Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-03-24 · Civilinė byla Nr. e2-522-260/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-24Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-06Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-24
Bylos Nr.
e2-522-260/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00873-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Trečiasis asmuo
A. K., AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Ieškovas
I. V., E. M.
Atsakovas
viešajai įstaigai Kauno Šilainių
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-522-260/2017Teisminio proceso Nr.2-56-3-00873-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.15; 3.2.3.1.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui A. Ž., atsakovių atstovams advokatei N. R., D. P. ir D. A., trečiojo asmens A. K. atstovui advokatui N. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr.e2-522-260/2017 pagal ieškovių I. V. ir E. M. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovėms viešajai įstaigai Kauno Šilainių poliklinika, viešajai įstaigai Kauno klinikinė ligoninė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikos, tretieji asmenys: A. K., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, ADB „Balticums“ Lietuvos filialas ir AAS „Gjensidige Baltic“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai

Ieškovė I. V. ir E. M. 2015-11-11 pateikė ieškinį, kuriame iš atsakovių – gydymo įstaigų Kauno Šilainių poliklinikos, Kauno klinikinės ligoninės ir LSMU ligoninės Kauno klinikos (toliau – ir Kauno klinikos) – prašo priteisti solidariai 86886 Eur (kiekvienai ieškovei po 43443 Eur) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovės nurodė, kad jų motinai M. V., gim. (duomenys neskelbtini), dar (duomenys neskelbtini) metais Kauno Šilainių poliklinikoje buvo pastebėtas kepenų ir blužnies padidėjimas. (duomenys neskelbtini) pacientė M. V. staiga pasijuto labai blogai (organizmo nusilpimas, sumušimų savaiminis atsiradimas ant kūno, kraujosruvos akyse, kraujo bėgimas iš nosies, suprastėjęs regėjimas, akių temimas, oro trūkumas, nemiga, virškinimo sutrikimai) ir vėl kreipėsi į Kauno Šilainių poliklinikos vidaus ligų gydytoją A. K., kuri rekomendavo pasidaryti kraujo tyrimus bei skrandžio biopsiją. Gydytoja neaprašė pilno bendro pacientės sveikatos būklės ištyrimo. Skrandžio biopsijos procedūrai atlikti M. V. buvo nusiųsta į Kauno klinikinę ligoninę, kur jai buvo diagnozuota Ulcus ventriculi chr (skrandžio opa). Vidinis kraujavimas, kuris būtų galėjęs lemti sumažėjusį hemoglobino kiekį, nenustatytas. Toliau pacientei buvo skirtas gydymas dėl skrandžio opos, ji nuolat lankėsi pas įvairius Kauno Šilainių poliklinikos gydytojus, kiti negalavimai nepaaiškinti, nors vėl buvo pastebėtas blužnies padidėjimas, įtartas hepatitas. (duomenys neskelbtini) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose pacientei M. V. stebėtos didelės, pakitusios kepenys, padidėjusi, homogeniška blužnis. (duomenys neskelbtini) M. V. pakartotinai kreipėsi į vidaus ligų gydytoją dėl dar labiau pablogėjusios savijautos: ausies skausmo, galvos svaigimo, nemigos, kraujo bėgimo iš nosies, apetito stokos, sąnarių/ nugaros skausmų, niežulio, odos bėrimo, oro trūkumo, akių temimo, trumpalaikio sąmonės praradimo. Pacientė buvo nusiųsta kraujo tyrimui, tačiau hemoglobino kiekio tyrimo nepasisekė atlikti iš pirmo karto. Tik po kelių bandymų buvo užfiksuotas ypatingai žemas hemoglobino kiekis, nustatyta neaiškios kilmės mažakraujystė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Po endokrinologės apžiūros pacientei nustatytas antro tipo cukrinis diabetas, nutukimas, įtarta kepenų cirozė, medikamentinis gydymas neskirtas, rekomenduota glikemijos kontrolė namuose. Tik (duomenys neskelbtini) Pacientė skubos tvarka ir sunkios būklės nuvežta į Kauno klinikinę ligoninę, kur nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo gydoma ligoninės stacionare, jai buvo atliktos eritrocitu masės transfuzijos, kurios laikinai pagerino kraujo rodmenis ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir pacientės savijautą. Pacientei jos būklė aiškinta visapusišku organizmo nusilpimu. Nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), (paūmėjusi skrandžio opa ir polypai, anemija, hepatitas B, inkstų akmenligė), stebėtas kepenų ir blužnies padidėjimas, nustatyta I stadijos kepenų cirozė, tačiau diagnozių priežastys ir reikšmė nepaaiškinta, toliau skirtas skrandžio opos gydymas. (duomenys neskelbtini) Kauno klinikose pacientei M. V. buvo atlikti kepenų ir kiti tyrimai bei nustatyta diagnozė Cirhosis hepatis (kepenų cirozė) ir nepakankamumas. Pastebėtina, kad praėjus mažiau nei dviem savaitėms po gydymo Ligoninėje, atlikus kraujo tyrimus Klinikose, vėl buvo galima pastebėti kraujo rodmenų pablogėjimą: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau po visų atliktų diagnozių ir tyrimų niekas neapibendrino rezultatų, nebuvo skirtas sisteminis gydymas. Nusivylusi gydymu Lietuvoje M. V. nusprendė gydytis (duomenys neskelbtini), kur gyveno jos dukros (ieškovės). (duomenys neskelbtini) ji nuvyko pirmam vizitui pas gydytoją, kur išvardino tuos pačius simptomus bei nupasakojo gydymo eigą Lietuvoje. Buvo paskirti tyrimai, kuriuos išanalizavęs gydytojas, pasitaręs su hematologu, nustatė pancitopeniją, galimai kilusią dėl mielodisplazijos, dauginės mielomos, storosios žarnos vėžio, kepenų ligos. Nustatyti reikalingi tyrimai, kurie nebuvo paskirti Lietuvoje: kolonoskopija, kompiuterinė tomografija ir kaulų čiulpų tyrimas, tikslesnei diagnozei Pacientė siųsta gydytojo hematologo konsultacijai. Tačiau (duomenys neskelbtini) išsiliejus kraujui į smegenis, M. V. mirė. Nustatyta mirties priežastis – Subduralinė hematoma/ Pancitopenija. Ieškovės pateikė skundą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos bei pareiškimu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atliko Kauno Šilainių poliklinikoje pacientei M. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė pažeidimus susijusius su poliklinikos gydytojos A. K. aplaidumu neaprašant pilno pacientės būklės ištyrimo, nenurodant paskirtų tyrimų (net devynis kartus). Šiai tarnybai atlikus Kauno klinikinėje ligoninėje pacientei M. