Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis A. G. teisme savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad jis sudavė nukentėjusiajam K. V., tačiau sudavė gindamasis, nes manė, kad K. V. jam suduos. Nesutiko, kad pažeidė viešąją tvarką.

2.1. Teisme parodė, kad įvykio dieną atvyko į kaltinime nurodytą kiemą. Ten draugas nusipirko butą ir jis jį konsultavo dėl statybų. Nukentėjusysis išėjo iš savo namo, į vidinį kiemą ir pradėjo necenzūriniais žodžiais keiktis, siuntinėti visus, o po to jį (kaltinamąjį) užsipuolė. Jis (kaltinamasis) pasiūlė išspręsti viską draugiškai. Nukentėjusysis pradėjo dėl kažkokios elektros, nors jiems nepriklauso tas objektas. Jis (nukentėjusysis) pradėjo jam (kaltinamajam) grasinti, buvo agresyvus. Jis (kaltinamasis) pasakė nukentėjusiajam sėstis į mašiną, nes jie to objekto nedaro. Nukentėjusysis pradėjo pravardžiuoti. Po 10 minučių konflikto, po to, kai K. jį žemino ir vadino visokiais žodžiais, nukentėjusysis jį sugriebė už drabužių krūtinės srityje ir dešine ranka norėjo smogti į veidą. Jo (kaltinamojo) veiksmai buvo tokie, kad išsigando ir pajuto realią grėsmę. Truputį pasilenkė atgal ir tada sudavė smūgius K. iš dešinės ir kairės. Pamatė, kad K. pasimetė. Jis jį sugriebė, nes jam kojos kažkaip nelaikė, o ten buvo dideli akmenys, tai nenorėjo, kad jis susižeistų. Pakėlė jį ant kojų ir paklausė, ar viskas gerai. Nukentėjusysis atsakė, kad viskas jam gerai ir „jokių pretenzijų“. Ir viskas. Jis statybininkams pasakė, kad toliau dirbtų. Jausmas buvo nekoks. Pasišalino iš to kiemo. Po 20 min. sužinojo, kad atvyko policija. Tada pats nuvažiavo į komisariatą Žirmūnuose, kur buvo nurodyta, kad šis policijos komisariatas perkeltas į Vileišio g. Tada nuvažiavo ten ir pasakė policijos pareigūnams, kad buvo toks ir toks įvykis ir jis jame dalyvavo. Policijos pareigūnai jį uždarė į areštinę.

2.2. Konfliktas prasidėjo, nes K. V. turėjo pretenzijų, kad kažkas naudojasi jo elektra, nors jis puikiai žino, kad jis (kaltinamasis) nedirba jo name. Jis tiesiog chamas ir pradėjo keiktis, net negali vartoti tų žodžių. Padarė jam (K. V.) pastabą, kad negalima taip kalbėti. K. V. pradėjo „varyti“, „kas aš toks“ ir panašiai. Pasakė, kad K. V. apsiramintų, nes ten kitas darbuotojas, ne jo (kaltinamojo), rengė kaminą ir įjungė tą elektrą. Nukentėjusysis jam grasino, sakė, kad sumuš, sudaužys, sunaikins, tai laikė kaip grasinimą. Jam 5 kartus pasakė, kad sėstų į automobilį ir važiuotų, kad neima jo elektros ir nuėjo, o jam iš paskos K. V. pradėjo eiti. Ėjo K. V. iš paskos, tai jis negalėjo nugara būti atsisukęs į agresyviai nusiteikusį asmenį ir atsisuko į jį veidu. K. V. buvo neadekvatus, šaukė „ko man reikia“, sugriebė ir necenzūriniais žodžiais jį (kaltinamąjį) išvadino. Jis išsigando, nes jie ne draugai, tik vizualiai matęs. Galvojo, kad peilį išsitrauks, nes K. V. jį sugriebė abiem rankomis. Tiesiog atsilošė atgal ir ta reakcija buvo automatiška, nes ką gali žinoti, gal jis peilį išsitrauks, gal jį (kaltinamąjį) sudaužys. K. V. jį sugriebė ir gavosi tokia reakcija, sudavė pastarajam du smūgius į galvą. Prieš suduodamas atsilošė ant dešinės kojos ir staigiai iš to išgąsčio padarė K. V. du smūgius su dešine ir kaire rankomis. Pirmas smūgis buvo į žandikaulį, nes atsilenkė, o po to – į galvą, nežino kur pataikė. Kai gavo, jis jau buvo pasimetęs. Sugriebė K. V., nes jam kojos sulinko ir jį pastatė. Smūgiai buvo vienas po kito. Pamatė, kad jis apsiraminęs ir nenorėjo nieko aiškinti. Kai pastatė K. V., jam iš karto kraujas iš nosies pradėjo bėgti. Paklausė, ar yra pretenzijų, o K. V. pasakė, kad nėra. Tai buvo staigūs smūgiai. Nepasirinko tokio būdo, nebuvo kitos išeities. K. V. pats provokavo ir buvo labai agresyvus ir ėjo prie jo. Išėjo iš įvykio vietos, nes asmuo pretenzijų neturėjo. Jis nesislapstė, pats nuvyko į policiją.

2.3. Jis (kaltinamasis) ten konsultavo dėl techninių sprendimų, nes turi šiek tiek patirties. Ten namas maždaug 1 900 m. ir antras aukštas nukrito į pirmą aukštą, tai reikėjo antrą aukštą tvirtinti. Jo (kaltinamojo) išsilavinimas yra vidurinis, bet turi patirties tais klausimais, pats yra daręs ir sode virinęs, tuo domisi. Tose statybose prieš įvyki taip pat yra buvęs, konsultavo žmogų (draugą G.), kaip viskas vyksta. Jo (kaltinamojo) tėvas gyvena už to namo, tai jis (kaltinamasis) atvažiuodavo gal kokį kartą į savaitę, būdavo, kad užvažiuodavo kasdien, nes jo darbas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dirba „B“. Dirba su dizaineriais, parenka jiems tam tikras spalvas. Jo pareigos – paieška naujų klientų ir baldų pardavimas. Nežino kodėl nukentėjusysis pagalvojo, kad jis naudoja jo elektrą. Gal dėl to, kad jis vairuoja seną automobilį, o K. V. vairuoja „Lexus“ ir buvo priežastis K. V. pažeminti statybininkus ar konsultantą.

