Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovams M. M. ir R. M., trečiajam asmeniui bankrutavusiai UAB „Minresta“ dėl skolos, delspinigių, nuostolių atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 157 031,81 Lt skolos, kuri susidarė, atsakovams nevykdant įsipareigojimų pagal 4 lizingo sutartis ir laidavimo sutartį. Jis nurodė, kad tarp ieškovės ir UAB „Minresta“ 2007-08-31 – 2008-04-01 laikotarpiu buvo sudarytos 4 finansinio lizingo sutartys. Jų pagrindu ieškovas įsigijo trečiajam asmeniui reikalingą turtą ir perdavė jį finansinės nuomos pagrindu naudotis pastarajam iki visiško ir tinkamo prievolių įvykdymo pagal šias sutartis. Ieškovė ir atsakovai sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią jie įsipareigojo kaip solidarūs bendraskoliai atsakyti ieškovei, jei trečiasis asmuo neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartis. Trečiajam asmeniui ėmus neatsiskaityti su ieškove, pastaroji pranešė UAB „Minresta“ ir atsakovams M. M. ir R. M., kad nepadengus įsiskolinimų iki 2009-11-18, 2009-11-19 lizingo sutartys bus nutrauktos. Įsiskolinimai nebuvo dengiami, todėl sutartys buvo nutrauktos. Realizavus dalį susigrąžinto turto, ieškovė turėjo nuostolių, kuriuos turėjo atlyginti tretysis asmuo. Jam iškėlus bankroto bylą, ieškovė kreipėsi į atsakovus kaip į solidariuosius bendraskolius, tačiau jie nesiėmė jokių priemonių vykdyti prievoles, nebuvo suderintas kitoks jų vykdymo būdas, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

Atsakovas M. M. paaiškino, kad jis buvo bankrutavusios UAB „Minresta“ direktorius. Įmonė lizingu paėmė 6 automobilius ir 2 puspriekabes. Pasunkėjus finansiniai būklei, atsiskaityti tapo nebegalima, todėl buvo kreiptasi į ieškovą dėl mokėjimų atidėjimo. Buvo pasiūlyta pasirašyti laidavimo sutartį, kurios atsakovas neginčijo. Lizingo įmokų apie 400 000,00 Lt mokėjo atsakovai asmeninėmis lėšomis, tačiau jų nebeužteko, todėl lizingo įmonės darbuotojai pasakė, kad turtas yra jų ir pardavinės patys. 2010 metais buvo surastas klientas, kuris sutiko pirkti 4 automobilius, parodė mokėjimo pavedimus, todėl jam šis turtas buvo perduotas. Vėliau paaiškėjo, kad jis dingo, neatsiskaitęs, vyksta ikiteisminis tyrimas. Atsakovas mano, kad nėra pagrindo priteisti skolos už turtą, kuris tebėra ieškomas ir gal atsiras. Kadangi likusias transporto priemones atsiėmė ieškovas, atsakovas negalėjo sužinoti, už kiek jos buvo parduotos. Atsakovas nurodo, kad jam pasidomėjus tuo, informacijos niekas nepateikė.

Atsakovė R. M. nurodė, kad laidavimo sutartį pasirašė dėl to, kad to reikalavo ieškovė, kitaip nesutiko atidėti mokėjimų. Ji nurodo buvusi pastatyta prieš faktą, kadangi tikėjosi išgelbėti įmonę. Buvo parduotas visas šeimos turtas. Ji nesutinka su kai kuriais paskaičiavimais. Atsakovei nesuprantamas reikalavimas priteisti 3 107,20 Lt. Jei tai yra suma už automobilių draudimą, tai trūksta mokėjimus patvirtinančių dokumentų. Atsakovei nesuprantami mokėjimai UAB „Ardovitė“, kadangi ši įmonė pati išsivalė automobilį, o po to jį nusipirko. Jai nesuprantamos papildomų išlaidų sumos, kurios nurodytos 10 bylos lape 1 tome, konkrečiai jai kyla abejonių dėl 2 271,45 Lt sumos. Atsakovė nurodo, kad jau iškėlus bankroto bylą, į jos elektroninį paštą tebesiunčiami pranešimai apie pradelstus mokėjimus, nors jie turi būti siunčiami bankroto administratoriui. Atsakovė nurodė, kad ieškovės siųstuose dokumentuose išdėstyti reikalavimai atsakovams buvo didesni nei nurodyti ieškinyje.

