- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-04
- Bylos Nr.
- 2-411-341/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00830-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- R. Š.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui R. Š., institucijai, teikiančiai išvadą - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei atsakovo R. Š. priešieškinį ieškovei L. Š., dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. Š. pateikė ieškinį atsakovui R. Š., kurį patikslinusi prašė nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl R. Š. kaltės; priteisti iš atsakovo R. Š. nepilnametei M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iki jos pilnametystės, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt, ir išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus 14900 Lt dydžio; priteisti iš atsakovo ieškovei 5000,00 Lt dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti; palikti R. Š. nuosavybėje automobilį (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2250,00 Lt dydžio kompensaciją už automobilį; palikti atsakovo nuosavybėje automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti ieškinyje nurodytų kilnojamųjų daiktų ir namų apyvokos reikmenų padalijimą, priteisiant R. Š. daiktų už 14870 Lt, L. Š. – už 6433,87 Lt sumą; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas; pripažinti faktą, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. Š. asmeninės nuosavybės teise.
Atsakovas R. Š. pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs (2 t., b.l. 37-43, 3 t., b.l. 107-111) prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnametės dukros M. A. Š. gyvenamąją vietą su L. Š.; po santuokos nutraukimo palikti pavardes Š. ir Š.; priteisti iš jo nepilnametei dukrai M. A. Š. 235 Lt per mėnesį iki jos pilnametystės; priteisti jam iš sutuoktinės L. Š. po 250 Lt per mėnesį išlaikymą; priteisti iš sutuoktinės L. Š. kompensaciją lygią 50 000 Lt už jos namo ir priestatų atliktus remonto darbus ir pagerinimus, paliekant jai valdyti ir naudoti visą šį nekilnojamą turtą; priteisti iš L. Š. visus kilnojamuosius daiktus, išvardintus priede R. Š. bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2014-01-23 patikslinęs reikalavimus papildomai prašė žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31500 Lt, natūra priteisti L. Š., o R. Š. 15750 Lt dydžio kompensaciją (4 t., b.l. 91).
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą ieškinį (3 t., b.l. 24-38), atsakovas sutiko, jog iš R. Š. nepilnametei dukrai M. A. Š. būtų priteistas išlaikymas iki jos pilnametystės, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 400 Lt; kitus ieškovės reikalavimus prašė atmesti.
Bylos nagrinėjimo metu šalys sudarė 2014-01-20 taikos sutartį, kuria išsprendė ginčą dėl kilnojamojo turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (4 t., b.l. 95-97), taip pat 2014-02-12 sudarė taikos sutartį, kuria išsprendė ginčą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai bei išlaikymo įsiskolinimo dydžio, kompensacijos už neturtinę žalą; transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Galutinai ieškovė ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; pripažinti faktą, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. Š. asmeninės nuosavybės teise.
Atsakovas priešieškiniu galutinai prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš sutuoktinės L. Š. kompensaciją lygią 48431,46 Lt (4 t., b.l. 113-114) už jos namo ir priestatų atliktus remonto darbus ir pagerinimus, paliekant jai valdyti ir naudoti visą šį nekilnojamą turtą; priteisti jam iš sutuoktinės L. Š. po 250 Lt per mėnesį išlaikymą; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31500 Lt, natūra priteisti L. Š., o R. Š. 15750 Lt dydžio kompensaciją.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad per paskutinius 5 metus su atsakovu pasidarė neįmanoma gyventi; jis mušasi, piktnaudžiauja alkoholiu, tapo neištikimas. Teigia, jog duktė M. girdėjo, kaip atsakovas kalbėjosi su M. V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), apie meilę ir seksą, jos kvietimu, atsakovas 2012 m. spalio mėnesį buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad atsakovas smurtauja prieš ieškovę; smurtavo ir prieš ieškovės motiną, dėl ko jam Vilniaus rajono PK buvo iškeltos baudžiamosios bylos, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-11-05 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį atsakovo atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje. Teigia, jog santuokos metu nekilnojamojo turto sutuoktiniai neįgijo. L. Š. asmeninės nuosavybės teise turi paveldėto turto - 66/100 dalį gyvenamojo namo; ½ dalį viralinės, ½ dalį garažo, po ½ dalį ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad L. Š. ir jos seneliui V. J., 1994-08-09 