2.4. Konfliktą matė J., I., tas asmuo, kuris darė kaminą. Jie matė visą konfliktą. Kiti asmenys tiesiog stovėjo ir žiūrėjo.

2.5. Pagarsinus b. l. 130 (teismo posėdžio garso įrašo 35.48 s – 35.58 s), nurodė, jog jis išėjo, todėl nežino ar liudytojai išėjo ar neišėjo. Jie pasakė, kad pasišalino, nes nenorėjo tampytis po teismus. Toks liudytojų atsakymas buvo.

2.6. Iš vietinių girdėjo, kad buvo atvykęs nukentėjusiojo brolis ar draugas ir jo ieškojo. Pas K. V. buvo užėjęs paklausti, kodėl jis taip elgiasi. K. V. pasakė duoti jam 10 000 Eur ir jis atsiims pareiškimą. Jis (kaltinamasis) tokių pinigų neturėjo ir tada jam (kaltinamajam) pasakė, kad jie susitiks teisme. Nukentėjusysis, dėl statybos darbų, buvo kreipęsis į „M“, bet niekas jokių pažeidimų nenustatė.

2. Nukentėjusysis K. V. teisme parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, jog kaltinamasis ir jo draugas G. sugalvojo daryti remontą ir jie neturėjo jokių leidimų nei kaimynų sutikimų ir kt. Jie tiesiog sugalvojo ir jų gyvenvietę pavertė statybviete. Ten eidavo visokie žmonės. Asmenys buvo be atitinkamos aprangos ir kai kurie asmenys atrodė asocialūs, nes ten eidavo girtuokliai. Jis yra trijų vaikų tėvas, kurio vaikai visada buvo kieme. Konfliktas įvyko, nes jie naudojo jų namo elektrą. Panaudoję elektrą niekada neišjungdavo. Darbuotojai, kurie ten vaikščiojo, neišjunginėjo šviesos. G. sakė, kad tai ne jų elektra, bet jei įjungia, tai tegul išjungia. Kiek kartų buvo pats išjungęs elektrą. Jie įjungia ir po to visą dieną dega.

3.1. Išėjo į lauką, buvau pasiutęs ir garsiai kreipėsi į kaltinamąjį, o ne į darbuotojus, nes jam G. pasakė, kad jeigu kokios problemos, tai kreiptis į kaltinamąjį, nes jis pastoviai ten yra. Pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, bet ne jo atžvilgiu. Kreipėsi į jį ir į dar vieną asmenį. Su kaltinamuoju dar buvo asmuo, kuris nesurastas, bet jie dviese jį mušė. Jis (nukentėjusysis) tą asmenį pažįsta, nes visas kiemas žino, kas tai per žmogus. Niekada nesikreipė tokiais žodžiais, kuriuos kaltinamasis teisme pasakė. Klausinėjo, kodėl dega elektra, kodėl tokia betvarkė, kada jie pradės laikytis taisyklių. Ir jie pradėjo jam sakyti „kas aš toks“. Jis (nukentėjusysis) paklausė, o kas jie tokie ir ar turi leidimą čia dirbti ir jie pradėjo mušti. Prieš jį stovėjo A. ir iš kairės, šalia, jo draugas. Pirmą smūgį sudavė A. ir pirmas smūgis buvo į galvą. Antras smūgis buvo į žandikaulį ir trečias buvo į galvą ir tada jis nukrito. Visi smūgiai buvo jam suduoti dešine ranka į kairę pusę. Buvo 3 smūgiai iš eilės. Šalia sėdėjo asmuo, kuris tvarkė kaminą ir jis bandė juos sustabdyti, juos išskirti, nes jie norėjo jį (nukentėjusįjį) dar mušti kojomis. Minėtas vyras užstojo jį, nes jis sėdėjo gal metro atstumu ant akmens ir viską matė. Kai jis (nukentėjusysis) nukrito, vyras jį pradėjo užstoti.

3.2. Nebuvo to, ką kaltinamasis pasakė. Jie dviese jį sumušė. Pirmas jį pradėjo mušti A.. Kitas vyras, kurį jis matė, kažkur ten gyvena, nes jis nevietinis, ten jo žmonos mamos butas ir jie ten gyveno 9 metus. Iki statybų konfliktų nebuvo. Kai prasidėjo remontas, tai pradėjo eiti įvairūs žmonės, betvarkė ir buvo kalbėta ir perspėta. Kaltinamasis pirmas sudavė jam smūgį iš dešinės rankos, antrą smūgį davė jo draugas ir trečią smūgį, nežino kas sudavė, bet jam atrodo, kad kaltinamasis sudavė ir jis nukrito. Krisdamas ranka atsirėmė, nes ranka irgi buvo nubrozdinta. Kaltinamasis melavo, sakydamas, kad jį (nukentėjusįjį) krentantį sulaikė ir neleido susmukti. Jis pat kaltinamajam nesudavė, šiais laikais muštis yra nesąmonė. Pretenzijas neramiu balsu išsakė, bet nesikeikė ir neįžeidinėjo, nes žino apie kaltinamąjį ir ten tokių žodžių net negalima sakyti. Buvo įsiutęs. Asmeninių pretenzijų A. neturėjo. Įvykio vietoje buvo du vaikinai, kurie dirbo jiems. Vienas stovėjo prie langų, kitas vaikinas, kuris tvarkė kaminą, sėdėjo šalia. Gal E. buvo arčiausiai. Nepažįsta jų.

3.3. Jis (nukentėjusysis) dirba su savo žmona. Neėmė nedarbingumo, nes negalėjo palikti darbo ir jam kiekvieną dieną reikia būti darbe. Jam buvo sudaužyta pusė veido. Nukrito ir šalia buvo akmuo, tai jie galėjo jį nužudyti. Žino, kad A. G. su savo draugais eidavo ir bandė papirkti kaimynus, bandė su juo susitarti. Jo draugai bandė paveikti jį žodžiais. Jam teko išvažiuoti, nes jis (kaltinamasis) ten kasdien buvo. Jie eidavo prašyti, kad kaimynai duotų tokius pat parodymus, kaip dabar kaltinamasis sakė, o jam (nukentėjusiajam) kaimynai iš pirmo aukšto pasakojo. Kaimynė N., tai jų namo kaimynė, o kita – L.. L. norėjo papirkti, kad ji pasakytų tokius parodymus, kaip jis čia dabar pasakė. Ji gyvena pirmame aukšte, kur jie darė remontą. Kita kaimynė, kuri matė, kai konfliktas baigėsi pabėgo.