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog pagal tyrimų duomenis buvo matoma neryški Pancitopenija, kitų pažeidimų nerasta. Šiai tarnybai atlikus pacientei M. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno klinikose, buvo nustatytas pažeidimas, susijęs su Pacientės sutikimu dėl invazinių procedūrų. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad žala pacientės M. V. sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas minėtos gydymo įstaigose, nebuvo padaryta, ir pareiškėjų prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintas. Ieškovės nesutinka su šiuo komisijos sprendimu, kadangi lyginant (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) darytus kraujo tyrimus, jų rezultatai buvo labai panašūs, tačiau pacientei M. V. gydantis Lietuvoje nei (duomenys neskelbtini) metais, nei (duomenys neskelbtini) metais medikai nepastebėjo pancitopenijos, Kauno klinikinėje ligoninėje atlikus pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę Nr. (duomenys neskelbtini), pagal tyrimų duomenis specialistas pastebėjo pancitopeniją, tačiau nei Kauno klinikinės ligoninės, nei Kauno šilainių poliklinikos, nei Kauno klinikų gydytojai į tai neatkreipė dėmesio. Kepenų ir blužnies padidėjimas pacientei buvo pastebėtas jau nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau kepenų cirozė diagnozuota ir gydymas skirtas tik po dviejų metų (duomenys neskelbtini), o pagal medicininiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, matoma, jog per tokį ilgą laikotarpį pacientės būklė vis blogėjo. Ieškovių nuomone, šioje situacijoje Kauno Šilainių poliklinikos gydytoja A. K. mažai domėjosi tikrąja pacientės M. V. sveikatos būkle, simptomais, kad galėtų nustatyti tikrąją diagnozę ir skirti tinkamą gydymą, nepaaiškino pacientei diagnozių ir jų gydymo, dėl ko ji nesuprato savo sveikatos padėties rimtumo. Taigi, nebuvo reaguojama į visus pacientės nusiskundimus, tik kai kuriuos iš jų vertinant pavieniui ir taikant simptominį gydymą, tačiau nesuvedant į visumą, todėl gydymo eigoje nustatytos tik kai kurių simptomų priežastys, kas nėra ir negali būti laikoma tinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Kauno klinikinėje ligoninėje pacientei M. V. diagnozuota skrandžio opa, echoskopiškai stebėtas blužnies padidėjimas, grublėtos kepenys, padidėję kepenų fermentai, sumažėjęs SPA. Tai reiškia, kad vėl kiekvienas simptomas buvo vertinamas atskirai ir atskirai taikomas simptominis gydymas. Blogi kraujo tyrimai bandyti gerinti eritrocitu masės transfuzijomis (prieš procedūras (duomenys neskelbtini)) ir laikinai tai pavyko pakelti (duomenys neskelbtini), bet pacientei po savaitės apsilankius Kauno klinikose ir dar kartą atlikus kraujo tyrimus HBG jau vėl buvo pradėjęs kristi ((duomenys neskelbtini)), kiti kraujo rodikliai taip pat ženkliai viršija normų ribas. Tai reiškia, kad pacientės gydymo taktika pasirinkta siekiant tik laikinai pagerinti jos būklę, sušvelninant simptomus ir imituojant gydymą. Iš Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pateiktų išvadų taip pat matyti, jog simptomai, apžiūrų ir tyrimų rezultatai taip ir nebuvo susisteminti, lygiai taip ir gydymo įstaigose, kuriose buvo gydoma pacientė. Nors dėl dalies simptomų pacientė M. V. buvo siunčiama pas atitinkamos srities specialistus, kas atrodo pagrįsta ir teisinga, tačiau gydymo eigoje šie tyrimai nei vieno gydytojo nebuvo apibendrinti. Pacientės gydymas nedavė jokių teigiamų ir ilgalaikių rezultatų. Nebuvo dedamos visos pastangos padėti pacientei, palengvinti jos kentėjimą atsiradusį dėl vis prastėjančios sveikatos, nebuvo ieškoma priežasčių arba siunčiama pas aukštesnės kategorijos specialistus, kurie tai būtų galėję padaryti. Išvadose susikoncentruojama ties kepenų cirozės diagnoze ir norima privesti prie to, jog būtent dėl šios diagnozės pacientės sveikata prastėjo bei lėmė nelaimingą baigtį. Tokiu būdu nepaliesti kiti simptomai, suformuojant siaurą požiūrį apie asmens sveikatą bei šalinant atsakomybę. Tuo tarpu, (duomenys neskelbtini) pacientę apžiūrėję gydytojai kepenų cirozės diagnozę įvardino kaip antrinę, t. y. atsiradusią dėl pagrindinio onkologinio susirgimo (įtartas pažengęs storosios žarnos vėžys), kuris ilgo gydymo metu Lietuvoje nebuvo pastebėtas ir negydytas dėl aplaidumo, todėl sukėlė komplikacijas: kepenų cirozę ir daugelį neištirtų simptomų. Šio argumento specialistai išvadose taip pat nepaneigia. Be to, pacientei gydantis (duomenys neskelbtini), jai buvo įtarta mielodisplazijos ir dauginės mielomos diagnozės, tačiau Komisija dėl to taip pat net nediskutuoja. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad pacientei buvo suteiktos tinkamos kokybės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Taip pat paminėtina, jog Komisija netyrė ir nepasisakė, kodėl gydymo įstaigose nebuvo paskirti kolonoskopijos, kompiuterinės tomografijos ir kaulų čiulpų tyrimai, ar turimi tyrimai galėjo leisti įtarti pacientei storosios žarnos vėžio diagnozę, nustatyti pancitopeniją. Dėl nekokybiškai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, pacientė M. V. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų bejėgiškai kentėjo dėl nuolat blogėjančios sveikatos ir šių simptomų: organizmo nusilpimo, sumušimų savaiminio atsiradimo, kraujosruvų akyse, kraujo bėgimo iš nosies, suprastėjusio regėjimas, akių temimo, oro trūkumo, nemigos, virškinimo sutrikimų, ausų skausmo, galvos svaigimo, sąnarių/ nugaros skausmų, niežulio, odos bėrimo, trumpalaikio sąmonės praradimo ir pan. Nepaisant to, dėl laiku nesuteiktos diagnostikos, gydymo, buvo prarasta žmogaus gyvybė, ko nebeįmanoma atstatyti. Dėl to didelę neturtinę žalą, pasireiškiančią sunkiais emociniais išgyvenimais netekus mamos, patyrė pacientės M. V. dukros – ieškovės I. V. ir E. M.. Atsižvelgdamos į jų, t. y. ieškovių, iki šiol patiriamą neturtinę žalą, jos mastą bei pobūdį, atsiradusį dėl paminėtose gydymo įstaigose pacientei M. V. netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, ieškovės patirtą neturtinę žalą vertina iš viso 86 886 eurais.

