Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-03-06 · Civilinė byla Nr. e2A-84-186/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-24Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-03-06Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-06
Bylos Nr.
e2A-84-186/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00873-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
Ieškovas
E. M., I. V.
Atsakovas
viešosioms įstaigoms Kauno Šilainių
Trečiasis asmuo
A. K., draudimo bendrovės AAS, „BTA Baltic Insurance Company“, „InterRisk Vienna Insurance Group“
Advokatai
Arūnas Žlioba
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-84-186/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00873-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių E. M. ir I. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-522-260/2017 pagal ieškovių I. V. ir E. M. ieškinį atsakovėms viešosioms įstaigoms Kauno Šilainių poliklinikai, Kauno klinikinei ligoninei ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms dėl neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys A. K., draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (veikianti per filialą Lietuvoje), „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS (veikianti per filialą Lietuvoje), ADB „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės I. V. ir E. M. prašė priteisti solidariai iš atsakovių viešųjų įstaigų Kauno Šilainių poliklinikos (toliau – Poliklinika), Kauno klinikinės ligoninės (toliau – Ligoninė) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Klinikos) kiekvienai ieškovei po 43 443 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat ieškovės prašė priteisti iš atsakovių 5 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį pareiškė tuo pagrindu, kad atsakovių įstaigose dirbantys gydytojai netinkamai teikė sveikatos priežiūros paslaugas ieškovių motinai M. V. (toliau – Pacientė), t. y. neištyrė ir nenustatė bendros Pacientės sveikatos būklės; nepaaiškino Pacientei diagnozių ir jų gydymo; kiekvieną simptomą vertino atskirai ir taikė tik tokį gydymą, kuris sušvelnino simptomus; neieškojo priežasčių, kodėl prastėjo Pacientės sveikata, ir nesiuntė jos pas aukštesnės kategorijos specialistus, kurie būtų galėję tai padaryti. Nusivylusi gydymu Lietuvoje, Pacientė išvyko gydytis Didžiąją Britaniją, kur gyveno jos dukros (ieškovės). Ten Pacientę apžiūrėję gydytojai paskyrė tyrimus, kuriuos išanalizavę, nustatė pancitopeniją, galimai kilusią dėl mielodisplazijos, dauginės mielomos, storosios žarnos vėžio, kepenų ligos. Nustatyti reikalingi tyrimai, kurie nebuvo paskirti Lietuvoje: kolonoskopija, kompiuterinė tomografija ir kaulų čiulpų tyrimas, tikslesnei diagnozei Pacientė siųsta gydytojo hematologo konsultacijai. Tačiau 2014 m. rugsėjo 5 d., išsiliejus kraujui į smegenis, Pacientė mirė. Nustatyta mirties priežastis – subduralinė hematoma / pancitopenija. Dėl atsakovių gydytojų laiku nesuteiktos diagnozės, netinkamo gydymo ieškovės neteko mamos, todėl patyrė neturtinę žalą, pasireiškiančią sunkiais emociniais išgyvenimais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas profesorius Jonas Valantinas ir gydytoja Ilma Tavorienė, atsakydami į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) klausimus, konstatavo, kad nėra duomenų, jog būtų padaryta diagnostikos ar gydymo klaidų, teikiant Pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugas Poliklinikoje, Ligoninėje ir Klinikose; Pacientei teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas šiose įstaigose, hematologo konsultacija nebuvo indikuotina, nes duomenų, kurie leistų įtarti kraujo sisteminį susirgimą nebuvo nustatyta; Pacientės kraujo tyrimuose stebėta citopenija pagrįstai gali būti paaiškinta Pacientei diagnozuota kepenų ciroze ir jos sąlygotu hipersplenizmo sindromu; Pacientės ligos progresavimas, o ne sveikatos priežiūros specialistų veiksmai / neveikimas nulėmė Pacientės mirtį. Šių duomenų pagrindu Komisija padarė išvadą, kad nenustatytos skundžiamų sveikatos priežiūros įstaigų personalo neteisėtos veikos, kurias priežastiniu ryšiu galima būtų sieti su Pacientės sveikatos būklės dinamika 