Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2014-12-22 sprendimą Nr. (6.5)I-10201; 2) Įpareigoti VSDFV išmokėti neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, kuri buvo neišmokėta taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 str. 1 d. – 2 319,72 eurų.

Paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-10-10 sprendimu patenkino jo skundą administracinėje byloje Nr. I-5145-596/2014, panaikino VSDFV 2013-12-09 sprendimą Nr. (6.5)I-8515 ir įpareigojo VSDFV priimti ir išnagrinėti jo 2013-11-26 prašymą (skundą) dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-11-14 sprendimo Nr. (10.1)3-137951 iš esmės.

VSDFV, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-10-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-5145-596/2014, priėmė 2014-11-14 sprendimą Nr. (6.5)I-9153, kuriame konstatavo, kad jis praleido terminą skundui dėl teritorinio skyriaus sprendimo paduoti ir, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostata, pasiūlė iki 2014-12-14 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio mėnesio pradėti mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą.

Pareiškėjas su 2014-12-12 prašymu kreipėsi į VSDFV dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, paaiškino, kad apie savo pažeistas teises sužinojo tik Konstituciniam Teismui priėmus 2012-02-06 nutarimą, todėl terminas skyriaus sprendimui apskųsti turi būti taikomas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo. Taip pat prašė atsižvelgti, kad ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas pensijų gavėjams buvo labai apsunkintas.

VSDFV 2014-12-22 sprendimu Nr. (6.5)I-10201 nurodė, kad pareiškėjas praleido 3 metų terminą savo teisėms ginti ir atsisako atnaujinti terminą prašymui paduoti ir nagrinėti prašymą. Pareiškėjas teigia, kad sprendimo turinys įrodo, jog pasinaudota išankstine ne per teismą ginčo nagrinėjimo tvarka ir prašymas išnagrinėtas iš esmės, o ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedūra baigta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje keliamas ginčas dėl VSDFV 2014-12-22 sprendimo Nr. (6.5)I-10201 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iasis pensijų skyrius 2013-10-22 gavo pareiškėjo 2013-10-15 prašymą pateikti pažymą apie neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-10-20 iki 2011-12-31 ir išmokėti neišmokėtą pensijos dalį (adm. byla Nr. 5145-596/2014, b. l. 34).

VSDFV Vilniaus skyriaus 3-asis pensijų skyrius 2013-11-14 sprendime Nr. (10.1)3-137951 pateikė pareiškėjui duomenis apie apskaičiuotą, perskaičiuotą ir išmokėtą senatvės pensiją. Sprendime nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui perskaičiuota pensijos dalis atsižvelgiant į turėtą praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Pateikė duomenis apie senatvės pensijos mokėjimą laikotarpiu nuo 2010-10-20 iki 2011-12-31. Nurodė, kad kol kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtos pensijų dalies (adm. byla Nr. 5145-596/2014, b. l. 35–37).

VSDFV gautas 2013-11-29 pareiškėjo 2013-11-26 prašymas panaikinti skyriaus sprendimą ir įpareigoti išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-10-20 iki 2011-12-31 (adm. byla Nr. 5145-596/2014, b. l. 43). VSDFV 2013-12-09 sprendime Nr. (6.5)I-8515 nurodė, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą (t. y. pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2012-12-31) savo pažeistas teises dėl tokios pensijos nepriemokos suinteresuoti asmenys galėjo apginti per 3 metų terminą. Pareiškėjui pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi, apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Padarė išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis į VSDFV su 2013-11-26 prašymu išmokėti 2010-10-20–2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. VSDFV, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, pareiškėjo 2013-11-26 prašymą nagrinėti atsisakė. Nurodė, kad jeigu iki 2013-12-27 pareiškėjas pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (adm. byla Nr. 5145-596/2014, b. l. 42).

Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV 2013-12-09 sprendimu Nr. (6.5)I-8515, su 2013-12-17 skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (adm. byla Nr. 5145-596/2014, b. l. 1-3).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-10-10 sprendimu pareiškėjo A. Š. skundą tenkino, panaikino VSDFV 2013-12-09 sprendimą Nr. (6.5)I-8515 ir įpareigojo priimti bei išnagrinėti pareiškėjo 2013-11-26 prašymą (skundą) dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-11-14 sprendimo Nr. (10.1)3-137951 iš esmės (adm. byla Nr. 5145-596/2014, b. l. 60-64).