pagal potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista pirkti žemę po namu ir aplink paveldėtą namą, už leistą pirkti žemę, ieškovės senelis V. J. sumokėjo 32,38 Lt, taip pat sumokėjo 8,00 Lt už dokumentų už žemę įforminimą. Tarpusavio susitarimu žemės sklypas aplink namą ir po juo buvo įformintas L. Š. vardu, ir pagal CK 3.89 str., laiko jos asmenine nuosavybe. Su reikalavimu priteisti 50000 Lt kompensaciją už nekilnojamojo turto pagerinimą nesutiko, kadangi namuose buvo atliktas tik kosmetinis remontas ir pakeisti langai, tačiau už jos tėvų pinigus; atsakovas 100000 Lt neturėjo; be to iš gautų pajamų mokėjo 500-750 Lt išlaikymą vaikui iš pirmos santuokos. Ieškovė neprašo sau išlaikymo, ir neketina mokėti išlaikymą atsakovui, nes abu yra darbingi. Nurodė, kad ieškovė neturi kreditinių įsiskolinimų, jos žiniomis atsakovas jų irgi neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (2 t., b.l. 33-35) nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, teigia, jog dėl šeimos iširimo yra abipusė kaltė, nurodo, jog teiginiai apie neištikimybę, žiaurų elgesį su sutuoktine ar šeimos nariais yra melas; jis pagal savo galimybes rūpinasi savo šeima; savo dukters jis nebaugina; jai visada pirkdavo maistą, duodavo pinigų maistui mokykloje, pirko drabužius, avalynę, telefonus ir kt. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovė ieškodavo priekabių, dėl bet kokio šeimyninio ginčo kviesdavo policiją, į namus neleisdavo ir elgdavosi taip, kad jis išsikraustytų iš namų, todėl jai nebejaučia jokių jausmų ir nemato šeimos ateities. Su atsakove nuo (duomenys neskelbtini) gyvena atskirai, nes buvo išvarytas iš jai priklausančio namo, santuoka faktiškai yra iširusi, su atsakove jo niekas nebesieja. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi atsakovo darbingumo lygis nuo 2007 m. 01 mėn. yra tik 35 procentai, dėl ko elektromonterio darbą pagal turimą išsilavinimą gali dirbti tik su dideliais apribojimais, ir rasti darbdavį, sutinkantį priimti į darbą atsižvelgiant į šiuos apribojimus, nėra galimybės, o atsakovė darbinga, prašo iš jos priteisti po 250 Lt išlaikymą kiekvieną mėnesį. Dėl turto padalinimo, nurodė, kad bendrai su atsakove santuokos metu jokio nekilnojamo turto neįgijo, tačiau gyvendamas su sutuoktine jai priklausančiame name su priestatais, (duomenys neskelbtini), už savo asmenines lėšas atliko šių objektų būtiną pagerinimą ir kapitalinį remontą. Teigia, jog namas yra apie 1970 m. statybos, iki perleidimo sutuoktinei namas nebuvo remontuojamas, per medinius langus į namą patekdavo drėgmė ir šaltis; grindys buvo sudėtos tiesiog ant žemės, be jokio betoninio pagrindo, name tai pat buvo daug kitų problemų, kurias reikėjo šalinti, nes jos kenkė pačiai namo konstrukcijai. Nuo 1995 m. name buvo pradėtas kapitalinis remontas. Namo kambariuose atsakovas iš darbinės veiklos gautų pajamų išbetonavo ir sudėjo naujas medines grindis; naujus langus, padarė namo vidaus apdailos darbus. Atsakovas taip pat nupirko naujus baldus ir kitus namo buities daiktus. Atsakovas į namo remontą taip pat įdėjo labai daug savo darbo (beveik kasdien po 2-3 valandas, o išeiginėmis po 5-10 valandų). Atsakovas iki 2007-01-05 uždirbdavo vidutiniškai apie 2000 Lt atlyginimą per mėnesį ir mažiausiai kaip pusė atlyginimo (po 50-80 procentų kas mėnesį) atsakovas skirdavo sutuoktinės namo remontui ir esminiam jo pagerinimui. Be to, atsakovas taip pat padarė tvorą su pamatais ir už jo nupirktas lėšas medžiagas buvo pastatytas ūkinis pastatas, vienas plytinis apie 30 kvadratinių metrų, o kitas medinis, malkinės tipo, irgi su pamatais, virš 30 kvadratinių metrų ir kapitališkai suremontavo visus žmonai priklausančius pagalbinius pastatus. Darbų mastas iš esmės pakeitė namo vidaus būklę, todėl teigia, kad buvo atliktas ne tik kosmetinis remontas, o esminis (kapitalinis) namo pagerinimas. Atsakovo vertinimu piniginės investicijos į namą (išskyrus baldus) po santuokos sudarymo ir įdėtas darbas sudaro 100 000 Lt sumą, t.y. daugiau negu pusė viso gyvenamojo namo vertės. Prašo gyvenamąjį namą su statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), priteisti natūra ieškovei, o atsakovui kompensaciją - 50 000 Lt.
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį (2 t., b.l. 86-90) pripažino, jog atsakovas sutuoktinių bendromis lėšomis sumokėjo už namo langus bei duris 7351,57 Lt, tačiau atsižvelgus didesnę į jam tenkančių kilnojamųjų daiktų vertę, kompensacijos atsakovui prašo nepriteisti (10171,12 Lt – (7351,57 Lt/2)). Kadangi ieškovė už atsakovo palikto šuns maitinimą išleidžia apie 120 Lt, šią sumą prašo užskaityti už atsakovo išlaikymą. Ieškovė neprašo sau išlaikymo, ir nesutinka mokėti išlaikymo atsakovui, kadangi abu yra darbingi, atsakovas dirba ir kartu su invalidumo pensija gauna virš dviejų tūkstančių litų.