Trečiojo asmens bankroto administratoriaus įgaliotinis nurodė, kad iškėlus bankroto bylą, jam buvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas. Patikrinus paaiškėjo, kad nėra 4 automobilių. Atsakovas paaiškino, kad jie buvo parduoti užsieniečiui, tačiau jis nesumokėjo ir dingo. Dėl dingusių automobilių vyksta ikiteisminis tyrimas. Jis mano, kad jei pinigai turėjo įeiti į SEB banko sąskaitas, tai ieškovas nebegalėtų reikalauti iš atsakovų. Pateikiant kreditorinį reikalavimą, buvo žinoma apie automobilių dingimą. Jei ieškovė atgautų tuos automobilius, turėtų būti mažinamas jos kreditorinis reikalavimas.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, padarytos išvados ir argumentai

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė 4 finansinio lizingo sutartis, pagal kurias trečiasis asmuo gavo 6 transporto priemones. Nebesumokėjus lizingo įmokų, ieškovė lizingo sutartis nutraukė. Trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla, ieškovė tapo šios įmonės kreditore. Kadangi atsiskaityti su ieškove nebuvo lėšų, pateiktas ieškinys atsakovams, kurie laidavo už trečiojo asmens prievolių nevykdymą.

Dėl negrąžintų transporto priemonių apmokėjimo

Teismas sprendžia, kad yra pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti 86 163,27 Lt už negrąžintas lizingo įmonei priklausančias transporto priemones. Pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas automobilis Mercedes Benz 1840 (26 b. l., 1 t.), pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas vilkikas Renault Premium 420 (turto identifikacinis Nr.(duomenys neskelbtini)) (39 b. l., 1 t.), o pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduoti automobiliai Renault Premium 420 (turto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Renault Premium 420 (turto identifikacinis Nr.(duomenys neskelbtini)) (61-62 b. l., 1 t.). Visose minėtose Finansinio lizingo sutartyse bendrosios dalies 18.6.1 punkte numatyta, kad nutraukus sutartį klientas nuo nutraukimo dienos netenka teisės naudotis turtu. Taigi, lizingo sutarčių pagrindu transporto priemonės turi būti grąžintos lizingo davėjui, kadangi šis turtas lizingo gavėjui nuosavybėn pereina tik visiškai sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą (CK 6.567 straipsnis). Šalys patvirtino, kad minėtos transporto priemonės nebuvo grąžintos ieškovei, todėl pagrįstas reikalavimas sumokėti jų likutinę vertę. Šiuo atveju ieškovė neprivalo laukti, kol baigsis ikiteisminis tyrimas ir bus nustatyti asmenys, iš atsakovo M. M. perėmę ieškinyje nurodytas 4 transporto priemones. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šios transporto priemonės buvo perduotos nenustatytiems asmenims ieškovės pavedimu.

