejais, kai asmenys (nurodytoje nutartyje įmonės direktorius ir komercijos direktorius) jų žinioje buvusias įmonei priklausančias lėšas imdavo iš kasos ir naudojosi savo nuožiūra (anot nuteistųjų pirko įrengimus, remontavo patalpas), neturėdami tam norminiais aktais nustatytos teisės, veika kvalifikuojama kaip svetimo turo pasisavinimas. Nusikaltimas baigtas nuo to momento, kai kaltininkai įgijo pinigines lėšas ir pagal savo valią su jomis galėjo atlikti bet kokius veiksmus. Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartyje nurodyta, jog nuteistųjų tvirtinimas, kad svetimos, t. y. priklausančios bendrovei, piniginės lėšos buvo paimtos turint tikslą bendrovės reikmėms už jas pirkti įvairius įrenginius ir pan. (nesvarstant, ar tokie tvirtinimai yra pagrįsti ir teisingi), sprendžiant klausimą ar jų veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, šiuo atveju reikšmės neturi, nes nusikalstamos veikos tikslas nėra būtinasis turto pasisavinimo sudėties požymis. Neteisėtai užvaldžius svetimą turtą, tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimą turtą kaltininkas siekė naudos sau ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. sudėtį. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje Nr. 2K – 368/2008 pažymima, kad nusikalstamos veikos padarymo motyvas, tikslas, kurie yra priskiriami fakultatyviems nusikalstamos veikos sudėties požymiams yra įrodinėjami tik tais atvejais, kai jie aprašyti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą konkrečią nusikalstamą veiką, dispozicijoje. Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. dispoziciją nusikalstamos veikos tikslas nėra būtinasis nusikaltimo sudėties požymis ir jis neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos tikslas ir motyvas galėjo būti nustatomi tik siekiant išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo priežastis ar kaltininko asmenybę.
Kaip minėta, baudžiamoji byla, kurioje Lietuvis Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 9 d. priėmė nutartį Nr. 2K-368/2008 pagal faktines aplinkybes yra analogiška šiai nagrinėjamai baudžiamajai bylai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatomis, vertinama kaip precedentas, t. y. teisės šaltinis.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai nustatytos faktinės aplinkybės: UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2003 m. vasario 12 d. iki 2004 m. balandžio 26 d. suklastotų sąskaitų faktūrų pagrindu UAB (duomenys neskelbtini), UAB(duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) pervedė viso 1882638,34 Lt už tariamas prekes ir paslaugas, kurių realiai negavo. A. M. kartu su bendrininkais šiuos pinigus nuėmė iš minėtų bendrovių sąskaitų ir, kaip parodė A. M. , (ši nuteistojo versija iš esmės nėra paneigta) didžiąją dalį lėšų panaudojo tos pačios UAB (duomenys neskelbtini) interesais. A. M. parodymus, kad iš V. R. gautus pinigus naudojo UAB (duomenys neskelbtini) interesais iš esmės patvirtina liudytojų A. N. , V. A. , G. Č. , J. Č. , D. T. , Š. P. , V. P. , V. P. , A. R. parodymai, UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktai ir protokolai. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad minėti patikrinimo aktai ir protokolai bei UAB (duomenys neskelbtini) teisme atstovaujančių asmenų parodymai negali būti pagrįstai pripažinti faktiniais duomenimis dėl jų nepatikimumo. Tačiau patikrinimo aktai ir protokolai atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimus ir juose esantys faktiniai duomenys turėtų būti paneigti ne deklaratyviomis prielaidomis, o Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodytais įrodymais, kurių byloje nėra surinkta, todėl nėra pagrindo netikėti faktiniais duomenimis, esančiais nuteistojo A. M. , liudytojų A. N. , V. A. , G. Č. , J. Č. , D. T. , Š. P. , V. P. , V. P. , A. R. parodymuose, patikrinimo aktuose ir protokoluose. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, kaip precedentu ir teisės šaltiniu, ta aplinkybė, kad didesnę dalį kartu su bendrininkais užvaldytų pinigų A. M. panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) interesais, neturi reikšmės kvalifikuojant A. M. veiką, nes svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas įgyja galimybę savo nuožiūra disponuoti svetimu turtu. Turto savininkas UAB (duomenys neskelbtini) prarado realią galimybę disponuoti savo turtu – piniginėmis lėšomis – nuo to momento, kai šios lėšos suklastotų dokumentų pagrindu buvo pervestos į UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB(duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas, tuo pačiu A. M. ir jo bendrininkai įgijo realią galimybę disponuoti neteisėtai užvaldytu turtu. Tai, kad A. M. su bendrininkais disponavo svetimu turtu savo nuožiūra rodo ir ta aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) interesais buvo panaudotos ne visos pervestos ir paimtos grynais pinigais lėšos, o tik dalis jų, likusią pinigų dalį bendrininkams naudojant savo tikslais. A. M. nusikalstamos veikos tikslas ir motyvas yra svarbus tik nustatant nusikaltimo padarymo priežastis ir kaltininko asmenybę, tuo pačiu ir parenkant bausmės rūšį ir dydį.
