Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-04-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1099-340/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-28
Bylos Nr.
2S-1099-340/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15424-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
UAB „Konekesko Lietuva“
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, D. Š.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1099-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15424-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 106.3; 122.2; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Konekesko Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Konekesko Lietuva“ ieškinį atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos bei D. Š. dėl mokėjimų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ab initio bei restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2012-03-19 mokėjimo pavedimu Nr. 67886, 2012-03-23 mokėjimo pavedimu Nr. 76442 ir 2012-03-26 mokėjimo pavedimu Nr. 80376 atliktus mokėjimus atsakovo D. Š. naudai, taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išduoti liudijimą apie ieškovo teisę gauti iš AB „Citadele“ banko D. Š. sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2012 m. spalio 24 d. Nurodė, kad antstolės V. Ž. kontoroje vykdomas Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro 2011 m. vasario 2 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. JŠ-934 dėl 358907,34 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų ir 17316,00 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkų D. Š. ir P. Š. išieškotojo UAB „Konekesko Lietuva“ naudai. 2011-12-15 antstolė surašė patvarkymą areštuoti lėšas Nr. 113/11/381;415/11/415, kuriuo areštavo 394 866,83 Lt sumą, esančią atsakovės NMA sąskaitoje ir priklausančią skolininkams D. Š. ir P. Š. bei įpareigojo šias areštuotas lėšas laikyti iki atskiro antstolės nurodymo. Atsakovė NMA į D. Š. sąskaitą, esančią AB „Citadele“ banke, aukščiau nurodytais mokėjimo pavedimais iš viso pervedė 257 544,20 Lt. Teigė, kad atsakovo NMA atlikti mokėjimai laikytini vienašaliais sandoriais ir gali būti pripažįstami niekinais ir negaliojančiais. Remdamasis CK 1.80 bei 1.81 straipsniais, prašė teismo taikyti restituciją.

Atsakovas D. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė įpareigoti ieškovą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-2136/2013 bei priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas NMA su ieškiniu iš esmės sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio sumą, atitinkamai sumokėti žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nurodė, jog pagal ieškovo išdėstytą reikalavimo faktinį pagrindą ieškovas pareikalavo ginti jo kaip kreditoriaus pažeistą teisę nukreipti savo reikalavimą į skolininko – atsakovo D. Š. turtą, t.y. iš esmės ieškovas pareikalavo taikyti actio Pauliana institutą (CK 6.66 str.). Nurodė, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika, actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę, todėl įpareigojo ieškovą nurodyti ieškinio sumą bei sumokėti žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį dalyje, kurioje ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio sumą, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškiniu reiškiamų materialinių reikalavimų NMA atžvilgiu pripažinti kaip pareikštų actio Pauliana pagrindu: ieškovas prašo pripažinti NMA vienašalius sandorius (mokėjimo pavedimus) sudarytus vien tik agentūros, o ne ieškovo skolininko – D. Š.; tuo tarpu actio Pauliana pagrindu gali būti ginčijami tik skolininko sudaryti sandoriai; ieškovas prašo teismo taikyti restituciją ir įpareigoti patį D. Š. grąžinti 257 544, 20 Lt sumą agentūrai, o ne atvirkščiai;

2. Kadangi ieškinys buvo pareikštas ne CK 6.66 straipsnio, įtvirtinančio actio Pauliana, pagrindu, bet 1.80 straipsnio 1 dalies bei 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindais, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012;

3. Pareiga sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį ieškovui atsiranda kreipimosi į teismą dieną, o kadangi žyminio mokesčio sumokėjimas yra vienkartinis veiksmais, tai taikytinas jį atliekant galiojančios teisės normos, taip pat ir kasacinio teismo praktika, būtent tuo metu esanti suformuota dėl tu normų aiškinimo ir taikymo. Nurodo, jog žyminį mokestį sumokėjo vadovaudamasis tuo metu teismų praktikoje nuosekliai taikyta kasacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-264/2011, pagal kurią pareikštas ieškinys pripažintas neturtiniu. Skundžiamą nutartį priėmęs pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ex tunc taikyti kasacinio teismo praktikos, išdėstytos kasacinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012;

4. Pažymi, jog aukštesnės instancijos teismų apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose, kurių ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos faktine fabula, laikomasi būtent aukščiau aptartos teisinės pozicijos (Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-563-413/2013).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas D. Š. prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Pateikia šiuos atsikirtimus atskirajam skundui:

1.Mano, jog ieškinio reikalavimai yra turtinio pobūdžio, dėl ko už reiškiamo ieškinio reikalavimus turėtų būti sumokėta žyminio mokesčio suma, atsižvelgiant į ginčijamo sandorio vertę, nepaisant to, kokiu materialiniu teisiniu pagrindu ieškovas ginčija atsakovo NMA atliktus mokėjimo pavedimus atsakovo D. Š. naudai. Nors ieškovas tiesiogiai nereiškia reikalavimo priteisti atitinkamas pinigines sumas, tačiau, kaip nurodo ieškinyje, yra materialiai suinteresuotas NMA atliktų niekinių mokėjimų teisinių pasekmių taikymu, kadangi šių mokėjimų pripažinimas niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymas grąžintų ginčo šalis į pradinę padėtį ir leistų antstolei nukreipti priverstinį išieškojimą, vykdomą ieškovo naudai.

2. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra neaiškūs ir dviprasmiški. Ieškovas painiai dėsto faktines aplinkybes, skirtingai jas grindžia ir teisiškai. Viena vertus, nurodo, kad prašo teismo pripažinti niekiniai ir negaliojančiais mokėjimo pavedimais agentūros atliktus mokėjimus, kaip vienašalius sandorius, sudarytus vien tik agentūros. Kita vertus, nurodo, kad prašo taikyti restituciją ir įpareigoti patį D. Š. grąžinti agentūros sumokėtą sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju yra kilęs už patikslintą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio nustatymo klausimas. Tinkamo kreipimosi į teismą viena iš sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. Tai, ar pareikštas reikalavimas laikytinas turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimu, apsprendžia paties reikalavimo turinys. Nuo to, kokia teisinio ginčo prigimtis (turtinis ar neturtinis ginčas), priklauso, kokio dydžio žyminiu mokesčiu bus apmokestintas ieškinys (CPK 80 str.). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Konekesko Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams NMA ir D. Š., prašydamas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio atsakovui NMA 2012-03-19 mokėjimo pavedimu Nr. 67886, 2012-03-23 mokėjimo pavedimu Nr. 76442 ir 2012-03-26 mokėjimo pavedimu Nr. 80376 atliktus mokėjimus D. Š. naudai, taip pat prašė taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą D. Š. grąžinti NMA 257 544,20 Lt sumą. Nurodė, jog 2011-12-15 antstolė V. Ž. surašė patvarkymą areštuoti lėšas Nr.113/11/381; 415/11/415, kuriuo areštavo 394 866, 83 Lt sumą, esančią NMA sąskaitoje ir priklausančią skolininkams D. Š. ir P. Š., bei įpareigoti NMA šias areštuotas lėšas laikyti iki atskiro antstolės nurodymo. Teigė, jog 2012-03-19 NMA, neturėdama tam teisinio pagrindo, aukščiau nurodytais mokėjimų nurodymais į atsakovo D. Š. sąskaitą pervedė 257 544, 20 Lt sumą, kuri buvo areštuota ir kurios išmokėjimas buvo uždraustas. Teigė, jog mokėjimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešai tvarkai (CK 1.80 str. 1 d., 1.81 str. 1 d.). Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog pagal ieškovo išdėstytą reikalavimo faktinį pagrindą, ieškovas pareikalavo ginti jo, kaip kreditoriaus, pažeistą teisę nukreipti reikalavimą į skolininko – atsakovo D. Š. turtą, t.y. sprendė, jog ieškovas reikalavimą grindžia actio Pauliana instituto pagrindu. Vadovaudamasis kasacinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, pagal kurią actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, įpareigojo ieškovą nurodyti ieškinio sumą bei sumokėti žyminį mokestį vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Nesutikdamas su tokia pirmos instancijos teismo pozicija, apeliantas nurodo, jog nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo pareikštų materialinių reikalavimų vertinti actio Pauliana instituto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas šiam apelianto argumentui, pažymi, jog actio Pauliana - specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimti skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo teisę žinoti. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia nuginčyti atsakovo NMA, kuris šiuo atveju nėra ieškovo skolininkas, sudarytus vienašalius sandorius – mokėjimo pavedimus ieškovo skolininko – atsakovo D. Š. naudai. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Iš CK 6.66 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies nuostatų matyti, jog actio Pauliana institutą reglamentuojančios teisės normos taikytinos skolininko vienašališkai arba su nesąžiningu trečiuoju asmeniu sudarytiems sandoriams. Kadangi šiuo atveju ieškinys pareikštas dėl trečiojo asmens – atsakovo NMA vienašališkai skolininko naudai sudarytų sandorių, pirmos instancijos teismas klaidingai sprendė, kad ieškovas reikalavimus reiškia minėto instituto pagrindu.

