- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-10
- Bylos Nr.
- I-5145-596/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. Š. (A. Š.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Š. skunde, kurį patikslino 2014-02-14, teismo prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2013-12-09 sprendimą Nr. (6.5)I-8575 (laikytina rašymo apsirikimu, VSDFV 2013-12-09 sprendimo Nr. 8515) ir įpareigoti VSDFV iš esmės išnagrinėti pareiškėjo 2013-11-26 skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013-11-14 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam dėl to, jog jis gavo draudžiamųjų pajamų, paskirta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – ir senatvės pensija) nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo ribojama ir pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalį.
Pareiškėjas 2013-10-15 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių (toliau – ir Skyrius) su prašymu išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo. VSDFV Vilniaus skyriaus 3-asis pensijų skyrius 2013-11-14- sprendimu Nr. (10.1)3-137951 atsisakė išmokėti negautą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-10-20 iki 2011-12-31. Pažymėjo, kad skyrius, neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2010-04-20 ir 2012-02-06 nutarimuose pateiktus išaiškinimus, sumažindamas paskirtą senatvės pensiją didesniu mastu nei nedirbantiems ar neužsiimamiems tam tikru verslu pensininkams, pažeidė konstitucinį teisinės valstybės proporcingumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą teisėtų lūkesčių principus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 ir 53 straipsnių nuostatas. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atsisakymas išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad 2013-11-26 kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013-11-14 sprendimą Nr. (l 0.1)3-137951 ir įpareigoti šį skyrių išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl neteisėto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo. VSDFV 2013-12-09 sprendimu Nr.(6.5)l-8515 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, kad jis praleido nustatytą 3 metų terminą ir nurodė, kad skundas gali būti nagrinėjamas, jeigu jis pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjo nuomone, toks VSDFV sprendimas nenagrinėti jo pateikto skundo yra nepagrįstas, kadangi į VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių kreipėsi 2013-10-15, prašydamas išmokėti negautą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-10-20 iki 2011-12-31, o ne už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-13 (b. l. 21–22).
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė VSDFV su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjui pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi, pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį. Pareiškėjas, prašydamas išmokėti jam 2010-2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, 2013-11-26 skundu (skundas VSDFV gautas 2013-11-29, registracijos Nr. GP-2477) kreipėsi į VSDFV, kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Nurodė, kad sprendimas dėl pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 metų sausio mėnesį, rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu laikytinas VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus, vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį. Nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 3-asis pensijų 2013-11-14 informacinio pobūdžio raštu Nr. (10.1) 3-137951 pareiškėjui paaiškino jo senatvės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010–2011 metais teisinį pagrindą. VSDFV, nustačiusi, kad minėtu raštu pateikta teisinga ir išsami informacija, minėto teritorinio skyriaus rašto nepanaikino.
VSDFV, įvertinusi tai, kad Skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį ir apie tai, kad jam mokama ne visa paskirta senatvės pensija, jis sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, nustatė, jog pareiškėjas, kreipdamasis į VSDFV su 2013-11-26 skundu išmokėti jam nuo 2010-10-20 negautą senatvės pensijos dalį, praleido Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV 2013-12-09 sprendimu Nr. (6.5) 1-8515, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (Žin., 2008, Nr. 37-1359; 2011, Nr. 79-3888; toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-11-26 skundą ir nurodė, kad jei iki 2013-12-27 jis pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Tačiau pareiškėjas, nepateikdamas VSDFV jokių įrodymų, kreipėsi į teismą. VSDFV konstatavo, kad senaties terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo, todėl visiškai nepagrįstas pareiškėjo teiginys, neva toks Fondo valdybos sprendimas nenagrinėti jo pateikto skundo nepagrįstas, kadangi į VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių jis kreipėsi 2013-10-15, prašydamas išmokėti jam negautą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-10-20 iki 2011-12-31, o ne