Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. M. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nepripažino visiškai. Paaiškino, kad pasitikėjo R. G., kad statybines medžiagas, kaip ankstesniais R. G. pasiūlytais atvejais, įsigyja iš pastatų savininkų. Sutinka, kad leidimų demontuoti pastatus neturėjo ir tokių dokumentų nematė. Įvykio metu dirbo vadybininku mažojoje bendrijoje ( MB ) „(duomenys neskelbtini)“, kuri tuo metu vykdė naujų ir naudotų statybinių medžiagų prekybą, taip pat iš naudotų medžiagų kažkiek vykdė statybas. Ieškodamas klientų, internete skelbiu.lt rado skelbimą kad parduodamos statybinės medžiagos. Paskambino, atsiliepė vyriškis, susitarė susitikti. Nuvažiavus į Nemenčinę, jį pasitiko asmuo, kaip vėliau susižinojo R. G., kuris pasakė, kad turi medžiagų. Nuvažiavo, pažiūrėjo, susitarė, susirašė popieriuką ir tokiu būdu nupirko dalį medžiagų. R. G. prisistatė, kad yra policijos pareigūnas. Medžiagas su R. G. pagalba pirko 4-5 kartus, ir viskas buvo gerai, R. G. po 500 €, 1000 € sumokėdavo, kad pastarasis pastatus surasdavo, būdavo patogu, R. G. visus pažįsta, nereikėjo pačiam važinėti ieškoti. Jam paskambino R. G. ir pasakė, kad šeimininkas nori parduoti fermą. Atvažiavo į Šilinių k., Švenčionių r. sav., apžiūrėjo fermą, buvo dar kažkokie darbininkai. Pasakė kad nelabai tinka, nes negalima demontuoti, kadangi perdengimo plokštės apaugę medžiais, kažkieno plokštes jau nuimtos, kažkas fermą pradėjęs demontuoti, ferma avarinės būklės buvo. R. G. sakė, kad „gerą kainą padarys“, t. y. mažesnę nei įprastai kainą pasiūlys, tada su tokiu pasiūlymu sutiko. Gruodžio mėnesį atvažiavo, susitiko su fermos savininku, kuriam buvo apie 50 m., R. G. sakė, kad patikrino savininko dokumentus. Jis labai nesigilino, pasitikėjo, nekilo mintis, kad iš vis gali būti tokie dalykai, kad atvažiavęs žmogus parduoda ne savo. Buvo dokumentas iš Registrų centro, kurį pasižiūrėjo, iki to laiko visada pirkdavo tokiu būdu. Buvo 100 proc. įsitikinęs, kad statybines medžiagas (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., pirko iš savininko, nes buvo atvažiavęs asmuo, kuris ir su ten esančiais žmonėmis kalbėjo, ir R. G. gerai pažinojo. (duomenys neskelbtini) buvo išmontuoti du pastatai. Tai galėjo būti 2014, 2015 m., dar buvo litai, paskutinę partiją išvežė gal 2015 m. žiemą link pavasario. (duomenys neskelbtini) statybines medžiagas pirko kaip fizinis asmuo. Statybinių medžiagų ( pastato ) ardymas vyko pusė metų, gal 7 mėn., dirbo kranas, žmonės ardė, važiuodavo į Švenčionis valgyti, į tą vietą pats dirbti važiavo gal 15-20 kartų, tiksliai neprisimena. Už statybines medžiagas iš Šilinių k. mokėjo gal dar litais. Pradėjus pastatus demontuoti atsirado daug broko, nes ant stogo augo medžiai, samanos, jas keliant subyrėdavo statybinės medžiagos. Tada pasakė, kad daugiau nieko iš ten nepaims, nes neapsimoka demontuoti. Viena yra kai matai, ką demontuoti, o kita – kas lieka demontuoti. Dalį medžiagų nusiėmė, dalį paliko. Dar buvo palikęs devynias normalias plokštes, kurių vėliau nerado. Matė, kad kaimynai nešėsi plytas, kas norėjo tas išrinkinėjo, nes apleistas pastatas buvo. Iš Šilinės k. išvežė medžiagų iš viso už 3000-3500 €. Dalį medžiagų buvo pasilikęs, medžiagos ilgą laiką gulėjo, dalį išvežė į Latviją, Lietuvoje šios medžiagos nebuvo parduotos. Iš šio „objekto“ turėjo tik nuostolį, pinigus „išmetė į balą per gerą dūšią“. Mano, kad fermų – pastatų atstatymui, žalos pašalinimui reiktų apie 10000 €.

Nukentėjusioji L. D. paaiškino, kad kaltinamojo nebuvo mačiusi, nebendravo, nepažinojo, negirdėjo jo nei vardo nei pavardės. Ferma, esanti (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., priklausė jos vyrui A. D. nuo 1994 m., sutuoktinis 2015 metais mirė. Jos vyro A. D. ūgis buvo 1,75 m., žilais, trumpai kirptais plaukais, tvirto sudėjimo, bet nebuvo storas, dvidienę barzdelę nešiojo, vairavo smėlio spalvos automobilį Chrysler, džipo neturėjo. Vyrui mirus ji perėmė 100 proc. vyro turto, teismas nustatė vyro ir jos dalį bendrojoje nuosavybėje. Ferma, esanti Šilinių k., Švenčionių r., liko jai. Apie fermų buvimą sužinojo 2000 metais, gal vėliau. Švenčionių r. buvo šventėje, užvažiavo su vyru ir vyras parodė fermas, pasakė, kad jos priklauso jam ( A. D. ). Kai matė fermas visi pastatai buvo tvarkingi ( sienos ir stogas buvo ), tik aplinka apleista. Nuo to momento kai matė turtą daugiau į Šilinių k. nebuvo atvykusi. Vyras ruošė dokumentus žemės išpirkimui, mano, kad planavo nuomoti pastatus, nes buvo susidomėję žmonės, tai buvo 2012 metai. 2012 m. pabaigoje, spalio mėn. sužinojo, kad minėti pastatai yra areštuoti. Vyras laidavo vieną kreditą ir dėl to, kad kredito neatidavė, jo kaip laiduotojo turtui buvo uždėtas areštas. Prasidėjo teisme jo turto dalies nustatymo procedūra, tai vyko 2013 m., kuomet ir buvo atliktas fermų įvertinimas. Turto dalys buvo nustatytos, nustatyta turto vertė. 2015 m. spalio mėn. ji turtą įregistravo savo vardu. 2017 m. pradžioje gavo šaukimą iš policijos atvykti apklausai. Policijos įstaigoje iš tyrėjos sužinojo apie pastatų išardymą, tuomet ir nuvažiavo pažiūrėti. Turto – fermos pastatų, buvo belikę kelios kolonos, viskas išardyta. Išardytas fermos kompleksas, katilinė atskirai, kurios neliko, kažkokie pamatai likę. Išardytų pastatų medžiagų taip pat nėra. Palaiko 2017 m. rugpjūčio mėn. pateiktą civilinį ieškinį dėl 82800 € dydžio turtinės žalos atlyginimo, pretenzijų dėl neturtinės žalos neturi.

Liudytojas M. U. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Šiuo metu jis gyvena Vilniaus r., prieš 3 metus gyveno (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav. Nuo (duomenys neskelbtini) 1-1,5 kilometro atstumu buvo fermų kompleksas. Fermų komplekse pats nebuvo, tik žino, kad vyko darbai, matė, kad važinėjo kranai, transportas, kurie pravažiuodavo 100-150 metrų nuo jo žemės sklypo ir namų. Jis matė kraną sovietinį, kuris kaime stovėjo 2-3 savaites. Dar matė raudonos spalvos mikroautobusą važinėjant, lyg tai VW Ford markės. Su kranais tas mikroautobusas atvažiuodavo. Transporto priemonių numerių neįsidėmėjo. Kaimynas Antanas kalbėjo, kad dirba fermoje, tai iš pastarojo žodžių žino. Toje vietovėje vienintelis toks fermų kompleksas buvo, priklausė žemės ūkio bendrovėj, tai žino, nes yra kilęs iš tų vietų, tėvai bendrovėje dirbo. Kam pastatai priklausė po to, kai nustojo veikti bendrovė, nežino.