Atsiliepime į patikslintą ieškinį (3 t., b.l. 24-38), atsakovas nurodė, kad atsakovas nuo 1996 m. iki 2008 m. dirbo kelininku ir uždirbdavo apie 2500 Lt per mėnesį, taigi buvo pagrindinis šeimos maitintojas, o ieškovė uždirbdavo minimalias pajamas ir buvo priklausoma nuo atsakovo uždirbamų pajamų. Po darbe patirtos traumos atsakovas buvo priverstas pakeisti darbą, todėl atsakovo gaunamos pajamos sumažėjo beveik per pusę. Mano, jog dėl šios priežasties atsakovas ieškovei tapo nereikalingas, todėl ji nusprendė atsakovą išvaryti iš namų. Teigia, kad aplinkybės apie neištikimybę yra išgalvotos; ieškovė neįrodė, jog atsakovas su ieškove ar šeimos nariais žiauriai elgėsi. Priešingai, nurodo, kad ieškovė naudojo smurtą prieš atsakovą, ir šią aplinkybę grindžia 2013-01-02 išrašu iš medicininių dokumentų. Dėl namo pagerinimų papildomai nurodė, jog be kitų darbų, atliko būtiną namo katilo remontą, sutvarkė katilinės sistemą, pastatė išsiplėtimo baką, siurblį, pastatė termoreguliatorių, įrengė automatiką. Teigia, jog ieškovės pridėti pirkimo dokumentai, tačiau kai kurios prekės pirktos ne ieškovės ar jos tėvų, kiti dokumentai kelia abejonių dėl jose nurodytų prekių, kai kuriuose nesimato, kokie daiktai pirkti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės motinai santaupos buvo atkurtos 2000 m., o M. G. butą pardavė 1999 m., namo remontui prekės pirktos 2008-2009 m.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį dalyje, kuria nesutarta šalių taikos sutartimis, prašydamos santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, sutiko su priešieškiniu dalyje, kurioje nesutarta šalių taikos sutartimis, dėl 4000 Lt kompensacijos už būsto pagerinimą, o priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atsakovui ir pripažinimo ginčo žemės sklypo bendra jungtine nuosavybe prašė atmesti. Nurodė, kad remonto darbai ieškovės būstui nurodyti atsakovo patikslintame rašte 2014-02-12 teismui buvo atlikti šalių gyvenimo laikotarpiu, sutinka atlyginti 4000 Lt sumą (50 procentų už pirktas duris ir langus pagal sutartis, t.y. 3675,79 Lt suapvalinta iki 4000 Lt). Su atsakovo reikalavimu priteisti 48431,46 Lt kompensaciją už būsto pagerinimą nesutinka, nes atsakovas visą laiką gyveno, naudojosi jos būstu gyvendamas šeimoje, be to darbus atliko kartu su jos tėvu, dalis darbų atlikta kitų asmenų, kuriems mokėjo jos tėvas, visa, kas remontuota per santuokos laiką yra nugyventa, nusidėvėję.
Atsakovas ir jo atstovas palaikė priešieškinio dalį, dėl kurios nesutarta šalių taikos sutartimis, prašydami santuoką nutraukti dėl šalių abipusės kaltės, o ieškinį dalyje, kuria nesutarta šalių taikos sutartimis, prašė atmesti. Prašymus grindė bylos aplinkybėmis, nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, kad išlaikymą ieškovė jam turi teikti, nes yra neįgalus, išleidžia didelę dalį pinigų vaistams, kad ginčo žemės sklypas pirktas jau gyvenant santuokoje, todėl yra bendra jungtinė nuosavybė. Dėl 48431,46 Lt kompensacijos už būsto pagerinimą nurodė, kad ieškovės būstas pripažintinas bendra jungtine nuosavybe, nes atsakovės ginčo name per visą šalių santuokinį gyvenimą už 48431,46 Lt sumą yra atlikęs remonto darbus (remiasi 2014-02-12 teismui pateiktu patikslintu raštu - paskaičiavimu už medžiagas pagal dokumentus, jo atliktų darbų vertę).
Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys taikiai išsprendė klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neprieštaravo taikos sutarties patvirtinimui šioje dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Taikos sutartys tvirtintinos, byla šioje dalyje nutrauktina; kitoje dalyje ieškinys tenkintinas; priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono CMS (b.l. 8), šalys turi nepilnametę dukterį – M. A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), kuri gyvena su ieškove (1 t., b.l. 31, 2 t., b.l. 49).
CK 3.60 str. 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).
Ieškovė, pagrįsdama ieškinyje nurodytas aplinkybes apie atsakovo smurtą šeimoje, pateikė duomenis, patvirtinančius, jog R. Š. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2012-10-31, apie 18 val., namuose jis panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje, t.y. dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau 3 smūgius į ranką savo žmonai L. Š., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl šio įvykio Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-11-02 nutartimi R. Š. įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su L. Š. iki bylos išnagrinėjimo pabaigos (b.l. 30, 41-100). Į bylą pateikti duomenys ir apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl V. G. (ieškovės mamos, kuri gyvena su ieškove (1 t., b.l. 31)) sumušimo (b.l. 28, 21-26). Ikiteisminiai tyrimai sujungti (1 t., b.l. 150); Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-11-05 nuosprendžiu R. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. (dėl 2012-10-31 nežymaus sveikatos sutrikdymo L. Š.; dėl 2012-12-28 fizinio skausmo sukėlimo L. Š. bei M. A. Š. bei dėl 2012-12-30 nežymaus sveikatos sutrikdymo V. G.) (3 t., b.l. 66-69) Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2014-05-05 nutartimi minėtas nuosprendis paliktas nepakeistas (4 t., b.l. 104-106). Taigi aplinkybės apie atsakovo naudojamą smurtą ieškovės bei kitų šeimos narių atžvilgiu įrodytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Be to, ieškovė teigia, jog šeima iširo dėl to, jog atsakovas tapo jai neištikimas. Pažymėtina, jog nors atsakovas procesiniuose dokumentuose neigia buvęs neištikimas, 2013-09-26 teismo posėdžio metu jis pripažino neištikimybės faktą (3 t., b.l. 15). Duomenų, kad šeima faktiškai iširo jau prieš penkerius metus, byloje nėra. Kaip matyti iš byloje esančio nepilnametės M. A. Š. apklausos protokolo turinio, 2012 m. liepos mėnesį šalys su dukra kartu atostogavo (duomenys neskelbtini), dukra kambarį, kuriame buvo atsakovas, vadina tėvų miegamuoju ir pan. (1 t., b.l. 60-61), pats atsakovas teigia pirkęs maistą šeimai (3 t., b.l. 16). Svarbu ir tai, jog šalys pripažįsta, jog konfliktai tarp sutuoktinių tęsiasi jau penkerius metus, tačiau ieškinys pareikštas tuomet, kai ieškovė sužinojo apie atsakovo neištikimybę. Atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau aplinkybių, kuo pasireiškė ieškovės kaltė iš esmės nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių santuokos iširimo priežastys yra atsakovo naudojamas smurtas bei neištikimybė, todėl jis pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 3 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės yra tenkintinas, o atsakovo prieškieškinio reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas.