2012–2014 metų laikotarpiu ar Pacientės mirtimi. Teismo vertinimu, tokias Komisijos išvadas paneigiančių įrodymų, paremtų specialiosiomis medicinos mokslo žiniomis, ieškovės nepateikė. Todėl teismas pritarė Komisijos išvadoms ir nusprendė atmesti ieškinį kaip neįrodytą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovės I. V. ir E. M. apeliaciniame skunde prašo: paskirti kompleksinę teismo medicinos dokumentinę deontologinę ekspertizę; panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:Teismas medicininių dokumentų, gautų iš Jungtinės Karalystės medikų, konsultavusių (gydžiusių) Pacientę, sprendime visiškai nevertino nei atskirai, nei Komisijos sprendimo aspektu. Šie įrodymai patvirtina, kad Pacientė mirė nuo pancitopenijos. Jeigu atsakovių gydytojai būtų diagnozavę šią ligą ir taikę atitinkamą gydymą, galimai būtų išvengta Pacientės mirties. Teismas nepagrįstai Komisijos išvadas laikė, nors tiesiogiai to ir neįvardino, didesnę įrodomąją galią turinčiu rašytiniu įrodymu, tačiau nevertino jų visų rašytinių įrodymų ir faktinių bylos aplinkybių kontekste. Teismas visiškai nevertino ieškovių atstovo, medicinos teisės srityje besispecializuojančio advokato Arūno Žliobos 2017 m. sausio 25 d. teismui pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų, kuriais buvo sukritikuotos Komisijos išvadoje nurodytos specialistų nuomonės:Specialistai neįvertino, kad dar 2011 m., ištyrus Pacientės kraują, buvo akivaizdžiai matyti organizme vykstantys uždegimai, ką parodė nepaprastai didelis eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). 2012 m. spalio mėn. jau nustatytas ENG – 165 mm/h, kuomet pagal normatyvus normalus ENG yra 2 – 20 mm/h. Specialistai taip pat neatkreipė dėmesio, jog net po skirto gydymo šis rodiklis beveik nepasikeitė arba nepasiekė normos ribų, tai reiškia, kad gydymas uždegimo nesumažino, buvo neefektyvus. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (toliau – Tarnyba) nustatė, kad Poliklinikos gydytoja A. K. net devynis kartus nefiksavo pilno bendro Pacientės sveikatos būklės ištyrimo, nepaaiškino Pacientei diagnozių ir jų gydymo, dėl to pastaroji nesuprato savo sveikatos padėties rimtumo. Ligoninėje, kur Pacientei buvo diagnozuota skrandžio opa, echoskopiškai stebėtas blužnies padidėjimas, grublėtos kepenys, padidėję kepenų fermentai, sumažėjęs SPA, vėl kiekvienas simptomas buvo vertinamas atskirai ir atskirai taikomas simptominis gydymas. Blogi kraujo tyrimai buvo bandomi gerinti eritrocitų masės transfuzijomis (HBG prieš procedūras apie 50 g/l) ir laikinai tai pavyko pakelti iki 107 g/l, bet Pacientei po savaitės apsilankius Klinikose ir dar kartą atlikus kraujo tyrimus HBG jau vėl buvo pradėjęs kristi (100 g/l), kiti kraujo rodikliai taip pat ženkliai viršijo normų ribas.Blogėjant Pacientės sveikatos būklei, atsirado šie simptomai: 2012 m. spalio mėn. – tuštinimasis juodos spalvos išmatomis, organizmo nusilpimas, sumušimų savaiminis atsiradimas ant kūno, kraujosruvos akyse, kraujo bėgimas iš nosies, suprastėjęs regėjimas, akių temimas, oro trūkumas, nemiga, virškinimo sutrikimai, skausmas epigastriume (Pacientė toliau buvo gydoma nuo skrandžio sutrikimų, kitų negalavimų priežastys netirtos ir nesiaiškintos); Pacientė pradėjo skųstis naktinio skrandžio skausmais, apetito stoka, prasidėjo kelių, čiurnos sąnariu tinimas (Pacientei diagnozuota podagra), viso kūno niežulys, skausmai kairėje klubinėje srityje, prasidėjo kraujingos išskyros iš nosies, 2013 m. liepos mėn. – akių ašarojimas, traiškanojimas, odos niežėjimas, bėrimas (siųsta pas akių gydytoją); 2013 m. lapkričio mėn. – galvos svaigimas, nemiga, kraujo bėgimas iš nosies, apetito stoka, sąnarių / nugaros skausmai, niežulys, odos bėrimas, oro trūkumas, akių temimas, trumpalaikis sąmonės praradimas, svorio netekimas, kraujosrūvos, nusiskundimai dėl ausies. Iš pateiktų specialistų išvadų matyti, jog Pacientei pasireiškę simptomai, apžiūrų ir tyrimų rezultatai taip ir nebuvo susisteminti, Pacientės gydymas nedavė jokių teigiamų ir ilgalaikių rezultatų. Nebuvo dedamos visos pastangos padėti Pacientei, palengvinti jos kentėjimą, atsiradusį dėl vis prastėjančios sveikatos, nebuvo