Nusikalstamų veikų padarymo metu A. M. UAB (duomenys neskelbtini) ėjo tiekimo viršininko (nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. sausio 2 d.), komplektavimo skyriaus vadovo (nuo 2003 m. sausio 2 d. iki 2003 m. vasario 4 d.), laikinai einančio pareigas generalinio direktoriaus (nuo 2003 m. vasario 4 d. iki 2003 m. birželio 11 d.), generalinio direktoriaus (nuo 2003 m. birželio 11 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d.), generalinio direktoriaus pavaduotojo (nuo 2004 m. sausio 1 d. iki dabar) pareigas, t. y. pagal užimamas pareigas ir atliekamas jam patikėtas funkcijas, A. M. svetimas UAB (duomenys neskelbtini) turtas buvo jo žinioje. A. M. yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. subjektas.
A. M. , pripažindamas objektyviuosius nusikalstamos veikos padarymo požymius, neigia savo kaltę, t. y. neigia pasisavinęs svetimą turtą (nurodo jį panaudojęs UAB (duomenys neskelbtini), t. y. teisėto turto savininko interesais). Tačiau byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad A. M. suvokė savo veikos neteisėtumą, pasekmių kilimą ir norėjo taip veikti bei siekė pasekmių, t. y. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. A. M. suvokė, kad naudojasi suklastotais dokumentais – UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitomis faktūromis, kuriuose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad šių dokumentų pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) perveda minėtoms bendrovėms pinigines lėšas, tokiu būdu šių lėšų netekdama, kad A. M. bendrininkai UAB (duomenys neskelbtini)pervestus pinigus paima grynais ir disponavo šiais pinigais savo nuožiūra, t. y. dalį pinigų naudodavo A. M. bendrininkai savo tikslais, dalį pinigų A. M. panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) interesais.
A. M. bendrininkų grupe pasisavinta pinigų suma - 1882638,34 Lt atitinka didelės vertės požymius (Lietuvos Respublikos BK 190 str.), todėl A. M. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.
A. M. nusikalstamos veikos dėl 121563,60 Lt, 115493,35 Lt, 1642281,39 Lt pasisavinimo kaltinamajame akte buvo kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., kaip trys atskiri nusikaltimai. Byloje nustatyta, kad A. M. , norėdamas gauti kuo daugiau grynųjų pinigų, kurie pasak paties nuteistojo, buvo reikalingi tam, kad UAB (duomenys neskelbtini) greičiau ir pigiau užbaigtų darbus įvairiuose objektuose, tris kartus, iš to paties šaltinio – UAB (duomenys neskelbtini), analogiškais būdais – pasinaudojęs suklastotais realios veiklos nevykdančių bendrovių dokumentais - UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitomis faktūromis, kuriose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, bei šių dokumentų pagrindu UAB (duomenys neskelbtini)pervedus minėtoms bendrovėms pinigus, juos paimdavo grynais ir jais disponavo savo nuožiūra, t. y. pasisavino jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini)turtą. Teismų praktikoje veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, ir kurie yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios), laikoma tęstine nusikalstama veika. Tokios nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis galėtų sudaryti savarankiškus nusikaltimus tačiau šiuo atveju tokiais nelaikomi, bet sudaro vienos nusikalstamos veikos atskiras grandis. Nusikalstamos veikos pripažinimą tęstine visada lemia vieningos tyčios buvimas. Byloje surinktų įrodymų analizė, paties nuteistojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad A. M. tapačius, analogišku būdu bei analogiškomis aplinkybėmis padarytus nusikalstamus veiksmus (A. M. visas tris jam inkriminuotas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigų sumas pasisavino veikdamas kartu su tais pačiais nusikalstamos veikos bendrininkais – V. R. , E. L. , tariami sandoriai buvo grindžiami tų pačių bendrovių suklastotais dokumentais - UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitomis faktūromis, kuriuose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija) sąlygojo ne atskiri poreikiai gauti grynųjų pinigų, bet vienas sumanymas dėl to paties dalyko. Esant tokioms aplinkybėms, A. M. nusikalstami veiksmai dėl 121563,60 Lt, 115493,35 Lt, 1642281,39 Lt pasisavinimo kvalifikuojami kaip vienas tęstinis nusikaltimas.
Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su A. M. išteisinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 2 d. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prokuroras neskundžia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad A. M. kaltė dėl sukčiavimo apgaulės būdu įgyjant turtinę teisę į pridėtinės vertės ir pelno mokesčius neįrodyta, prokuroras nesutinka su A. M. išteisinimu dėl prievolės sumokėti 17671 Lt ir 251020,95 Lt pridėtinės vertės mokestį panaikinimo bei dėl prievolės sumokėti 239309 Lt pelno mokestį panaikinimo.
Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 2 d. nurodė, jog bylos duomenimis nepaneigti A. M. parodymai apie tai, kad suklastotomis sąskaitomis faktūromis jis pagrindė už UAB (duomenys neskelbtini) grynus pinigus, iš nenustatytų šaltinių ir be dokumentų įsigytas prekes. Vien tai, kad faktinis suklastotose sąskaitose įrašytų prekių įgijimas buvo patvirtintas žinomai suklastotomis sąskaitomis faktūromis, paties suklastotose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių įgijimo fakto nepanaikina. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad A. M. savanaudiški (siekiant karjeros) veiksmai nebuvo naudingi UAB (duomenys neskelbtini), bet priešingai - padarė bendrovei turtinę žalą, nes už prekes ir paslaugas bendrovė sumokėjo brangiau, nei buvo sutikusi mokėti. Ši pirmosios instancijos teismo išvada nepatvirtinta jokiais faktiniais duomenimis, yra deklaratyvi, be to, iš esmės neturi reikšmės kvalifikuojant A. M. veiką. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog A. M. turėjo turtinės naudos.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Kvalifikuota sukčiavimo sudėtis (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.) siejama su didele įgyjamo svetimo turto ar turtinės teisės verte arba didele išvengiamos ar panaikinamos turtinės prievolės verte. Kaip jau minėta, prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su A. M. išteisinimu dėl prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį bei pelno mokestį panaikinimo. Savo ar kitų naudai turtinės prievolės panaikinimas – neteisėtas ir neatlygintinas nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, nepatenkinimas, kuomet dėl kaltininko panaudotos apgaulės dokumentu ar kitokiu būdu patvirtinamas faktas, kad kaltininkas ar trečiasis asmuo neskolingas iš viso arba,kad jo turtinė prievolė yra mažesnio dydžio.
Neišeinat iš prokuroro apeliacinio skundo ribų, nėra svarstomas kitos sukčiavimo formos, išskyrus turtinės prievolės panaikinimą.
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - tai netiesioginis mokestis, kuris sumokamas už prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, tenkinant šias sąlygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą vyksta šalies teritorijoje; prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.
PVM sumoka galutinis vartotojas (pirkėjas), PVM mokamas kiekvienoje civilinės apyvartos stadijoje už įgyjama prekes ir paslaugas, o vėliau su šiomis prekėmis ir paslaugomis sukūrus pridėtinę vertę atskaitomas. Parduodant prekes ar paslaugas, pardavėjas buhalteriniuose dokumentuose (sąskaitose faktūrose ir kt.) išskiria PVM, kurį sumoka pirkėjas. Tačiau pardavėjas neįgyja nuosavybės teisės į iš pirkėjo gautą PVM, o privalo šias lėšas sumokėti valstybei įstatymo nustatyta tvarka. Tuo pačiu pirkėjas, kuris yra PVM mokėtojas, įgyja teisę pardavėjui sumokėtą PVM įtraukti į PVM atskaitą ir šia suma sumažinti prievolę mokėti valstybei PVM. Pažymėtina, kad prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas PVM apmokestinamoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti turi būti realus, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose.