Civilinėje byloje šalys dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teismui pateikė 2014-01-20 bei 2014-02-12 taikos sutartis, kuriose taikiai išsprendė ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokos metu įgytų transporto priemonių statuso, jų nuosavybės teisės po santuokos nutraukimo, santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų padalinimo, dėl neturinės žalos atlyginimo.
Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Pateikta taikos sutartis patvirtina, kad šalys išsprendė ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokos metu įgytų transporto priemonių statuso, jų nuosavybės teisės po santuokos nutraukimo, santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų padalinimo, dėl neturinės žalos atlyginimo; taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai bei imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Respublikos CK 6.983 str.), šalims yra suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės, todėl ji yra tvirtintina, o byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.).
Šalių prašymu po santuokos nutraukimo jiems paliktinos santuokinės pavardės „Š.“ ir „Š.“ (CK 3.69 str. 1 d.).
Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti jam iš atsakovės 250 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą, pateikė įrodymus, kad yra neįgalus, jo darbingumas yra tik 35 procentai (1 t., b.l. 164). Pažymėtina, jog CK 3.72 str. 4 d. numatyta, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Nagrinėjamu atveju, santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, todėl priešieškinio reikalavimas dėl atsakovo R. Š. išlaikymo netenkintinas. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.72 str. 1 d. – sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas dirba, gauna per mėnesį vidutiniškai 1250 Lt darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), taip pat 948 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją (1 t, b.l. 144, 3 t., b.l. 2). Duomenų, jog šių lėšų atsakovui nepakanka save išlaikyti, jis nepateikė. Be to, pagal CK. 3. 72 str. 6 d. išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams. Kaip minėta, šiuo atveju, atsakovas nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje, t.y. ieškovės bei jos motinos atžvilgiu. Taigi nenustatytos ir kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą atsakovui iš ieškovės priteisti išlaikymą.
Duomenų apie šalių kreditorius byloje nėra.
Atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra registruota (1 t., b.l. 121). Ieškovės vardu nuosavybės teise registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1995-03-20 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu; taip pat asmeninės nuosavybės teise – 66/100 dalys gyvenamojo namo, po ½ dalį viralinės, garažo bei po ½ dalį trijų ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1993-11-03 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (gyvenamojo namo dalies - ir 2012-07-30 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b.l. 114-117).
Ieškovė prašo pripažinti, kad aukščiau nurodytas žemės sklypas L. Š. priklauso asmeninės nuosavybės teise. Reikalavimą grindžia tuo, kad būtent jai ir seneliui V. J. 1994-08-09 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista pirkti žemę po ir aplink jų paveldėtą namą; ir kad būtent senelis V. J. sumokėjo už perkamą žemę. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė 1995-03-20 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas už 32,38 Lt, kurie 1995-01-25 sumokėti valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (1 t., b.l. 140). Duomenys taupomojoje knygelėje (sąskaita (duomenys neskelbtini)) bei Taupomojo banko pranešime apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad 1995-01-25 32,38 Lt suma už žemę buvo nurašyta būtent iš V. J. sąskaitos; 1995-01-25 kvitas patvirtina, kad J. V. sumokėjo 8 Lt ir už dokumentų įforminimą (1 t., b.l. 141-143). Bylos duomenimis, - prašymą parduoti žemės sklypą, kurį užima privačių namų valda, ieškovė rašė dar 1994-04-30, Namų valdos žemės sklypo ribų planas sudarytas 1994 m. birželio mėn., t.y. iki santuokos su atsakovu sudarymo; 1994-02-02 patalpų naudojimosi sutartyje, taip pat 1995-03-20 Valstybinės žemės pirkimo sutartyje nurodyta, kad gyvenamasis namas po ½ tuo metu priklausė L. Š. ir V. J. (3 t., b.l. 8a). Taigi, nors žemės sklypo pirkimo sutartis sudaryta santuokos su atsakovu metu, ieškovė dokumentus dėl žemės sklypo pirkimo po jai asmeninės nuosavybės teise priklausančia namų valda tvarkė iki santuokos sudarymo, atsiskaitymui už žemės sklypą buvo panaudotos ne šalių bendros lėšos, o ieškovės senelio lėšos. CK 3.89 str. 1 d. 7 p. numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį, - faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad šalys iš V. J. nupirko žemės sklypą, o ginčo turto įsigijimo aplinkybės, t.y. kad žemės sklypas buvo perkamas lengvatinėmis sąlygomis, žemės sklypo pirkimo sutartį, kaip pirkėja, pasirašė tik ieškovė, nors V. J., kuris sumokėjo už žemę, buvo ieškovei priklausančio gyvenamojo namo bendrasavininkas, bei tai, kad V. J. yra ieškovės senelis, leidžia pagrįstai manyti, kad V. J. padovanojo ieškovei turtinę teisę įsigyti žemės sklypą; taip pat pinigines lėšas, kuriomis atsiskaityta už žemę. Įvertinus nurodytus įrodymus bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, pripažintina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei L. Š. priklauso asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 1 d. 7 p., 2 d.), todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, o priešieškinio reikalavimas padalinti žemės sklypą, priteisiant jį natūra ieškovei, o atsakovui priteisiant kompensaciją - atmestinas.