ieškoma priežasčių arba siunčiama pas aukštesnės kategorijos specialistus, kurie tai būtų galėję padaryti. Išvadose susikoncentruojama ties kepenų cirozės diagnoze ir konstatuojama, jog būtent dėl to Pacientės sveikata prastėjo bei lėmė nelaimingą baigtį. Tačiau Didžiojoje Britanijoje Pacientę apžiūrėję gydytojai kepenų cirozės diagnozę įvardino kaip antrinę, t. y. atsiradusią dėl pagrindinio onkologinio susirgimo (įtartas pažengęs storosios žarnos vėžys), kuris gydantis Lietuvoje ilgą laiką nebuvo pastebėtas ir negydytas dėl aplaidumo, todėl sukėlė komplikacijas: kepenų cirozę ir daugelį neištirtų simptomų. Šio argumento specialistai savo išvadose taip pat argumentuotai nepaneigia.Išvadose nepagrįstai atmetama ir visiškai nesvarstoma dėl mielodisplazijos ir dauginės mielomos diagnozių, kurios buvo įtartos Didžiojoje Britanijoje likus keliems mėnesiams iki Pacientės mirties. Didelė dalis Pacientei pasireiškusių simptomų galėjo leisti įtarti šias diagnozes, todėl abejotina specialistų objektyvumu, kurie šias diagnozes neargumentuotai atmeta.Vertindamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) specialistų išvadas, teismas neatsižvelgė į tai, kad šios išvados padarytos neįvertinus Tarnybos ataskaitų; kad SAM specialistai galimai yra subjektyvūs, nes užsiima medicinine praktika toje pačioje srityje, kaip ir gydytojai.Nevertindamas byloje surinktų įrodymų viseto, netirdamas visų bylos įrodymų ir nepašalindamas prieštaravimų tarp jų, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.) ir dėl to neteisingai išsprendė ginčą.Atsakovės VšĮ Kauno Šilainių poliklinika, VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, tretieji asmenys draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (veikianti per filialą Lietuvoje), „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS (veikianti per filialą Lietuvoje), ADB „Gjensidige“ atsiliepimuose prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:Teismas išsamiai pasisakė dėl Pacientės medicininiuose dokumentuose užfiksuotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, kurios buvo įvertintos tiek Tarnybos, tiek Komisijos, ir motyvavo savo išvadą, kodėl ieškinį atmetė. Teismas neprivalėjo pasisakyti dėl Pacientės medicininiuose dokumentuose iš Jungtinės Karalystės užfiksuotų medicininių paslaugų teikimo, praėjus pusmečiui po Pacientės gydymo Lietuvoje, nes ieškovės ginčija Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų teikimą. Pacientei nebuvo atlikta panatominė ekspertizė, todėl mirties liudijime nurodytas įrašas, sprendžiant dėl pacientės mirties priežasties ir jai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų atsakovių įstaigose vertintinas kaip nepakankamas įrodymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012 išaiškinta, kad Komisijos sprendimas, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, nei kiti įrodymai (išskyrus Komisijos išvadas dėl žalos dydžio).Ieškovių advokato kritika dėl specialistų pateiktų nuomonių ir išvadų yra teisiškai nepagrįsta ir negali būti laikoma įrodymu, kurį teismas turėjo vertinti. Specialistai konstatavo, kad nėra duomenų, jog būtų padaryta diagnostikos ar gydymo klaidų, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Pacientei atsakovių įstaigose. Pacientės mirtį nulėmė jos ligos progresavimas, o ne sveikatos priežiūros specialistų veiksmai / neveikimas. Kitų įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas, ieškovės byloje nepateikė.Teismas ne viename teismo posėdyje klausė ieškovių ir jų atstovo, ar jie nepageidauja, kad byloje būtų skiriama ekspertizė. Ieškovių atstovas paskutiniame teismo posėdyje kategoriškai patvirtino, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad ieškinys būtų tenkinamas, ir ekspertizės klausimą svarstyti atsisakė. Pats teismas savo iniciatyva šioje byloje neturėjo skirti ekspertizės. Vienai iš šalių nepalankus sprendimas nelemia teisės į papildomą įrodinėjimo procesą, t. y. teisės teikti papildomus įrodymus tam, kad pagrįstų savo reikalavimus. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei rungimosi principai, piktnaudžiaujama procesu, didinamos bylinėjimosi išlaidos. Byloje yra pakankamai duomenų įvertinti Pacientei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Paskyrus ekspertizę, ekspertams būtų teikiami iš esmės tie patys klausimai, į kuriuos jau buvo atsakyta gydytojų specialistų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė, kuri taikoma tuo atveju, jeigu nustatomos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.250 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, todėl tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę.Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad gydytojo veiksmai turi būti vertinami objektyviai pagal sąžiningo gydytojo, kuris turi reikiamas medicinos srities ir specialybės žinias, įgūdžius bei sugebėjimą priimti tinkamus sprendimus, veiksmų standartą, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis jis veikė, todėl gydytojas atsako už nerūpestingumą, kai jis neišvengia žalos, kurios, veikdamas tinkamai, būtų išvengęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).Nagrinėjamoje byloje iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad Pacientei 2012–2013 metais buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atsakovių įstaigose. 2014 metais Pacientė išvyko gydytis į Jungtinę Karalystę, tačiau ten 2014 m. rugsėjo 5 d. mirė. Gydymo įstaigos patvirtinta mirties priežastis – kraujo krešuliai apie smegenų išorę (subduralinė hematoma) / pancitopenija (2 t., e. b. l. 30–31). Apeliančių teigimu, jeigu atsakovių gydytojai būtų diagnozavę šią ligą ir taikę atitinkamą gydymą, galimai būtų išvengta Pacientės mirties.Šis ginčas, kaip reikalaujama pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas, pirmiausia buvo sprendžiamas privaloma ikiteismine tvarka Komisijoje. Minėto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta Komisijos teisė kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl išvadų, kurioms reikalingos specialios žinios, gavimo. Nagrinėjamu atveju Komisija kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas. Šios įstaigos specialistai, t. y. gydytoja hematologė Ilma Tavorienė bei Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas, išanalizavę Pacientės medicininius dokumentus, savo išvadose konstatavo, kad, teikiant Pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugas Poliklinikoje, Ligoninėje ir Klinikose, nebuvo padaryta diagnostikos ir / ar gydymo klaidų, Pacientei suteiktos atsakovių paslaugos nėra susijusios su jos mirties priežastimi (2 t., e. b. l. 296–298). Šie įrodymai patvirtina, kad gydytojai, teikdami Pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugas atsakovių įstaigose, veikė pagal sąžiningo, protingo ir atidaus gydytojo standartą ir jų veiksmai ar neveikimas, teikiant šias paslaugas, nėra susiję su Pacientės mirtimi. Pažymėtina, kad ieškovai turi procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.), o pats teismas tokio pobūdžio bylose negali rinkti įrodymų savo iniciatyva. Šiuo atveju apeliantės pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių duomenų, kurie objektyviai paneigtų minėtas specialistų išvadas. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje teismas kelis kartus klausė ieškovėms atstovaujančio advokato dėl ekspertizės skyrimo, tačiau toks prašymas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas. Teismui atmetus ieškinį kaip neįrodytą, apeliaciniame skunde ieškovės jau prašo paskirti kompleksinę teismo medicinos dokumentinę deontologinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai.Teisėjų kolegija šio apeliančių prašymo netenkina, nes, visų pirma, naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o įstatyme nustatytų išimčių šiuo atveju nenustatyta (CPK 314 str.). Antra, nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, jau yra pateiktos kompetentingų specialistų išvados šiam ginčui aktualiais klausimais. Apeliaciniame skunde ieškovės prašo užduoti teismo ekspertui iš esmės tuos pačius klausimus, kurie buvo suformuluoti Komisijos prašyme VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms dėl informacijos pateikimo. Apeliančių argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti minėtų specialistų išvadų pagrįstumu ar