3.4. Kitą žmogų (kalba apie asmenį, kuris pasak nukentėjusiojo taip pat smurtavo) po įvykio matė. Neskambino dėl to asmens, nieko nedarė, nes jie išėjo iš kiemo ir viskas. Tas kitas asmuo ėjo kitapus gatvės, tai ką jam reikėjo jį vytis? Ikiteisminio tyrimo metu buvau pasakęs, kad sumušė kitas asmuo – brolis, nes jie buvo panašūs. Po įvykio kaltinamasis buvo atėjęs su broliu ir tada pastebėjo, kad tai ne tas mušė ir suprato, kad tai ne kaltinamojo brolis, bet kitas asmuo. Kitos apklausos metu, vykusios po savaitės, nurodė, kad jį sumušė ne tik A., bet ir jo tėvas, nes jie panašūs. Tas kitas žmogus buvo panašus į tėvą. Tas kitas asmuo buvo vyresnio amžiaus 45-50 m., su barzda ir pagalvojo, kad jo brolis. ikiteisminio tyrimo metu pamačius nuotraukas, tarp kurių buvo ir kaltinamojo tėvas, pasakė, kad apsiriko, kad nei vienas iš jų jo nemušė. Atpažino kaltinamojo tėvą nuotraukoje, nes buvo jį matęs. Suprato, kad tai tėvas, nes žmona, praėjus mėnesiui ar keliems po įvykio, parodė kur tėvas gyvena. Rajone, kuriame gyveno, taip vadinamame „Šanchajuje“, yra visokių žmonių. Apie žmogų sprendžia iš jo elgesio. Ten gyvena daug asocialių. Pirmos apklausos metu negalėjo prisiminti, nes buvo suduota į galvą ir neaiškiai galėjo viską prisiminti, o paskui tyrimo metu pasakė kaip buvo.

3.5. Prieš įvykį nesikreipė į instituciją dėl kaimynų daromo remonto, nes tai jų kaimynai. Jie jokių leidimų negavo. Prieš įvykį nesikreipė į oficialias institucijas, dėl atliekamų statybos ir remonto darbų. Prie kaltinamojo priėjo, nes ten gyveno ir matė, kaip A. įsakinėja kam ką daryti. A. reguliuoja visą darbą. Kaimynai sako, kad kaltinamasis negeras žmogus. Laikraščiuose rašoma.

3. Nukentėjusysis K. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020-10-06, parodė, kad 2020-10-06, apie 12 val. prie namo sutiko du jam nepažįstamus darbininkus, kurie darė remontą pirmame namo aukšte. Padarė jiems pastabą dėl naudojamos elektros energijos, prašė elektrą naudoti atsakingai, ją taupyti ir išjungti. Tačiau minėtu du darbininkai pradėjo su juo konfliktuoti. Konflikto metu vienas iš nurodytų asmenų trenkė jam į galvą. Galimai neteko sąmonės, nukrito ant žemės. Prieš tai dar pajuto ne mažiau kaip du smūgius į galvą. Negali tiksliai nurodyti, ar smūgiavo keli asmenys. Kai skambino policijai, minėti asmenys pabėgo (1t., b. l. 30).

4. Nukentėjusysis K. V. papildomos apklausos metu 2020-10-15 nurodė, kad įvykio dieną jam išėjus į kiemą vienas statybininkas darė kaminą, kiti du statybininkai darė remontą kitame name. A. su tėvu stovėjo prie darbininkų, kurie darė remontą kitame name. Jie stovėjo prie namo, kuriame darė remontą, įėjimo. Jis (nukentėjusysis) išėjęs iš namo iš karto priėjo prie kaltinamojo ir pradėjo šaukti, kada baigsis betvarkė, kodėl naudojama elektra, ką jie daro ir ar turi teisę tai daryti. Tarp jo (nukentėjusiojo) ir kaltinamojo stovėjo kaltinamojo tėvas. Tarp jų trijų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu visi vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau nebuvo jokių asmeninių įžeidimų. Žodinis konfliktas truko apie 10 sekundžių. Po to jam sudavė kaltinamasis dešine ranka į kairį žandikaulį. Jis (nukentėjusysis) nenukrito. Po to smūgiavo kaltinamojo tėvas pataikė į tą pačią vietą. Po to sekė trečias smūgis į smilkinį, virš ausies. Negali pasakyti, kuris sudavė trečią smūgį. Po trečio smūgio priklaupė ant žemės, bet nenukrito. Patikslino, kad pirmos apklausos metu nurodė, jog buvo kaltinamojo brolis A., bet jis apsipažino, ten buvo kaltinamojo tėvas, gyvenantis netoliese (1 t., b. l. 33-34).

5. Nukentėjusysis K. V. papildomos apklausos metu 2020-11-25 nurodė, kad jam smūgiavo du asmenys, vienas iš jų buvo A., o kitas asmuo buvo vyresnis už kaltinamąjį. Papildomos apklausos metu nurodė, kad antras asmuo gali būti kaltinamojo tėvas, nes asmuo buvo panašus į A. tėvą, buvo vyresnio amžiau, aukštesnis už A., stambesnio kūno sudėjimo. Todėl galėjo apsipažinti. Dar kartą nurodė, kad jam buvo suduoti ne mažiau kaip trys smūgiai. Nukritęs nebuvo, bet nuo trečio smūgio apsvaigo galva ir jis pritūpė, sąmonės nebuvo praradęs, iš nosies pradėjo bėgti kraujas (t. 1, b. l. 41).

6. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, 2020-11-25 K. V. parodė, kad iš jam pateiktų 4 nuotraukų, tarp kurių buvo V. G. (kaltinamojo tėvas) neatpažino asmens, kuris įvykio dieną, t. y. 2020-10-06 stovėjo šalia A. ir jam sudavė smūgį į veidą (1 t., b. l. 45-47).