Šioje byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kurių niekas neginčija, kad pagal A. M. naudotus suklastotus dokumentus – sąskaitas faktūras - , kuriuose fiktyviai buvo išskirtas PVM, UAB (duomenys neskelbtini) pervedant pinigus UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) už tariamai parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, kurių realiai nebuvo, t. y. ūkinė operacija realiai nevyko, o tik buvo imituojama, nepagrįstai buvo pervestas ir PVM, kurį vėliau UAB (duomenys neskelbtini) įtraukė į PVM atskaitą. UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) - fiktyvios įmonės, kurios nors ir registruotos PVM mokėtojomis, tačiau jokios ūkinės veiklos nevykdo, todėl negali ir neįgyja nei pareigos mokėti PVM, nei teisės į PVM atskaitą. Realiai šios fiktyvios įmonės PVM valstybei ir nesumokėjo. Šios įmonės, kaip parodė liudytojai S. K. , E. L. ir buvo sukurtos siekiant išvengti PVM bei kitų valstybės nustatytų mokesčių mokėjimo. PVM užvaldymas arba vengimas mokėti PVM prievolę teismų praktikoje kvalifikuojamas kaip sukčiavimas (baudžiamosios bylos 2K – 147/2005, 2K – 7 – 527/2006).
A. M. žinojo, kad jis naudoja suklastotus dokumentus - UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras su jose įrašyta tikrovės neatitinkančia informacija apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, suvokė, kad fiktyvios įmonės UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini)pagal šias sąskaitas faktūras gauto PVM nesumokės valstybei, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) pervesti pinigai buvo grynais paimti iš sąskaitų ir A. M. su bendrininkais pasidalijami ir norėjo taip veikti, t. y. veikė taip, kad apgaule (panaudojant suklastotus dokumentus) UAB (duomenys neskelbtini)išvengė prievolės valstybei pervesti tam tikrą sumą iš savo užsakovų surinkto PVM , neteisėtai įtraukdama į PVM atskaitą PVM sumas, išskirtas suklastotose UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitose faktūrose.
A. M. veikos dėl turtinės prievolės sumokėti 17617,63 Lt ir 251020,95 Lt PVM į valstybės biudžetą panaikinimo kaltinamajame akte taip pat buvo kvalifikuotos kaip du nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. M. veiksmus tiek pasisavinant svetimą turtą, tiek UAB (duomenys neskelbtini) panaikinant turtinės prievolę sumokėti PVM į valstybės biudžetą, jungė vieninga tyčia. A. M. , įgyvendindamas vieną sumanymą dėl to paties dalyko – siekdamas UAB (duomenys neskelbtini) panaikinti prievolę sumokėti PVM į valstybės biudžetą, du kartus, analogišku būdu ir analogiškomis aplinkybėmis (veikdamas su tuo pačiu nusikalstamos veikos bendrininku, apgaule, panaudojant tų pačių įmonių suklastotus dokumentus - UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras su jose įrašyta tikrovės neatitinkančia informacija apie realiai neįvykusias ūkines operacijas) panaikino turtinę prievolę bendrovei sumokėti PVM į valstybės biudžetą. Esant tokioms aplinkybėms A. M. veiksmai – panaikinimas prievolės sumokėti PVM į valstybės biudžetą taip pat yra tęstinio pobūdžio.
A. M. bendrininkų grupe apgaule – panaudojant suklastotus dokumentus – panaikino UAB (duomenys neskelbtini) naudai turtinę prievolę 268638,58 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų – PVM – sumokėti į valstybės biudžetą. A. M. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
A. M. veika panaikinant UAB (duomenys neskelbtini) prievolę mokėti PVM ir pelno mokestį turi būti kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis.
Pelno mokestis – tai valstybės nustatytas mokestis, kurį moka mokesčio mokėtojas nuo uždirbto pelno, t. y. tam tikras valstybės nustatytas tarifas nuo pajamų ir sąnaudų, būtinų pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, skirtumo.
A. M. , panaudodamas, t. y. pateikdamas įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą žinomai suklastotus dokumentus - UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, sąskaitose faktūrose nurodytas, tačiau realiai nenupirktas prekes ir paslaugas, tokiu būdu fiktyviai padidino UAB (duomenys neskelbtini)sąnaudas 1595455 lt, atitinkamai sumažindamas apmokestinamąjį pelną ir apgaule panaikino UAB (duomenys neskelbtini)prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 239309 Lt pelno mokestį. Ši A. M. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., motyvavo tuo, jog A. M. nėra šios nusikalstamos veikos subjektu, kadangi buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkė finansų ir apskaitos skyrius, vadovaujamas finansų direktoriaus, o A. M. , būdamas bendrovės generaliniu direktoriumi, atsakė tik už buhalterinės apskaitos organizavimą.