konstatuoti, kad jos yra neišsamios ar prieštaringos, neatitinkančios kitų byloje esančių įrodymų.Iš bylos medžiagos matyti, kad Santariškių klinikų specialistams buvo pateikti visi Pacientės medicininiai dokumentai, gauti ne tik iš atsakovių įstaigų, bet ir iš Jungtinės Karalystės medikų, konsultavusių (gydžiusių) Pacientę. Specialistai atsakovių gydytojų veiksmus įvertino ne tik pagal pastarųjų pačių užpildytus Pacientės medicininius dokumentus, bet ir vėliau paaiškėjusių duomenų, kurie nurodyti Jungtinės Karalystės gydytojų pildytuose medicininiuose dokumentuose apie Pacientės tolesnę gydymo eigą, aspektu. Teismas vadovavosi minėtomis specialistų išvadomis, todėl ieškovių apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad priimant skundžiamą sprendimą Pacientės medicininiai dokumentai, gauti iš Jungtinės Karalystės gydymo įstaigų, liko neįvertinti.Apeliantės akcentuoja Jungtinės Karalystės gydymo įstaigos išduotame dokumente nurodytą mirties priežastį – pancitopeniją, tačiau neteisingai nurodo, kad tai yra liga, kurią atsakovių gydytojai turėjo diagnozuoti ir taikyti atitinkamą gydymą, siekdami išvengti Pacientės mirties. Gydytoja hematologė I. Tavorienė savo išvadose paaiškino, kad pancitopenija tėra tik terminas, apibūdinantis kraujo pokyčius, ir tai nėra galutinė diagnozė, nulėmusi Pacientės mirtį. Atsakovių įstaigose epizodiškai buvo stebima saikinga citopenija, kuri, pasak specialistės, pagrįstai gali būti paaiškinta Pacientei diagnozuota kepenų ciroze ir jos sąlygotu hipersplenizmo sindromu. Kito specialisto prof. J. Valantino išvadose taip pat konstatuojama, kad atlikti tyrimai aiškiai patvirtina kepenų cirozės ir kepenų nepakankamumo diagnozę, o pancitopenija yra susijusi su splenomegalija ir hipersplenizmu, t. y. viena iš dažniausių kepenų cirozės komplikacijų.Jungtinėje Karalystėje bendros praktikos gydytojas V. Paramanathanas (V. Paramanathan) 2015 m. balandžio 20 d. rašte nurodė, kad 2014 m. liepos 7 d. apžiūrėjęs Pacientę ir iš atliktų kraujo tyrimų nustatęs pancitopeniją, nusiuntė ją pas hematologą, nes tikėtinos priežastys buvo mielodisplazija arba dauginė mieloma (2 t., e. b. l. 27–28). To paties gydytojo 2015 m. rugpjūčio 19 d. rašte nurodoma, kad Pacientė buvo nusiųsta hematologo įvertinimui, prieš tai jos tyrimus aptarus su hematologu, kurio nuomone, tokie kraujo tyrimų rezultatai galėjo būti dėl storosios žarnos vėžio, kepenų ligos, todėl indikuotini tyrimai, tokie kaip kolonoskopija, kompiuterinė tomografija bei kaulų čiulpų tyrimas (2 t., e. b. l. 290–291). Taigi, Jungtinėje Karalystėje gydytojai, atlikę Pacientės kraujo tyrimus ir juos įvertinę, įtarė tiek kraujo ligas – mielodisplaziją arba dauginę mielomą, tiek storosios žarnos vėžį, tiek ir kepenų ligą, kurią jau buvo diagnozavę atsakovių gydytojai. Pažymėtina, kad kiti tyrimai, kurie būtų leidę patikslinti Pacientės ligos diagnozę, Jungtinės Karalystės gydymo įstaigoje nebuvo atlikti, nes Pacientė mirė. Po Pacientės mirties nebuvo atlikta panatominė ekspertizė, todėl byloje nėra duomenų, kuri iš minėtų ligų nulėmė Pacientės mirtį.Priešingai nei teigiama ieškovių apeliaciniame skunde, Santariškių klinikų specialistai argumentavo savo išvadas, kodėl Pacientės gydymo atsakovių įstaigose laikotarpiu nebuvo pagrindo įtarti mielodisplazijos arba dauginės mielomos ir dėl to nukreipti Pacientę hematologo konsultacijai. Šios ligos Jungtinėje Karalystėje Pacientei buvo tik įtartos kaip viena iš galimų nustatytos pancitopenijos priežasčių, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad tokios diagnozės turėjo būti nustatytos pagal Pacientei pasireiškusius simptomus, kai ji dar lankėsi atsakovių gydymo įstaigose. Kraujo tyrimams įvertinti reikalingos specialios medicininės žinios, todėl atmestinas apeliančių argumentas, kad teismas turėjo vadovautis ieškovių advokato, kuris, nors ir specializuojasi medicinos teisės srityje, tačiau neturi medicininio išsilavinimo (tokių duomenų byloje nėra), rašytiniais paaiškinimais, kuriuose kritikuojamos Santariškių klinikų specialistų išvados dėl Pacientės kraujo tyrimų vertinimo.Nesutiktina su apeliančių argumentu, kad atsakovių įstaigose gydytojai