7. Liudytojas E. J. teisme parodė, kad jokie santykiai su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju nesieja. Įvykis įvyko praeitais metais vasaros pabaigoje, (duomenys neskelbtini) g. Ten jo pusbrolio G. K. namai. Jis (liudytojas) jam padėjo. Jo (liudytojo) pareigos buvo nešti šiukšles ir tvarkyti.

8.1. Tą dieną ne pas pusbrolį buvo, o pas kaimynę, kuri paprašė pavalyti jai kaminą. Kaltinamasis buvo užėjęs į kitą butą, kurį turbūt prižiūrėjo, kad niekas nevogtų ir ten padėdavo. Jis (liudytojas) buvo tik savaitę, tai dažnai kaltinamasis buvo užėjęs, nes reikėjo prižiūrėti, kadangi buvo supirktos statybinės medžiagos. Dažniau nei kartą du per savaitę buvo užėjęs. Įvykio metu maišė skiedinį. Nukentėjusysis išėjo iš namų, esančių antrame aukšte, leidosi laiptais ir piktybiškai paklausė, kas uždegė šviesą. Jis (liudytojas) pasakė, kad ten nėjo, nes kambarys uždarytas. Nukentėjusysis kreipėsi į kitus žmones, o ne į jį. Jis (liudytojas) pasakė, kad ten nesilanko ir neturi raktų. Jis (nukentėjusysis) pakartojo dar kartą agresyviau, o kaltinamasis jį pasiuntė. Jis (liudytojas) iš pradžių pagalvojo, kad nukentėjusysis juos pradės mušti, net išsigando ir tęsė darbą - maišė skiedinį. Jo nuomone, nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs, ėjo tokiomis akimis, lyg norėdamas kažkam suduoti. Nukentėjusysis vartojo necenzūrinius žodžius. Kaltinamasis K. V. prašė nusiraminti. Kaltinamasis pasiuntė K. V. tris kartus. Maišydamas skiedinį išgirdo trenksmus, nubėgo ir pradėjo laikyti kaltinamąjį. Tuo metu nukentėjusysis gulėjo ant žemės. Nukentėjusįjį išjungė ir jam bėgo kraujas. Visi kaip varnos subėgo, nes ten yra pereinamasis kiemas. Nežino kiek žmonių buvo. Buvo jis (liudytojas), kaltinamasis, kaltinamojo tėvas, dar merginos ėjo kažkokios, bet nežino. Jis po to dėl viso pikto laikė kaltinamąjį, nes nežinojo muš dar ar nemuš. Nukentėjusiajam bėgo kraujas iš nosies. Nukentėjusysis atsistojo. Paklausė, ar reikia iškviesti greitąją, o nukentėjusysis nieko nesakė ir iškvietė policiją. Kiek atsimena, tuo metu nukentėjusysis nieko niekam nesakė. Kai nukentėjusysis kėlėsi, tuo metu laikė kaltinamąjį. Kai nukentėjusysis skambino policijai, visi išsibėgiojo. Atvažiavo policija ir juos visus apklausė. Kaltinamąjį laikė kurį laiką, kad nusiramintų, nes pagalvojo, kad dar muš, kad bėdų neprisidarytų. Kol laikė, kaltinamasis dar kažką sakė, bet žodžių neprisimena. Kai kaltinamąjį paleido, žmonės pamatė, kad viskas normaliai ir išsivaikščiojo. Kaltinamojo tėvas sakė, kad varykit iš čia. Kaltinamasis nusiramino ir kažkur išėjo. Kai paleido kaltinamąjį, jis tiesiog išėjo ir nieko nepasakė. Barnis vyko labai greitai, gal 1-2 minutes. Tuo momentu, kai pamatė nukentėjusįjį, šalia jų žmonių nebuvo. Jis prie pat jų dirbo. Nuo jų buvo gal 2 metrų atstumu. Dar buvo du žmonės, kurie padėjo kaimynams, kaltinamojo tėvas, jis irgi įsikišo, kad niekas nesikištų. Po įvykio liko dirbti toliau, nes turėjo žadėtą darbą pabaigti. Sulaukė policijos, įvykio vietoje buvo ten gyvenančių žmonių, nesusijusių su įvykiu. Iki atvykstant policijai visi išsiskirstė. Tiksliai nežino, ką kaltinamasis veikė įvykio vietoje. Jo nuomone, jis ten prižiūrėjo atrakintus butus.

8.2. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. 1, b. l. 69 (garso įrašo 1.55.38 s -1.55.47 s), nurodė, jog gal iš pradžių kultūringai pasakė, o paskui girdėjo keiksmažodžius. Po apklausos davė jam perskaityti apklausos protokolą. Jis supranta viską lietuviškai, būna tik sunku pasakyti. Sutiko su tokiais žodžiais ir pasirašė. Gali būti ir taip, kad kaltinamąjį atitraukė.