Atsiliepimas

Dublike ieškovės nurodė, kad nesutinka su atsakovių Kauno klinikinės ligoninės ir Kauno Šilainių poliklinikos atsiliepimuose į ieškinius nurodytais argumentais, kad šių gydymo įstaigų medikai pacientei M. V. medicinines paslaugas suteikė tinkamai. Papildomai ieškovės paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) M. V. pakartotinai kreipėsi į Kauno Šilainių poliklinikos vidaus ligų gydytoją A. K. dėl itin pablogėjusios savijautos. Pacientei buvo atlikti reikalingi tyrimai, tačiau siuntimas į Kauno klinikinę ligoninę skubos tvarka duotas tik sekančią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini). Kraujo tyrimus (duomenys neskelbtini) pacientei pavyko atlikti tik po kelių bandymų, buvo aiškinama, jog sistema nerodo tam tikrų rodiklių, ir vėliau, jau gavus rezultatus, paaiškėjo, jog tyrimų rezultatai nebuvo užfiksuoti, nes jie buvo nepaprastai žemi ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Grįžus pas gydytoją A. K. pacientei buvo pasiūlyta prisėsti ir garsiai samprotauta, kaip ji dar pastovinti ant kojų, šios aplinkybės yra žinomos, nes viena iš dukterų lydėjo pacientę. Tačiau net ir tyrimų rezultatai, akivaizdžiai pagrįsti pacientės nusiskundimai, nebuvo rimtai vertinami, o siuntimas skubos tvarka į Ligoninę duotas tik kitą dieną. Ieškovių vertinimu, toks elgesys su tokios būklės paciente, medicininių dokumentų pildymas neaprašant tiksliai pacientės būklės ir nusiskundimų, nepaaiškinant diagnozių, vertintinas kaip neatidus ir neatsakingas medicininių paslaugų suteikimas, sąlygojęs suteiktų medicininių paslaugų kokybę ir pacientės sveikatos blogėjimą.

2016 m. gegužės 12 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovės nurodė, kad ieškinį prašo patenkinti.

2017 m. kovo 9 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovių atstovas advokatas A. Ž. ieškinį prašė patenkinti, nurodė, kad atsakovės, kaip gydymo įstaigos netinkamai vykdė savo pareigas, net neįtarė reikšmingos pacientės M. V. ligos, jų suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo nekokybiškos, todėl turėtų bent iš dalies atlyginti padarytą ieškovėms žalą, iš atsakovių turėtų būti ieškovėms priteistas 86886 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno Šilainių poliklinika pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti jai iš ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ji nesutinka su ieškovių teiginiais, kad Kauno Šilainių poliklinikos gydytoja A. K. mažai domėjosi tikrąja pacientės M. V. sveikatos būkle, simptomais, kad galėtų nustatyti tikrąją diagnozę ir skirti tinkamą gydymą, šis faktas pripažintas Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atlikus asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Pagal pacientės M. V. asmens sveikatos istorijoje esančius duomenis ši pacientė Kauno Šilainių poliklinikoje pas vidaus ligų gydytoją A. K. lankėsi laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Gydytoja skyrė pacientei tyrimus bei pagal jų rezultatus ir nusiskundimus nukreipė gydytojų specialistų gastroenterologo, reumatologo, endokrinologo, echoskopuotojo, otorinolaringologo konsultacijoms. (duomenys neskelbtini) esant žemam hemoglobino rodikliui, gydytoja A. K. skubos tvarka pacientę nukreipė stacionariniam ištyrimui ir gydymui. Bendras kraujo tyrimas aptariamu laikotarpiu gydytojos A. K. paskyrimu buvo atliktas 3 kartus. Nei vienu atveju pancitopenijos nebuvo. Gydytoja A. K. tęsė pacientės M. V. gydymą pagal gydytojų specialistų rekomendacijas. Pacientė M. V. kreipėsi pas gydytoją A. K. (duomenys neskelbtini) dėl skausmų epigastriume, juodų išmatų. Pacientei buvo išrašyti vaistai hipertenzinei ligai, paskirti kraujo bei biocheminiai tyrimai. (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojos įraše nurodyti skrandžio endoskopijos duomenys, išrašyti kompensuojami vaistai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gydytoja A. K. įvertino (duomenys neskelbtini) atliktus pacientės tyrimus - padidėjusį ENG bei sumažėjusį Hb bei nukreipė pacientę endokrinologo, reumatologo, echoskopuotojo konsultacijai. (duomenys neskelbtini) pacientė buvo vėl nukreipta gastroenterologo konsultacijai, siuntime nurodant „Ligonei atlikta FDGS-, atlikta biopsija - opiniai pakitimai. Pernai buvo nukreipta pas gastroenterologą, tačiau nenuvyko. Gastroenterologė D. M. konsultavo pacientę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliko echoskopinį tyrimą. Nustatyta diagnozė „(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)“. Buvo paskirtas gydymas, stacionariniam gydymui dėl gastroenterologinės būklės nebuvo indikacijų. (duomenys neskelbtini) pacientę M. V. konsultavo gydytoja reumatologė G. P., kuri įrašė, kad pacientei „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) pacientė konsultuota gydytojos echoskopuotojos R. K., atliktas ultragarsinis inkstų tyrimas, išvada - be žymesnės patologijos. (duomenys neskelbtini) pacientę M. V. konsultavo gydytoja endokrinologė E. U., nustatyta diagnozė: II tipo cukrinis diabetas, II laipsnio alimentarinis nutukimas ((duomenys neskelbtini)), pacientė nukreipta slaugytojos diabetologės konsultacijai, paskirtas pakartotinis apsilankymas po 1 mėn. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pacientė lankėsi pas gydytoją akušerę ginekologę R. J., nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metais pacientei M. V. šeimos gydytojos A. K. paskyrimu buvo atlikti šie tyrimai: (duomenys neskelbtini) – bendras kraujo tyrimas, biocheminiai tyrimai (eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvinis baltymas, šlapimo rūgštis, GPT (ALT), GOT (AST), kalis, kreatininas, gliukozė (plazmoje); (duomenys neskelbtini) – helicobacter pylori; (duomenys neskelbtini) HCV (hepatito C ir HbsAg (hepatito B) tyrimai. Gydytojų specialistų buvo paskirti tyrimai: (duomenys neskelbtini) – reumatologės paskirtas šlapimo rūgšties tyrimas, atliktas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) – akušerės ginekologės paskirtas moters lyties organų išskyrų tyrimas; (duomenys neskelbtini) – gastroenterologės skirtas šarminės fosfatazės, GPT (ALT), GOT (AST), gama GT tyrimai, atlikti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)gydytoja A. K. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje įrašė „(duomenys neskelbtini)“, bei objektyvią būklę: „(duomenys neskelbtini) širdies tonai ritmiški, tachikardiški“. Buvo paskirti kraujo, glikemijos tyrimai, endokrinologo ir otorinolaringologo konsultacijos. (duomenys neskelbtini) pacientę M. V. konsultavo gydytoja otorinolaringologė A. S., nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pacientę pakartotinai konsultavo gydytoja gastroenterologė D. M., detalesniam kepenų ištyrimui nukreipė pacientę trečio lygio gastroenterologo konsultacijai.