Kita vertus, nors šiuo atveju netinkamas materialinių teisių normų taikymas lėmė neteisingus skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvus, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovo pareikštus reikalavimus įvertinęs turtinio pobūdžio, pirmos instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių. Susipažinus su ieškinio dalyku matyti, kad jo tenkinimo atveju teismas šalis grąžintų į teisinę padėtį, buvusią iki ginčijamų atsakovo NMA vienašališkai sudarytų sandorių sudarymo, t. y. grąžinus NMA ginčijamais mokėjimo pavedimais pervestas pinigines lėšas, į jas būtų galima nukreipti išieškojimą, kuris būtų atliktas ieškovo naudai. Pažymėtina, jog ieškinyje ieškovas pats pripažino, jog teikdamas ieškinį yra materialiai suinteresuotas NMA atliktų niekinių mokėjimų teisinių pasekmių taikymu, kadangi šių mokėjimų pripažinimas niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymas grąžintų ginčo šalis į pradinę padėtį ir leistų antstolei V. Ž. nukreipti priverstinį išieškojimą (vykdomą būtent ieškovo naudai) į patvarkymu areštuotas lėšas (b.l.5). Taigi galimai ieškovui palankus teismo sprendimas šio ginčo atveju sukurtų turtines pasekmes, nes jos apibrėžtos ieškinio reikalavimais, todėl ginčas dėl turto turi būti įkainotas. Esant nurodytiems motyvams konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinyje suformuluotą reikalavimą pripažino turtiniu.

Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentą, jog pareiga sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį ieškovui atsiranda kreipimosi į teismą dieną, kadangi žyminio mokesčio sumokėjimas yra vienkartis veiksmas, tai taikytinas jį atliekant galiojančios teisės normos, taip pat ir kasacinio teismo praktika atžvilgiu. Apelianto teigimu, ieškinio pareiškimo metu, t.y. 2012-10-29, vyravo kasacinio teismo praktika, pagal kurią actio Pauliana pagrindu reiškiamas ieškinys buvo pripažįstamas neturiniu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Pažymėtina, jog šis apelianto argumentas, atsižvelgiant į tai, jog pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo jo ieškinio kvalifikuoti kaip pareikšto actio Pauliana instituto pagrindu, neturi reikšmės šio ginčijamo klausimo išsprendimui. Tuo tarpu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, kaip vienkartinio veiksmo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje. Vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktu teismas pareiškimą palieką nenagrinėtą jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Nors procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutas (LR CPK 115 str.) turi būti taikytinas sprendžiant ieškinio (pareiškimo, priešieškinio) priėmimo klausimą, tačiau kai ieškinio trūkumai nustatomi vėliau, t. y. kai ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio trūkumų nepastebėjo, tačiau rengiantis bylos nagrinėjimui ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, teismas, nors ir priėmęs procesinį dokumentą, gali nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 str. 2 d.). Taigi CPK normos nedraudžia procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo instituto taikyti pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl apelianto nurodytos Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.2S-563-413/2013, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareigos sumokėti žyminį mokestį už actio Pauliana instituto pagrindu pareikštą ieškinį, šiuo gi atveju, pirmos instancijos teismo motyvai dėl procesinio sprendimo, kuriuo ieškovo materialiniai reikalavimai nurodyti kaip pareikšti minėto instituto pagrindo klaidingi, bet procesinis sprendimas iš esmės teisingas – ieškovo pareikšti materialiniai reikalavimai – turtinio pobūdžio, dėl to pastarajam kyla pareiga nurodyti ieškinio sumą, sumokėti atitinkamą žyminį mokestį, nepaisant to, jog šie ieškinio trūkumai nustatyti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos metu.

Procesinių teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo įvardintas pirmosios instancijos teismo padarytas pažeidimas nesudaro pagrindo keisti iš esmės teisingą pirmos instancijos teismo nutartį, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja T. Žukauskienė