Atsakovas prašo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi šis turtas buvo iš esmės pagerintas atsakovo lėšomis bei darbu, tačiau padalijant šį turtą, prašo jį natūra palikti ieškovei, o jam priteisti 48431,46 Lt kompensaciją. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina į tai, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 66/100 gyvenamojo namo bei po ½ pagalbinio ūkio statinių, todėl gali būti sprendžiama tik dėl ieškovei priklausančios turto dalies pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
Pagal CK 3.90 str. 1 d. – turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, nurodė, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, jog esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Teismas, nustatydamas esminio turto pagerinimo faktinę aplinkybę, taip pat turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012).
Aplinkybių, jog santuokos metu buvo atliktas gyvenamojo namo remontas, ieškovė neginčija, šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo į bylą pateiktos nuotraukos (2 t., b.l. 2-29). Nagrinėjamos bylos atveju svarbu nustatyti, ar ieškovės asmeninės nuosavybės teise turimas ginčo turtas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės atsakovo (ar bendromis sutuoktinių) lėšomis ir darbu.
Atsakovo teigimu, name buvo atliktas kapitalinis remontas, tačiau Statybos įstatyme sąvoka „kapitalinis remontas“ apibrėžiama kaip statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan. Šiuo atveju, atsakovas teigia išbetonavęs ir sudėjęs naujas grindis, naujus langus, duris, taip pat nurodė, jog koridorius, vonia, virtuvė buvo išklijuoti plytelėmis, visuose kambariuose išlygintos, nutinkuotos ir nudažytos sienos, visur įrengta nauja elektros instaliacija; tualete ir koridoriuje įrengtos šildomos grindys, atsakovas atliko būtiną katilo ir šildymo sistemos remontą. Teismo vertinimu, paminėti atlikti darbai negali būti laikomi kapitaliniu remontu, sudarantys pagrindą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Visų pirma, atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti ginčo turto vertės padidėjimą, kurį įtakojo atliktas remontas. Akivaizdu, jog nuo 1993 m. iki 2012 m. nekilnojamojo turto kainos rinkoje kito, todėl ginčo namo vertė galėjo padidėti dėl objektyvių priežasčių, o kaip minėta, duomenų, kad buvo atliktas individualus namo vertinimas, tikslu nustatyti jo vertės padidėjimą dėl atliktų remonto darbų, byloje nėra. Be to, nepakanka įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytą aplinkybę, kad jis (jo šeima) namo remontui panaudojo 100000 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog procesiniuose dokumentuose atsakovas investicijas į namą bei įdėtą darbą vertino 100000 Lt suma, tačiau patikslinęs atliktų remonto darbų name ir medžiagų kainas, nurodė, jog jos sudaro - 48431,46 Lt (4 t., b.l. 113-114). Civilinės bylos teismuose yra nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Atsakovas, pateikęs įrodymus apie išlaidas langų bei durų pakeitimui (3 t., b.l. 122-130, 143-167), kitų įrodymų, išskyrus savo surašytą atliktų darbų vertę bei medžiagų kainą, nepateikė, nenurodė, kuo vadovaujantis nurodytos minėtos kainos. Sprendžiant ar atlikus atsakovo nurodytus remonto darbus nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš esmės, reikšminga ir tai, atsakovas ilgą laiką gyveno ginčo name bei naudojosi santuokos metu atliktais turto pagerinimais; ieškovė pateikė nuotraukas, patvirtinančias, jog kai kuriose patalpose tapetai yra atsilupę, sienos paveiktos pelėsio (4 t., b.l. 15-21). Nekilnojamojo turto registro duomenimis pagalbinio ūkio pastatai yra pastatyti 1976-1978 m., todėl nepagrįsta ir aplinkybė, kad atsakovas pastatė naujus ūkio pastatus. Taigi atsakovas neįrodė, kad ginčo objektas – ieškovei priklausanti gyvenamojo namo su pagalbiniais statiniais dalis, santuokos metu buvo pagerinta iš esmės.
Kai vieno sutuoktinio asmeninis turtas pagerinamas kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis ir (ar) darbu, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo pripažinti turto bendrąja jungtine nuosavybe, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą (CK 3.98 straipsnis). Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011).
Kaip minėta, atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog už langus bei duris sumokėjo 7351,46 Lt (3 t., b.l. 122-130, 143-167, 4 t., b.l. 115). Taip pat atsakovas nurodė, jog bendra remonto darbų kaina bei medžiagų kaina – 48431,46 Lt 4 t., b.l. 113-114), tačiau ši išlaidų suma nepagrįsta tinkamais įrodymais.
Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, jog namas su pagalbinio ūkio statiniais ieškovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su V. G. (ieškovės mama). Atsakovas teigė, jog remontas buvo pradėtas 1995 metais (2 t., b.l. 40, 3 t., b.l.108) ir atliekamas visame name. Ieškovė pagrįsdama aplinkybes, jog remontas buvo atliekamas ir už jos tėvų pinigus, pateikė duomenis apie jos tėvo M. G. (M. G.) gautas pajamas (3 t., b.l. 43-63). Iš šių duomenų matyti, kad laikotarpiu, kai atsakovo teigimu, buvo pradėtas namo remontas, ieškovės tėvas dirbo; 1995 m. gavo 26066,42 Lt pajamų, 1996 m. – 24891,48 Lt pajamų, 1997 m. – 26549,86 Lt pajamų, kai tuo tarpu duomenų apie atsakovo R. Š. pajamas 1995 m., byloje nėra; 1996 m. jo pajamas sudarė – 266,88 Lt, 1997 m. – 13657 Lt (3 t., b.l. 115-120); iki 2001 m. minėtų asmenų pajamos buvo panašios, vėliau M. G. darbo pajamos buvo žymiai mažesnės nei atsakovo. Tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad 1999 m. M. G. pardavė nuosavybės teise priklausiusį butą už 28000 Lt (3 t., b.l. 70). Atsakovas atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį nurodė, kad namo remontas atliktas ir prekės pirktos 2008-2009 m. (4 t., b.l. 36), todėl aukščiau minėtos M. G. lėšos turėjo būti panaudotos buitinių poreikių patenkinimui. Pažymėtina, kad atsakovo argumentai nenuoseklūs, jis skirtingai nurodo remonto atlikimo laiką, be to, bylos duomenimis atsakovui nuo 2007-01-05 nustatytas 55 proc. netektas darbingumas, dėl ko, kaip pats teigia, jo pajamos sumažėjo. Sodros duomenimis 2008 m. atsakovas gavo 22305,42 Lt pajamų, 2009 m. – 14654,31 Lt (3 t., b.l. 119); M. G. iki 2008 m. dirbo ir gavo 7491,07 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, o nuo 2008 m. vasario mėn. dar ir 1162,63 Lt senatvės pensiją, kuri vėliau nežymiai padidėjo). Šie duomenys, lyginant su atsakovo pajamomis, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės tėvai negalėjo prisidėti atliekant namo remontą.
Be to, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – ieškovės sesuo R. G., bei atsakovo kviestas liudytojas K. J., iš esmės patvirtino, jog remonto darbus padėjo atlikti ir ieškovės tėvas M. G.. Priešingai, nei nurodo atsakovas, liudytojas K. J. teigė daugiausia padėjęs dirbti pagalbinius buities darbus, - atvežti medieną, kapoti malkas, išvežti šiukšles, suarti lauką. Iš remonto darbų – valė rūsį, krovė į maišus šiukšles, vežė; padėjo remontuoti sudegusią lauko virtuvę, atsakovas prašydavo padėti iškrauti atvežtas medžiagas; teigė „pavaduodavęs“ M., kai pastarasis buvo išgėręs (2014-01-13 teismo posėdis; 4 t., b.l. 89). Atsakovo kviestas liudytojas A. G. taipogi negalėjo patvirtinti konkrečių remonto darbų atlikimo bei atsiskaitymo už juos aplinkybių; nurodė matęs namo būklę iki remonto bei po jo – 2007-2008 metais; su atsakovu bendravęs telefonu ir iš jo žinojo apie atsakovo atliekamą remontą, paminėjo, kad būtent atliekamo remonto atsakovas jam nepaskolino pinigų. Vertinant liudytojų parodymus, pažymėtina, kad aplinkybės, kad atsakovas prisidėjo remontuodamas namą, ieškovė neginčija, tačiau, kaip minėta, atsakovas, prašydamas priteisti 48431,46 Lt kompensaciją, turi įrodyti minėtos sumos pagrįstumą.
Taigi atsakovo įrodyta atliktų gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų suma - 7351,46 Lt. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas už langus bei duris mokėjo asmeninėmis lėšomis, o pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), todėl, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, sprendžiama, kad atsakovas į ginčo namą įdėjo ½ dalį aukščiau nurodytos sumos, todėl jam iš atsakovės priteisiama 4000 Lt namo pagerinimo išlaidų (suapvalinta suma, kurią ieškovė sutinka sumokėti). Kitoje dalyje atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už turto pagerinimą, atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Ieškovė už ieškinio reikalavimus yra sumokėjusi 840,42 Lt dydžio žyminį mokestį (1 t., b.l. 1, 3 t., b.l. 23), taip pat patyrė 5200 Lt išlaidų už advokato pagalbą (patarimus, atstovavimą, dokumentų surašymą) (1 t., b.l. 9, 3 t., b.l. 24, 4 t., b.l. 87).
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu už priešieškinio reikalavimus yra sumokėjęs 1296 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 151, 2 t., b.l. 79, 3 t., b.l. 253 Lt); Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-06 nutartimi atsakovas buvo atleistas nuo 600 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo (2 t., b.l. 58), 2014-01-23 nutartimi atsakovui atidėtas 473 Lt dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl kompensacijos už žemės sklypą priteisimo (4 t., b.l. 100).Taip pat atsakovas patyrė 1155 Lt išlaidų už teisinę pagalbą (1 t., b.l. 173-174, 4 t., b.l. 85-86).
Atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė dėl kilnojamojo turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir byla šioje dalyje nutrauktina, šalims grąžintini 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio už šiuos reikalavimus, t.y. atsakovui -190 Lt (nuo 253 Lt sumos), o ieškovei – 308 Lt (nuo 193 Lt ir 218 Lt sumų).
Atmetus atsakovo reikalavimą dėl kompensacijos už žemės sklypą priteisimo, 473 Lt žyminis mokestis, kurio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, turi būti priteistas iš atsakovo valstybės naudai, tačiau įskaičius 190 Lt atsakovui grąžintiną sumą, iš viso iš atsakovo priteisiama 283 Lt žyminio mokesčio valstybei. Kadangi iš dalies patenkintas atsakovo reikalavimas dėl 50000 Lt kompensacijos priteisimo už turto pagerinimą, iš ieškovės atsakovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai turėtų būti priteista 120 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Iš atsakovo ieškovei turi būti priteistas 143 Lt žyminis mokestis už reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, 143 Lt žyminis mokestis už turto pripažinimą asmenine nuosavybe, todėl įskaičius ieškovės atsakovui mokėtiną 120 Lt sumą, iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 166 Lt žyminio mokesčio.
Dėl išlaidų už advokatų (advokato padėjėjo) teisinę pagalbą.
Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, privalo vadovautis teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į kitus kriterijus, tokius kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, sprendžiami byloje klausimai nereikalavo specialių žinių, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, todėl atsižvelgiant į tai, jog šalių atstovų suteiktos paslaugos iš esmės analogiškos, į atsakovo patirtų išlaidų dydį, bei vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais, ieškovės patirtos išlaidos už advokato paslaugas (5200 Lt), mažintinos 50 procentų, t.y. iki 2600 Lt.
Be to, įvertinus tai, kad šalys dalį ginčo abipusių nuolaidų būdu išsprendė taikos sutartimis, tačiau dėl dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nieko nepasisakė, teismas 40 procentų išlaidų už teisines paslaugas (t.y. ieškovės - 1040 Lt; atsakovo 462 Lt) šalims nepaskirsto (CPK 94 str. 2 d.). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, iš atsakovo ieškovei priteistina - 1200 Lt už teisines paslaugas.
Byloje patirta 24,50 Lt pašto išlaidų. Iš atsakovo valstybei priteistina 15 Lt pašto išlaidų, o likusi suma, atsižvelgiant į tai, kad likusi suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Civilinę bylą Nr. 2-411-341/2014 pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei atsakovo R. Š. priešieškinį ieškovei L. Š. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei dalyje dėl kilnojamojo turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnametei dukrai bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kompensacijos už neturtinę žalą; transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo, nutraukti.
Patvirtinti šalių 2014-01-20 sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė:
1.Taikos sutarties šalys susitaria, kad vaiko, M. A. Š., pastovi gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina, L. Š..
2.Taikos sutarties šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo ieškovės L. Š. pavardė išlieka Š..
3.Taikos sutarties šalys susitaria, kad automobilis (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) išjungiamas iš dalintino turto sąrašo, kaip išregistruotas iš VĮ „Regitra“ įskaitos dėl nusidėvėjimo.
4.Taikos sutarties šalys susitaria, kad ieškovei L. Š. lieka toks kilnojamasis turtas:
1 .TV spintelė - 199,00 Lt vertės;
2.Televizorius Vido PF - 499,00 Lt vertės;
3.Šaldytuvas ELEKTROLUX (duomenys neskelbtini) - 1635,87 Lt vertės;
4.Dulkių siurblys „Siemens“ - 366,00 Lt vertės;
5.Vandens šildytuvas „Gorenje“ - 760,00 Lt vertės;
6.Dušo kabina „Dugera“ - 1799,00 Lt vertės;
8.Skruzdintuvas „Gama“ 14,54 Lt vertės;
9.Mikrobangų krosnelė „Gama“ -115,54 Lt vertės;
10. Virtuvės baldai - 300,00 Lt vertės;
11. Dujinė viryklė - 500,00 Lt vertės;
Viso: 6188,95 Lt.
Kadangi visi nurodyti daiktai seniai pirkti ir jau nusidėvėjo, tai jų bendra kaina yra ne daugiau nei 3094,48 Lt.
5. Taikos sutarties šalys susitaria, kad atsakovui R. Š. lieka toks kilnojamasis turtas:
1.STIHL benzininis pjūklas - 750,00 Lt vertės;
2. Elektrinė vėjapjovė Makita (duomenys neskelbtini)- 299,99 Lt vertės (išmesta kaip sugedusi);
3. Elektrinė žoliapjovė Makita (duomenys neskelbtini)-199,99 Lt vertės;
4.Televizorius Samsung LED LCD -1301,07 Lt vertės;
5.Suvirinimo aparatas, skydelis, elektrodai - 50,00 Lt vertės;
6. Aukšto slėgio plovimo aparatas „Karcher“ - 100,00 Lt vertės;
7.Elektrinis galąstuvas - 25,00 Lt vertės;
8.Buitinės garso kolonėlės, 2 vnt. - 60,00 Lt vertės;
9.Varžtai, vinys, medsraigčiai ir kt. instrumentai - 25,00Lt vertės;
10.Semtuvai, 4 vnt. - 10,00 Lt vertės;
11. Grėbliai, žolei grėbti, 2 vnt. - 10,00 Lt vertės;
12.Šaltkalvio spaustuvai, 3 vnt. - 10,00 Lt vertės;
13.Vestuvinis žiedas - 250,00 Lt vertės;
14.Nuotraukos - 15,00 Lt vertės;
15.Akumuliatortnis neįgaliojo vežimėlis - 50,00 Lt vertės;
16.Laužtuvai, 3 vnt. - 14,00 Lt vertės;
17. Montiruotės, 2 vnt. - 13,00 Lt vertės;
18. Kirvis, 1 vnt. - 10,00 Lt vertės;
19. Paveikslai, 2 vnt. - 20,00 Lt vertės;
20. Nagės laipioti į betoninius stulpus - 15,00 Lt vertės;
21 Žirklės kelio bortams kelti - 25,00 Lt vertės;
22.Guminis plaktukas - 10,00Lt vertės;
23.Vonios, 2 vnt. - 100,00 Lt vertės;
24.Metalinė dėžė instrumentams dėti - 15,00Lt vertės;
25.Voleliai, teptukai, glaistyklė - 25,00 Lt vertės;
26.15 metrų žalia laistymo žarna - 10,00 Lt vertės;
27.15 metrų permatoma laistymo žarna - 10,00 Lt vertės;
28.Stalinė lempa -50,00 Lt vertės;
30.Santechninės detalės ir raktai - 50,00 Lt vertės;
31.700 kg metalo laužo - 700,00 Lt vertės;
32.Stihl diskai, 2vnt.( vienas betonui, kitas asfaltui pjauti) - 15,00 Lt vertės;
33.Plaktukai, kūjai, pjūklai, matavimo įrankiai - 20,00 Lt vertės;
34.Virtuvinės kėdės, 1 vnt. - 30,00 Lt vertės;
35.Pagalvėlė ir patalynė - 30,00 Lt vertės;
36.Meškerės, 3 vnt. - 50,00 Lt vertės;
37.Kibiras - 15,00 Lt vertės;
38.Gulsčiukai - 10,00 Lt vertės;
39.Laiptai - 25,00 Lt vertės;
40. Kopėčios - 30,00 Lt vertės;
41 .Spausdintuvas (duomenys neskelbtini) -60,00 Lt vertės;
42.Vamzdžiai ir kampuočiai - 25,00 Lt vertės;
43.Kasetinė magnetola „Sharp“ - 30,00 Lt vertės;
44.Video magnetola „Funai“ - 35,00 Lt vertės.