(duomenys neskelbtini) asmens sveikatos istorijoje yra šeimos gydytojos D. B. įrašas, kad pacientė skundžiasi akių ašarojimu ir traiškanojimu, odos niežuliu bei bėrimu, pacientė nukreipta oftalmologo bei dermatologo konsultacijoms. (duomenys neskelbtini) gydytoja otorinolaringologė A. S. pacientę M. V. konsultavo gyudytojos A. K. siuntimu dėl susilpnėjusios klausos bei dešinės ausies skausmo, buvo nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas. (duomenys neskelbtini) gydytoja A. K. įrašė „Įvertinus tyrimus yra (duomenys neskelbtini). Ligonė pablyškusi blogai jaučiasi nuo (duomenys neskelbtini) silpna, juodos išmatos. Širdies veikla ritmiška (duomenys neskelbtini)“. Gydytoja skubos tvarka nukreipė pacientę stacionariniam ištyrimui į Kauno klinikinę ligoninę. Pacientė stacionarizuota tą pačią dieną, gydyta iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pacientė atvyko pas gydytoją A. K., kuri išrašė pacientei (duomenys neskelbtini), įrašė „ligonė gydyta ligoninėje, paskirta (duomenys neskelbtini), siuntimas dėl cirozės ištyrimo“. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pacientę gydytojos A. K. siuntimu konsultavo gydytoja endokrinologė E. U.. (duomenys neskelbtini) metais pacientei M. V. šeimos gydytojos A. K. paskyrimu buvo atlikti tyrimai:

(duomenys neskelbtini) – bendras kraujo tyrimas, biocheminiai tyrimai (eritrocitų nusėdimo greitis, gliukozė (plazmoje); (duomenys neskelbtini) – bendras kraujo tyrimas, biocheminiai tyrimai (eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvinis baltymas, gliukozė (plazmoje). Taip pat gydytojų specialistų buvo paskirti tyrimai: (duomenys neskelbtini) – gydytojos endokrinologės paskirtas glikozilinto hemoglobino tyrimas; (duomenys neskelbtini) – pacientei M. V., apsilankymo poliklinikoje metu, atliktas pakartotinis kraujo tyrimas, kurio atsakymą gydytoja A. K. įvertino (duomenys neskelbtini). Šiame tyrime ((duomenys neskelbtini)) pancitopenija nenustatyta, nes, nors hemoglobino ir leukocitų kiekis pakitęs, trombocitų kiekis buvo normos ribose, eritrocitų kiekis sumažėjęs dėl mažo hemoglobino kiekio. Pancitopenija diagnozuojama radus visų kraujo kūnelių (eritrocitų, leukocitų, trombocitų) kiekio sumažėjimą. Gydytoja A. K., įvertinusi gautus kraujo tyrimo rezultatus, nustatė indikaciją pacientės stacionariniam gydymui ir ištyrimui. (duomenys neskelbtini) ji pacientei M. V. išrašė siuntimą (duomenys neskelbtini) skubos tvarka II lygio stacionariniam ištyrimui ir gydymui. Remiantis (duomenys neskelbtini) Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1087 „Dėl kraujo komponentų transfuzijos indikacijų“, esant Hb kiekiui <60-70g/l, indikuotina eritrocitų masės transfuzija, todėl gydytoja pagrįstai skubos tvarka nukreipė pacientę į aukštesnio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl kvalifikuoto ištyrimo ir gydymo. Paskutinis gydytojos A. K. įrašas ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje yra padarytas (duomenys neskelbtini), įrašyta: „atvyko dėl siuntimo pas gastroenterologą, tinsta kojos kelios dienos, troškina gerti“; paskirtas (duomenys neskelbtini). Medicininės dokumentacijos duomenimis pacientė M. V. Kauno Šilainių poliklinikoje daugiau nesilankė. Medicininės dokumentacijos duomenimis M. V. (duomenys neskelbtini) metais atliktas ištyrimas pagal atrankinės mamografijos patikros programą, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą ir asmenų priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programą. M. V. pirmą kartą buvo pilnai ištirta (duomenys neskelbtini) metais, išsamiai įvertinta sveikatos būklė, nustatytos diagnozės, paskirtas reikalingas gydymas. Remiantis aukščiau išvardintais pacientės M. V. asmens sveikatos istorijoje užfiksuotais duomenimis, atliktų tyrimų rezultatais duomenų, būdingų pancitopenijai tyrimuose nebuvo, todėl nebuvo indikacijų hematologo konsultacijai. Šios faktinės aplinkybės paneigia Ieškovių ieškinyje nurodytus argumentus dėl Kauno Šilainių poliklinikos gydytojos mažo domėjimosi pacientės M. V. sveikatos būkle, simptomais, tikrosios diagnozės nustatymo ir tinkamo gydymo. Šios atsakovės vertinimu, ieškovės, siekdamos įrodyti pacientei netinkamai teiktų paslaugų faktą, nepagrįstai teikia prioritetą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kontrolės Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitos išvadai, kurioje nurodyta, kad gydytoja A. K. pacientės M. V. sveikatos istorijoje (duomenys neskelbtini) neaprašė pilno bendro pacientės būklės ištyrimo pagal šeimos gydytojo kompetenciją – nenurodė odos, periferinės kraujotakos, kvėpavimo funkcijos, pilvo srities organų tyrimo duomenų. Tokia išvada iš esmės nereiškia, kad pacientės medicinos dokumentuose nebuvo visos išsamios teisės aktuose reikalaujamos nurodyti informacijos apie pacientės būklę, lėmusią netinkamai jai teiktiną pagalbą, todėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos padaryta išvada ir įrodomoji galia visų bylos duomenų kontekste negali būti vertintina kaip netinkamai suteikta sveikatos priežiūros paslauga, lėmusi pacientės sveikatos būklės blogėjimą ir mirtį. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos surinktos medžiagos ir šios komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad sveikatos priežiūros paslaugos pacientei suteiktos laiku ir tinkamai. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija taip pat nenustatė kaltų VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos darbuotojos gydytojos A. K. veiksmų.

