Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-02 · Civilinė byla Nr. 2S-374-464/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-02Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-02
Bylos Nr.
2S-374-464/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-14519-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
UAB „Baltaz“
Ieškovas
AB „SEB lizingas“
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-374-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14519-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.1.; 99.4.; 121.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Baltaz“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį dėl skolos, delspinigių ir nuostolių priteisimo iš atsakovo UAB „Baltaz“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-04-26 sprendimu (b.l. 133-136) pakeitė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-08-21 preliminarų sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui AB „SEB lizingas” iš atsakovo UAB „Baltaz” 46 230,85 Lt nuostolių, 2675,35 Lt palūkanų, 481,56 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (49 387,76 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1051,24 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė valstybės naudai iš atsakovo UAB „Baltaz” 23,85 Lt, o iš ieškovo AB „SEB lizingas” 1,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l. 137-140) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-04-26 sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovas pateikė prašymą (b.l. 143-144) atliesti jį nuo žyminio mokesčio. Nurodo kad jo piniginės lėšos sąskaitose yra areštuotos, todėl negali jomis laisvai disponuoti. Taip pat yra areštuotas visas atsakovui priklausantis kilnojamasis turtas ir turtinės teisės, todėl jis jo negali realizuoti ir tokiu būdu visiškai ar iš dalies įvykdyti žyminio mokesčio sumokėjimo prievolę.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-06-03 nutartimi (b.l. 151-152) atmetė atsakovo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą ir įpareigojo atsakovą per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo sumokėti 1513,17 Lt žyminį mokestį valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismo 2009-09-23 nutarties, priimtos c.b. Nr. 2-5826-623/2009, pagrindu yra areštuotas atsakovui priklausantis turtas 850 000 Lt sumai. Tačiau atsakovas nepateikė įmonės balanso, duomenų apie turimą visą registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, todėl sprendė, jog negalima įvertinti, ar visas atsakovo turtas neviršija sumos, kuria užtikrintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės nedraudžia atsakovui iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius, tame tarpe ir žyminį mokestį valstybei. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, jog jis nevykdo veiklos ir negauna grynųjų pinigų, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis turi sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Baltaz“ atskiruoju skundu (b.l. 155-156) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-06-03 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti atsakovo UAB „Baltaz“ prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią atsakovui pasinaudoti savo subjektinių teisių gynyba. Didelės apimties turtinių lėšų areštas yra žymus asmens turtinių teisių suvaržymas, patvirtina asmens prastą finansinę padėtį ir yra pagrindas bent iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tokia pozicija atitinka ir teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-14 nutartimi, priimta c.b. 2-1020/2011, ir neįvertino aplinkybės, kad atsakovo areštuoto turto suma yra didelė, arešto mastas yra 850 000 Lt, todėl atsakovas neturi galimybių sumokėti 1513 Lt žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo institutą. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011-06-21 Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011-10-01), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimą.

Apeliacijos teisė, leidžianti patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, yra viena iš esminių procesinių asmens teisių. Galimybė pateikti apeliaciją yra vienas iš pagrindinių veiksnių, nuo kurių priklauso asmens subjektyvus ginčo sprendimo procedūrų teisingumo vertinimas, o kartu ir pasitikėjimas teisingumo vykdymo kokybe. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis visiems privalomos įstatymais nustatytos tvarkos. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

CPK 83 str. 3 d. nustato, kad asmens prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, turi būti motyvuotas, o prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašo atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas suinteresuotus asmenis gali tik iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis galėtų būti sumažintinas, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus. Kita vertus, žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleidimą nuo viso žyminio mokesčio reglamentuoja CPK 83 str. 1 d., numatanti baigtinį sąrašą asmenų, kurie pagal įstatymą yra atleidžiami nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Šis sąrašas, kai nurodyta, baigtinis ir įstatymų leidėjas nesuteikia teismui diskrecijos teisės jį aiškinti plečiamai, daryti išimtis bei atleisti kai kuriuos asmenis nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, kaip šiuo atveju prašo apeliantas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimą, teismui turi būti pateikiami visi asmens turtinę padėtį apibūdinantys dokumentai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, balansai, kiti finansiniai dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-11 nutartis c. b Nr. 2-1418/2010; 2011-03-31 c.b. Nr. 2-581/2011; 2011-11-17 c.b. 2-2428/2011 ir kt.). Taigi pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka to prašantiems asmenims (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas savo sunkią turtinę padėtį įrodinėjo vieninteliu argumentu bei įrodymu – 2011-05-25 turto arešto aktų registro išrašu (b.l. 145-150), patvirtinančiu, jog yra areštuota apeliantui nuosavybes teise priklausančio turto. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad remiantis tik šiuo įrodymu nėra pagrindo spręsti, kad apelianto finansinė padėtis yra tiek bloga, kad šis neišgalėtų sumokėti žyminio mokesčio. Todėl teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą sumokėti žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju mokėtina žyminio mokesčio suma šaliai – komercinę veikla vykdančiam juridiniam asmeniui - objektyviai net negali būti pripažinta didele.

Už apeliacinį skundą, t.y. prašymą revizuoti teismo sprendimą instancine tvarka, pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantą sumokėti 1513,17 Lt dydžio žyminį mokestį. CPK 80 str. yra išvardinti procesiniai veiksmai apmokestinami žyminiu mokesčiu ir šio mokesčio dydžio skaičiavimo tvarka. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad už apeliacinius ir kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Be to, turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus minėto straipsnio 1 d. 1 p. nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Esant turtiniams ginčams CPK numato proporcinį žyminį mokestį, kurio dydis apskaičiuojamas procentine ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos išraiška. CPK 80 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad turtiniuose ginčuose iki 100 000 Lt yra mokamas 3 proc. nuo ieškinio sumos žyminis mokestis, bet ne mažesnis kaip 50 Lt. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo iš apelianto buvo priteista 46 230,85 Lt nuostolių, 2675,35 Lt palūkanų, 481,56 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (49 387,76 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-08-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1051,24 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 133-136). Apeliantas prašo minėtą sprendimą panaikinti visa apimtimi ir ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atmesti (b.l. 137-140). Atsižvelgiant į minėtas teisės normas darytina išvada, jog apelianto ginčijamo reikalavimo suma 49 387,76 Lt, todėl žyminis mokestis mokėtinas už teikiamą apeliacinį skundą sudaro 1482 Lt, t.y. mažesnis nei nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.).

Išdėstytų motyvų kontekste pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo reglamentuojančias proceso teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 p.). Kadangi teismo nustatytas terminas sumokėti žyminio mokestį pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas šiam veiksmui atlikti bei išaiškintina, jog neįvykdžius šio įpareigojimo, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas apeliantui (CPK 316 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti UAB „Baltaz“ terminą iki 2012 m. sausio 18 d. įskaitytinai sumokėti 1482 (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt du) litus žyminio mokesčio už apeliacinio skundo nagrinėjimą ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Teisėja Dalia Kačinskienė