Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-988-253/2016

Teisėjas Robertas Povilaitis (Proceso Nr. 2-43-3-02474-2015-7)

2016 m. birželio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. D. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-03-24 papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui E. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilutės rajono apylinkės teisme 2016-03-18 gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, priimti papildomą sprendimą bei išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą L. Š. atlyginimo klausimą valstybės naudai ir priteisti iš atsakovo E. D. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-03-24 priėmė papildomą sprendimą. Juo atnaujino terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir priteisė iš atsakovo E. D. 254,76 Eur už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai. Teismas, remdamasis CPK 3 str. 7 d., vertino, kad yra pagrindas terminą paduoti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atnaujinti. 2016-01-11 teismo nutartyje, nutarus iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nebuvo išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 254,76 Eur už antrinę teisiną pagalbą. Nustatyta, kad tokios išlaidos buvo patirtos, tad jos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-01-11 nutartimi patvirtinta ieškovės L. Š. ir atsakovo E. D. 2016-01-11 sudaryta taikos sutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei civilinė byla nutraukta. Minėta nutartimi iš atsakovo į valstybės biudžetą priteista 37,39 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016-03-18 teismui pateiktame prašyme nurodė, kad 2015-09-18 sprendimu Nr. (1.31)TPA-1418-15 suteikė L. Š. antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015‑12‑22 pažyma Nr. 4.26.-TPI-1673 dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patvirtina, kad patirta 254,76 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-01-11 nutartimi, nutarus iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, klausimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo neišspręstas.

Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 str. 1 d.). Klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima iškelti per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 str. 2 d.). Teismo procesinis sprendimas šioje byloje yra priimtas 2016-01-11, taigi terminas iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo baigėsi 2016-02-01.

Atkreiptinas dėmesys ir į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarkos reglamentavimą, nustatytą CPK 99 str. Ši įstatymo norma numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 str. nustatytas taisykles; šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas; jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 str. nustatyta tvarka (CPK 99 str. 2 d.).

Apeliantas teigia, kad terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo atnaujintas nepagrįstai. Vadovaujantis CPK 78 str. 1 d., asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Minėtoje nuostatoje nenurodomi kriterijai, kuriais remiantis procesinio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl šį klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Tad atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo, nepagrįstai vadovavosi CPK 3 str. 7 d. nuostata.

Prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodė, kad apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik advokatui pateikus prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 3 d. 2 p. ir 8 p. numato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą ir moka užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Aplinkybes, jog apie priimtą teismo procesinį sprendimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informuota suėjus terminui kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, patvirtina kartu su jos prašymu pateikti rašytiniai įrodymai: advokato pateikti 2016‑02‑22 prašymai išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei įsiteisėjusios Šilutės rajono apylinkės teismo 2016‑01-11 nutarties kopija su 2016-02-22 datos žyma. Anksčiau minėtos CPK 99 str. 2 d. nuostatos analizė, atsižvelgiant į specifinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos padėtį, suponuoja išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos ir detalizuotos išlaidos valstybei turi būti atlyginamos. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išdėstytas aplinkybes pripažino svarbiomis ir pateisinančiomis termino pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo praleidimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada atnaujinti praleistą terminą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad yra bedarbis ir augina keturis nepilnamečius vaikus, dėl to mano, kad turi būti atleistas nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad įstatymas numato teismui galimybę, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, spręsti dėl asmens atleidimo tik nuo žyminio mokesčio, bet ne kitų bylinėjimosi išlaidų, mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Kaip minėta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 str. nustatytas taisykles. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 str. 4 d.). Be to, nagrinėjamoje byloje sudarydamos taikos sutartį, kurią teismas patvirtino, šalys numatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką ir susitarė, kad bylinėjimosi išlaidas padengia atsakovas E. D.. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-01-11 nutartimi iš atsakovo priteistos ir kitos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo priteistos pagrįstai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai byloje priėmė papildomą sprendimą, kuris yra teisėtas. Skundžiamą papildomą sprendimą naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to jis palikintas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-03-24 papildomą sprendimą palikti nepakeistą.