Triplike atsakovė Kauno Šilainių poliklinika nurodė, kad nesutinka su ieškovių reikalavimais, prašo ieškinį atmesti. Papildomai dėl ieškovių dublike nurodytos aplinkybės apie pacientės M. V. lankymąsi poliklinikoje paaiškino, jog ieškovės nepagrįstai teigia, kad (duomenys neskelbtini) M. V. pakartotinai kreipėsi į Kauno Šilainių poliklinikos vidaus ligų gydytoją dėl itin pablogėjusios savijautos, jai buvo atlikti reikalingi tyrimai, tačiau siuntimas į Kauno klinikinę ligoninę skubos tvarka išduotas tik sekančią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini). Iš įrašų pacientės M. V. medicininiuose dokumentuose akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) ši pacientė kreipėsi pas gydytoją A. K. dėl ausies skausmo. Pacientę (duomenys neskelbtini) konsultavo gydytoja otorinolaringologė A. S. gydytojos A. K. siuntimu dėl susilpnėjusios klausos bei dešinės ausies skausmo, buvo nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas. Poliklinikos informacinės sistemos POLIS duomenimis M. V. registracija pas vidaus ligų gydytoją A. K. fiksuota (duomenys neskelbtini). Medicininės dokumentacijos duomenimis M. V. skundėsi, kad apie (duomenys neskelbtini) laiko paskauda dešinę ausį, neprigirdi, atvyko siuntimo pas LOR gydytoją. Informacinės sistemos Medlab duomenimis bendras kraujo tyrimas vidaus ligų gydytojos A. K. paskirtas (duomenys neskelbtini), tyrimas paimtas (duomenys neskelbtini), tyrimas atliktas (duomenys neskelbtini), gautas rezultatas laboratorijoje (duomenys neskelbtini) suvestas į Medlab informacinę sistemą, o originalus tyrimo atsakymas iš laboratorijos gaunamas poliklinikos darbo dienos pabaigoje. Kauno Šilainių poliklinikos gydytojų (duomenys neskelbtini) darbo grafiko duomenimis vidaus ligų gydytojos A. K. pacientų priėmimo valandos (duomenys neskelbtini) buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Kraujo tyrimas atliktas ir atsakymas (elektroninis bei originalus) gautas jau po gydytojos A. K. priėmimo valandų. (duomenys neskelbtini) M. V. registracija pas gydytoją A. K. fiksuota (duomenys neskelbtini). Gydytoja A. K., įvertinusi kraujo tyrimo duomenis, skubos tvarka M. V. nukreipė stacionariniam gydymui.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovės Kauno Šilainių poliklinikos atstovė ieškinį prašė atmesti, priteisti šiai atsakovei jos aptirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno klinikinė ligoninė pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad gavusi ieškovių (duomenys neskelbtini) pretenziją, įvertinusi pacientei M. V. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas, diagnostinių ir gydymo klaidų ligoninė nenustatė. Pacientė M. V. Kauno klinikinės ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriuje gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pacientei buvo diagnozuotas kraujavimas iš virškinamojo trakto bei kraujavimo sukelta anemija. Atlikus gastroskopinį tyrimą, buvo diagnozuota kraujavimo priežastis – lėtinė skrandžio opa, kurią sukėlė (duomenys neskelbtini). Be to, pacientei diagnozuota kepenų cirozė. Pacientei buvo skirtas tinkamas gydymas: anemijos gydymui perpilti 6 vienetai eritrocitų masės (apie 1500 ml), opos ir ją sukėlusios infekcijos gydymui buvo skirtas omeprazolis bei du antibiotikai. Po gydymo ligoninėje opos gydymas pratęstas ambulatoriškai. Gydymas buvo efektyvus: hemaglobino kiekis kraujyje padidėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), skrandžio opa užgijo (tai patvirtina LSMU Kauno klinikose (duomenys neskelbtini) atlikta gastroskopija). Po gydymo pacientė buvo nukreipta LSMU Kauno klinikų gastroenterologo konsultacijai, kuris atlikęs išsamius tyrimus patvirtino kepenų cirozės diagnozę bei skyrė gydymą. Gydantis Kauno klinikinės ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriuje visų svarbiausių pancitopenijos simptomų (leukopenijos, anemijos ir trombocitopenijos) nebuvo, todėl pacientę nukreipti hematologo konsultacijai nebuvo indikacijų. Šios atsakovės nuomone, nedidelio laipsnio trombocitopenijos priežastimi galėjo būti būtent kepenų cirozė. Kauno klinikinės ligoninės sveikatos priežiūros specialistų veiksmus, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientei M. V., taikant protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą, įvertino dvi pagrindinės Lietuvos institucijos, turinčios įgaliojimus nagrinėti pacientų skundus, vertinti suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, tinkamumą, priimtinumą bei atitiktį teisės aktų reikalavimams, t. y. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos pagal I. V. ir E. M. skundą atlikusi pareiškėjų motinai M. V. (duomenys neskelbtini) metais VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę pripažino, kad (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) pacientei M. V. VŠĮ Kauno klinikinėje ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Ši atsakovė akcentavo, kad akreditavimo tarnyba rėmėsi medicinos specialisto – savo srities profesionalo, vertinusio pacientei teiktas paslaugas, išvadomis, kuriose medicinos specialistas nurodė, kad pancitopenija yra viena iš būdingiausių kepenų cirozės komplikacijų, esant splenomegalijai, paraumbilikaliniam šuntui, kepenų nepakankamumui (duomenys neskelbtini), o nagrinėjamu atveju pancitopenijos priežastis šiuo klinikiniu atveju abejonių nekėlė, kepenų cirozė yra negrįžtamas procesas ir gydomos tik jos komplikacijos. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 1 str. 2 p. įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atliekanti Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (duomenys neskelbtini) posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjų I. V. ir E. M. (duomenys neskelbtini) pareiškimą, (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažino, kad žala pacientės M. V. sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje, VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, nebuvo padaryta. Šios Komisijos nuomone, galima daryti išvadą, kad nenustatytos skundžiamų sveikatos priežiūros įstaigų personalo neteisėtos veikos, kurias priežastiniu ryšiu galima būtų sieti su pacientės sveikatos būklės dinamika (duomenys neskelbtini) m. laikotarpiu ar pacientės mirtimi. Šios atsakovės medikų neteisėti veiksmai nenustatyti.

Triplike atsakovė Kauno klinikinė ligoninė nurodė, kad ieškinį prašo atmesti.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovės Kauno klinikinės ligoninės atstovas ieškinį prašė atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovių prašymas dėl žalos atlyginimo atmestas ir netenkintas. Atsiliepime nurodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos pacientei M. V. Kauno klinikose buvo teiktos tinkamai. Pacientė M. V. (duomenys neskelbtini) atvyko į Kauno klinikas su Kauno Šilainių poliklinikos siuntimu gastroenterologo konsultacijai. Siuntime buvo numatyta, kad siunčiama pilnesniam ištyrimui, gydymo apsprendimui dėl kepenų. Konsultacijos metu buvo įvertinti kartu su siuntimu atsinešti ir jau Kauno Šilainių poliklinikoje atlikti tyrimai bei, įtarus pirminę biliarinę cirozę, konsultavęs gydytojas paskyrė atlikti papildomus tyrimus. (duomenys neskelbtini) pacientė M. V. į Kauno klinikas atvyko pakartotinai jau po atliktų tyrimų jų įvertinimui, aptarimui ir tolimesnės gydymo taktikos parinkimui. Konsultacijos metu gydytojas gastroenterologas nustatė, kad diagnozės patikslinimui tikslinga atlikti kepenų biopsiją. (duomenys neskelbtini) buvo numatytas pacientės stacionarizavimas į Kauno klinikų Gastroenterologijos kliniką kepenų biopsijai atlikti. Pacientė su numatomu stacionariniu gydymu sutiko, tai patvirtino savo parašu sutikimo formoje, tačiau nustatytą dieną stacionariniam gydymui neatvyko. (duomenys neskelbtini) pacientė vėl atvyko į Kauno klinikas su Kauno Šilainių poliklinikos siuntimu gastroenterologo konsultacijai. Siuntime įrašyta I laipsnio kepenų cirozė, gastroenterologo prašoma konsultuoti dėl kepenų patologijos. Konsultacijos metu gydytojas gastroenterologas diagnozės patikslinimui paskyrė atlikti ezofagogastroduodenoskopiją, ultragarsinį tyrimą, laboratorinius tyrimus, skirtas gydymas. (duomenys neskelbtini) gydytojas gastroenterologas, įvertinęs atliktus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus nustatė diagnozę: Kepenų cirozė, kepenų nepakankamumas A klasės, paskyrė simptominį gydymą. Atsakymas pateiktas šeimos gydytojui. Kad sveikatos priežiūros paslaugos pacientei M. V. Kauno klinikose buvo teiktos tinkamai, patvirtina ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvados.