Lietuvos Respublikos BK 222 str. numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita Lietuvos Respublikos BK 222 str. prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 p.). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. atsiranda tik tuo atveju, kai, padarius įstatymo dispozicijoje numatytą veiką, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. A. M. nuo 2003 m. vasario mėn. iki 2003 m. birželio 11 d., būdamas ūkio subjekto vadovu – UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, A. M. tyčia sąmoningai pateikdavo įmonės finansininkams suklastotus buhalterinius dokumentus, žinodamas, kad šie dokumentai bus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios 2003 m. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos ūkinės,komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Nors A. M. pats betarpiškai netvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos, tačiau, būdamas ūkio subjekto vadovu - UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi – buvo atsakingas už apskaitos tvarkymą, todėl, įvertinus jo tyčinius veiksmus sąmoningai klastojant buhalterinės apskaitos duomenis, suklaidinant asmenis (UAB (duomenys neskelbtini) finansininkus) betarpiškai tvarkiusius buhalterinę apskaitą, laikomas tinkamu Lietuvos Respublikos BK 222 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektu.
Apeliacine tvarka nėra skundžiama nuosprendžio dalis dėl A. M. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl 121563,60 Lt sumai suklastotų dokumentų pagaminimo bei panaudojimo), Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl 115493,35 Lt sumai suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo), Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (dėl 1645581,39 Lt sumai suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo, padarant didelę žalą), skundžiama tik nuosprendžio dalis dėl A. M. paskirtų bausmių už šias nusikalstamas veikas rūšies ir dydžio. Pripažinus, kad A. M. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 2 d. (dėl turtinės prievolės sumokėti 17617,63 Lt ir 251020,95 Lt PVM į valstybės biudžetą panaikinimo), buvo tęstinio pobūdžio, tais pačiais motyvais turi būti tęstine veika pripažinta ir suklastotų dokumentų pagaminimas bei panaudojimas. Toks veikos kvalifikavimas nuteistojo padėties neblogina ir Lietuvos Respublikos BPK 320 str. nuostatoms neprieštarauja.
Pripažinus A. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 183 str. 3 d., 222 str. 1 d., 300 str. 2 d., turi būti išspręstas ir bausmės paskyrimo klausimas. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 2 d., skirdamas jam bausmę taikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas.
Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Bausmės teisingumo principas yra vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.
Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą A. M. šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d.) bei apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija)). Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija) sankcija nenumato alternatyvių bausmių laisvės atėmimo bausmei. Įvertinus byloje esančias A. M. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, matyti, jog Lietuvos Respublikos BK 62 str. numatytų švelnesnės negu įstatymo nustatyta bausmės skyrimo sąlygų šiuo atveju nėra, tačiau Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), sankcijose numatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo skyrimas A. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Skiriant bausmę už turtinius ir finansinius nusikaltimus, be kitų Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, ypatingai būtina atsižvelgti ir įvertinti padarytos žalos atlyginimo klausimą, kadangi atlyginus žalą, panaikinamos nusikalstamos veikos pasekmės, tuo pačiu mažėja ir nusikalstamos veikos pavojingumas. Nors dėl A. M. neteisėtų veiksmų buvo išvengta mokestinė prievolė valstybei didelei sumai, tačiau visa padaryta žala valstybei savanoriškai atlyginta su delspinigiais ir baudomis, todėl valstybei žalos nebėra padaryta. Į šią aplinkybę, skiriant bausmę A. M. , neatsižvelgti nebūtų teisinga, ypač vertinant tai, kad pagrindiniai nusikalstamų veikų organizatoriai ir vykdytojai V. R. ir E. L. Lietuvos Respublikos BK 39¹ str. pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nors jie nusikalstamomis veikomis padarytos žalos ir neatlygino. Ta aplinkybė, kad žalą valstybei atlygino ne pats A. M. , o UAB (duomenys neskelbtini) vertinimo esmės nekeičia, kadangi Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p. prasme žalą atlyginti gali ir kiti asmenys. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šią aplinkybę pripažino A. M. atsakomybę lengvinančia (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Skiriant A. M. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., padarymą, svarbu įvertinti tą aplinkybę, jog byloje nepaneigta, o priešingai – byloje esantys įrodymai – medžiagų gavimo ir jų panaudojimo patikrinimo aktai ir protokolai (t. 8, b. l. 47 – 51), liudytojų UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdytojų A. N. , V. A. , G. Č. , J. Č. , D. T. , Š. P. , V. P. , V. P. , A. R. parodymai, iš dalies paties A. M. , taip pat liudytojo V. R. parodymai leidžia daryti išvadą, kad didesnę dalį iš UAB (duomenys neskelbtini) pasisavintų piniginių lėšų A. M. panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) interesais, už grynus pinigus pirkdamas prekes ir paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini), kurios pinigines lėšas pasisavino A. M. , ieškinio byloje nepareiškė, priešingai – byloje esantys dokumentai patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) atstovų palankią poziciją A. M. atžvilgiu.