už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Nurodė, kad pareiškėjui pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas dėl turėtų draudžiamųjų pajamų sumažinta senatvės pensija išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, pareiškėjas į VSDFV kreipėsi 2013-11-26 skundu, praėjus daugiau nei 3 metams (Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) nuo sužinojimo apie mokamą ne viso dydžio paskirtą senatvės pensiją. Konstatavo, kad VSDFV 2013-12-09 sprendimas Nr. (6.5) 1-8515, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2013-11-26 skundą dėl to, kad praleistas kreipimosi į VSDFV terminas, yra teisėtas ir pagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2011-08-10 kreipėsi į Skyrių, prašydamas perskaičiuoti senatvės pensiją nuo 2010-08-10 (b. l. 28). Skyrius 2011-08-22 sprendimu Nr. 13-17-6638 nusprendė pareiškėjui skirti 1 420,06 Lt dydžio pensiją per mėnesį nuo 2010-08-10 iki gyvos gavos. Nurodyta, kad Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu bus mokama pagal šio įstatymo nuostatas perskaičiuota senatvės pensija (b. l. 29). Skyriaus pateiktame pareiškėjo senatvės pensijos apskaičiavime nurodyta, kad teisės į pensiją nustatymo diena 2010-08-10, 2010 m. rugpjūčio mėn. pensijos dydis - 1 420,06 Lt (b. l. 30). Pareiškėjas 2011-08-10 Skyriui pateikė prašymą perskaičiuoti senatvės pensiją nuo 2011-08-10 (b. l. 31). Skyriaus 2011-08-25 sprendimu pareiškėjui nuo 2011-08-10 iki gyvos galvos skirta per mėnesį 1 437,93 Lt dydžio senatvės pensija ir Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu bus mokama perskaičiuota pagal šio įstatymo nuostatas (b. l. 32, 33).
Pareiškėjas 2013-10-15 (gautas 2013-10-22) su prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių, prašydamas pateikti pažymą apie neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-10-20 iki 2011-12-31 ir išmokėti neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 34).
VSDFV Vilniaus skyriaus 3-asis pensijų skyrius 2013-11-14 sprendime Nr. (10.1)3-137951 pateikė pareiškėjui duomenis apie apskaičiuotą, perskaičiuotą ir išmokėtą senatvės pensiją. Be kita ko, sprendime nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui perskaičiuota pensijos dalis atsižvelgiant į turėtą praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Pareiškėjui pateikė duomenis apie senatvės pensijos mokėjimą laikotarpiu nuo 2010-10-20 iki 2011-12-31. Nurodė, kad kol kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtos pensijų dalies (b. l. 35–37).
Pareiškėjas 2013-11-26 su prašymu kreipėsi į VSDFV (VSDFV gautas 2013-11-29), prašydamas panaikinti Skyriaus sprendimą ir įpareigoti išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-10-20 iki 2011-12-31 (b. l. 43). VSDFV 2013-12-09 sprendime Nr. (6.5)I-8515 nurodė, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą (t. y. pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2012-12-31) savo pažeistas teises dėl tokios pensijos nepriemokos suinteresuoti asmenys galėjo apginti per 3 metų terminą. Pareiškėjui pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi, apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. VSDFV padarė išvadą, kad pareiškėjas kreipdamasis į VSDFV su 2013-11-26 prašymu išmokėti 2010-10-20–2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. VSDFV, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, pareiškėjo 2013-11-26 prašymą nagrinėti atsisakė. Nurodė, kad jeigu iki 2013-12-27 pareiškėjas pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 42).
Ginčas byloje kilo dėl VSDFV 2013-12-09 sprendimo Nr. (6.5)I-8515 teisėtumo ir pagrįstumo.
VSDFV ginčijamame 2013-12-09 sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas į VSDFV su 2013-11-26 prašymu išmokėti 2010-10-20–2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, ir vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-11-26 prašymą, argumentuodama tuo, kad jis praleido VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo apskundimo terminą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) analogiškoje situacijoje yra išaiškinęs, kad būtent toks sprendimas pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes ir gali būti ginčo administracinėje byloje dalykas (2014-02-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-113-14).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama ir suvienodindama administracinių teismų praktiką Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu, 2013-11-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti VSDFV, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01), skundai VSDFV dėl VSDFV teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Identiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 6 punkte, kuriame nustatyta, kad skundai dėl VSDFV teritorinių skyrių ar kitų VSDFV įstaigų sprendimų (išskyrus šio punkto antrojoje ir trečiojoje pastraipose nurodytus sprendimus) ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti VSDFV per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą.
Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2013-10-15 padavė skundą VSDFV teritoriniam skyriui, prašydamas išmokėti neišmokėtą pensijos dalį, kurią VSDFV Vilniaus skyrius 2013-11-14 sprendimu atsisakė išmokėti ir jį prie prašymo (skundo) pridėjo. Taigi, pareiškėjas 2013-11-26 kreipėsi į VSDFV dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-11-14 sprendimo. Teritorinio skyriaus sprendime nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per 20 dienų nuo šio rašto gavimo.
Įvertinus tai, kad pareiškėjas 2013-11-26 kreipėsi su prašymu, ginčydamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-11-14 sprendimą, akivaizdu, jog jis nepraleido 20 darbo dienų termino, nustatyto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, Taisyklių 6 punkte. Pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyrius, gavęs pareiškėjo 2013-10-15 prašymą, nepriėmė sprendimo palikti jį nenagrinėtą, motyvuodamas tam tikrų teisinių prielaidų išnykimu, todėl VSDFV teritoriniam skyriui išnagrinėjus asmens prašymą (skundą) iš esmės, VSDFV, veikiančiai kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, kilo pareiga patikrinti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant pradinių ginčo ribų. Tai atitinka ir LVAT praktiką (2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-400-14). Be kita ko, LVAT pažymėjo, kad VSDFV teisė pasisakyti dėl pensijos gavėjo keliamų materialinių reikalavimų tenkinimo turi būti įgyvendinama administracinės procedūros užbaigimo etape, bet ne asmens skundo priėmimo (administracinės procedūros pradėjimo) stadijoje. Ginčo dėl to, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-11-14 sprendime pareiškėjo prašymas išnagrinėtas iš esmės, nėra.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas 2013-10-15 skundu, kuriuo jis kreipėsi dėl laikotarpiu nuo 2010-10-20 iki 2011-12-31 neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, inicijavo administracinę procedūrą Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėjas kreipėsi dėl neišmokėtos pensijos dalies už laikotarpį nuo 2010-10-20 iki 2011-12-31 priteisimo, tačiau ginčijamame sprendime VSDFV nepasisakė ir neįvertino aplinkybių dėl pensijos išmokėjimo pareiškėjo nurodytu laikotarpiu. Sprendime tik nurodė, kad pareiškėjui 2010 m. sausio mėn. pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį buvo išmokėta pirmoji sumažinta pensija. Taigi, šie pareiškėjo skundo argumentai liko neįvertinti ir dėl jų nepasisakyta. Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2013-09-20 ligos istorijos Nr. 2013/21942 epikrizę (b. l. 54), kurioje užfiksuota, kad dėl 2013-09-14 patirtos traumos darbe pareiškėjui buvo atlikta operacija, po kurios jis buvo išrašytas reabilitaciniam gydymui, o rekomendacijose režimui ir darbui / fiziniam krūviui nurodyta, kad siūlės šalintinos po 12–14 dienų, rekomenduota vaikščioti su ramentais ar vaikštyne 3 mėn., pilnu svoriu neminti operuotos kojos. Šie pareiškėjo pateikti duomenys yra aktualūs ginčui, nes pareiškėjas į Skyrių kreipėsi 2013-10-15, o į VSDFV – 2013-11-26, t. y. jo gydymosi laikotarpiu po atliktos operacijos, todėl VSDFV, iš naujo nagrinėdama skundą, turi įvertinti ir šias aplinkybes.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, VSDFV ginčijamas 2013-12-09 sprendimas Nr. (6.5)I-8515 naikinamas ir VSDFV įpareigotina priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2013-11-26 prašymą (skundą) dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2013-11-14 sprendimo Nr. (10.1)3-137951 iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-12-09 sprendimą Nr. (6.5)I-8515 ir įpareigoti ją priimti bei išnagrinėti pareiškėjo 2013-11-26 prašymą (skundą) dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-11-14 sprendimo Nr. (10.1)3-137951 iš esmės.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.