Triplike atsakovė LSMU ligoninė Kauno klinikos nurodė, kad palaiko savo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos Kauno klinikų personalo neteisėtos veikos, kurias priežastiniu ryšiu galima būtų sieti su pacientės sveikatos būklės dinamika ar mirtimi, ieškinį prašo atmesti. Šiame procesiniame dokumente atsakovė atkreipė teismo dėmesį kad ieškovės teismui pateiktame dublike nepasisako dėl Kauno klinikų veiksmų, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientei M. V. ar dėl Kauno klinikų atsiliepime į Ieškovių ieškinį išsakytų argumentų.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atstovė ieškinį prašė atmesti.

Trečiasis asmuo A. K., dirbusi Kauno Šilainių poliklinikoje šeimos gydytoja, (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti, paaiškino, jog pacientė M. V. gydėsi Kauno Šilainių poliklinikoje, ji pati pacientę gydė, siųsdavo visiems reikalingiems tyrimams, paslaugos jai buvo teikiamos kokybiškai, pati pacientė mažai dėmesio skyrė savo sveikatai, neatliko eilės tyrimų, nevartojo kai kurių vaistų. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti jos kaip gydytojos padaryti pažeidimai, susiję su dokumentacijos pildymu, buvo padaryti dėl laiko trūkumo, faktiškai nebuvo aprašoma pacientės būklė, kuri buvo normali, tai reikšmės pacientės gydymui neturėjo.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens A. K. atstovas advokatas N. K. 2017 m. kovo 9 d. vykusiame teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti.

Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas – atsakovės Kauno Šilainių poliklinikos civilinę atsakomybę už žalą, padarytą pacientams teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apdraudęs draudikas – atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atsakovės Kauno Šilainių poliklinikos atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad, jo vertinimu, pareikštas ieškinys yra visiškai neįrodytas, jo argumentacija yra grindžiama subjektyviu bei neteisingu pacientės būklės gydantis Lietuvoje interpretavimu, o nurodomi neva neteisėti medikų veiksmai įrodinėjami ne objektyviais duomenimis, o neaiškios kompetencijos užsienio medikų spėjimais, padarytais praėjus ilgam laikotarpiui po gydymosi Lietuvoje pabaigos, net neatlikus pacientei tyrimų ir jos neapžiūrėjus hematologui.

Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Baltikums“ Lietuvos filialas – atsakovės Kauno klinikinės ligoninės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą pacientams teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apdraudęs draudikas – atsiliepime į ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad, jo nuomone, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos gydymo įstaigose ieškovių motinai M. V. buvo teiktos ne laiku, netinkamai ir nekokybiškai, kad buvo padaryta žala asmens sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas

Ieškovės 2015 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teigdamos, kad ieškinyje nurodytos jų motinai M. V. (duomenys neskelbtini) metais atsakovių teiktos sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo tinkamos ir savalaikės, kadangi: 1) nei viena iš atsakovių, t.y. gydymo įstaigų tinkamai ir laiku neįvertino kraujo tyrimų rezultatų, jų pasikeitimo, neskyrė papildomų tyrimų ar konsultacijų, kad butų išsiaiškintos pablogėjusių kraujo tyrimų priežastys, nesiuntė pacientės hematologo konsultacijai; 2) Kauno Šilainių poliklinika iš viso nenustatė jokios diagnozės, Kauno klinikinė ligoninė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikos nustatė neteisingą diagnozę; 3) nei viena iš atsakovių, t. y. gydymo įstaigų, pacientei M. V. nenustatė ir net neįtarė pancitopenijos, mielodisplazijos ar daugines mielomos, neskyrė tinkamo pancitopenijos, mielodisplazijos ar daugines mielomos gydymo – netinkamas gydymas buvo vykdomas slopinant simptomus ir negalavimus bei kitas nustatytas ligas; 4)atsakovių – gydymo įstaigų – suteiktos netinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos sąlygojo laipsnišką M. V. sveikatos blogėjimą ir mirtį (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių, kaip nurodė ieškovės, jos dėl gydytojų kaltės patyrė neturtinę 86886 Eur žalą, prašė, kad ji būtų atlyginta, sumokant kiekvienai ieškovei po 43443 Eur.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, išnagrinėjusi ieškovių pareiškimą, (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „D. I. V. ir E. M. pareiškimo“, nusprendė pareiškėjų I. V. ir E. M. prašymo atlyginti neturinę žalą netenkinti, kadangi žala pacientes M. V. sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje, VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, nebuvo padaryta.

Žemesnės instancijos teismas

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendime nurodė, kad ji, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ieškovių pareiškimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, išvadas, kurioms reikalingos specialios žinios dėl pareiškėjų skundžiamų paslaugų gavo iš Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, jas pateikė šios gydymo įstaigos gydytoja hematologė I. T. ir Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas profesorius J. V..

Gydytoja hematologė I. T., pateikdama atsakymus į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus nurodė, kad jau (duomenys neskelbtini) pabaigoje Šilainių poliklinikoje pacientei M. V. pastebėtas kepenų ir blužnies padidėjimas, dismetabolinės kepenys, tyrimuose – padidėjęs ENG, nežymus trombocitų sk. sumažėjimas, slapto kraujo pėdsakai išmatose, todėl (duomenys neskelbtini) gydytoja A. K. tinkamai nukreipė pacientę gastroenterologo ir reumatologo konsultacijai, tačiau pacientė konsultuotis nenuvyko. Į Kauno Šilainių polikliniką pakartotinai pacientė kreipėsi tik po metų laiko, (duomenys neskelbtini), tuomet tyrimuose rasta saikinga anemija (duomenys neskelbtini), kiti kraujo rodikliai normos ribose, padidėję uždegiminiai rodikliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), padidėję kepenų fermentai, slaptas kraujas išmatose. Gydytoja A. K. pacientę tinkamai nukreipė gastroenterologo konsultacijai (dėl įtartos opos ir kepenų funkcijos įvertinimui) ir reumatologo konsultacijai. Konsultantų buvo patvirtinta skrandžio opos diagnozė, podagros ir poliartrozės diagnozė, rasti polipai išangėje, numatyta baigus opos gydymą tikrinti pacientę dėl rastų polipų. Pacientei pakartojus echoskopiją, išliko blužnies padidėjimas, kepenų padidėjimas bei netolygi struktūra, ekskliuduoti virusiniai hepatitai ir kepenų patologijai patikslinti pagrįstai įtariant kepenų cirozę, pacientė buvo nukreipta III lygio gastroenterologo konsultacijai. LSMU ligoninėje Kauno klinikos pacientė konsultuota gastroenterologo, atlikus tyrimus įtarta kepenų cirozė, buvo numatytas stacionarinis ištyrimas Gastroenterologijos klinikoje, tačiau pacientė stacionariniam gydymui neatvyko. Pacientė M. V. į Kauno Šilainių polikliniką vėl kreipėsi 2013 m. lapkričio 5 d. dėl ausies problemos, atlikus tyrimus, atsakymai įvertinti kitą dieną ir stebint gilią anemiją (duomenys neskelbtini), nedidelę leukocitozę (reakcinę), pagrįstai nukreipta ištyrimui ir gydymui į stacionarą. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje pacientei diagnozuota skrandžio opa, echoskopiškai stebėta blužnies padidėjimas, grublėtos padidėjusios kepenys, padidėję kepenų fermentai, sumažėjęs SPA - biocheminiai kepenų nepakankamumo požymiai. Įvertinus to laikotarpio pacientės tyrimus indikacijų įtarti kraujo ligą nebuvo. Pacientei skirtas adekvatus anemijos gydymas eritrocitų masės transfuzijomis. (duomenys neskelbtini) pacientė kartotinai konsultuota LSMU ligoninėje Kauno klinikos gastroenterologo, nustatyta diagnozė kepenų cirozė, paskirtas gydymas. Apibendrinusi šiuos duomenis gydytoja I. T. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateikė tokius atsakymus į klausimus :