Dėl grąžintų automobilių pardavimo

Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, ieškovė iš trečiojo asmens atsiėmė 2 transporto priemones – pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą vilkiką Renault Premium 400 (turto identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą konteinerinę puspriekabę KRONE SDC Eltus (turto identifikacinis Nr.(duomenys neskelbtini)). Nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis). Ginčo atveju trečiasis asmuo nevykdė sutarties sąlygų – laiku ir tinkamai nemokėjo įmokų lizingo įmonei, dėl ko ieškovei atsirado teisė nutraukti lizingo sutartis ir atsiimti trečiajam asmeniui suteiktą naudotis turtą. Jai priklausančiu turtu, šiuo atveju transporto priemonėmis, ieškovė turi teisę disponuoti savo nuožiūra, todėl galėjo jį perleisti tretiesiems asmenims, šiuo atveju – UAB ‚Ardovitė“ ir UAB „Westtransit“ (81-82 b.l., 1 t.). Atsakovai nepateikė jokių duomenų, kad ieškovės perimtas turtas buvo parduotas aiškiai per mažomis kainomis. Kiekviena šalis turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis). Teismas vieną kartą atidėjo bylos nagrinėjimą ir pasiūlė atsakovui M. M. pasikonsultuoti su advokatais, tačiau šia teise jis nepasinaudojo. Teismas negali nukrypti nuo šalių rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principų laikymosi (CPK 12 ir 17 straipsniai) ar teikti konsultaciją vienam iš proceso šalių. Nenuginčijus sandorių, kuriais buvo parduotos transporto priemonės, laikytina, kad tai padaryta už realias kainas. Susigrąžinto turto buhalterinė vertė sudarė 57 435,55 Lt, jis buvo parduotas už 42 214 Lt, todėl iš turto pardavimo ieškovė turėjo 15 221,55 Lt nuostolių (sumos nurodytos be PVM).

Dėl papildomų išlaidų priteisimo

Teismas pripažįsta, kad yra pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti 2 271,45 Lt papildomų išlaidų, kurių ji turėjo, trečiajam asmeniui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė privalėjo pavesti UAB „Ardovitė“ transportuoti vilkiką Renault Premium 400 bei paruošti jį pardavimui (83 b. l., 1 t.). Konteinerinė puspriekabė KRON buvo transportuojama, plaunama ir saugoma (86, 88 b. l., 1 t.). Teismas taip pat sprendžia, kad ieškovė turėjo išlaidų, kreipdamasi į UAB „Baltijos Inkaso“, kuri pateikė pareiškimą prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nustačius, kad ieškovei negrąžintos 4 transporto priemonės (90 b. l., 1 t.). Turėtos išlaidos pagrįstos bankiniais pavedimais (84, 87, 89, 91 b. l., 1 t.). Nė viena iš šių paslaugų negali būti pripažinta pertekline ar nebūtina, todėl 2 271,45 Lt suma priteistina.

Teisme nebuvo ginčijama, kad pagal Finansinio lizingo sutarčių 14.1 punktą trečiasis asmuo buvo įsipareigojęs savo sąskaita laiku ir tinkamai apdrausti turtą, kad jo draudimas nepertraukiamai galiotų nuo faktiško turto atsiėmimo iš pardavėjo momento iki visų sutarties sąlygų įvykdymo. Atsakovas pripažino, kad šios pareigos neįvykdė ir draudimo įmokų nemokėjo. Tačiau teismas sprendžia, kad nėra pateikta patikimų įrodymų, kad tai padarė ir lizingo davėjas. Pačios ieškovės pateikta pažyma (57 b. l., 2 t.) negali būti laikoma pakankamu įrodymu, kadangi nėra pridėta nei mokėjimo dokumentų, nei kokių nors susitarimų su draudimo bendrove. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2010-09-22 pateikdama kreditorinį reikalavimą, ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių galimai jos sumokėtų draudimo įmokų atlikimą (2-3 b. l., 2 t.).

Dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo

Šalys neginčija priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų sumos, todėl priteistina suma sudaro 5 225,60 Lt. Analizuodamas delspinigių priteisimo klausimą, teismas nustatė, kad nei atsakovai, nei trečiasis asmuo jų dydžio ir mokėtinos sumos neginčija. Kaip matyti iš pateiktos pažymos (11 b. l., 1 t.), delspinigiai skaičiuoti už 6 mėnesius nuo bankroto bylos iškėlimo trečiajam asmeniui (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nėra pagrindo daryti išvados, kad jie yra aiškiai per dideli (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Antra vertus, šios aplinkybės atsakovai ir trečiasis asmuo taip pat neginčijo.