Skiriant bausmę A. M. , būtina atsižvelgti į tai, kad A. M. davė išsamius parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, pripažino neteisėtu būdu kartu su bendrininkais išgryninę jam inkriminuotas pinigų sumas - UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas bei šiais pinigais naudojęsis savo nuožiūra, t. y. A. M. pripažino jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius. Tai, kad nuteistasis nesutiko su jo padarytų veikų teisiniu vertinimu, nelaikytina neteisingu parodymų davimu. Pirmosios instancijos teismas A. M. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teisingai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Be to, kaip jau minėta, bylos duomenimis nepaneigti nuteistojo A. M. parodymai apie tai, kad už didžiąją dalį pasisavintų įmonės pinigų jis pirko prekes ir paslaugas, kurios buvo naudojamos UAB (duomenys neskelbtini) veikloje. Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. praeityje neteistas, dirba, turi šeimą, išlaiko du mažamečius vaikus. Parenkant bausmės rūšį ir dydį A. M. , būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad nuo nusikaltimų padarymo iki nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo, praėjo ilgas laiko tarpas, bylos ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas užsitęsė, todėl nuteistais iš dalies nepagrįstai tokį ilgą laikotarpį dėl procesinių prievartos priemonių taikymo patyrė tam tikrus asmeninės laisvės suvaržymus, teisės disponuoti turtu apribojimus, psichologinę įtampą. Šie nuteistojo teisių suvaržymai turėtų būti kompensuojami atitinkamai švelninant bausmę. Po nusikalstamų veikų padarymo praėjus gana ilgam laiko tarpui A. M. nei naujų nusikaltimų, nei kitokių teisėtvarkos pažeidimų nepadarė. Todėl, praėjus pakankamai daug laiko nuo nusikalstamų veikų padarymo, kai valstybei padaryta žala pilnai atlyginta, UAB (duomenys neskelbtini) turtinių pretenzijų nereiškia, A. M. dirba, išlaiko šeimą, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, A. M. nusikalstamų veikų bendrininkai, kurių vaidmuo nusikaltimų padaryme žymiai svarbesnis ir nusikalstamų veikų apimtis didesnė baudžiamojon atsakomybėn nepatraukti arba nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nebūtų teisinga A. M. skirti Baudžiamojo kodekso straipsnių, nustatančių atsakomybę už jo padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti ir parenkant kitą bausmės rūšį. Įvertinus A. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pasekmes ir paskyrus jam turtinio pobūdžio sankciją, nebūtų pažeistas ir viešasis interesas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas skirdamas A. M. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), tos pačios nuostatos turi būti taikomos ir skiriant bausme už kitas A. M. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 222 str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 329 str. 2 p.,
n usprendžia:
Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl turtinės prievolės sumokėti 17617,63 Lt ir 251020,95 Lt PVM į valstybės biudžetą panaikinimo) ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskirti bausmę - 250 MGL (31250 litų) dydžio baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (dėl turtinės prievolės sumokėti 239309 Lt pelno mokestį į valstybės biudžetą panaikinimo) ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskirti bausmę - 250 MGL (31250 litų) dydžio baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskirti bausmę - 200 MGL (25000 litų) dydžio baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir paskirti bausmę - 70 MGL (8750 litų) dydžio baudą.
Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl 121563,60 Lt sumai ir 115493,35 Lt sumai suklastotų dokumentų pagaminimo bei panaudojimo), 300 str. 2 d. (dėl 1645581,39 Lt sumai suklastotų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo, padarant didelę žalą) pakeisti ir šioje dalyje A. M. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), paliekant Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 90 MGL (11250 litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 300 MGL (37500 litų) dydžio baudą.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.