1) Kauno Šilainių poliklinikoje, Kauno klinikinėje ligoninėje ir LSMU ligoninėje Kauno klinikos pacientei M. V. skirti visi reikiami tyrimai, atsižvelgiant į jų rezultatus nustatytos diagnozės, šiose gydymo įstaigose pagrindo įtarti ar nustatyti pancitopenijos, mielodisplazijos ir dauginės mielomos diagnozės pagrindo nebuvo.

2) Indikacijų nukreipti pacientę hematologo konsultacijai nebuvo nei Kauno klinikinėje ligoninėje, nei pacientės ambulatorinės priežiūros laikotarpiu. Blužnies padidėjimas, esant kepenų pažeidimo požymiams (kepenys grublėtos, padidėjusios, padidėję kepenų fermentai), ir ambulatoriškai stebėti kraujo pokyčiai (nedidelė anemija, nedidelė trombocitopenija) yra būdingi pacientams, sergantiems kepenų ciroze ir esant jos sąlygotam hipersplenizmo sindromui. Tokiems kraujo pokyčiams specifinis gydymas neindikuotinas. Gydantis Kauno klinikinėje ligoninėje stebėta gili anemija, tačiau pacientei nurodant meleną, esant įrodytai besikartojančiai skrandžio opai, išmatose nustačius slaptą kraują, anemija vertinta kaip posthemoraginė, todėl indikacijų hematologo konsultacijai nebuvo. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, bendrosios praktikos gydytojas (duomenys neskelbtini) pacientę nukreipė hematologo konsultacijai, remdamasis rasta pancitopenija ir klinikinės laboratorijos komentaru (jame rekomenduojama atlikti feritino, folio rūgšties tyrimus, imunoglobulinus, baltymų elektroforezę ir t.t. vertinti klinikinę situaciją, kitus duomenis, taip pat nurodyta, kad trompocitopenija gali būti dėl kepenų patologijos). Taip pat būtina konstatuoti, kad pacientės dokumentuose epizodiškai, nepastoviai buvo stebima saikinga citopenija - anemija arba trombocitopenija ((duomenys neskelbtini)). Pancitopenija pirmą kartą tyrimuose dokumentuota tik konsultacijoje Londone. Būtina pažymėti, kad pancitopenija tėra tik terminas, apibūdinantis kraujo pokyčius, ir, priešingai nei teigiama pareiškėjų pretenzijoje, nėra galutinė diagnozė, nulėmusi pacientės mirtį. Pacientės kraujo tyrimuose stebėta citopenija pagrįstai gali būti paaiškinta pacientei diagnozuota kepenų ciroze ir jos sąlygotu hipersplenizmo sindromu. Apibendrinant galima patvirtinti, kad pacientei teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Kauno Šilainių poliklinikoje, Kauno klinikinėje ligoninėje ir LSMU ligoninėje Kauno klinikos hematologo konsultacija nebuvo indikuotina, nes duomenų, kurie leistų įtarti kraujo sisteminį susirgimą, nebuvo nustatyta.

3) Remiantis pateiktų medicininių duomenų analize, konstatuojama, kad duomenų, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ) Kauno Šilainių poliklinikoje, Kauno klinikinėje ligoninėje ir LSMU ligoninėje Kauno klinikos buvo padaryta diagnostikos ir gydymo klaidų, nėra.

4) Nerasta duomenų, kad pacientei teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas minėtose įstaigose buvo padaryta žala sveikatai ar teiktos paslaugos susijusios su pacientės mirties priežastimi.

Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. J. V., pateikdamas atsakymus į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus nurodė:

1) Visose gydymo įstaigose diagnozės nustatytos teisingai, pagrindo įtarti kraujo ligą nebuvo.

2) Indikacijų hematologo konsultacijai nebuvo.

3) Pirmiausiai ligonė sirgo skrandžio opalige, kuri komplikavosi kraujavimu. Taip kitko, opos, sergant kepenų ciroze, pasitaiko 4-6 kartus dažniau. Tuo metu atlikti visi būtini tyrimai ir gydymas: nustatyta kraujavimo priežastis, perpiltas kraujas, atlikta H.pylori eradikacija, profilaktiškai paskirti rūgštingumą mažinantys vaistai, nustatyta kepenų cirozės diagnozė, įvertinta kepenų funkcija, paskirti hepatoprotektoriai.

4) Iš pacientės M. V. medicininės dokumentacijos iš Šilainių poliklinikos, Kauno klinikinės ligoninės ir Kauno klinikų galima griežtai teigti, kad diagnostikos ir gydymo klaidų nebuvo.

5) Teikiant medicinines paslaugas šiose įstaigose žalos padaryta nebuvo. Ligonė mirė dėl ligos, o ne dėl gydytojų.