nesiaiškino Pacientės nusiskundimų ir negalavimo priežasčių. Iš Pacientės medicininių dokumentų nustatyta, kad jau 2011 m. pabaigoje Poliklinikos gydytoja A. K. nukreipė Pacientę gastroenterologo ir reumatologo konsultacijai, tačiau Pacientė nenuvyko. Po metų, 2012 m. spalio mėn., Pacientė vėl kreipėsi į Polikliniką ir vėl buvo nukreipta gastroenterologo ir reumatologo konsultacijai. Šie gydytojai patvirtino skrandžio opos, podagros ir poliartrozės diagnozes, įtarė kepenų cirozę, todėl nukreipė pacientę III lygio gastroenterologo konsultacijai. Klinikose Pacientei buvo paskirtas stacionarinis ištyrimas Gastroenterologijos klinikoje, tačiau Pacientė neatvyko. 2013 m. lapkričio mėn. Pacientė pakartotinai konsultuota Klinikose gastroenterologo, nustatyta kepenų cirozės diagnozė, paskirtas gydymas (žr. Santariškių klinikų specialistės gyd. I. Tavorienės pateiktas Pacientės medicininių dokumentų analizės išvadas). Šios aplinkybės patvirtina, kad pati Pacientė kelis kartus neatvyko pas jai paskirtus specialistus konsultacijoms, stacionariniam ištyrimui Klinikose, į atsakovių įstaigas pakartotinai kreipėsi praėjus ilgam laikotarpiui, Lietuvoje paskyrus gydymą, išvyko į Jungtinę Karalystę. Taigi, pati Pacientė nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas, nustatytas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnyje. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad atsakovių įstaigose gydytojai nesilaikė jiems keliamų profesinių standartų, nes neįtarė Pacientės onkologinio susirgimo ir nepaskyrė reikiamų tyrimų. Pažymėtina, kad Jungtinės Karalystės gydymo įstaigose Pacientei storosios žarnos vėžys nebuvo diagnozuotas. Be to, gydytojo V. Paramanathano 2015 m. rugpjūčio 19 d. rašte nėra nurodoma, kaip teigia apeliantės, kad kepenų cirozės diagnozė yra antrinė, t. y. atsiradusi kaip pagrindinio onkologinio susirgimo komplikacija.Komisija sprendė, kad Tarnybos nustatyti Poliklinikoje ir Klinikose padaryti pažeidimai, susiję su netinkamu Pacientės medicininių dokumentų pildymu, nėra priežastiniu ryšiu susiję su pareiškėjų nurodytomis kilusiomis pasekmėmis – Pacientės sveikatos būklės blogėjimu ir mirtimi. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokiu Komisijos vertinimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas sprendimas priimtas neatsižvelgiant į Tarnybos pateiktas ataskaitas.Ieškovių apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad išvadas pateikę Santariškių klinikų specialistai galimai yra subjektyvūs, nes užsiima medicinine praktika toje pačioje srityje, kaip ir gydytojai, kurių veiksmus jie vertino. Toks abstraktus, jokiais konkrečiais įrodymais nepagrįstas argumentas atmestinas. Juolab kad, kaip minėta, pirmosios instancijos teisme ieškovių atstovas kategoriškai atsisakė reikšti prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, nors jokių kitų nešališkų specialistų išvadų byloje aktualiais klausimais nėra pateikta.Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė ištyręs visus byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą. Specialistų išvada teismui nėra privaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Šioje byloje, priešingai nei teigia apeliantės, nenustatyti Santariškių klinikų specialistų išvadų trūkumai ar prieštaravimai kitiems bylos įrodymams, todėl teismas pagrįstai neatmėtė šio įrodymo, o nesant jokių kitų šias išvadas paneigiančių įrodymų, konstatuotina, kad apeliančių ieškinys atmestas pagrįstai. Nenustačius CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.Atsakovė Poliklinika pateikė prašymą priteisti 420 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės suteiktas teisines paslaugas, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8 punkte nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų dydžio, atitinka bylos sudėtingumą ir advokatės darbo bei laiko sąnaudas, todėl, atmetus ieškovių apeliacinį skundą, priteistinos iš pastarųjų lygiomis dalimis atsakovės Poliklinikos naudai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei viešajai įstaigai Kauno Šilainių poliklinikai (j. a. k. 135047555).

Teisėjai Kazys KailiūnasGintaras PečiulisEgidijus Žironas