Liudytojas V. D. paaiškino, kad kaltinamąjį V. M. pažįsta 5-6 metus, kartais iš V. M. gauna užsakymų. Jis vykdo individualią veiklą, gavo porą V. M. užsakymų griauti pastatus. Per 5 metus kokius 3-4 griovė pastatus, daugiausia fermas, statė 5-6 objektus, ūkinės paskirties pastatai buvo ir angaras. Medžiagas statyboms iš visur veždavo. Griovė fermas Vilniaus ir Švenčionių rajonuose, važiuodavo iš Kauno, paimdavo kolegas ir trise važiuodavo dirbti. Taip pat dirbo Latvijoje. Kada tiksliai griovė neprisimena, gali būti, kad 2015 m. ar 2016 m. Fermos buvo „kliuškinės“. Prie išmontavimų dirbo po 2-3 žmones, įvairiai. Dažniausiai dirbo su M., Vitalijumi iš Balbieriškio, M., vietinis ateidavo. V. M. sakė, kad derina fermų pirkimą, reiks ardyti, paskui pasakė, kad nupirko, pasiūlė išardyti fermas. Jokių įtarimų nebuvo. Prie fermų dirbo mėnesį ir jokių nesusipratimų nebuvo. Dirbti važiuodavo, kai sumokėdavo pinigus, kol nemoka pinigų nevažiuodavo. V. M. jam už darbą sumokėdavo, neturi pretenzijų V. M.. Vasarą ardė, buvo atskiri pastatai, du pastatus išardė nepilnai. Išrenkant pastatų nuiminėjo ( ardė ) tas medžiagas, kurių reikėjo. Kranas buvo rusiškas, sovietinis. Su pertraukom gal porą mėnesių dirbo, kiekvieną dieną nedirbo. Pirma Švenčionių r. ardė, po to Rukainiuose, baigę darbus Švenčionių r., tada važiavo į Vilniaus r. Į Šilinės k., Švenčionių r. buvo nuvažiavęs kokius 4 kartus. Po Šilinės gal kitą vasarą, tiksliai neprisimena, dirbo Rukainiuose. Kiek mašinų pakrautų blokais išvežė iš Švenčionių r., negali pasakyti, mažai ten dirbo. Negali pasakyti kokių statybinių medžiagų buvo išvežta ir kiek. Medinių konstrukcijų nebuvo, šiferio nebuvo. Sienų blokai buvo įvairių dydžių. Blokų kaina nebuvo didelė, nes naudoti, bet tikslios kainos nurodyti negali, nes nežino. Pamatų nebuvo, pamatai įbetonuoti, neardė pamatų, buvo „kliuškės“ tik. Išveždavo sienų blokus, „kliuškes“, perdangas. Perdangos 6 metrų ilgio ir 1,5 metrų pločio. Jei pavyksta nuimti naudoja jas.

Liudytojas R. G. paaiškino, kad iš viso V. M. surado 12-14 pastatų, kuriuos V. M. nupirko, kai kurie asmenys pastatus atiduodavo už dyką, kad tik nugriauti. Už tai, kad suranda pastatą ardymui statybinėms medžiagoms, kurias V. M. nusiperka, gaudavo atlygį. Tokia veikla nėra prekyba nekilnojamuoju turtu, o panaudotų statybinių medžiagų pirkimas-pardavimas. Nekilnojamojo turto pirkimas forminamas notariškai. Jis V. M. surasdavo parduodamas naudotas statybines medžiagas. Dėl fermos, esančios Švenčionių r. Šilinių k., paaiškino, kad tuo metu buvo įmonės, kuri užsiiminėjo metalo laužu, akcininku, kaip tik Šilinių k. pjaustė metalinius rezervuarus ir ten matė, kad yra apleisti pastatai. Šalia veikė lentpjūvė, kur iš darbuotojų sužinojo, kam priklauso tie apleisti pastatai. Pastatas tikrai buvo avarinės būklės, ant stogo augo apie 20 cm storio beržai, viduje irgi buvo miškas. Vėliau su pastato savininku susisiekus, pastarasis pasakė, kad gali parduoti ir pasakė kainą 20000 litų. Pirmą kartą susitiko prie to pastato, pasakė, kad tikrai apleistas, atstatyti galimybių nėra. Tada tą pastatą pasiūlė V. M., kuris pasakė, kad kai kurios konstrukcijos iš to pastato bus reikalingos ir pasiūlė 12000 litų. Susitarė kurią dieną susitiks visi trys prie tų pastatų Švenčionių r. Pardavėjas pats neturėjo galimybės atvažiuoti, todėl jis pardavėją pasiėmė Poškaus gatvėje ir kartu su pardavėju atvažiavo prie tų pastatų. Pardavėjas turėjo dokumentus, buvo vienas savininkas, žmona nebuvo įrašyta kadastriniame pažymėjime. Tai, kad kalba su pastatų savininku suprato iš to, kad asmuo turėjo visus dokumentus, papkutę, buvo dokumentų originalai su notaro antspaudu, registrų išrašas su raudonu herbu, pastatai turėjo kadastrinius numerius, buvo nurodyti specialistų vardai, pavardės. Matė kadastrinį planą, kiek atsimena ten buvo užregistruoti 3-4 pastatai. Tuo metu buvo seno tipo kadastrinis registrų centro išrašas su raudonu herbu. Išraše buvo pažymėti pastatai, priklausantys A. D., esantys valstybinėje žemėje. Suprato, kad turtas priklausė A. D., žiūrėjo dokumentus, galima sakyti, kad skaitė. Matė dokumentuose, kad pastatai priklausė A. D. ir pagal jį ( R. G. ) jis ( A. D. ) tuos pastatus pardavinėjo. Tam asmeniui ( A. D. ) tuo metu buvo apie 45-50 metų, plaukai tamsūs, ypatingų bruožų neįsidėmėjo, matė tą asmenį du kartus. Sutarties nerašė, surašė raštelį, kad „aš toks ir toks pinigus gavau“. Sutarties sudaryti pas notarą nesitarė, nes nebuvo ką pas notarą forminti, pastatai buvo sugriuvę, avarinės būklės ir V. M. reikėjo tik kažkurių konstrukcijų. Pastatas 10 metų be stogo stovintis yra paveiktas lietaus, šalčio, 60-70 procentų pastato buvo niekam tikę. Negalima buvo spręsti, kad tai nekilnojamasis turtas, tai buvo griuvėsiai. Tai galėjo būti 2012, 2013 metai, nes litai dar buvo. Matė, kad V. M. savininkui A. D. sumokėjo 12000 litų ir tuo baigėsi. Pastatas buvo pirktas pasirašant raštelį, rašytinės sutarties nebuvo, notarinio patvirtinimo nebuvo. Raštelis buvo surašytas, kad gavo pinigus už statybines medžiagas. Pinigus mokėjo prie jo, buvo tryse. Pinigai buvo skaičiuojami ir dedami į krūveles po 1000 litų. Yra tikimybė, kad ir lentpjūvės darbuotojai galėjo matyti, kaip mokėjo, nes lauke buvo 5-6 žmonės. Su lentpjūvės darbuotojais, kurie davė savininko kontaktus, bendravo vieną kartą, prašė, kad paliudytų, bet niekas nenori liudyti. Vėliau sužinojo, kad Aleksandras mirė. V. M. pasiėmė reikalingas konstrukcijas, kurios nereikalingos buvo ten ir liko, kaip liko ir pastato karkasas. Iki to V. M. nebuvęs šiuose kraštuose. Iki to, kol atvažiavo parodyti statybinių medžiagų su V. M. buvo bendravęs 4-5 metus. V. M. apleistuose pastatuose domino konstrukcijos, kurios V. M. buvo reikalingos, visa kita palikdavo vietoje. Kur V. M. „dėdavo“ statybines medžiagas nežino, kažkam statė kažką.

Iš 2017-02-17 L. D. pareiškimo ( III t., b. l. 103-104 ) ir jo priedų: Nekilnojamojo turto ataskaitos, VĮ Registrų centro išrašo, nuotraukos iš įvykio vietos ( III t., b. l. 105-131 ) matyti, kad 2017-02-12 nuvykusi į (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., pastebėjo, kad yra išgriauti jai priklausančios fermos pastatai, statybinės medžiagos pavogtos. Padaryta 87176 € dydžio turtinė žala.

