Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - vidurinis, nedirbantis, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. areštu 30 parų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. buvo kaltinamas tuo, jog apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent:

jis 2008-08-11 kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva” Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu, kai 2008-08-09 19.30 val. jo vairuojamas automobilis LEXUS IS, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Antakalnio-Būgos gatvių sankryžoje susidūrė su automobiliu Peugeot 306, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Z. K., atlyginimo ir melagingai nurodė automobilio kairės pusės užpakalinės dalies pažeidimus 2008-08-11 Pretenzijoje, kurią pateikė draudimo bendrovei, tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-08-17 specialisto išvadoje nustatyta, kad automobilio LEXUS IS200 galinės kairės pusės durų ir sparno sandūros sugadinimų negalima paaiškinti kontaktu su automobiliu „Peugeot 306”, t.y. jis apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą 1623,43 Lt priklausantį UADB „Ergo Lietuva”.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. M. parodė, jog 2008-08-09 savo automobiliu Lexus, 7.30 val. vakare, važiavo pagrindine Antakalnio gatve ir suko į Būgos gatvę, kur susidūrė su automobiliu Peugeot, kurį vairavo Z. K.. Ji iškvietė savo sūnų, kuris dirba policijoje, atvažiavo sūnus, kuris iškvietė policiją. Atvažiavusi kelių policija paaiškino kuris iš jų kaltas, kad kalta Z. K. ir kad ji nebūtų nubausta padarė deklaraciją, nubraižė schemą, kurią kartu užpildė. Ji pasirašė, kad ji kalta, ir jis pasirašė, kad dalyvavo šiame eismo įvykyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. po laisvai duotų parodymų atsakydamas į papildomus klausimus nurodė, kad neneigia, kad jo automobilis Lexus 2008 m. rugpjūčio 9 d. dalyvavo eismo įvykyje. Automobilį Lexus vairavo jis. Regis kitų asmenų automobilyje nebuvo. Važiavo pagrindine Antakalnio gatve ir suko į kairę, į šalutinį kelią. Kitas automobilis važiavo iš šalutinio kelio ir riedėjo į viršų. Tiksliai dabar nežino ar automobilis Peugeot riedėjo ar stovėjo, bet jam nebuvo kliūties iš kairės. K. sakė, kad suko į dešinę. Nežino kur ji suko, nestebėjo. Jis važiavo pagrindine gatve ir nežiūrėjo, kur ta moteris suks, ji turėjo jį praleisti, nes jis važiavo pagrindine gatve. Važiuojant šalutiniu keliu ji privažiavo prie pagrindinės gatvės ir žiūrėjo kur važiuoti. Jos automobilis dar nebuvo išvažiavęs į pagrindinę gatvę, automobilis judėjo, bet labai lėtai. Galbūt jis ne visai 90 laipsnių kampu kirto kampą, suko, gal suko 95-100 laipsnių kampu. Matė, kad ji važiuoja į jo pusę, jam taip pasirodė, kad ji suka, kaip kartais vairuotojai daro - suka šonu. Jų automobiliai kontaktavo: jos automobilio bamperis į jo automobilio galinę arką. Jo automobilis buvo sugadintas gale kairėje pusėje, o jos automobilio kairės pusės priekinis bamperis, kampas. Jo manymu, buvo nestiprus susidūrimas. Automobilio rato arka, tai sandūra virš rato – ji metalinė, o Peugeot automobilio apgadintas plastmasinis bamperis. Kaip Peugeot plastmasinė detalė galėjo apgadinti jo automobilio metalinę detalę, nežino, nes nėra remontininkas, gal ji stipresnė. Jis pats nustebo, kad pas K. automobilyje matosi tik nubrėžta, o pas jį didelė žymė. Matomumas buvo geras, viskas matėsi puikiai. Ne jis kliudė Peugeot automobilį, o ji kliudė jo automobilį. Greitis buvo nedidelis, privažiavęs prie posūkio buvo pristabdęs. Tai, kad ekspertai nustatė, jog smūgis iš išorės buvo stačiakampio formos, o ne slystamojo pobūdžio – negali į tai nieko atsakyti. Jis papasakojo viską kaip buvo, kad į jį atsitrenkė bamperiu. Susidūrimo vietoje, kur automobilis išvažiuoja iš šalutinio kelio į pagrindinį, ten buvo šioks toks kalniukas, nedidelė įkalnė. Kadangi automobilis ne naujas, tai važiuojant automobilio priekis šiek tiek pakyla, kai važiuoja įkalnėn. Ji pakvietė sūnų ir sūnus pasakė savo mamai, kad ji patrauktų savo automobilį. Jis savo automobilio netraukė iš įvykio vietos. Atvykusi policija pati pasiūlė, kad nebūtų baudos, sako užpildykite deklaraciją. Jie užpildė deklaraciją, pasirašė ir išsiskirstė. Situacija buvo aiški, jis nieko su mašina nedarė, parodė draudimui. Jis girdėjo kaip ekspertai davė parodymus, tačiau nežino, kodėl tokia ekspertų išvada, jis juk nėra ekspertas. Peugeot automobilis atsitrenkė priekiniu bamperiu į jo automobilio kairę pusę. Jis nėjo apžiūrėti iš arčiau Peugeot automobilio. Tik matė, kad ant bamperio yra nubrozdinimai.

