- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- e2S-2354-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11223-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- V. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) V. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. B., VMI ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. M. pateikė skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. kovo 19 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Antstolis D. B. 2018 m. balandžio 11 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir nurodė, kad 2018 m. kovo 19 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-18-35-7831 buvo priimtas vadovaujantis CPK 611, 688, 733-743, 749 straipsniais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017. Vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis išieškojimo iš skolininkui priklausančių pajamų tvarką ir formuojama teismų praktika, antstolis skundžiamame patvarkyme reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo V. M. skundą atmetė.Teismas nustatė, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0035/17/00787 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-33747-726/2016 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. M.. 2018 m. kovo 19 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo, antstolis pareikalavo iš skolininko pajamų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Teismo vertinimu, priešingai negu nurodė pareiškėjas, įstatymai (CPK 736 straipsnio 1 dalis) vis dėlto leidžia vykdyti išieškojimą iš mažesnės negu 1 MMA lėšų sumos. Bylos duomenys neteikė pagrindo teismui teigti, kad skolininko sąskaitoje yra lėšų arba kad sąskaitoje esančios lėšos gali būti priskiriamos CPK 668 straipsnyje nurodytoms lėšų rūšims. Minėto straipsnio 1 dalis nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPL LI skyriaus normos nereglamentuoja.Aptartas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika sudarė teismui pagrindą konstatuoti, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai.Išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 taip pat konstatavo, kad nors SVI įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.Minėta, kad išieškant iš skolininko – fizinio asmens – turto, taikomas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA dydžio, ir jis taikomas ir lėšoms, esančioms sąskaitose. Jokių šio apribojimo išimčių, išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos, įstatymas nenustato.Teismas pažymėtina, jog, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y., kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Ginčijamame patvarkyme šis apribojimas buvo nurodytas, todėl apibendrindamas nurodytus motyvus teismas sprendė, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Dėl to skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas V. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį ir skolininko skundą tenkinti. LAT 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 32 punkte aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, kad savo patvarkyme antstolis turi nurodyti CPK 668 str. 1 d. nustatytą ribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas tik iš lėšų sumos, viršijančios vieno MMA dydį. Teismas nepasisakė dėl apelianto skunde visų nurodytų argumentų. Suinteresuoti asmenys antstolis D. B. ir VMI atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl antstolio teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis vykdo 183,63 Eur skolos išieškojimą iš skolininko V. M., valstybės naudai. Antstolis 2017 m. birželio 6 d. priėmė patvarkymą Nr. 17-35-10508 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje ir 2017 m. birželio 6 d. Nurodymą Nr. S-17-35-10506 priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi 2017 m. birželio 6 d. patvarkymą Nr. S-17-35-10508 pripažino neteisėtu ir prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir jį panaikino. 2018 m. kovo 19 d. patvarkymu antstolis, atsižvelgdamas į minėtą nutartį, 2017 m. birželio 6 d. patvarkymą panaikino. Antstolis 2018 m. kovo 19 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo pareikalavo iš skolininko pajamų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vieno MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismui 2017 m. birželio 6 d. patvarkymą, antstolis 2018 m. kovo 19 d. priėmė skundžiamą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo pareikalavo iš skolininko pajamų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi, antstolis 2018 m. kovo 19 d. patvarkymu nenurodė CPK 668 str. 1 d. nustatyto ribojimo, kas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad antstolis minėtu patvarkymu neteisėtai nukreipė išieškojimą skolininko lėšas, neviršijančias vieno MMA, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias pataisos namų sąskaitoje.Pažymėtina, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 str., reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 str. nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, antstolio 2018 m. kovo 19 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų pripažintinas neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir turi būti panaikintas.Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis naikintina, panaikinant antstolio D. B. 2018 m. kovo 19 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį.
Tenkinti pareiškėjo skundą.
Panaikinti antstolio D. B. 2018 m. kovo 19 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-18-35-7831.