8. Liudytojas I. S. teisme parodė, kad buvo pietų metas, pietavo. Priėjo nukentėjusysis. Nukentėjusysis jau eidamas rėkė ant A.. Priėjęs pradėjo ant A. G. „važiuoti“, keiktis necenzūriniais žodžiais „kažką dėl elektros“, o jie visai kitame objekte dirbo, nes tam objekte dirbo visai kiti žmonės. A. pasakė jam, kad apsiramintų ir, kad nerėkautų ir paklausė, ar moka kultūringai bendrauti. Nukentėjusysis nieko nesuprato ir pradėjo daugiau pretenzijų reikšti A. ir norėjo smogti A.. A. pasitraukė. A. jam sudavė ir, kai nukentėjusysis krito, A. jį sulaikė, pasodino ant akmenuko ir paklausė, ar viskas gerai ar apsiramino. Nukentėjusysis atsakė, kad viskas gerai ir tuo viskas baigėsi. Mano, kad ant A. nukentėjusysis šaukė, nes jis šalia stovėjo. Visaip šaukė, kad ko jie čia jo elektrą naudoja. A. bandė raminti, o nukentėjusysis nesiramino. A. jam pasakė, kad jis ne prie ko ir nukentėjusysis dar labiau supyko ir norėjo jam smogti, bet nepataikė. Nukentėjusysis stovėjo A. vos ne prie veido ir rėkė. A. truputį nuo jo atsistūmė, kad nebūtų konflikto ir nukentėjusysis pradėjo mojuoti rankomis. A. neišsilaikė ir vieną kartą trenkė. Po to A. nieko nedarė, nukentėjusysis išėjo, o jie savo darbą pabaigė, reikėjo susirinkti instrumentus. Jis ir J. rinko instrumentus, o A. šalia pastovėjo ir viskas. Gal 20-25 min. užtruko kol surinko instrumentus. Nukentėjusysis tuo metu išėjo. Nukentėjusysis išėjo prie savo namų ir pradėjo skambinėti. Nežino kas dar matė konfliktą. Buvo jis, J. ir A.. Su J. jie ten dirbo – viską darė, žemę išnešė. Jie dirbo pirmame aukšte, o A. šalia stovėjo ir su jais kalbėjo. A. tik draugiškai atėjo pažiūrėti kaip jie dirba ir viskas. Būdavo, kad A. į savaitę kartą ar du ateidavo. Kai A. ateidavo, kalbėdavo, kaip sekasi. Darbų užsakovas yra G., jo draugas. Santykiai tarp A. ir G. yra draugiški. Tame objekte iki konflikto padirbo 3-4 savaitės. Nebuvo jokių konfliktinių situacijų su nukentėjusiuoju ir kitais namo gyventojai dėl elektros, netvarkos. Įvykio vietojo buvo dar kažkokie žmonės, bet jų nepažįsta. Jie kažkaip už konteinerio stovėjo, o daugiau nieko nematė. Ten dar praėjimas yra, kur visi vaikšto. Matė, kaip jie barėsi ir matė, kaip nukentėjusysis bandė smogti, tada A. smogė ir pagavo ir daugiau nieko nebuvo. Po pusės valandos nukentėjusysis su draugu bėgiojo po visą „Šanchajų“. Po įvykio buvo dar apie 20 min., nes kaip tik savo darbą pabaigė. Nukentėjusiajam tik kraujas iš nosies bėgo. A. jo paklausė, ar apsiramino, tada nukentėjusysis atsistojo, apsisuko ir išėjo. Po to nukentėjusiojo nematė. Įvykio su nieko neaptarinėjo. Nukentėjusiojo sutuoktinė buvo prie laiptinės po konflikto pabaigos. Buvo faktas, kad nukentėjusysis buvo paėmęs už A. megztinio ar striukės. A. atsitraukė. Tada nukentėjusysis vėl pradėjo rėkti ir tada A. pasakė nusiraminti. A. nevartojo necenzūrinių žodžių. A. bandė nukentėjusįjį dar nuraminti. Tiksliai nepasakys kiek truko žodinis konfliktas tarp A. ir nukentėjusiojo, bet ne daugiau nei 5-10 min. Jo nuomone A. sudavė, nes nukentėjusysis užpuolė, nes jei A. nebūtų pasitraukęs, tai būtų gavęs irgi į veidą, tai tokia reakcija. Jis pats nukentėjusiojo neišsigando.

9. Liudytojas J. S. teisme parodė, kaltinamąjį pažįsta, o nukentėjusįjį tik iš veido. Įvykis buvo maždaug prieš metus, neatsimena tikslaus laiko, buvo šilta. Įvykis buvo kieme prie nukentėjusiojo namų – (duomenys neskelbtini). Jis ten pažįstamam G. padėdavo. Reikėjo, tai šiukšles išnešti, tai tranšėją iškasti. Ten remontas vyko. Jis su I. tik juodus darbus dirbdavo. Kaltinamasis buvo užėjęs pažiūrėti, kaip jie dirba. Tuo metu su I. buvo išėję į lauką pietauti. Pietus atnešė A. G. tėvas, gyvenantis šalia ir su kuriuo jis pažįstamas. Nežino ko A. atėjo, gal buvo pas G. atėjęs, gal pas tėvą užėjęs, gal su jais pakalbėti. Objekte dirbo kažkur porą mėnesių, į savaitę gal kartą užeidavo A., nes pats dirbo į savaitę kartą ar du. Kalbėjosi apie bet ką. A. tėvas atnešė maisto, o po to pasipylė šauksmai, keiksmažodžiai iš nukentėjusiojo. Jis sėdėjo šonu į A. ir nukentėjusįjį. Nukentėjusysis keiksmažodžiais apipylė visą kiemą. A. pasakė, kad apsiramintų, kad nesikeiktų. Nukentėjusysis nepaėklausė ir pradėjo pilti keiksmažodžius ant A., tada nukentėjusysis priėjo arčiau A., užsimojo ranka, A. išsisuko ir sudavė jam atgal. Nukentėjusiajam vos ne putos iš burnos nuo keiksmažodžių ėjo, o A. išvengęs smūgio automatiškai sudavė atgal. Pastebėjo, kad A. sugriebė nukentėjusįjį už pažastų ar už krūtinės ir pasodino prie medžio. Pabuvo po įvykio dar apie 10 min. Matė, kad nukentėjusysis skambino kažkam telefonu. Nukentėjusysis supyko, kad kažkas paliko šviesą koridoriuje įjungtą. Jis nukentėjusiojo neišsigando. Nukentėjusysis išėjęs kreipėsi į juos, o po to į A.. Konflikto metu matė I., A., nukentėjusįjį ir tikriausiai jis buvo (nurodė į liudytojo E. J. pusę) ir dar kažkoks žmogus buvo. Įvykio vietoje buvo A. ir nukentėjusysis. Gal dar kas praeidinėjo, nes ten praeinamas kiemas. Kaltinamasis nevartojo necenzūrinių žodžių. Jis gražiai bandė kalbėti. Konflikto metu A. tėčio nebuvo, jis atėjo atnešė maisto ir išėjo. Jis daugiau namuose sėdi.