Dėl reikalavimo pagrįstumo atsakovų atžvilgiu

Atsakovai neginčija laidavimo sutarties, todėl teismas neturi pagrindo peržiūrėti joje sutartų sąlygų (72-75 b. l., 1 t.). Tačiau privalu analizuoti, ar pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti skolą būtent iš atsakovų kaip laiduotojų, taip pat ar priteistina suma sudaro 157 031,81 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime civilinėje byloje Nr.3K-P-537/2011 suformuota teismų praktika, kurios nuostatomis remiasi teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Esant laidavimui, yra pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės papildoma (šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigę (ĮBĮ 16 straipsnis), todėl atsiranda pareiga laiduotojui įvykdyti savo šalutinę prievolę. Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis). Teisė pareikšti reikalavimus bankroto byloje taikoma tiek kreditoriui, kurio reikalavimai yra užtikrinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (tarp jų ir laidavimu), tiek ir neapsaugotiems kreditoriams. Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartimi UAB „Minresta“ buvo pripažinta likviduojama dėl bankroto ir patvirtinti patikslinti kreditorių reikalavimai (62-63 b. l., 2 t.). Ieškovės kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas, o tai reiškia, kad ji ĮBĮ nustatyta tvarka pirmiausia siekė savo skolą atgauti būtent iš skolininko, o tik paskui pateikė atskirą ieškinį laiduotojams, kurie gera valia neįvykdė savo šalutinės prievolės ieškovei. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Taip pat laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ir atsakovų 2009-05-05 pasirašytos Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1 punkte visos minėtos nuostatos išdėstytos. Tačiau privalu įvertinti tą faktą, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio (CK 6.78 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovė pateikė teismui kreditorinį reikalavimą, sudarantį 151 580,69 Lt (62-63 b. l., 2 t.). Toks kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartimi, nuo to laiko jis nebuvo tikslinamas. Tai reiškia, kad pati ieškovė pripažino būtent tokį trečiojo asmens skolos dydį, todėl reikalauti daugiau iš atsakovų kaip laiduotojų negalima. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad ieškovė reikalauja priteisti 5 451,12 Lt daugiau, nei gali reikalauti. Šia suma reikalavimas atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų mokėjimo

Praleidęs įvykdyti piniginę prievolę skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokių palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Šios palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Iš esmės neginčidami prievolės mokėti skolą už bankrutavusią UAB „Minresta“, atsakovai šios prievolės nevykdė, todėl ieškovės prašymas mokėti procesines palūkanas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Už pateiktą ieškinį ieškovė privalėjo sumokėti 4 141,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pateikti įrodymai (8-9 b. l., 1 t.), kad buvo sumokėta daugiau, tenkintinas ieškovės prašymas grąžinti permokėtą žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Grąžintino žyminio mokesčio suma sudaro 5 64,91 Lt.

Tenkinant ieškinį iš dalies, išsprendžiamas klausimas dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškinys tenkintinas 97 procentais, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 4 017,00 Lt ieškovės sumokėto žyminio mokesčio. Kitų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių įrodymu nepateikta.

Iš esmės tenkinant ieškinį, iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jos sudaro 20,70 Lt (152 b. l., 1 t.).

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų R. M. (a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir M. M. (a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei AB „SEB lizingas“ (įmonės kodas 123051535, buveinė Saltoniškių g. 12, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440) solidariai 151 580,69 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt litų 69 centus) skolos, delspinigių ir nuostolių atlyginimo.

Likusioje dalyje reikalavimą atmesti.

Priteisti iš atsakovų R. M. (a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir M. M. (a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei AB „SEB lizingas“ (įmonės kodas 123051535, buveinė Saltoniškių g. 12, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440) solidariai 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 151580,69 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų R. M. (a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir M. M. (a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovei AB „SEB lizingas“ (įmonės kodas 123051535, buveinė Saltoniškių g. 12, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440) po 2 008,50 Lt (du tūkstančius aštuonis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų R. M. (a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir M. M. (a. k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 10,35 Lt (dešimt litų 35 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Grąžinti ieškovei AB „SEB lizingas“ (įmonės kodas 123051535, buveinė Saltoniškių g. 12, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440) 564,91 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt keturis litus 91 centą) permokėto žyminio mokesčio.

Nutarties vykdymą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.