6.Taikos sutarties šalys pareiškia, kad atsakovas R. Š. 2013 rugpjūčio 02 d. atsiėmė iš ieškovės L. Š. tokius kilnojamuosius daiktus:
1.Pjūklas „Still“ benzininis - 600,00 Lt vertės;
2.Oblius elektrinis - 200,00 Lt vertės;
3.Šlifuoklis elektrinis - 200,00 Lt vertės;
4.Diskinis elektrinis pjūklas -500,00 Lt vertės;
5.Pirštinės - 100,00Lt vertės;
6.Štangeliai - 200,00 Lt vertės;
7.Replės - 100,00Lt vertės;
8.Atsuktuvai -100,00 Lt vertės;
9.Diskai -100,00 Lt vertės;
10.Plaktukai - 300,00 Lt vertės;
11.Varžtai, grąžtai -100,00 Lt vertės;
12.Metaliniai instrumentai - 100,00 Lt vertės;
13.BOSH aparatas - 200,00 Lt vertės;
14.Lietpaltis -10,00 Lt vertės;
15.Pjūklai ir pjūkleliai - 150,00 Lt vertės;
16.Liniuotės - 20,00 Lt vertės;
17.Tepalai - 100,00 Lt vertės;
18.Autokosmetika - 200,00 Lt vertės;
19. Keturi ratai (vasariniai) - 1000,00 Lt vertės;
20.Prailgintuvas - 50,00 Lt vertės;
21.Montažiniai klijai -10,00 Lt vertės;
22.Kabeliai, laidai - 300,00 Lt vertės;
23.Genėjimo žirklės, krūmų žirklės - 200,00 Lt. Vertės;
24.Botai, guminiai - 30,00 Lt vertės;
Viso:4870,00 Lt.
7.Šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos LR CPK 293, 294 str.
8. Taikos sutarties šalys papildomai susitarė padalinti likusį kilnojamąjį turtą tokiu būdu:
8.1. Ieškovei L. Š. lieka svetainės baldų komplektas, susidedantis iš 2 sofų, 1 fotelio, staliuko, 4 dalių sekcijos (2500 Lt vertės);
8.2. Ieškovei L. Š. lieka skalbimo mašina „Whirpool“ (500 Lt vertės);
8.3. Atsakovui R. Š. lieka miegamojo baldų komplektas, susidedantis iš lovos „Vaiva“ – 1 vnt., spintelės – 2 vnt., spintos „Vaiva“ – 1 vnt., čiužinio „Amadeo“ – 1 vnt., (3000 Lt vertės);
9. Turto balansas: L. Š. lieka turto už 6094,48 Lt, R. Š. lieka turto už 12483,05 Lt.
10. Šalys nereikalauja viena iš kitos kompensacijos už padalintus šioje taikos sutartyje kilnojamuosius daiktus.
11.Šia taikos sutartimi sutuoktiniai padalino visą kilnojamąjį turtą.
Patvirtinti šalių 2014-02-12 sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė:
Taikos sutarties šalys susitaria, kad atsakovo R. Š., a/k (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas už nepilnamečio vaiko M. A. Š. išlaikymą yra 5000 (penki tūkstančiai) Lt iki ieškinio dėl įsiskolinimo padavimo dienos, t.y. iki 2013 m. balandžio 2 d. Ieškovė L. Š. atsisako nuo 14900 Lt reikalavimo.
2. Atsakovas R. Š., a/k (duomenys neskelbtini), sutinka mokėti nepilnamečiam vaikui M. A. Š. išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį nuo 2014 m. vasario 12 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į L. Š. asmeninę sąskaitą banke.
3. Atsakovas R. Š., a/k (duomenys neskelbtini) sutinka sumokėti ieškovei L. Š. 1000 (tūkstantis) Lt kompensaciją už neturtinę žalą.
4. Ieškovė L. Š. sutinka, kad automobilis (duomenys neskelbtini), V. Nr. (duomenys neskelbtini) lieka atsakovo R. Š. asmenine nuosavybe. Ieškovė L. Š. atsisako reikalavimo priteisti kompensaciją už automobilį (duomenys neskelbtini), V. Nr. (duomenys neskelbtini).
7.Šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos LR CPK 293, 294 str.
Kitoje dalyje ieškinys tenkintinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Nutraukti ieškovės L. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė „G.“) ir atsakovo R. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „Š.“, atsakovui pavardę „Š.“.
Pripažinti faktą, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei L. Š. asmeninės nuosavybės teise.
Priteisti iš ieškovės L. Š. atsakovui R. Š. 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) kompensaciją už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimus.
Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Grąžinti ieškovei L. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) dalį, t.y. 308 Lt (tris šimtus aštuonis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-03-26 mokėjimo kvitu banke AB Swedbank.
Priteisti iš atsakovo R. Š. 298 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo R. Š. ieškovei L. Š. 1366 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.