Teisėjui pagarsinus Specialisto išvadą 2011-08-17 Nr. 11-783 (11) bylos tomas 1, bylos lapas 168-171, kaltinamasis paaiškino, jog jis mano, kad automobilio Peugeot bamperio kampas atsitrenkė į jo automobilio rato arką, jeigu nurodyta, kad jo automobilyje yra įlenkimai. Teisėjui parodžius nuotraukas esančias bylos tomas 1, bylos lape 22, kaltinamasis paaiškino, jog jis nieko nedarė, jis nežino kodėl specialistas padarė tokią išvadą, jokių vinių, geležies tikrai nebuvo. Nežino nei kaip paaiškinti kodėl ant jo mašinos tokie įlenkimai ir tokios formos. Kai atvažiuoji į draudimo bendrovę, patys darbuotojai užpildo standartinę Pretenzijos formą, o tu pasirašai, ir palieki savo telefono numerį. Visą Pretenzijos turinį surašė Ergo draudimo darbuotojas. Kartais paklausia ar bus pageidavimas automobilį remontuoti pas juos, ar reikalinga paskaičiuoti žalą pinigais. Darbuotoja deklaraciją pati spausdino. Uždavė klausimus apie įvykio situaciją, iš kurios pusės važiavo, kaip viskas buvo ir viskas. Darbuotoja viską surašo, atspausdina ir tą dokumentą paduoda fotografui, kuris fotografuoja automobilį. Taip, kalba apie deklaraciją, kuri yra bylos tomas 1, bylos lape 16. Darbuotoja paprašė pas jį dokumentų, teisių, draudimo, ir užpildė pati. Kad apgadinta kairės pusės užpakalinė dalis, darbuotoja parašė remiantis deklaracija, nes kai pildė su pareigūnais, jis gi nežinojo kaip vadinasi visokios automobilio detalės, rašė kairė pusė ir viskas, ten dar yra paveiksliukas, ant kurio reikia pažymėti. Rašant pretenziją, darbuotoja lyg tai kažko klausė jo, dabar nepamena, tiksliai negali atsakyti. Deklaraciją, viską atidavė darbuotojai ir jam beliko laukti kol išeis fotografas. Vairuotojo teises turi nuo 2006 metų. Pretenziją pasirašė jis. Deklaracijoje nebuvo įvardinti sugadinimai. Pirmiausia jie parašo, paskaičiuoja, o jeigu jam netinka, tai jis gali samdytis nepriklausomą specialistą. Regis taip, automobilio sugadinimai buvo perkelti iš defekto akto, sutiko su tuo, pasirašė. Tai standartinė forma. Pateikdami deklaraciją, darbuotojai klausė jo ar automobilį tvarkys pas juos, ar reikalinga išmoka pinigais, jis dar nebuvo nusprendęs ar nori, kad jam būtų atlyginta žala pinigais, ar kaip. Žalą norėjo, kad atlygintų už tuos padarytus sugadinimus, kurie ten buvo parašyti, kadangi įvyko eismo įvykis. Pirmiau, regis, buvo užpildyta pretenzija, nei defekto aktas. Pildant pretenziją jis pateikė deklaraciją, ne defekto aktą. Defekto aktas buvo surašytas pabaigoje. „Ergo” darbuotojams apžiūrint automobilį jis buvo lauke, stovėjo prie durų, rūkė, jam buvo nebūrtina ten dalyvauti. Darbuotojas išėjo, paklausė ar ta jo mašina, nes jis jau turi tą dokumentą, kurį prieš tai darbuotoja yra užpildžiusi, tą pretenziją, ir turėdamas popierius, fotografuoja. Kiekvienas darbuotojas atlieka jam pavestą darbą, vienas pildo pretenziją, kitas darbuotojas eina į lauką fotografuoti automobilio. Defekto akte automobilio pažeidimus surašė Ergo darbuotojas. Defekto akte parašas jo, pretenzijoje irgi jo parašas, neneigia to. Jo ranka rašyta „žalą prašau paskaičiuoti”, jis sutiko su nurodytais pažeidimais. Kiek pamena po susidūrimo su Peugeot, ten buvo užrašyta „arka”, tai ir sutiko. Jis pats jokių sugadinimų darbuotojui nenurodė. Nei vienas iš jo automobilį tikrinusių darbuotojų neužsiminė, kad kažkas yra ne taip, kad kažkas nesutampa, nieks jam nepateikė įtarimų. Po to, kai buvo užpildytas defekto aktas, darbuotojas praneša, kad gali kažką pranešti papildomai. Darbuotojas neklausė jo ar jis sutinka su įrašais dėl tam tikrų detalių, dėl tam tikrų darbų. Jie paprasčiausia užpildo, klausia ar jums paskaičiuoti, jis sako taip, palieku savo telefono numerį ir pasirašo. Tie paskaičiavimai daromi pagal įrašus, tačiau juk jie patys darė tuos įrašus, ne jis. Bylos tomas 2, bylos lape 103-104 esnčią schemą braižė ne jis, o policijos pareigūnai.