10. Liudytoja S. R.-V. teisme parodė, kad kaltinamasis jai pažįstamas, jie kaimynai. Nukentėjusysis yra jos sutuoktinis. Įvykio nematė. Vyras jai paskambino, kad jį sumušė, tada nuėjo į kiemą. Pamatė kad sutuoktiniui iš nosies bėga kraujas. Jis pasakė, kad jam skauda galvą ir iškvietė policiją. Kaip tik tuo metu atvažiavo jos brolis. Vyras papasakojo, kad jį sumušė. Žinojo kur A. gyvena, tai ji su broliu iš karto nuskubėjo į A. G. namus. Skambino, bet niekas jiems neatidarė, bet matė pro langą, kad kažkas užuolaidas patraukė. Kelias minutes pastovėjo ir išėjo. Grįžo pas vyrą ir kaip tik pareigūnai buvo atvažiavę. Tada su pareigūnais vėl apėjo visą (duomenys neskelbtini) g., priėjo prie A. tėvo namo. Paskambino ir vėl niekas neatidarė. Iš pradžių vyras nenorėjo greitosios, bet policininkas pasakė, kad reikia greitosios ir iškvietė jam greitąją. Vyras skundėsi galvos skausmu po įvykio. Net nežino, dėl liekamųjų reiškinių. Turbūt net ilgiau nei savaitę skundėsi galvos skausmais, o gal net ir ilgiau. Jie iš ten išsikraustė, nes bijojo dėl vaikų, negalėjo jų išleisti vienų į kiemą, nes nebuvo kur jiems žaisti, nes viskas statybinėmis medžiagomis buvo užmesta, galėjo susižeisti. Su A. nebendravo, tik pasisveikindavo. Žinojo, kad jo tėvai ten gyvena. Tuo metu jie remontavo tą butą. A. ten nuolat būdavo. Konfliktas įvyko dėl elektros. Jie gyveno antram aukšte, o statybininkai naudojosi jų elektra, už kurią jie moka, o jiems vienodai. Nežino, kaip susijęs A. su statybininkais, bet jis visą laiką būdavo tam bute, prižiūrėdavo. Ji buvo darbe (duomenys neskelbtini), kai vyras paskambino, jai tereikėjo gatvę pereiti. Kai atėjo, vyrui iš nosies bėgo kraujas, buvo susiėmęs už galvos, pasakė, kad jam sudavė A. ir dar kažkoks vyras, bet pasakė, kad tą vyrą pirmą kartą matė. Po įvykio A. atėjo pas ją į darbą, kalbėjo ir prašė, kad vyras atsiimtų pareiškimą. Ji atsakė, kad nesikiš į tai.

11. Liudytoja N. Ž. teisme parodė, kad įvykio dieną buvo namuose, konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė. Ruošėsi eiti į parduotuvę „Maxima“ apie 14-15 val., išėjėjusi į lauką pamatė du policijos ekipažus, kaimyną su kaimyne. Ėjo pro šalį, jie ją matė. Buvo pareigūnai ir jeigu būtų ką nors mačiusi arba jiems būtų įdomu ką ji matė, būtų apklausta. Neturi pagrindo bijoti kaltinamojo, jį pažįsta nuo vaikystės, draugavo su jo šeima iki 1990 metų, jis geras vaikas. Po įvykio tarp namo gyventojų - kaimynų girdėjo nuogirdas, kad vyko konfliktas, bet jai nei rūpi nei ką, su kaimynais gerai sutaria, neturi jiems priekaištų. Eidama pro šalį neklausė nukentėjusiojo kas jam atsitiko, nes nukentėjusysis su ja nesisveikina. Jai nebuvo žinoma, kad kaltinamasis turi problemų su teisėsauga. Nukentėjusysis jos kaimynas. Turėjo konfliktą su juo ir jo žmona, dėl automobilio statymo po jos langais. Jo žmona sveikinasi, nukentėjusysis su ja nesikalba. Charakterio nukentėjusiojo nežino, būdas ūmus.

23.2. vaizdo įrašas „2020_1006_125545_035“. Įraše girdima, kaip pareigūnas per radijo ryšio stotelę perduoda informaciją apie pareiškėją, nurodo, kad „žandikaulis ištinęs, galva ties smilkiniu“. Girdima, kaip pareigūnas teiraujasi moters, ar ši matė įvykį, moteris nurodo, kad nematė, kad sužinojo apie įvykį iš vyro (pareiškėjo), kuris jai paskambino telefonu. Pareigūnai klausia nukentėjusiojo sutuoktinės, ar ji pažįsta asmenį, kuris užpuolė pareiškėją, į ką pastaroji paaiškina, kad „va vaikystėje žaidėme, aš žinau kad..., pavardės nežinau, žinau A. vardas. Vaikinai ten žino, bet jie sako, mes nesikišim“. Pareigūnai bendrauja su moterimi, bando išsiaiškinti asmens, užpuolusio pareiškėją, gyvenamąją vietą. Prie pastarųjų prieina vyriškis, kuris taip pat bendrauja su pareigūnais. Pareigūnas prieina prie pareiškėjo, įraše matoma, kaip pareiškėjas rankose laiko servetėles. Pareigūnas klausia pareiškėjo, iš ko šis gavo, ar iš kumščio ar iš kojos, pareiškėjas nurodo, kad gavo „iš kumščio, ne, nu aš jau po pirmo man atrodo aš nukritau na, nes čia staigiai buvo, mes kaip ir šnekėjom na, ir“. Įraše matoma, kaip nubėga moteris, paskui ją nueina vyriškis, kuris pasako, kad „nieko, jie čia visi bendrai yra. Viens kitą pažįsta, čia niekas ir nieko nesako“;