Iš 2017-05-22 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ( III t., b. l. 162-164 ) matyti, kad liudytojas V. D. pateikė 2015-12-01 sutartį, pasirašytą V. M., iš kurios matyti, kad V. M. pasamdė V. D. išardyti fermą Švenčionių r. (duomenys neskelbtini)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( III t., b. l. 165-167 ) matyti, kad liudytojas V. D. parodė vietą Švenčionių r., (duomenys neskelbtini) kur jis ardė fermą.

Iš 2017-07-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ( IV t., b. l. 184-189 ) matyti, kad R. G. iš jam atpažinti pateiktų penkių asmenų nuotraukų, nuotraukoje Nr. 1 atpažino asmenį vardu Aleksandras, kaip pastatų, esančių Šilinių k., Švenčionių r. sav., pardavėją. Nuotraukoje Nr. 1 yra – A. D. nuotrauka.

VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ( III t., b. l. 126-129 ) nustatyta, kad nukentėjusiajai L. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – ferma ( unikalus daikto. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – katilinė ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) Švenčionių sen., Švenčionių r. sav. , todėl kaltinimas, kuriame, tikėtina dėl rašymo apsirikimo, nurodytas minėtų pastatų adresas „ Šilėnų k., Švenčionių r.“, tikslinamas, nurodant tinkamą pastatų buvimo adresą – (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav.

Pagal baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas dėl neatsargumo sunaikino ar sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui arba sunaikino ar sugadino didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos ( BK 190 straipsnio 1 dalis ).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis V. M. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką nepripažino visiškai. Nurodė, kad pastatus Šilinių k., Švenčionių r. sav., ardymui kaip statybines medžiagas, įsigijo iš pastatų savininko, kurį surado R. G., pasitikėjo R. G., todėl atidžiai savininko pateiktų dokumentų netikrino.

VĮ Registrų centro duomenimis ( III t., b. l. 126-129, 150-151 ) nustatyta, kad L. D. nuosavybės teise nuo 2013-12-03 ( įrašas galioja nuo 2015-10-20 ) priklauso pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav.: 13670 € vidutinės rinkos vertės ferma, kurios atkuriamoji vertė 170876 €; 21664 € vidutinės rinkos vertės ferma ( unikalus daikto. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios atkuriamoji vertė 51842 €, 51842 € vidutinės rinkos vertės katilinė ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurios atkuriamoji vertė 270795 €. Šių pastatų vidutinė rinkos vertė nustatyta 2014-10-28. Nurodyti pastatai kaltinamajam V. M. yra svetimas turtas.

Nukentėjusioji L. D. paaiškino, kad prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių Šilinių k., Švenčionių r. sav., paskutinį kartą buvo 2008 metais, 2013 metais darė turto vertinimą ir pastatai visi buvo tvarkingi. Apie tai, kad pastatai (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., yra išardyti sužinojo 2017-07-02 atvykusi į apklausą policijos įstaigoje, 2017-07-12 nuvyko ir pamatė, kad jai priklausantys pastatai ferma ( unikalus daikto. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir katilinė ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) yra demontuoti, statybinės medžiagos išvežtos. Nurodė, kad sutuoktinis A. D. mirė 2015-01-15. Kaltinamojo nepažįsta, nei ji pati, nei jos sutuoktinis, jai nuosavybės teise priklausančių fermų nepardavinėjo ir kitu būdu niekam pastatų neperleido.

Kaltinime nurodyta, kad nukentėjusiajai priklausantys du pastatai ( ferma ir katilinė ) išardyti laikotarpiu nuo 2013-01-29 iki 2017-02-12, ir, kad nukentėjusiajai dėl pastatų išardymo padaryta 82800 € turtinė žala. Nukentėjusioji ikiteisminio trimo metu paaiškino, kad jai nusikaltimu padaryta 87176 € žala ( III t., b. l. 142, 144 ). Iš nukentėjusiosios pateikto 2013 turto vertės nustatymo ( III t., b. l. 105-125 ) matyti, kad turto vertinimo dieną – 2013-01-25, trijų pastatų rinkos vertė buvo 17377,20 € ( 60000 Lt). Iš nukentėjusiosios L. D. su civiliniu ieškiniu pateiktos VĮ Registrų centras 2017-07-26 rašto ( III t., b. l. 149 ) matyti, kad pastato – fermos ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 2016 m. buvo 19200 €, pastato – katilinės ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 2016 m. buvo 51800 €, iš viso šių dviejų išardytų nukentėjusiajai priklausančių pastatų vidutinė rinkos vertė 2016 m. buvo 71000 €, todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, nurodant, kad nukentėjusiajai padaryta bendra 71000 € turtinė žala, t. y. nurodant daiktų vertės artimesnes žalingų padarinių užfiksavimo dienai.

Taip pat kaltinime nurodyta, kad L. D. priklausantys ir išardyti pastatai yra (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad L. D. priklausantis pastatai ferma ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir katilinė ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ), yra (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., todėl pastatų buvimo vieta tikslintina.

Kaltinamasis V. M. neneigia, kad inicijavo dviejų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., išardymą, t. y. tai, kad pasamdė asmenis ir techniką pastatų ardymui ir statybinių medžiagų transportavimui bei tai, kad statybines medžiagas pardavė tretiesiems asmenims. Kaltinimasis nurodė, kad statybines medžiagas – ardymui tinkamus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., įgijo iš pastatų savininko, kurį surado ir kaltinamajam rekomendavo R. G.. Aplinkybę, kad pastatai (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., buvo ardomi kaltinamojo V. M. iniciatyva patvirtina ir liudytojas V. D., kurį kaltinamasis pasamdė pastatų ardyti, iš dalies liudytojas E. K., kuris statybines medžiagas transportavo iš (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav. Iš dalies šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. G..

Kaip jau minėta, kaltinamasis teigia, kad pasitikėjo R. G., dėl ankščiau su R. G. turėtos bendros veiklos ( R. G. siūlymu ardymui buvo įsigijęs 12-14 pastatų ), dėl pastatų ardymo (duomenys neskelbtini) buvo susitikęs su pastatų savininku, matė, kad pastatų savininkas turėjo dokumentus, pažinojo vietinius ( kalbėjo su jais ). Tačiau pasitikėjimas R. G. nepaneigia pareigos kaltinamajam, prieš inicijuojant pastatų ardymą, elgtis apdairiai ir rūpestingai, ir nepaneigia būtinybės įsitikinti, kad ardymui įsigyjami pastatai nuosavybės teise priklauso būtent tam asmeniui su kuriuo tariasi dėl pastatų ardymo.

Nors kaltinamasis teigia, kad dėl statybinių medžiagų pirkimo išardant pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., susitarė su pastatų savininku, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamojo iniciatyva išardyti pastatai, nuosavybės teise priklausė A. D.. Kaip jau minėta, pastatai nuo 2013-12-03 nuosavybės teise priklausė nukentėjusiajai L. D., kuri neigia pastatus kam nors pardavusi arba kitaip perleidusi, ar leidusi pastatus ardyti statybinėms medžiagoms. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajai priklausančių pastatų griovimui buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas, statybą ( pastatų griovimą ) leidžiantis dokumentas L. D. nebuvo išduotas, kaltinamasis prie pradėdamas pastatų ardymo darbus turėjo įsitikinti, kad jo veiksmai – pastatų ardymas, bus teisėti. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji pastatų ardymui nepardavė, kaltinamojo nepažįsta ir nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis su nukentėjusiosios sutikimu pastatus ardė, nėra ir tokius pastatus ardyti leidžiančio dokumento, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. M. nukentėjusiajai priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav., ardymą inicijavo, išardytas statybines medžiagas transportavo ir tretiesiems asmenims perleido, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. M., nors veikė kaip fizinis asmuo, tačiau neįsitikino, kad dėl pastatų (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. sav. ardymo darbų tariasi būtent su šių pastatų savininku, be pastatų savininkės L. D. žinios ir sutikimo, neįsitikinęs, kad minėtų pastatų ardymui ( griovimui ) yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, inicijavo pastatų fermos ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir katilinės ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), ardymo darbus, t. y. surado ir pasamdė ir asmenis, išnuomavo techniką minėtiems pastatams ardyti ir transportuoti, tokiu būdu neteisėtai išardė L. D. priklausančius pastatus: fermą ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir katilinę ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo padarė nukentėjusiajai didelę – 71000 € dydžio turtinę žalą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. M. suvokdamas rizikingą savo veiksmų pobūdį – neįsitikinęs, kad asmuo su kuriuo tariasi, dėl pastatų ardymo ( ką beje be kaltinamojo patvirtina tik liudytojas R. G., kurį su kaltinamuoju sieja draugiški ir dalykiški ( verslo ) santykiai ) yra pastatų savininkas, elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, nors pagal savo darbinę veiklą – prekiavo panaudotomis statybinėmis medžiagomis ir turėjo šioje veikloje patirties, asmenines savybes ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, galėjo ir turėjo numatyti, kad išardžius kaltinamajam svetimą turtą – pastatus, gali atsirasti žalingi padariniai – turtinė žala turto savininkui, tačiau to nepaisė, t. y. surado ir pasamdė asmenis ir reikalingą techniką, pastatams išardyti, kurie nukentėjusiajai L. D. priklausančius du pastatus išardė, tokiu būdu dėl išardytų pastatų – fermos ir katilinės nukentėjusiajai L. D. padarė didelę turtinę žalą, todėl esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai kvalifikuota ir visiškai įrodyta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

( dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., sugadinimo )

Kaltinamasis V. M. dėl neatsargumo sugadino svetimą turtą ir padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui, o būtent: jis, dirbdamas įmonėje, užsiimančioje nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, žinodamas nekilnojamojo turto sandorių sudarymo sąlygas ir tvarką, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas, nuo 2016 m. kovo mėnesio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2016-06-22, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, pagal 2016-02-26 sutartį įgijo pastatą – karvidę ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – veršidę ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), neįsitikino, kad tas asmuo yra teisėtas minėtų pastatų valdytojas, neatliko nekilnojamų daiktų ( pastatų ) teisinės registracijos naujo savininko vardu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, nepatvirtino notarine forma sutarties dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pasamdė reikiamą techniką, bei nurodė surastiems darbininkams išardyti fermų kompleksą, esantį Vilniaus r., Rukainių sen., (duomenys neskelbtini) ir taip išardė pastatus ne tuos, kuriuos įgijo t. y. išardė pastatą – fermą ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), negavęs statybą leidžiančio dokumento ( toliau – SLD ); pastatą – pieno bloką ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), negavęs SLD; pastatą – fermą ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), negavęs SLD, ir taip dėl neatsargumo sugadino svetimą turtą, priklausantį T. J., M. M., jiems padarydamas bendrą didelę 59352 € turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 188 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. M. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino visiškai. Paaiškino, kad pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., ardyti leidžiančių dokumentų neturėjo. Reikalavo tokio dokumento iš R. G., bet neišsireikalavo, čia jo ( V. M. ) klaida. Įvykis galėjo būti nuo 2016 m. kovo iki birželio mėn. Jis pirko panaudotas statybines medžiagas (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., kaip įmonės atstovas. Statybinių medžiagų pirkėjas buvo mažoji bendrija ( MB ) „Angarai AS“, šio juridinio asmens steigėja ir direktorė buvo J. U., ji žinojo apie jo ( V. M. ) pirkimus, tuo metu jis įmonėje dirbo vadybininku. Sutartis dėl šių pastatų pirkimo buvo sudaryta. Į įmonės apskaitą buvo įtrauktos statybinės medžiagos, nekilnojamu turtu MB „(duomenys neskelbtini)“ neprekiavo, prekiavo tik naujomis ir senomis statybinėmis medžiagomis. Tokio pobūdžio veikloje tuo metu turėjo patirties, pirko statybines medžiagas ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, Latvijoje, nebuvo jokių problemų. Pastatus ardė tam, kad paimti nusipirktas statybines medžiagas. Darbuotojus samdė darbams kaip fizinis asmuo. Su V. D. turėjo sutartį, V. D. samdydavo ne tik griovimo darbams, pastarasis dirbo ir kitus darbus. Mano, kad ferma (duomenys neskelbtini) dar iki jam nusiperkant, buvo pardavinėjama, nes jam paskambino alytiškis ūkininkas, pas kurį tos medžiagos guli, paklausė ar pažįsta R. G.. R. G. ūkininkui jį ( V. M. ) nurodė, kaip asmenį, kuris gali demontuoti fermą ir pastatyti kitą objektą. Nežino, ar R. G. jį ( V. M. ) apgavo, bet R. G. „suvedė su savininku“, jis pasitikėjo R. G., nes pastarasis prieš tai yra ne vieną pastatą suradęs pardavimui. Jis susitiko su R. G. ir pastatų savininku V.Vilniuje prie parduotuvės „Rimi“, R. G. žiūrėjo dokumentus. Vaišnoras prisistatė savininku, turėjo dokumentus, dokumentuose buvo pavardė nurodyta. R. G. užgarantavo, kad pažįsta tuos žmones, tada susirašė sutartį. Padavė pinigus grynais, padavė kasos išmokėjimo kvitą ir pinigus grynais, nes prašė grynais, ir po kokių 1,5-2 mėnesių pradėjo darbus. Pastatus pardavė Vaišnoras, jis ( V. M. ) nupirko ir daugiau su V. nebendravo. Atvažiavo kranas, atvažiavo asmuo, kuris parodė ką galima demontuoti. Atvažiavo V. D. su komanda, kuris pas jį ( V. M. ) dirbo kaip subrangovas ir V. D. pradėjo ardymo darbus. Vietiniai dar plytas veždavosi namo. Pastatas buvo apleistas, viena dalis apdegusi, nes pastate degindavo padangas, kita dalis buvo apaugusi. Pastatų demontavimo darbai truko gal 3 mėnesius. Dalį medžiagų ardydami pasiėmė, pasiėmė tas medžiagas už kurias sumokėjo. Nuomavo technika ardymui. Medžiagų išvežė maždaug 7000-8000 € sumai, pastatų atstatymui iš panaudotų ( avarinės būklės ) medžiagų reikėtų 15000 €. Vykdant demontavimą jam paskambino D.ir pasakė, kad atvažiavo policija, visus surinko ir nuvežė į policiją, nes jie vagia konstrukcijas. Leidimais pastatus griauti turi pasirūpinti pastato savininkas, jis ( V. M. ) tik išmontuoja pastatą, atsakomybė tenka šeimininkui. Jis pasitikėjo R. G., pastarasis pasakė, kad pažįsta V., kad viskas tvarkoje. Dokumentus šeimininkas turėjo, R. G. pasakė, kad savininką pažįsta, R. G. buvęs policininkas, jis pasitikėjo juo, bet buvo suklaidintas, apgautas tų žmonių, kurie jam ( V. M. ) pardavė pastatus. Kaltinime dėl nurodytų žalų sumų nesutinka, dėl civilinių ieškinių dydžių nesutinka, kadangi žalą įmonė turi atlyginti. Koks dabar yra įmonės, kurioje dirbo, statusas nežino. Jis buvo apgautas, nes, pasirodo, pinigus sumokėjo ne pastatų savininkui, nors sumokėjo tam, kas pardavinėjo pastatus. Pastatai, kai juos ardė, jam ( V. M. ) nepriklausė, nes jis pirko statybines medžiagas, ne pastatus. Medžiagos iš (duomenys neskelbtini) yra pas Z., Č., K., pas Ž. nefigūruoja nei viena medžiaga, nes Ž. medžiagos buvo vežtos iš Latvijos.