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja Z. K. paaiškino, jog 2008 m. rugpjūčio mėnesį įvyko eismo įvykis Antakalnio gatvės ir Būgos gatvių sankryžoje. Ji važiavo iš Būgos gatvės į Antakalnio gatvę. Pažiūrėjo į kairę, mašinų nebuvo. Pradėjus važiuoti, jai tik pradėjus važiuoti, dar neišvažiavo į Antakalnio gatvę, staigiai jos mašiną kirto automobilis Lexus, įvyko susidūrimas. Iš automobilio Lexus išlipo vaikinas, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Po to, pats pirmas patraukė savo automobilį į Būgos gatvės kitą pusę, liepė jai patraukti, ji patraukė ir tai buvo jos didžiausia klaida. Dar su juo buvo automobilyje kiti du vaikinai, bet jie visiškai nesikišo, pasitraukė į šalį. O tas vairuotojas iš pykčio ir savo mobilaus ryšio telefoną daužė į savo mašiną. Tas vaikinas pasakė, kad iškvies policiją, ji pasakė, kad palaukite, ji pakvies savo sūnų. Kai atvažiavo sūnus, tas vaikinas sūnų visokiais žodžiais išvadino. Pakvietė policiją. Kadangi jis važiavo iš pagrindinės gatvės, ji buvo pripažinta kalta. Tačiau jo automobilis buvo ne tik toje vietoje apgadintas, kur buvo susidūrimas su jos automobiliu, Lexus automobilis buvo apgadintas iš abiejų pusių.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Z. K. po laisvai duotų parodymų atsakydama į papildomus klausimus nurodė, kad teisingai nurodyta kaltinamajame akte, kad eismo įvykis įvyko 2008 m. rugpjūčio gal 11 d., toje kelio atkarpoje, kur įvyko susidūrimas yra tik Stop ženklas. Ji važiavo iš Būgos g. ir norėjo pasukti į Antakalnio gatvę į dešinę pusę. Pagrindinis kelias Antakalnio gatvė. Ji važiavo šalutiniu keliu, ji vairavo automobilį Peugeot 306. Eismo sąlygos tą dieną buvo geros, saulė švietė, be lietaus, eismo įvykis buvo vakare. Išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią jai saulė nešvietė. Besibaigiant Būgos gatvei nėra statinių, krūmų, kurie trukdo matomumui. Ji dar nebuvo įvažiavusi į pagrindinį kelią. Būgos gatvė yra įkalnėje, ji privažiavo prie Stop ženklo, pažiūrėjo į kairę pusę, ar iš Antakalnio gatvės kairės pusės nėra automobilių, įsitikino, kad nėra ir pradėjo važiuoti. Privažiavo prie Stop ženklo, automobilis buvo lygiagrečiai Stop ženklui. Ji važiavo artėjant prie Antakalnio g. 10-20 km/h. Prie sankryžos jos greitis buvo tolygus. Jai buvo geras matomumas. Jokių važiuojančių svetimų automobilių nebuvo. Ji tik pradėjo važiuoti ir įvyko susidūrimas, tada sustojo. Ji važiavo viena. Ji tada vairavo tik metai transporto priemonę. Tas automobilis priklauso jai. Toje gatvių sankirtoje, kur Antakalnis pagrindinė gatvė, link Antakalnio yra 2 eismo juostos, ir kitoje priešingoje pusėje irgi 2 eismo uostos. Ji norėjo išvažiuot į pagrindinį kelią, bet neišvažiavo, ji iš viso į pagrindinį kelią nebuvo įvažiavus. Kažką pajuto gal 0,5 metro atstume iki pagrindinio kelio. Tik pradėjus važiuoti pamatė, kad važiuoja automobilis ir trenkiasi į jos automobilį. Ji Lexus pamatė tik tą akimirką, kai jis buvo prie jos automobilio. Sukant į kairę automobilis Lexus važiavo per ištisinę liniją ir kirto jos automobilį. Toje kelio atkarpoje Antakalnio gatvėje yra kelio žymėjimai - ištisinė linija ir brūkšninė linija, kur įvažiuoti į Būgos gatvę. Jei automobilis Lexus sukdamas iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią būtų važiavęs į dešinę juostą kaip priklauso, tai jis jos nebūtų lietęs, tačiau jis kirto ištisinę liniją, suko labai stipriu kampu. Ji sukdama į dešinę laikėsi borto normaliai, įprastai, daro ne taip plačiai posūkį. O tuo metu automobilis Lexus sukdamas į kairę kirto kampą, Lexus kirto jos automobilio priekį. Jos automobilis buvo beveik neapgadintas, automobilio buvo truputį apibrozdintas bamperis, kaip