23.3. vaizdo įrašas „2020_1006_125844_036“. Pareigūnai bendrauja su pareiškėju, klausia, koks vardas asmens, kuris jį užpuolė, pareiškėjas nurodo: “A., ir man atrodo ir jo brolis, nes panašus, jis turi brolį, jisai vyresnis toks, jeigu pamatyčiau tai atpažinčiau“. Įraše matoma grįžtanti moteris su vyriškiu. Pareiškėjas rusų kalba sako moteriškei ir vyriškiu, kad greičiausia buvo dviese. Pareiškėjas nurodė, „ani daže dvajom, jesli patamu što pervy udar į potom ješčio neskolko udarov“ (Jie dviese, nes pirmas smūgis ir paskui dar keletas smūgių). Pareigūnas teiraujasi pareiškėjo, kiek asmenų jį mušė, pareiškėjas atsako „aš nemačiau, jie dviese stovėjo, jisai kažkaip vo taip, nu aš nemačiau tas pirmas ir aš iškart...“ (rankomis parodo, kad griūna). Pareigūnas nurodo pareiškėjui, kad gali kalbėti rusų kalba. Pareiškėjas ima pasakoti įvykio aplinkybes rusų kalba „ani dvajom stajali, kagby dva i on adin drugova, ja gavariu, ani pachožy byli“ (Jie dviese stovėjo, jie panašūs buvo). Girdima, kaip kalba moteris, kuri sako, kad „A. sdes nebila“ (A. čia nebuvo). Pareiškėjas nurodo, kad galės iškarto atpažinti asmenį, kuris jį sumušė. Pareiškėjas bendrauja su moterimi. Pareigūnas tikslinasi asmenų vardus, moteris nurodo, kad kito asmens vardas A., kuris yra A. brolis. Pareiškėjas nurodo, kad jie panašūs tarpusavyje. Pareiškėjas pasakoja įvykio aplinkybes, nuodo, kad jis pasakė asmenims, kad išjungtų šviesą, nes šis už ją moka. Vienu metu kalba moteris, kuri nurodo, kad šviesa yra jų. Pareigūnas tikslinasi pareiškėjo duomenis. Pareiškėjas pasako pareigūnui savo vardą, ir nurodo, kad jį pykina. Pareiškėjas nurodo savo vardą pavardę, gimimo metus, kontaktinį telefono numerį. Pareigūnas bendrauja su moterimi;

23.4. vaizdo įrašas „2020_1006_130142_037“. Įraše matomas pareiškėjas, girdimas moters balsas. Jie bendrauja tarpusavyje. Pareigūnas tikslinasi pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą, užsirašo telefono numerį. Įraše matomas gyvenamasis namas, kieme sudėtos statybinės medžiagos, lentos. Pareigūnas prieina prie pareiškėjo, šalia kurio stovi moteris ir vyriškis. Jie bendrauja tarpusavyje. Matosi pro Nukentėjusiojo sutuoktinė nurodo, kad tėvas kaltinamojo pažiūrėjo, durų neatidarė ir nuėjo;

23.5. vaizdo įrašas „2020_1006_130441_038“ nukentėjusiojo sutuoktinė parodo kaltinamojo tėvo namą;

23.6. vaizdo įrašas „2020_1006_130740_039“ įraše matoma moteris prie gyvenamojo namo. Pareigūnas nurodo, kad adresas (duomenys neskelbtini). Pareigūnas nurodo, kad VĮ Registrų centre nebėra šio namo adreso, kaip ir kai kurių šalia esančių. Pareigūnas bendrauja su moterimi. Moteris ir pareigūnas eina link gatvės. Pareigūnas su moterimi grįžta prie pareiškėjo, kuris bendrauja su kitu pareigūnu. 13 val. 10 min. 00 sek. įraše matomi pro šalį einantys du vyriškiai. Pareigūnas pasiteirauja pastarųjų A. pavardės, girdima, kaip vienas iš vyriškių nurodo, kad nežino A. pavardės. Pareiškėjas ir moteris ima kalbėtis su vyriškiu;

23.7. vaizdo įrašas „2020_1006_131338_041“. Įrašo pabaigoje matoma, kaip atvyksta greitosios medicininės pagalbos automobilis (toliau- GMP), kuris įvažiuoja į teritoriją;

23.8. vaizdo įrašas „2020_1006_131637_042“. Pareiškėjas prieina prie GMP automobilio, girdima kaip pastarasis nurodo medikams, kad jį pykina. Įraše girdima, kaip medikas klausia pareiškėjo, ar šis buvo praradęs sąmonę, pareiškėjas paaiškina: „nežinau aš po pirmo smūgio nukritau, nelabai ką prisimenu, paskui nu tik pora smūgių buvo“. Matoma, kaip pareiškėjas įlipa į GMP automobilį. Girdima, kaip pareiškėjas GMP automobilyje pasakoja įvykio aplinkybes;

23.9. vaizdo įrašas „2020_1006_132235_044“. Įraše matomas GMP automobilis, pareigūnas bendrauja su GMP automobilio vairuotoju. Girdima, kaip medikas sako, kad veš pareiškėją į ligoninę. Pareigūnas pasitikslina pareiškėjo, ar šis turės pretenzijų dėl fizinio skausmo, pareiškėjas nurodo, kad turės pretenzijų. Vienas iš pareigūnų nurodo, kad pareiškėją veš į Lazdynų ligoninę (vaizdo įrašai kompaktiniame diske, prisegtame prie 1 tomo bylos viršelio; t. 1, b. l. 113-114).

23. Alkotesterio kvito duomenimis, A. G. 2020-10-06, 15.30 val. nustatytas 0.00 promilių girtumas (t. 1, b. l. 121).

24. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Taigi, šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat apima svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą (išskyrus BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Taip pat turi būti nustatyti padariniai, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).

27. Nukentėjusysis K. V. pripažino, kad vartojo necenzūrinius žodžius, kad šaukė, buvo piktas, tačiau nesutiko, kad kėlė grėsmę kaltinamajam, nurodė, kad jam smūgiavo du asmenys, kaltinamasis ir nenustatytas asmuo, kad keiksmažodžius vartojo, bet jie nebuvo skirti asmeniškai ką nors įžeisti. Nurodė, kad kreipėsi į kaltinamąjį A. G., nes, jo žiniomis, būtent jis prižiūrėjo statybos darbus, kurių metu buvo neatsakingai naudojamasi daugiabučio namo, kuriame gyvena nukentėjusysis, bendrojo naudojimosi patalpose esančiu apšvietimu.

29. Taip pat byloje neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis A. G. konflikto metu sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam į galvą smūgiai sekė vienas po kito. Tai įrodo ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir nukentėjusiojo parodymai, medicinos dokumentai (t. 1, b. l. 36), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2913/2020 (01) (t. 1, b. l. 61-63), kurioje K. V. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje ir apatinio žandikaulio kairėje, kraujosruva kairio žando gleivinėje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje. Išvadoje nurodyta, jog sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020-10-06. Taip pat nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, padaryti neilgai trukus vienas po kito, nes į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas.