Taip pat, kaip matyti iš Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), ši komisija vertino ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliktų Kauno Šilainių poliklinikoje, Kauno klinikinėje ligoninėje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos pacientei M. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimų duomenis, atsižvelgė į tai, jog šios tarnybos kokybės kontrolės procedūrų ataskaitose nurodoma, kad medicinos specialistas, vertinęs pacientei M. V. teiktas paslaugas, savo išvadose nurodė, kad pancitopenija yra viena iš būdingiausių kepenų cirozės komplikacijų, esant splenomegalijai, paraumbilikaliniam šuntui, kepenų nepakankamumui Child B, o nagrinėjamu atveju pancitopenijos priežastis šiuo klinikiniu atveju abejonių nekėlė, kepenų cirozė yra negrįžtamas procesas ir gydomos tik jos komplikacijos. Šios tarnybos išvadose nurodyta, kad Kauno Šilainių poliklinikoje ir LSMU ligoninėje Kauno klinikos buvo nustatyti pažeidimai, susiję su netinkamu medicinos dokumentacijos pildymu, o Kauno klinikinėje ligoninėje pažeidimų nenustatyta. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, atsižvelgdama į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos nustatytus teisės aktų pažeidimus, darė išvadą, kad jie nėra priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjų nurodytomis kilusiomis pasekmėmis – pacientės sveikatos būklės blogėjimu ir mirtimi.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) priimtą sprendimą motyvavo tuo, kad nėra duomenų pacientės medicininėje dokumentacijoje ir gydytojų specialistų (gydytojas hematologas ir gydytojas gastroenterologas), konsultavusių Komisiją, atsakymuose, kad būtų padaryta diagnostikos ar gydymo klaidų, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei M. V. VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje, VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Pacientei teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas šiose įstaigose hematologo konsultacija nebuvo indikuotina, nes duomenų, kurie leistų įtarti kraujo sisteminį susirgimą nebuvo nustatyta. Pacientės kraujo tyrimuose stebėta citopenija pagrįstai gali būti paaiškinta pacientei diagnozuota kepenų ciroze ir jos sąlygotu hipersplenizmo sindromu. Remiantis gydytojų specialistų nuomone, būtent pacientės ligos progresavimas, o ne sveikatos priežiūros specialistų veiksmai/neveikimas nulėmė pacientės mirtį. Komisija darė išvadą, kad nenustatytos skundžiamų sveikatos priežiūros įstaigų personalo neteisėtos veikos, kurias priežastiniu ryšiu galima būtų sieti su pacientės sveikatos būklės dinamika (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu ar pacientės mirtimi.

Ieškovės ir jų atstovas, nagrinėjant bylą teisme teigė, kad M. V., kaip pacientei, visose trijose gydymosi įstaigose – Kauno Šilainių poliklinikoje, Kauno klinikinėje ligoninėje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos – buvo suteiktos netinkamos medicininės priežiūros paslaugos. M. V., nusivylusi Lietuvos medikų teikiamomis paslaugomis, (duomenys neskelbtini) metais išvyko į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) mirė išsiliejus kraujui į smegenis. Ji mirė ne dėl patirtų sužalojimų, o dėl mirties liudijime nurodytų mirties priežasčių : (duomenys neskelbtini). Lietuvoje jai pancitopenija nebuvo nustatyta, tačiau dėl šio susirgimo atsirado subduralinė hematoma, pencitopnija tiesiogiai sąlygojo subduralinės hematomos atsiradimą. M. V. pancitopenija susirgo Lietuvoje, ši liga iš jai atliktų tyrimų rezultatų privalėjo būti diagnozuota dar jai gyvenant Lietuvoje. Buvo visi požymiai M. V. siųsti konsultuotis pas gydytoją hematologą, kuri galėjo pancitopeniją diagnozuoti. Be to M. V. buvo skirtas tik simptominis gydymas, kuris buvo netinkamas. Todėl visos atsakovės, kaip gydymo įstaigos, privalo bent iš dalies atlyginti ieškovėms padarytą žalą. Nors ieškovės vertino ir teigė, kad jų motinai pacientei M. V. Lietuvos gydymo įstaigose (duomenys neskelbtini) metais buvo suteiktos netinkamos ir nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, tai patvirtinančių ir kartu paneigiančių medicinos specialistų teiktų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos duomenų pagrįstumą įrodymų, kurie būtų pagrįsti specialiomis medicinos srities žiniomis, kokiais galėjo būti kitos medicinos specialistų išvados ar ekspertų išvados, jos byloje nepateikė. Taigi, kaip vertina teismas, įrodymų, kad pacientė M. V. būtų mirusi dėl atsakovių netinkamai jai suteiktų medicininių paslaugų, ieškovės nepateikė.

III. Teisiniai sprendimo argumentai

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str., 24 str. 1 d.). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią sveikatos priežiūros įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės ir jai taikyti būtinų sąlygų nustatymo praktiką. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

Neteisėtais veiksmais ieškovės byloje nurodė nekokybiškas ir netinkamai atsakovių – medicinos įstaigų – darbuotojų teiktas jų motinai pacientei M. V. medicininės priežiūros paslaugas, nesugebėjimą diagnozuoti pacientei pencitopeniją, netinkamą simptominį gydymą.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, vertinant gydytojų veiksmus teisėtumo (gydytojo standarto) aspektu, lemiamą reikšmę turi turėti specialiosios medicinos mokslo žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

Nagrinėjamoje byloje tokia įrodinėjimo priemonė (paremta specialiosiomis medicinos mokslo žiniomis) yra Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovo profesoriaus J. V. ir gydytojos I. T. atsakymai į klausimus Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos, nagrinėjusios ieškovių pareiškimą dėl atlyginimo žalos, padarytos jų motinai pacientei M. V. netinkamai suteikiant medicininės priežiūros paslaugas. Šie medicinos specialistai konstatavo, kad nėra duomenų, jog būtų padaryta diagnostikos ar gydymo klaidų, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei M. V. VšĮ Kauno Šilainių poliklinikoje, VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose; pacientei teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas šiose įstaigose hematologo konsultacija nebuvo indikuotina, nes duomenų, kurie leistų įtarti kraujo sisteminį susirgimą nebuvo nustatyta; pacientės kraujo tyrimuose stebėta citopenija pagrįstai gali būti paaiškinta pacientei diagnozuota kepenų ciroze ir jos sąlygotu hipersplenizmo sindromu; ir kad būtent pacientės ligos progresavimas, o ne sveikatos priežiūros specialistų veiksmai/neveikimas nulėmė pacientės mirtį. Šių duomenų pagrindu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija padarė išvadą, kad nenustatytos skundžiamų sveikatos priežiūros įstaigų personalo neteisėtos veikos, kurias priežastiniu ryšiu galima būtų sieti su pacientės sveikatos būklės dinamika (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu ar pacientės mirtimi.

Teismas pripažįsta, kad tokias Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadas paneigiančių įrodymų, paremtų specialiosiomis medicinos mokslo žiniomis, ieškovės nepateikė. Todėl teismas ir konstatuoja, kad nagrinėjant bylą, ieškovėms neįrodžius, nenustatytos atsakovių darbuotojų neteisėtos veikos, kurias priežastiniu ryšiu galima būtų susieti su pacientės M. V. sveikatos būklės dinamika (duomenys neskelbtini) metais ar šios pacientės mirtimi. Dėl šios priežasties teismas ieškinį kaip neįrodytą atmeta (CPK 178 str.).

CPK 93 straipsnis, reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį, ieškovių prašymas priteisti joms turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, o analogiškas atsakovės VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos prašymas – priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas – tenkinamas. Iš ieškovių iš kiekvienos atsakovei VšĮ Kauno Šilainių poliklinikai priteistinos po 775 Eur (viso 1550 Eur) bylinėjimosi išlaidos, t. y. šios atsakovės už advokatų teiktą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą turėtos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Kauno Šilainių poliklinikai (j. a. k. 135047555) iš ieškovės I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 775 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Kauno Šilainių poliklinikai (j. a. k. 135047555) iš ieškovės E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 775 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Raimondas Buzelis