brūkšneliai. Tas kontaktas buvo tik su išoriniu bamperiu. O automobilio Lexus buvo įlenkimas, bet negali pasakyti, ar tai nuo jos susidūrimo įlenkimas ar ne, nes automobilio Lexus ir dešinės pusės buvo panašus įlenkimas. Kontakto metu jos automobilis nuo smūgio nesujudėjo, kažkokios detalės nenubyrėjo. Automobilis Lexus turėjo kliudyti kairės pusės ta vieta, prie galo antrųjų durelių. Po susidūrimo ji labai išsigando, jis pradėjo ją pulti įvairiais žodžiais. Po kontakto jis patraukė pirmiausia savo automobilį. Jis pavažiavo į kitą Būgos gatvės pusę. Jis tada pribėgo prie jos ir šaukdamas liepė patraukti ir jai savo automobilį, o ji iš išgąsčio patraukė savo automobilį. Jie išsikvietė policiją, policija pasakė, kadangi automobilis Lexus važiavo iš pagrindinės gatvės, kadangi automobiliai patraukti, todėl kalta yra ji, ji prisipažino kaltę. Jos automobiliui didesnių kažkokių apgadinimų nesimatė. Įvyko labai nežymus kontaktas jos automobilio bamperiu su Lexus automobiliu. Jos automobilio kliudytas bamperio kampas arčiau vairuotojo pusės, buvo nubrozdinimai. Šių nubrozdinimų lokalizacija kokia - buvo dryžiukai, gal 10-15 cm., o aukštis per vidurį to bamperio. Po to ji apėjo Lexus automobilį. Buvo įlenkimas toje vietoje, kur jie susidūrė, bet jai atrodė, kad to negalėjo būti. Dar buvo apgadinimai dešinėje pusėje. Dešinėje pusėje apgadinimai buvo dar prieš šį įvykį, nes darant kairėn pusėn manevrą niekaip tokių apgadinimų dešinėje pusėje negalėjo būti. Lexus automobilio buvo apgadinimas kairėje pusėje ant durelių, apgadinta per vidurį durelių. Dar kokios detalės apgadintos toje pusėje nematė. Tos durelės buvo įlenktos, matėsi baltos dėmės. Parodytose bylos tomas 1, bylos lape 19-23 esančiose foto nuotraukose, bylos lape 20 viršutinė nuotrauka iš dešinės - atitinka. Atvažiavus policijai eismo įvykio deklaraciją pildė kitas vairuotojas, ji tik pasirašė, tačiau savo pusę deklaracijos pildė ji pati. Lexus vairuotojas jai matant pasirašė deklaraciją. Du vaikinai, kurie važiavo su Lexus vairuotoju, jie nesikišo. Bylos tomas 1, bylos lape 16, parodžius deklaraciją, liudytoja nurodė, jog kalba apie šitą deklaraciją. Jos yra iš kairės pusės pildyta, o Lexus vairuotojas pildė iš dešinės. Kas deklaracijoje schemą paišė, neatsimena. Patvirtino, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodyti duomenys atitinka, kaip viskas buvo tą vakarą. Iki minėto įvykio jos automobilis kitame įvykyje nedalyvavo, nebuvo apgadintas ar apibrozdintas. Ji pasikvietė sūnų, tada iškvietė policiją. Darant kairį posūkį automobilis Lexus negalėjo labai dideliu greičiu važiuoti. Kodėl įvyko susidūrimas, matyt jis nesilaikė KET, kirto ištisinę liniją ir suko ne taip kaip priklauso. Sukant į kairę jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kirto kampą. Automobilį Lexus vairavo kaltinamasis. Jos automobilis žemas, nepaaukštintas, jos mašina nedidelė, o Lexus didesnė mašina, ar ji paaukštinta, neprisimena. Lexus apgadinta truputį virš durelių. Jo bamperis galėjo tokiame aukštyje ir toje vietoje Lexus įsiremti. Kai atvyko policija Lexus vairuotojas negirdėjo ar nurodė, kad šitų apgadinimų nežiūrėkit, nes tie apgadinimai iš anksčiau. Toje vietoje kur susidūrimas tarp transporto priemonių, kelio reljefe iš Būgos gatvės yra staigus pakilimas ir trupučiuką duobėtas kelias. Jos automobilis važiuojant šiek tiek pakilo, nes įkalnė. Jos automobilis nebuvo pakrautas kroviniu, ji važiavo viena. Ji tikrai negirdėjo jokio garso, radijo neklausė. Ji važiavo užsidariusi langus. Kad įvyko susidūrimas pajuto, kai viena mašina susilietė su kita mašina, tą susilietimą automobilių pamatė. Mašinos susikirto, tai pastebėjo žiūrėdama pro šoninį langą. Eismo įvykis įvyko šalutiniame kelyje. Lexus buvo įvažiavęs į šalutinį kelią, o ji nebuvo