30. Taip pat teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad kaltinamasis įvykio vietoje nebuvo atsitiktinai, jis dalyvavo atliekant remonto darbus name, kuriame gyveno nukentėjusysis. Kaltinamojo versiją, kad įvykio vietoje jis atsidūrė atsitiktinai, paneigia nukentėjusiojo parodymai, kuriuos patvirtina liudytojo E. J. parodymai. Kaip minėta, nukentėjusysis K. V. nurodė, jog A. G. dalyvavo atliekant remonto darbus, kurių metų buvo neatsakingai naudojama elektra. Liudytoja, nukentėjusioji S. R.-V. teisme parodė, kad žino tiek kaltinamąjį, tiek jo tėvus. Name, kuriame ji su vyru gyveno, buvo remontuojamas butas ir ten nuolat su statybininkais būdavo A. G., kuris butą prižiūrėjo. Šias nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo E. J., kurio nesieja jokie santykiai nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju, parodymai. Šis liudytojas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra pusbrolio G. K. namai, jis (liudytojas) jam padėjo, o įvykio dieną padėjo kaimynei, kuri paprašė pavalyti kaminą. Įvykio dieną kaltinamasis buvo užėjęs į kitą butą, kuriame vyko remontas ir kurį turbūt prižiūrėjo, kad niekas nevogtų ir ten padėdavo. Jis (liudytojas) buvo tik savaitę, kaltinamasis buvo užėjęs ne kartą ir ne du, nes reikėjo prižiūrėti supirktas statybines medžiagas.

31. Liudytojai J. S. ir I. S. teisme nurodė, jog nežino, kokiu tikslu A. G. buvo atėjęs į įvykio vietą, gal su jais pakalbėti, o gal su savo tėvu, nes A. G. buvo draugas G., kuriam liudytojai dirbo. Tačiau šių liudytojų parodymus teismas vertina kritiškai ir vadovaujasi jais tiek, kiek jie neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Šį sprendimą teismas priima atsižvelgdamas į tai, kad šių liudytojų parodymai, dėl A. G. lankymosi įvykio vietoje, visų pirma prieštarauja nukentėjusiojo, jo sutuoktinės ir nešališko liudytojo E. J. parodymams bei A. G. tėvo V. G. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas pagarsino byloje esantiems įrodymams patikrinti. V. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog netoli jo namo, (duomenys neskelbtini) g. esančiame (duomenys neskelbtini) name vyksta statybos darbai, kur dirba jo sūnus A. G., o tai prieštarauja minėtų liudytojų parodymams bei patvirtina nukentėjusiojo, jo sutuoktinės ir liudytojo E. J. parodymus, kad A. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prisidėjo vykdant remonto darbus, kurių metu galimai neatsakingai buvo naudojama elektra (įjungiamas ir neišjungiamas bendro naudojimo patalpose apšvietimas ir kt.). Šios aplinkybės rodo, jog liudytojai J. S. ir I. S., kuriuos su A. G. ir jo tėvu sieja draugiški santykiai (A. G. tėvas atneša jiems pietus), nėra sąžiningi duodami parodymus, o tai rodo jų norą padėti A. G. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl, kaip minėta, šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai.

32. Taip pat teismas laiko nepasitvirtinusia kaltinamojo versiją, kad jis neturėjo kitos išeities, kaip tik gintis nuo nukentėjusiojo agresyvaus puolimo pastarajam smūgiuojant, kuris, jo manymu, kėlė realią žalos grėsmę.

33. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017). Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų) ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų). Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės gintis. Nebūtų logiška visada reikalauti sulaukti pirmojo smūgio ir tik nuo to momento konstatuoti, kad kėsinimasis yra akivaizdus ir prasidėjęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416-942/2016).

35. Kaltinamasis A. G. nurodė, jog konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo vyko apie 10 min. Nukentėjusysis buvo agresyvus, šaukė, įžeidinėjo jį ir aplinkinius necenzūriniais žodžiais, į jo žodžius nusiraminti ir sėsti į automobilį, nereagavo, suėmė jį už megztinio ir užsimojo, todėl jis (kaltinamasis) išsigando, pajuto realią grėsmę, truputį atsilenkė atgal ir tada sudavė smūgius K. V.. Smūgiai buvo vienas po kito, iš dešinės ir kairės. Nukentėjusysis K. V. neneigė, kad išėjęs į kiemą buvo įsiutęs ir garsiai kreipėsi į kaltinamąjį, kad keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau neigė, kad jie buvo skirti ką nors įžeisti, taip pat neigė, kad norėjo suduoti kaltinamajam, nes, pasak nukentėjusiojo, jis žino apie kaltinamojo teistumus ir „šiais laikais muštis nesąmonė“. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų, sulyginus juos tarpusavyje, matyti, kad jie abu, duodami parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, yra linkę yra konflikte savo vaidmenis sumenkinti. Kaltinamasis teigė, kad jis norėjo besikeikiantį nukentėjusįjį nuraminti ir tada nukentėjusysis jį užsipuolė, o nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė nebuvęs toks agresyvus, kad iššauktų kaltinamojo smurtą, t. y. nurodė, kad buvo įsiutęs, bet pretenzijas išsakė „neramiu balsu“, nieko neįžeidinėjo, o kaltinamojo nurodytų žodžių nesakė, nes tokių žodžių net negalima sakyti.

56. Nukentėjusysis K. V. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje nurodyta, jog neturtinę žalą patyrė, dėl veido ir galvos sumušimų, nes mėnesį negalėjo normaliai valgyti, dėl traumų pasekmių negalėjo ir negali pilnavertiškai atlikti darbą, dėl pažeminimo, įbauginimo, dėl baimės dėl vaikų (t. 1, b. l. 55).

58. Iš liudytojos, nukentėjusiojo sutuoktinės S. R.-V. parodymų matyti, kad vyras skundėsi galvos skausmu po įvykio galimai savaitę, dėl liekamųjų reiškinių nežino. Taip pat nurodė, jog jie iš ten išsikraustė, nes bijojo dėl vaikų, kurių negalėjo jų išleisti vienų į kiemą, nes nebuvo kur jiems žaisti, nes viskas statybinėmis medžiagomis buvo užmesta, galėjo susižeisti.

59. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.