Nukentėjusioji M. M. paaiškino, kad 2001 m. su broliu per pusę iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės įsigijo fermas, t. y. karvides pašarų saugyklas, pieno bloką, (duomenys neskelbtini) Rukainių sen., Vilniaus r., o 2008 m. – dar dvi pašarų saugyklas iš varžytinių nusipirko, tos pašarų saugyklos yra tame pačiame komplekse. Kai įsigijo fermas, fermos buvo tvarkingos, su durimis, langais, viskas kaip reikia, stogas šiferio. Paskutinį kartą prie tų fermų buvo su vyru 2016 m. kovo mėn., į vidų nebuvo užėjusi, visada važiuojant pro šalį užvažiuodavo pažiūrėti, matė fermos stovi vietoje. Po kurio laiko jos giminaitis paklausė, ar ji pradėjo ardyti fermas, tada su broliu ir vyru nuvažiavo tą pačią dieną, tai buvo birželio 22 d., ir pamatė, kad dviejų fermų neliko ir bloko, tuščia teritorija, iškvietė policiją. Teritorijoje tebuvo likę plytų likučiai, ferma buvo išardyta, likusi labai maža dalis statybinių medžiagų. Buvo išardytos dvi fermos ir mažas pieno blokas. Jokio sprendimo dėl fermų pardavimo nebuvo, su vyru civilinėje santuokoj gyveno, yra tikra, kad iš jų trijų nė vienas nepardavė ir neperleido fermų. Aplink fermų teritoriją buvo įkaltos gal dešimt lentelių su užrašu „privati valda“, ribos pažymėtos stulpeliais, nepastebėti lentelių buvo neįmanoma. Padarytą žalą iš Registrų centro išrašo nurodytos vertės nustatinėjo, pasidomėjo rinkos kainomis tokių pačių fermų, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė turto įvertinimą, sumokėjo už atliktą įvertinimą, gavo išvadą. Civilinį ieškinį dalyje dėl jai padarytos 73500 € dydžio turtinės žalos ir dėl 5 procentų metinių palūkanų palaiko visiškai.

Nukentėjusysis T. J. paaiškino, kad 2001 m. iš ŽŪB įsigijo fermų kompleksą, kuriame buvo veršidė, pieno blokas, siloso saugojimo duobės, 2 karvidės, 3 veršidės, pieno blokas, daržovių saugykla, iš viso 7 pastatai buvo. Registrų centro išrašuose yra nurodytos pastatų vertės sumos. Fermas įsigijo su tikslu vystyti veiklą, turėjo savo verslą, su perspektyva žiūrėjo pirkdami tas fermas. Fermos 1985 m. statybos, statytos iš blokų, būklė buvo pakankamai gera, šiferio stogas buvo. Aplink teritoriją buvo 16 lentelių su užrašu „privati valda“, telefono numeris nebuvo nurodytas. Turėjo savo verslus, ir įvairių planų, todėl fermas ir įsigijo. Susidomėjusių pirkti fermas buvo, tačiau su niekuo dėl pastatų pirkimo-pardavimo nesitarė, niekam jokių išrašų nedavė. Byloje yra nuotraukos, kuria Marijos vyras darė, tas nuotraukas ir jis ( T. J. ) kompiuteryje turi, nuotraukas darė su tikslu užfiksuoti savo turtą. Jam sesuo pranešė, kad pastatai yra išrinkti, tada atvažiavo ir pamatė, iškvietė policiją. Po vagystės tą pačią dieną padarė nuotraukas kai nuvažiavo, fotografavo jis ( T. J. ), sesuo, sesers vyras. Liko dvi veršidės, pieno blokas dingo ( išrinktas ), liko ferma, apgriuvusios dvi karvidės 1969 m. statybos pastatai liko. Viskas iki pamatų išvežta, visos panelės ir blokai iki žemės išardyti, pamatų nebuvo, liko statybinės šiukšlės. Asmens pavarde Vaišnoras nepažįsta. Apie 140000 € padaryta žala bendrai. Palaiko ieškinį visiškai ir prašo tenkinti.

Liudytojas I. Č. paaiškino, kad buvo su M. pasirašęs sutartį dėl fermos pardavimo, statybos. Sutartį pasirašė greičiausiai 2016 m. vasario mėn. Jis yra ūkininkas Anykščių r., užsiima gyvulininkyste, nutarė prasiplėsti. Buvo suplanavęs statybas, pasiruošęs aikštelę, ieškojo statybinių medžiagų, laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ rado skelbimą, kad parduoda fermas. Paskambino, atsiliepė M.. Pirmas pokalbis telefonu buvo apie tai, kiek kainuotų atvežti ir pastatyti 21 m pločio 72 m ilgio fermą. Skelbime buvo nurodyta, kad parduoda fermas ir gali pastatyti, sudomino skelbimas, todėl paskambino nurodytu telefono numeriu. Susitarė, kad pati fermos konstrukcija 36000 €, 12000 € sumontavimo darbai ir PVM, jam ši kaina tiko. Sutarė, kad atvažiuos ir kai atvažiavo pas jį ( I. Č. ), tada ir prisistatė, pasakė, kad M.. Fermų nuotraukas atsiuntė, iš nuotraukų nelabai matėsi, todėl važiavo į vietą pažiūrėti, tai buvo kažkur keli kilometrai prie Nemenčinės, Vilniaus r. Buvo kelios fermos, pavaikščiojo, pažiūrėjo, viskas tvarkoje buvo. Ne vienas statinys ten buvo. Parodė, kurį ketina ardyti. Atrodo kitą dieną, ar dar po dienos, atvažiavo M., sakė gali pradėti darbus, tada pasirašė sutartį. M. pasakė, kad reikia avanso grynais, nes žmonės dirbti pradės. Grynų pinigų namuose neturėjo, nuvažiavo iki Ukmergės banko, nuėmė 3000 € ar 5000 €, jokio raštelio ( patvirtinimo ) apie gautus pinigus neprašė, nes asmuo kėlė pasitikėjimą. Neprašė parodyti nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento. Savo asmens tapatybės kortelę atšvietė ir sutartį pasirašė, sutartį M. paruošė. Sutartyje nurodytos detalės, kaina, terminas iki rugsėjo 1 d. Tai buvo gal kovo mėn. Nelabai viskas klostėsi, atėjo birželio pradžia, žadėjo per 2 savaites pradės darbus, darbų nepardėjo, manė, kad apgavo. Birželio 2 ar 3 d. atvažiavo namo, pamatė, kad stovi dvi mašinos pakrautos statybinių medžiagų, pats M.buvo. Blokai buvo atvežti. Iškrovė, sakė suspės iki rugsėjo pastatyti. Vėliau dar atvežė, kiekių nežino. Grynais nemokėjo, darė pavedimus. Sąskaita priklausė UAB „Angaras“, M. sakė, kad ten dirba. Jis buvo susitikęs su kitu ūkininku Žukausku, kuris netoliese ūkininkauja, tam ūkininkui taip pat M. kažką statyti turėjo, bet ir tam ūkininkui taip pat panašus scenarijus, atvežė kažkiek medžiagų, iškrovė ir viskas. Už viską jis sumokėjo apie 17000 €. M. atvežė statybines medžiagas ir sukrovė. Gal rugpjūčio mėn. jis su ūkininku Žukausku kreipėsi į Kauno kriminalinę policiją pareiškimu dėl apgaulės. Kai gavo informaciją M., tada skambino piktai, kad ką čia įduodi, sakė, kad padarys darbus. Tada vėl atvažiavo, atvežė darbų vadovą Vytautą pradėti statybas. Su M. susitarė, kad jei pastatys statinį, tai pretenzijų Matačiūnui neturės. Statyti pradėjo tas Vytautas, sumontavo padus, buvo padų trūkumas. Tai galėjo būti net spalio mėnuo. Skubinosi, kad pamatus padus sudėti iki šalčių. 36 metrus pastato sumontavo, tokio ilgio pastato padui užteko medžiagų ir po to pritrūko. Žadėjo atvežti. Nutarė nelaukti kada M. atveš trūkstamas statybines medžiagas, su tuo Vytautu pastatą pastatė, trūkstamas medžiagas iš kitur nusipirko ir pabaigė konstrukcijų statybas. Statyboms panaudojo dalį medžiagų, kurias atvežė M., dalį nupirko. Mano, kad medžiagos, kurias M.atvežė yra ne iš Vilniaus r. Kai birželio mėn., nebevežė medžiagų, nuvažiavo pažiūrėti prie Nemenčinės, pamatė, kad nėra nugriautų fermų. M. sakė dar turi Zarasų r. fermą. Be to vairuotojai sakė veža medžiagas iš vietos netoli prie Baltarusijos sienos. M.buvo sumokėta daug daugiau pinigų nei atvežta medžiagų, pagal sutartį ir pagal realiai sumokėta, tada ir pavedimai buvo apie 8000 €, bendrai apie 12000 €, o atvežtos dvi mašinos statybinių medžiagų.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad kaltinamąjį yra matęs, žino, kad vardu Virgis. V. D. jį pasamdė nugriauti fermą. Tai galėjo būti apie 2015-2016 m., apie mėnesį laiko dirbo Vilniaus r. prie kažkokios fermos, tikslios vietos nežino, važiuojant Minsko link. Kartu dirbo M., D. ir jis ( V. M. ), dar ateidavo vietinis, gal Antanas vardu. Gal vasara buvo kai dirbo, gerai neatsimena. Du tvartai ar fermos buvo, kurias nugriovė. D. darbą parodė, mokėjo po 30 €, kartais 40 € į dieną. D. pasakė, kad nupirkta ferma, kurią reikia nugriauti, su Virgiu nebendraudavo. Jį ( V. M. ) pasamdė ir pinigus mokėjo D., kuris ir darbams vadovavo. Jo ( V. M. ) darbas buvo išmontuoti ir pakrauti medžiagas, o kur medžiagos važiuoja nesidomėjo. Kiekvieną dieną važinėjo į darbą iš Kauno, t. y. atvažiuodavo iš Balbieriškio į Kauną ir visi kartu važiuodavo. Važinėjo automobiliu Ford Transit raudonos spalvos, važiuodavo su D., M. iš Kauno dirbo. Tas Antanas kartais ateidavo, bet dirbo ne nuolat. Kitų fermų su D. negriovė. Dirbo gal apie mėnesį, visko neišvežė, liko medžiagų dar ten. Fermos yra apie 400 metrų atstumu nuo kaimo, kaimo pavadinimo neatsimenu, pagrindinio kelio į dešinę sukti, vandens bokštas stovi. Kai paskambindavo D., tada ir važiuodavo dirbti, kelias dienas nevažiavo dirbti, ne kiekvieną dieną važinėjo dirbti. Dirbo kranistas, vardas M.. Nusivalyti reikėjo stogą, kad pradėti griauti ir kai vykdavo paruošiamieji darbai, tada nebuvo krano. Būdavo viena ir dvi „fūros“ išvažiuoja. Niekas nepagalvojo, kad daroma vagystė, nes juk buvo technika, kranas dirbo, kaimas netoli, jei žinos, kad vagiama, kas gi eis dirbti. Liepos 29 d. jie važiavo į darbą ir policija sulaikė visus tris. Įrankius ir dujų įrangą turėjo D., vežiodavosi viską kas kartą. Darbo sutarties su D. nesudarė, turėjau patentą išsipirkęs, buvo žodinė sutartis. Vairuotojų, kurie medžiagas išveždavo, nepažinojo, kur veža nesakė, jiems reikėjo tik išardyti, už tai ir mokėjo. Po sulaikymo dar dirbo kartu su D. prie Anykščių, fermą statė. Nežino ar statybinės medžiagos buvo naudojamos iš tos vietos, kur griovė, jos visos panašios, tai nebuvo nauji blokai, statė iš senų. Kitur tuo pačiu metu nestatė, negriovė, vieną pastatą pilnai išgriovė, kitas liko nenugriautas, jei nebūtų sulaikę, būtų nugriovę. Pastatas būdavo išgriaunamas nuo stogo iki pamatų, nieko nelikdavo.