dar įvažiavus į pagrindinį kelią. Pasirašė, kad yra kalta, nes policija pasakė, kad Lexus važiavo pagrindiniu keliu, o mašinos patrauktos, todėl ji kalta. Jos kairės pusės bamperis lietė Lexus užpakalines dureles, tą vietą. Tas vaizdas, kurį pamatė iš karto, ir vaizdas nuotraukose, atitinka. Be to įlenkimo, kokius dar apgadinimus matė, neprisimena, nes buvo labai išsigandusi. Kai patraukė Lexus, tada matėsi įlenkimas ant durelių. Ji matė tik tą vieną įlenkimą, nežino ar tai ji galėjo padaryti tokį įlenkimą, nes tokio smūgio nebuvo. Neapžiūrinėjo detaliai ar be durelių apgadinimų Lexus buvo kiti apgadinimai nepastebėjo. Automobilis buvo švarus. Mašinom susilietus, ji iš karto stabdė, slydimo nebuvo. Lexus irgi tuo pačiu momentu sustojo. Slydimo nepastebėjo. Draudimo bendrovės „Ergo” specialistai atvažiavo pas ją į kiemą, jie apžiūrėjo jos automobilį ir matė tik bamperį. Kai „Ergo” specialistai apžiūrinėjo Lexus nematė to, nedalyvavo toje apžiūroje. Pagal byloje esančią fotolentelę bylos tomas 1, bylos lape 103-104, liudytoja nurodo, jog ji važiavo ir kai sustojo jos automobilio priekinė dalis buvo prie ženklo, jos automobilis nebuvo įvažiavęs į priešingą kelią, ji buvo tik trupučiuką pasisukus, gal 15-18 laipsnių kampu. Kaip deklaracijos schemoje nurodyti 2 automobilių susidūrimas, ne tokiom aplinkybėm buvo įvykis. Nes jos automobilis buvo Būgos gatvėje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas T. K. parodė, jog įvykis buvo 2008 m. rugpjūčio mėnesį. Paskambino jam mama ir pasakė, kad papuolė į eismo įvykį. Kai jis atvažiavo, automobiliai jau buvo patraukti. Mama pasakė, kad pilietis agresyviai liepė patraukti mašiną. Automobilių susidūrimo vietoje jau automobilių nebuvo. Buvo iškviesta policija ir mama pripažino kaltę dėl eismo įvykio. Mama nesenai buvo pradėjusi vairuoti. Automobilis Peugeot iki šio įvykio buvo tvarkingas, be apgadinimų. Mama aiškino, kad ketino išvažiuoti į pagrindinę gatvę iš Būgos gatvės. Automobilių nebuvo, nepradėjus manevro, kitas automobilis, važiavęs pagrindiniu keliu, tai yra Antakalnio gatve, kirto ištisinę eismo juostą ir susitrenkė su mamos automobiliu. Mamos automobilis dar nebuvo įvažiavęs į pagrindinį kelią. Mamos automobilio buvo apgadintas priekinis bamperis, buvo nežymus apgadinimas. Buvo likę dažai. Bamperis plastmasinis, tik dažai nubraukti. Gal keletas centimetrų, bet jau gerai nepamena. Tos braukimo žymės buvo kokiu kampu, poslinkiu, negali pasakyti. Mamos automobilio tik bamperio apgadinimai buvo. Apžiūrėjo jis Lexus automobilį, kuris buvo techniškai netvarkingas. Matėsi iš vienos ir kitos pusės kėbulo dažymai. Kairėje pusėje matėsi, kad automobilis ne vieną kartą taisytas. Matėsi senų, naujų dažų, didelių susidūrimo apgadinimų nesimatė. Kuri automobilio Lexus vieta buvo apgadinta, nepamena, bet jam teko tą automobilį apžiūrėti. Bylos tomas 1, bylos lape 19-23 esančioje fotolentelėje automobilio Lexus apgadinta buvo galinės keleivio durelės, posparnis bylos lape 19 fotolentelė, o mamos automobilio priekinė kairės pusės bamperio vieta, bylos lape 23 fotolentelė. Buvo atvykę policijos pareigūnai, jie nebraižė jokios schemos. KEP pareigūnai pasiūlė užsipildyti deklaraciją. Mama sutiko, kad yra kalta. Deklaraciją pildė abu vairuotojai, o schemą padėjo nubraižyti policijos pareigūnai. Jam matant abu vairuotojai, Lexus vairuotojas ir mama pasirašė deklaraciją. Iš kitos, tai yra dešinės, pusės automobilis Lexus buvo apgadintas, bet jau iš anksčiau, tai yra iki šio įvykio. Tos pusės, kur galimai Lexus susidūrė su mamos automobiliu, kokie apgadinimai, nelabai prisimena, tie įbrėžimai buvo apačioje, jų buvo daug, nuo priekio iki galo, daugiau apačioje, bet jie visi tikrai ne šios avarijos metu padaryti. Tiksliau tų apgadinimų vietų nurodyti negali.

Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo T. K. parodymai, duoti bylos ikiteisminio tyrimo metu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė, kad 2008 metais rugpjūčio mėnesį jam mama Z. K. paskambino telefonu ir pranešė, kad ji nuosavu automobiliu Peugeot 306, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš K.Būgos g., išvažiuodama į Antakalnio g., buvo pasiruošusi sukti į dešinę, tik jai pradėjus važiuoti susidūrė su automobiliu Lexus. Paprašė atvykti į įvykio vietą. Kaip jis atvyko, tai automobiliai iš įvykio vietos buvo patraukti. Jis nuvažiavo į įvykio vietą, pamatė, kad automobiliai iš pačios įvykio vietos buvo patraukti, tada jis iškvietė Eismo priežiūros pareigūnus. Atvyko du pareigūnai, pasakė, kad mama važiavo iš šalutinio kelio, todėl yra kalta. Pasiūlė surašyti deklaraciją, kas ir buvo padaryta. Pažeidimai ant abiejų automobilių buvo lygtai nežymūs, bet kur jau dabar neprisimena, ar ant Lexus automobilio buvo senų pažeidimų nežino, jų nesimatė, (t. 1, b.l. 144-146).

Tęsiant teisiamajame posėdyje liudytojo T. K. apklausą jis parodė, kad matėsi seno pobūdžio apgadinimai ant automobilio Lexus iš kairės pusės. Švieži apgadinimai ant galinio sparno, gal ant durelių Lexus, matėsi po susidūrimo žymės. Matėsi braukimo žymės. Iš nuotraukų gali suprasti tik kad gali būti įbrėžimo žymės juodos nuo bamperio, ar pats jis matė tas braukimo žymes, nepamena. Ar tos braukimo žymės atitinka susidūrimui su mamos automobiliu, mano jog turėtų atitikti. Policija deklaracijoje pildė schemą, be schemos policija eismo įvykio deklaracijoje kitų įrašų nedarė. Vairuotojai patys pildė deklaraciją. Mama nurodė, kad susidūrimas įvyko ant sankryžos susikirtimo įkalnėje šalutiniame kelyje, pasirašė, kad kalta vien dėl to, kad mažiau problemų būtų. Jis tikrino ką deklaracijoje supildė mama ir kitas vairuotojas, matė kokie nurodyti apgadinimai. Pretenzijų niekas neturėjo.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-08-17 specialisto išvadoje Nr. 11-783 (11) nustatyta, kad iš pateiktų duomenų negalima atmesti galimybės, kad automobilio „Lexus IS200” galinio bamperio kairiojo šono ir „Peugeot 300” priekinio bamperio kairiojo kampo sugadinimai galėjo būti padaryti jų tarpusavio kontakto metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Automobilio „Lexus IS200” galinės kairės pusės durų ir sparno sandūros sugadinimų negalima paaiškinti kontaktu su automobiliu „Peogeot 306”, (t. 1, b.l. 168-171).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, jog automobilio „Lexus IS200” galinės kairės pusės durys ir sparnas jų sandūros apatinėje dalyje buvo deformuoti (įlenkiant ir sugniuždant) veikiant deformacijos jėgoms kryptimi nuo automobilio priekio link galo iš išorės į vidų taip, kad sparno ir durų sandūros srityje apie 46^-60 cm aukštyje nuo pagrindo susidarė sparno ir durų skardų įlenkimai ir sparno skardos klostės už durų, kurios matomos vaizde iš viršaus. Šie durų ir sparno sandūros srities sugadinimai buvo padaryti ribotu, apie 9 cm pločio, kraštuose briaunas turinčiu objektu. Šiose tiesioginio kontakto vietose taip pat matyti horizontalių braukimo pėdsakų pažeidžiant išorinę lako-dažų dangą. Nurodytomis aplinkybėmis automobiliui „Peugeot 306” priekiniu kairiuoju kampu kontaktuojant su automobilio „Lexus IS200” kairiojo šono galine dalimi, kontaktas tarp automobilių turėjo įvykti labiausiai į šoną atsikišusiomis automobilių dalimis. Gretinant aukščiau aprašytus pėdsakus ant automobilių, taip pat vertinant jų pobūdį, padarymo būdą ir lokalizaciją, galima teigti kad: Deformacijos automobilio „Lexus IS200” galinės kairės pusės durų ir sparno sandūros apatinėje dalyje negalėjo būti padarytos kontakto su automobilio „Peugeot 306” priekinio bamperio kairiuoju kampu metu, nes durų ir sparno sandūros srities metalo sugadinimai buvo padaryti ribotu, apie 9 cm pločio, kraštuose briaunas turinčiu objektu, o automobilio „Peugeot 306” bamperio (labiausiai atsikišusios plastikinės apdailos) kontūre tokių briaunų nėra. Be to, automobilio „Lexus IS200” galinių kairės pusės durų ir sparno sandūros apatinėje dalyje braukimo pėdsakai padaryti tik ties tiesioginio kontakto vietomis tarp jų horizontalių braukimo nėra, o braukimo pėdsakai ant automobilio „Peugeot 306” bamperio apdailos per visą jos aukštį pasiskirstę tolygiai. Automobilio „Lexus IS200” galinio bamperio kairio šono sugadinimai, t.y. horizontalūs braukimo pėdsakai, padaryti slystamo kontakto metu kryptimi nuo automobilio priekio link galo, kurių pradžia 47+57 cm aukštyje nuo pagrindo yra apie 10 cm aukščiau, nei automobilio „Peugeot 306” priekinio bamperio atsikišusi dalis statinėje būklėje (39+48 cm), t.y. šie sugadinimai pagal lokalizacijos vietą (aukščius nuo pagrindo) nesutampa. Įvertinant tik sugadinimų pobūdį ir apimtį automobilio „Lexus IS200” galinio bamperio kairiojo šono ir „Peugeot 306” priekinio bamperio kairiojo kampo sugadinimai galėjo būti padaryti jų tarpusavio kontakto metu eismo įvykio, įvykusio 2008 m. rugpjūčio 9 d., vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Iš pateiktų duomenų negalima kategoriškai atmesti tokio kontakto galimybės, nes tam tikras nesutapimas galėjo atsirasti dėl kelio reljefo ypatumų, išorinių jėgų poveikio, automobilių kėbulų svyravimų ar pakrovimo, dinaminėje būsenoje (automobiliams susidūrimo metu judant), o taip pat dėl skirtingo liniuotės pastatymo būdo fotografuojant po eismo įvykio, nelygaus paviršiaus ir. pan, (t. 1, b.l. 168-171).