Fondo valdyba, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-10-10 sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjo 2013-11-26 prašymą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-11-14 sprendimo Nr. (10.1)3-137951 panaikinimo ir 2014-11-14 sprendimu Nr. (6.5) 1-9153 nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2013-11-14 raštu Nr. (10.1)3-137951 išnagrinėjęs pareiškėjo 2013-10-15 prašymą ta apimtimi, kurioje jis reikalavo išmokėti sumažintos senatvės pensijos dalį, viršijo savo kompetenciją. Todėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-11-14 rašto Nr. (10.1)3-137951 dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų sumažintos senatvės pensijos dalį, panaikino. Paaiškino pareiškėjui, kad jis praleido terminą skundui dėl teritorinio skyriaus sprendimo mokėti sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensiją paduoti ir pasiūlė pareiškėjui iki 2014-12-14 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio mėnesio pradėti mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją jis praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą (b. l. 7-9).

Pareiškėjas prašymu kreipėsi į VSDFV dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Paaiškino, kad apie savo pažeistas teises sužinojo iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo. Prašė atsižvelgti, kad iki LVAT 2013-11-07 nutartyje pateiktų išaiškinimų vyravo teisinis neaiškumas, kas taip pat apsunkino ginti pažeistas teises (b. l. 10).

VSDFV 2014-12-22 sprendimu Nr. (6.5)I-10201 konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė priežasčių, kurios objektyviai galėjo užkirsti kelią apskųsti skyriaus 2010 metų sausio mėnesio sprendimą ir vadovaudamasi Pensijų įstatymu ir LVAT išaiškinimais administracinėse bylose dėl apskundimo termino skaičiavimo nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo, nusprendė atsisakyti atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjo 2013-10-15, 2013-11-26 ir 2014-12-15 prašymus dėl 2010-10-20 - 2011-12-31 laikotarpiu negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 5-6).

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Ginčo laikotarpiu galiojusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 101 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti VSDFV per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad VSDFV administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Išaiškino, kad kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskundžiami teismui. <..> Pareiškėjai dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 konstatavo, jog pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Nurodė, kad panašios pozicijos LVAT laikėsi ir ankstesnėje praktikoje. Pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo momentas pripažįstamas svarbia aplinkybe, sprendžiant termino eigos pradžios klausimus.

Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus argumentus, daro išvadą, kad rašytinio sprendimo mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV Vilniaus skyrius 2010–2011 metais nebuvo priėmęs. Apie tai, kad paskirta senatvės pensija buvo sumažinta, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. vasario mėnesį, kai jam buvo išmokėta už 2010 m. sausio mėn. sumažinta pensija.

Pareiškėjas, prašydamas išmokėti jam senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 metais, taikant Konstitucijai prieštaravusias Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, į VSDFV kreipėsi su 2013-10-12 ir 2013-11-26 prašymais, t. y. praleidęs Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) 45 str. 1 d. nustatytą trejų metų terminą.

Taisyklių 31 p. nustatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Pareiškėjas prašymą dėl termino atnaujinimo motyvavo tuo, kad nežinojo, jog paskirtoji senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas buvo mažinama neteisėtai, nes apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo tik Konstituciniam Teismui 2012-02-06 priėmus nutarimą ir LVAT suformavus praktiką analogiško pobūdžio bylose (b. l. 10).

LVAT savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendro pobūdžio teiginiai dėl nežinojimo apie savo teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo termino praleisto termino atnaujinimo požiūriu termino praleidimą pateisinančia priežastimi nepripažįstami (LVAT nutartys administracinėse bylose: 2014-11-18 Nr. A143-1522/2014, 2014-12-19 Nr. A602-1401/2014, 2015-01-22 Nr. eA-59-143/2015, Nr. A-61-143/2015, Nr. A-62-143/2015, Nr. A-66-143/2015, 2015-01-27 Nr. A-167-143/2015, Nr. A-171-143/2015 ir kt.). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai nepagrindžia termino praleidimo, pareiškėjas jokių individualaus pobūdžio priežasčių, kurios pateisintų termino praleidimą, nenurodė.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiamame VSDFV 2014-12-22 sprendime atsakovė teisingai įvertino pareiškėjo nurodytas termino kreiptis į ją praleidimo priežastis ir pagrįstai nusprendė neatnaujinti praleisto termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV išmokėti neišmokėtą pensijos dalį, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2014-12-22 sprendimą Nr. (6.5) I-10201, todėl teismui konstatavus, kad ginčijamas VSDFV sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV išmokėti neišmokėtą pensijos dalį.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2015-08-01, įtvirtinta, jog kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, 2010–2011 m. dirbusiems ir gavusiems papildomai sumažintas pensijas, bus pradėtos išmokėti 2016 m. Kompensacijas nutarta išmokėti per trejus metus. 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams bus išmokėta 33 procentai praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai bus išmokėta po 33 ir 34 proc. praradimų. Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka bus ne didesnė kaip 100 eurų, ji bus išmokėta visa 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.