Liudytojas K. M. paaiškino, kad kaltinamąjį Virgilijų yra matęs du-tris kartus, kai pastarasis buvo atvažiavęs su V. D.. Kur tiksliai buvo susitikę nežino, Vilniaus r., kažkur link Minsko plento, vietovės pavadinimo nežino, parodė fermas, kurias reikėjo ardyti. V. D. pažįsta, gal kokius 5 m., V. D. pasamdė jį pagalbiniu darbininku. Prie fermų dirbo keturiese: D., jis ( K. M. ), V. ir vietinis kažkoks vyras, vardo nežino. Važinėdavo iš Kauno trise, veždavo Vytautas raudonos spalvos autobusiuku. Darbo įrankiai, įranga buvo Vytauto. Kiek dirbo dienų, tiksliai negali pasakyti, ne kiekvieną dieną dirbo. Fermas ardė apie mėnesį, kam ferma priklausė nežino, jį ( K. M. ) pasamdė fermų ardymui. Ne pirmi metai dirbo, žinojo, kad viskas tvarkoj. Suprato, kad V. D. irgi pasamdytas, prarodydavo kokius darbus reikia padaryti. Atvažiuodavo mašinos, pakraudavo medžiagas ir išvažiuodavo. Kranas senas, dar sovietinis, pakraudavo, kranisto vardo nežino. Kranas ne kiekvieną dieną dirbdavo, už krano vairalazdės ir V., ir V. sėdėdavo, jis ( K. M. ) krano nevaldė. Kas ant krano durų buvo užrašyta neprisimena. Neprisimena, ar buvo latviški numeriai, neatkreipė dėmesio, tas kranas visą laiką stovėjo. Dvi fermas reikėjo nugriauti, abi ir nugriovė iki galo. Paskui sulaikė policijos pareigūnai, tikslios sulaikymo datos neprisimena, gal rudeniop, prisimena, kad šiltai buvo apsirengę. Viskas buvo nugriauta, ar viskas buvo išvežta neprisimena. Prie Anykščių su D.ūkininkui statė fermą, bet pilnai nepastatė, iki stogo pastatė. Jo darbas buvo tik sumontuoti. Anykščiuose dirbo apie mėnesį. Nežino ar statybose naudotos medžiagos buvo tos pačios statybinės medžiagos iš išardytos fermos, nelabai identifikuoti galima. V. dirbant Anykščiuose nematė. Su D. dirbo anksčiau. Nuo 2015 m. panašius objektus ardė, 2016 m. sumontavo vieną ir vieną išardė, vėliau nebedirbo, būdavo, kad važiuodavo tik statyti.