R. M. prašymas pateiktas 2008-08-18 UADB „Ergo Lietuva” žalų administravimo skyriui „Dėl draudimo išmokos”, kurioje nurodoma, įvykio data – 2008-08-09 R. M. prašo išmokėti draudimo išmoką už sugadintą automobilį, (t. 1, b.l. 9).

UADB „Ergo Lietuva” 2008-08-18 pranešimas R. M., kuriame nurodoma, kad pagal R. M. pranešimą apie 2008-08-09 įvykį, kurio metu nukentėjo jam priklausantis automobilis Lexus IS 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra atliekama nuostolių reguliavimo procedūra. Draudimo įvykio vertinimui, žalos dydžio ir išmokos gavėjo nustatymui yra išsiuntę šiuos prašymus dėl informacijos pateikimo: atsiskaitomos sąskaitos rekvizitus, paskaičiuota nuostolio suma 2834,83 Lt, (t. 1, b.l. 10).

UADB „Ergo Lietuva” remonto sąmata (t. 1, b.l. 11, 12, 13, 121, 122, 123).

UADB „Ergo Lietuva” transporto priemonės apžiūros – defektų aktas Nr. TPA – 216545, kuriame nurodomas įvykio laikas ir vieta: 2008-08-09 Antakalnuo g. – Būgos g. sankryžoje, Vilniuje. Duomenys apie transporto priemonę: Lexus IS 200, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės savininkas R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Debreceno g. 47-78, Klaipėdoje. Apgadinimų ir numatomo remonto aprašymas: galinės kairės pusės durys; galinės kairės pusės šoninės dal. keitimas; galinės kairės pusės šoninis purvasaugis; galinis bamperis; ratlankio R17, apačioje nurodyta „žalą prašau paskaičiuoti, tel. Nr. 864773380”, minėtą dokumentą pasirašė specialistas D. G. 2008-08-11, automobilio savininkas R. M. 2008-08-11, (t. 1, b.l. 14).

R. M. 2008-08-11 pateikta pretenzija UADB „Ergo Lietuva” Draudimo įvykių administravimo skyriui, kurioje nurodytos įvykio aplinkybės: M. R., parneša, kad 2008-08-09 vairuodamas jam priklausantį automobilį Lexus IS 200 (v/n (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį, kuris įvyko Antakalnio g. – Būgos g. sankryžoje, Vilniuje. Tai įvyko, kai automobilis Peugeot 306 važiuojantis tiesiai atsitrenkė į jo automobilį, tuo metu jis darė posūkį iš pagrindinio kelio į kairę pusę. Automobiliui Lexus IS 200 apgadinta: Kairės pusės užpakalinė dalis. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Eismo įvykis policijoje neregistruotas. Užpildyta ir pateikta eismo įvykio deklaracija, (t. 1, b.l. 15).