Liudytojas V. D. paaiškino, kad kaltinamąjį V. M. pažįsta 5-6 metus darbinėje srityje, kartais iš V. M. gauna užsakymų. Vykdo individualią veiklą, gavo porą M. užsakymų griauti, Latvijoje keli užsakymai buvo, t. y. pastato konstrukciją ( rėmus ) per dieną išrenki ir viskas. Per 5 metus kokius 3-4 griovė pastatus, daugiausia fermas, statė 5-6 objektus, ūkinės paskirties pastatai buvo ir angaras. Medžiagas statyboms iš visur veždavo. Griovė fermas Vilniaus ir Švenčionių rajonuose, važiuodavo iš Kauno, paimdavo kolegas ir trise važiuodavo dirbti. Taip pat dirbo Latvijoje, kada tiksliai griovė neprisimena, gali būti, kad 2015 m. ar 2016 m. Fermos buvo „kliuškinės“, ardė iš pusrėmių. Prie išmontavimų dirbo po 2-3 žmones, įvairiai. Dažniausiai dirbo su M., Vitalijumi iš Balbieriškio, M., vietinis ateidavo. V. M. sakė, kad derina fermų pirkimą, reiks ardyti, paskui pasakė, kad nupirko, pasiūlė išardyti fermas. Jokių įtarimų nebuvo. Prie fermų dirbo mėnesį ir jokių nesusipratimų nebuvo. Su M. pasirašė eilinę sutartį. Dirbti važiuodavo, kai sumokėdavo pinigus, kol nemoka pinigų nevažiuodavo. Ne kiekvieną dieną dirbo. M. sumokėdavo, neturi pretenzijų M.. Vasarą ardė, buvo atskiri pastatai, du pastatus išardė nepilnai. Išrenkant pastatus nuiminėjo ( ardė ) tas medžiagas, kurių reikėjo. Kranas buvo rusiškas, sovietinis. Su pertraukom gal porą mėnesių dirbo, kiekvieną dieną nedirbo. Dalis išardytų fermų konstrukcijų į Alytų buvo išvežtos, tai žino, nes buvo atvažiavęs pirkėjas, apžiūrėjo. Kur buvo išvežta kita dalis išardytos fermos konstrukcijos, nežino. Alytuje pastatų nemontavo, montavo pas K., Kaišiadorių r. Išardytas fermų konstrukcijas krovė į krovinines mašinas. Mašinos būdavo skirtingos, ir skirtingo tonažo, todėl kraudami žiūrėdavo, kad neviršyti leistino svorio. Per vieną kartą 6-8 blokus išveždavo. Per dieną išmontuodavo 10, kartais daugiau blokų. Stogą reikėjo nusivalyti prieš ardymą, nes buvo apaugę beržais, samanom. Neįtarė, kad kažkas gali būti neteisėto, jei 2 mėn. išrinkinėjo fermą ir nebuvo jokių nemalonumų, koks gali būti vogimas, dėl to nieko ir neįtarė. Lentelių su užrašu „privati valda“ nebuvo. Neišardė pastatų, apardė tik, liko visi galai, šonai, perdangų kiek sulūžusių buvo, sienos aptręšusios. Gyvenamųjų namų prie fermos nebuvo, kaimas gal kokių 500 metrų ar kilometro atstumu buvo. Pirma Švenčionių r. ardė, po to Rukainiuose, baigę darbus Švenčionių r., tada važiavo į Vilniaus r. Vilniaus r., Rukainiuose, Užukiemio k. kai pirmą kartą nuvažiavo, buvo pastatų trys eilės, gal trys pastatai buvo. Ilgio 50-60 metrų, ardė du pastatus, fermas. Prie pastato kaip sandėlis nedirbo, kas prie to pastato dirbo ( ardė ) nežino. Buvo nugriuvę sienos, apaugę. Pirmo pastato išvežė gal 60 procentų, nuo antro - 50 procentų, visa kita liko, plytų nevežė. Išardytų pastatų blokus vežė į Alytų. Anykščiuose montavo pastatą, medžiagos iš daug kur buvo suvežtos medžiagos. M. sakė suvežė ir viskas. Pamatai įbetonuoti, neardė pamatų. Išveždavo sienų blokus, „kliuškes“, perdangas. Perdangos 6 metrų ilgio ir 1,5 metrų pločio. Jei pavyksta nuimti naudoja jas. Išrenkant seną fermą, trečdalis medžiagų išmeta, užsakovui lieka 5000-7000 €, nėra ekspertas, bet daugiau nevertos. Jei ferma stovi 30 metų be naudojimo, apšiurusi. Stogą perrinkt reikia, visą konstrukciją. Perdangų daug „sukirmijusių“, kurių naudoti negalima buvo, jas reiktų nuimti. Kai griaudavo fermas, M.dažnai atvažiuodavo, kuris ir organizavo darbus, vadovavo, ir už darbus atsiskaitydavo. Pastato įsigijimo dokumentų M. nerodė. Ne kiekvieną dieną M. būdavo, bet dažnai. Padengdavo išlaidas kurui, deguonį įsigyti. Neprisimena ar važiavo apsižiūrėti prieš pradedant darbus, tikriausiai iš karto ardė. Jis dirbo 10-15 dienų Vilniaus r. Neprisimena ar gavęs pinigus pasirašynėjo, duodavo pinigus ir tiek. Statybos leidimais rūpinasi užsakovas. M. paskambina, paklausia jeigu galit, sako važiuojam, tada jis skambina kitiems. Transportą samdė M.. M.būdavo objekte ir spręsdavo kurias sijas krauti, jei nebūdavo M.ir patys spręsdavo ar medžiagos tinkamos. Dirbant Vilniaus r., įtarimų nekilo, M. jokių dokumentų nerodė, o jis ( V. D. ) nesidomėjo. Kranistui ir darbininkams už darbą mokėjo M.. Iš Vilniaus r. į Alytų vežė Aidas, į Kaišiadoris vieną mašiną nuvežė, K.kiek žino. Jis dirbo pas ūkininką Č.. M.rekomendavo, susitarė, Č.jį ( V. D. ) pasamdė.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad kaltinamąjį yra matęs prieš 3 metus. Jis yra ūkininkas, ūkininkauja Kaišiadorių r. (duomenys neskelbtini) kaime. Nusprendė pastatyti pastogę. „Valstiečių laikraštis“ ar „Ūkininko patarėjas“ rado skelbimą, kad parduodamos panaudotos pastatų medžiagos. Susiskambino, susitarė susitikti. Nemenčinėje susitiko su V. M., kuris parodė pastatą Vilniaus r., kuris buvo važiuojant nuo Nemenčinės į priekį pavažiuoti ir ten karvių fermos. Tą vietovę maždaug prisimena, apsisukę 20 km gal važiavo, kaimo pavadinimo neįsidėmėjo. M. sakė nusipirko fermos vieną pastatą, buvo daugiau pastatų, dokumentų nerodė, o jis ( V. K. ) ir neklausė. Pasakė, kad ardys, jei reikia, tai atveš. Suprato, kad tai V. M. objektas ir nieko neklausinėjo. Su V. M. apsitarė dėl plokščių pirkimo. Iš anksto nemokėjo, susitarė, kad sumokės, kai atveš medžiagas ( perdangos plokštes ). Apsitarė kainą, 1 perdangos plokštė, kurių kiekvienos dydis 3 x 6 m apie 40-50 €, kadangi reikėjo apie 10. Perdangos plokštes M.pats žadėjo atvežti. Dėl plokščių kalbėjo M. asmeniškai, ne kaip įmonės atstovas. Gal už kokio mėnesio atvežė plokštes, išsikrovė ir viskas. Perdangos plokštes atvežė M., už vairo buvo vairuotojas, sumokėjo už plokštes ir transportavimo išlaidas. Po kiek laiko pareigūnai atvažiavo. Tos plokštės dabar yra įmontuotos, negavo nurodymo laikyti ar saugoti.

Liudytojas A. Z. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįstu, iš kaltinamojo pirko statybines medžiagas. Jis gyvena ir ūkininkauja Alytaus. Apytikriai prieš 2,5 metų, pavasarį, internetiniame puslapyje surado skelbimą kad parduodamos statybinės medžiagas. Paskambino skelbime nurodytu telefonu, V. M. buvo atvažiavęs, apžiūrėjo sklypą, kad telpa 21 metro pastatas. Per sklypą elektros linija ėjo, kol perkėlė elektros liniją į kitą vietą, praėjo laiko. M. pasakė, kad yra ferma, pasakė matmenis, nurodė adresą Vilniaus r. Vasaros laikotarpiu, gal vidurvasarį, tiksliai neprisimena, nuvažiavo su žmona nurodytu adresu pažiūrėti, matė, kad vyko ardymo darbai, bet dar nebuvo išardyti pastatai. Susitiko V. D., kuris parodė pastatą, kurį norėjo nupirkti statybinėms medžiagoms. Paskambino Virgiui ( M.), pasakė, kad tinka ir neužilgo pradėjo vežti medžiagas į Alytaus r., viskas apie mėnesį laiko truko. Atvežė statybines medžiagas – „kliuškių“- pusrėmių 16 vnt., perdengimo plokščių - apie 3 vnt. Medžiagos dabar yra jo ( A. Z. ) sklype. M. sumokėta už tas statybines medžiagas, kurios yra kieme. Mano, kad tyrėjai yra tiksliai užfiksavę. Už transportavimą nemokėjo, transportas M. buvo. Tokio dydžio gabaritai toks mastas, nepagalvojo, kad gali būti pavogtos medžiagos. Iš M. pirmą kartą pirko, po to Elektrėnuose nusipirko kolonas. Buvo susitarę, kad sumoka kai suveža medžiagas, M.norėjo avanso, nesutiko. Su M buvo kalbėta apie panaudotų medžiagų atvežimą iš Rukainių, bet iš kur tiksliai M. atvežė, nežino. Kraną savo turėjo, kai atvežė padus, neklausė iš kokio objekto atvežė. Iki policijos atvykimo nieko neįtarė, ir mano, kad iš M. įgytos medžiagos yra jo ( A. Z. ). Suplanuotam pastatui statyti, tokias statybines medžiagas ir turėjo atvežti. Su Virgiu apsitardavo, kad reikėtų tiek perdengimo plokščių, tiek ir tiek „kliuškių“. Su UAB „Angaras“ nebendravo, tik su V. M..

Liudytojas E. K. paaiškino, kad kaltinamąjį V. M. pažįsta, bendradarbiavo kažkiek, vežė krovinius. Dėl statybinių medžiagų pervežimų tarėsi su V. M., buvo žodinis susitarimas, rašytinės sutarties nebuvo, transportavimo kainą skaičiavo už kilometrus. Atsiskaitymai vyko tiesiogiai, ūkininkai atsiskaitė pavedimu. Grynų pinigų nebuvo. M. 2016 metų vasarą iš Vilniaus r. pervežė panaudotas statybines medžiagas į Alytaus r., tiksliai kaimo neprisimena. Sąskaitą išrašydavo, ir tada į įmonę pervesdavo pinigus. Pinigus sumokėdavo, kai atveždavo statybinės medžiagas, jo ( E. K. ) įmonė po savaitės ar po daugiau gaudavo pinigus. Tiksliai neprisimena kiek sumokėjo, gal tūkstančių gavo už darbą, viena birželio mėn. 16 d. sąskaita 860 € sumai iki šiol neapmokėta. Tiksliai neprisimena ar neapmokėta sąskaita įmonei „(duomenys neskelbtini)“, ar M. išrašyta. Iš Švenčionių r. statybines medžiagas vežė vienu automobiliu, pats buvo už vairo. Tiksliai neprisimena, kiek padarė reisų iš Švenčionių r., bet ne vieną ir ne du. Iš Švenčionių r. medžiagas vežė į Anykščių r. Panaudotos statybinės medžiagos buvo iš ardomų fermų. Daugiausia vežė atramas. Taip pat vežė sijas ( vadinamos „kliuškos“ ) ir perdengimo plokštes vežė, į krovininį automobilį 6 „kliuškės“ telpa. Į Anykščius net neprisimena ką konkrečiai vežė, iš Vilniaus r. daugiau vežė. Iš Vilniaus r. ir į Anykščius vežė, tiksliai kiekių neprisimena, bet medžiagas iš Vilniaus r. vežė ne tik jis ( E. K. ). Kaimo pavadinimo Švenčionių r., iš kurio vežė statybines medžiagas, tiksliai neprisimena, gali būti, kad (duomenys neskelbtini) tyrėja žemėlapyje parodė, jis ( E. K. ) patvirtino. Statybines medžiagas vežė ir į Kaišiadorių r., į Latvija neteko vežti. Į Alytų, Ukmergę, Kaišiadorys, Anykščius pats vežė statybines medžiagas, kur konkrečiai reikia nuvežti, nurodydavo M.. Statybines medžiagas pakraudavo kranas, buvo vienas kranas, o statybines medžiagas išrinkdavo ( ardydavo pastatą ) darbininkai. Matė, kad M. atvažiuodavo, bet nematė, kad pats M.krautų, Vytas toks būdavo. Už paslaugas sąskaita įmonei buvo išrašyta. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ mokėjo. M.sakė, kad tai jo ( M. ) įmonė, dokumentų nematė, internete pažiūrėjo, kad tokia įmonė egzistuoja, todėl nusprendė, kad savininkas M.. Buvo ir kitų mašinų objekte, nežino kieno mašinos. Apie tai, kad paimdavo krovinį lape parašydavo, kurį M.pasirašydavo. Vytas yra pasirašęs kaip už prekių perdavimą. Vytas gal darbų vadovas buvo, nežino tiksliai, krovinį atvežus į vietą – ūkininkas krovinį priima.

Iš 2016-06-22 protokolo pareiškimo ( I t. b. l. 1-2 ) matyti, kad pareiškėja M. M., pranešė jog jai ir jos broliui T. J. priklausančiame fermų komplekse, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., išardyti trys pastatais: du pastatai – fermos ir pastatas – pieno blokas, visiškai išardytos pastatų plytos, silikatinės, baltos, metaliniais stulpai, plokštės, sijos ir kitos statybinės medžiagos išardytos ir išvežtos, padaryta 200000 € turtinė žala.

Iš 2016-06-22 apžiūros protokolo ( I t., b. l. 14-30 ) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., esantis dalinai išardytas fermų kompleksas, įvykio vietoje paimti objektai ( 31-32 ) – batai, du maišai su rūbais ir batais, kombinezoninės kelnės, pakuotė su lipduku, cigarečių nuorūkos, plastikiniai buteliai, stiklinis butelis, ruletė, dvi skardinės, pirštinės.

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017-01-24 specialisto išvados Nr. 140-(3602)-IS1-518 ( I t., b. l. 116-120 ) matyti, kad ant pateiktų tirti kombinezoninių kelnių, paimtų 2016-06-22 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) Rukainių sen., Vilniaus r., mėginiuose Nr. 7, Nr. 8 rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR galima nustatyti tik vieno asmens, vyro; mėginyje Nr. 5 rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 6 rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktos tirti batų poros, paimtos 2016-06-22 apžiūrint įvykio vietą Užukenės k., Rukainių sen., Vilniaus r., dešinės kojos bato ( mėginyje Nr. 36 ) rasta nemažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR galima nustatyti tik vieno asmens, vyro; mėginyje Nr. 37 rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti kairės kojos bato ( mėginyje Nr. 38 ) rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, mėginyje Nr. 39 rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti megztinio-golfo ( mėginyje Nr. 40 ) ir džemperio ( mėginyje Nr. 41 ), paimtų 2016-06-22 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) Rukainių sen., Vilniaus r., rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR galima nustatyti tik ant vieno asmens, vyro. Ant pateiktos tirti pirštinių poros, paimtos 2016-06-22 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) Rukainių sen., Vilniaus r., mėginiuose Nr. 42 ir Nr. 43 rasta vyro ir dar vieno asmens susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėginyje Nr. 44 rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR galima nustatyti tik vieno asmens, vyro. Mėginyje Nr. 45 rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti DNR. Ant pateiktų tirti kombinezoninių kelnių ( mėginiuose Nr. 7, Nr. 8 ), batų poros ( mėginyje Nr. 36 ), megztinio - golfo ( mėginyje Nr. 40 ), džemperiu ( mėginyje Nr. 41 ), pirštinių poros ( mėginiuose Nr. 42-45 ) rasti asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami vyro biologiniai pėdsakai priklauso vienam vyrui. < ...>.

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016-10-12 specialisto išvados Nr. 140-(3603)-IS1-5457 ( I t., b. l. 125-128 ) matyti, kad ant tirti pateiktų cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 1-6, Nr. 9-11, paimtų 2016-06-22 apžiūrint įvykio vietą - fermų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini) Rukainių sen., Vilniaus r., rasta trijų vyrų biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų pirštinių, tiriant pažymėtų Nr. 3, Nr. 4, paimtų 2016-06-22 apžiūrint įvykio vietą - fermų kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini) Rukainių sen., Vilniaus r. rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų vieno vyro biologiniai pėdsakai yra tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR bei nepriklauso vyrams, kurių biologinių pėdsakų rasta ant cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 1-6, Nr. 9-11. 2016-10-13 gautas pranešimas apie DNR sutapimą ( I t., b. l. 131 ), kuriame nurodyta, kad vyro, kurio biologinių pėdsakų rasta ant cigarečių nuorūkų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 4, Nr. 9, Nr. 11 paimtų 2016-06-22 apžiūrint įvykio vietą - fermų kompleksą, esantį Užukenės k., Rukainių sen., Vilniaus r. ( žiūrėti LPKTC 2016-10-12 specialisto išvadoje Nr. 140-(3603)-IS1-5457 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-29242-16 ), genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: V. G. a.k. ****30.

Skiriant V. M. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą visuomenei laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė du neatsargius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kaltės padarius nusikaltimus nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, praeityje tris kartus teistas už tyčinių nusikaltimų nuosavybei padarymą, teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracinių nusižengimų kodekso numatyta tvarka, nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos, ar jos dalies, neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, kaltinamasis dirba, yra darbingo amžiaus, todėl teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis ( BK 41 straipsnis ) bus įgyvendinta kaltinamajam už kiekvieno nusikaltimo, numatyto BK 188 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą, bausmes subendrinant iš dalies jas sudedant.