Eismo įvykio deklaracija, (t. 1, b.l. 16).

Fotolentelė (t. 1, b.l. 19-23, 39-42).

Transporto priemonės draudimo liudijimas Nr. 851-0285607 (t. 1, b.l. 38).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2012-01-30 protokolas, kuriame R. M. parodė ir paaiškino, kad 2008-08-09 apie 19.30 val. važiuojant Antakalnio g. Jis pasuko į Būgos gatvę ir iškarto ant posūkio susidūrė su automobiliu Peugeot 306. Automobilis Peugeot važiavo iš šalutinio kelio. R. M. nurodė tik apytikslią vietą, nes nuo įvykio praėjo daug laiko, jau primiršo. Automobilis Peugeot 306 atsitrenkė į jo Lexus automobilio vairuotojo pusę. R. M. atsimena tik apytiksliai pažeidimus savo automobilio, tiksliau atsitrenkė į vairuotojo pusės šono galą, (t. 2, b.l. 100-101), taip pat prie protokolo pateiktu planu – schema bei fotonuotraukomis, (t. 2, b.l. 102, 103-105).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nebuvo surinkta faktinių duomenų, leidžiančių R. M. pripažinti kaltu pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos A. T. Senato nutarimu teismams išaiškinta, kad sukčiavimas, turto pasisavinimas arba išvaistymas – tai nusikalstamos veikos, kuriomis kaltininkas, tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, išvaisto svetimą turtą arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei šį turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Sukčiavimo dalykas yra svetimas turtas ar teisė į svetimą turtą. Apgaulingą draudiminę veiką asmuo įvykdo tada, kai tyčia, sąmoningai, siekdamas apgauti, pateikia paruošia draudikui bet kokį rašytinį, žodinį ar elektroninį pareiškimą, kuris yra išmokos arba kitokios naudos reikalavimas, žinodamas, kad šiame pareiškime pateikiama informacija apie faktą iš esmės yra klaidinga arba nuslepiama informacija, susijusi su faktu.

Kad būtų įvykęs apgaulės draudime faktas, būtini keturi pagrindiniai elementai:

ketinimas apgauti – asmuo turi tyčia ir sąmoningai apgauti ar ketinti apgauti draudiką;žinojimas arba supratimas – asmuo turi suvokti ar žinoti, kad tai ką daro yra apgaulinga arba tai yra apgaulingas fakto konstatavimas;melagingas tvirtinimas – asmuo sukuria ar padeda sukurti klaidingą įvaizdį, kas priverčia draudiką išmokėti piniguspriklausomumas - draudikas nebūtų išmokėjęs draudiminės išmokos, jei jam nebūtų pateiktas melagingas tvirtinimas.

Siekiant nustatyti ar kaltinamasis R. M. pasikėsino apgaulės būdu gauti didesnę draudimo išmoką, byloje būtina nustatyti faktinę aplinkybę ar UADB „Ergo Lietuva“ Draudimo įvykio administravimo skyriui pateiktoje pretenzijoje R. M. melagingai nurodė 2008-08-09 įvykusio eismo įvykio metu jo automobiliui Lexus IS 200 padarytus sugadinimus bei ar kaltinamasis, kreipdamasis į draudimo bendrovę ir siekdamas gauti draudimo išmoką, veikė apgaule.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas konstatuoja, kad nebuvo surinkta įrodymų leidžiančių paneigti kaltinamojo parodymus dėl UADB „Ergo Lietuva“ Draudimo įvykio administravimo skyriui 2008-08-11 pateiktos pretenzijos pagrįstumo, dėl žalos atlyginimo dėl eismo įvykio įvykusio 2008-08-09, kurio metu buvo apgadintas R. M. priklausantis Lexus IS 200 automobilis. Tai, kad autoavarija įvyko įvardintoje vietoje ir laiku bei kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina baudžiamojoje byloje liudytojais apklausti Z. K., T. K., Eismo įvykio deklaracija, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje 2012-01-30 protokolas, to neneigia ir pats kaltinamasis R. M..

Iš byloje nustatytų aplinkybių, matyti, kad 2008-08-09 Vilniuje, Antakalnio – Būgos gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu liudytojos Z. K. vairuojamas automobilis susidūrė su R. M. vairuojamu automobiliu Lexus IS 200. Pastarieji užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje pažymėjo abiejų transporto priemonių sugadinimus, šią deklaraciją pasirašė tiek Z. K., tiek R. M., (t. 1, b.l. 16). Bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad 2008-08-11 R. M. kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“, siekdamas gauti draudimo išmoką. UADB „Ergo Lietuva“ Draudimo įvykių administravimo skyriui 2008-08-11 buvo pateikta pretenzija, kurioje nurodyta, jog M. R. parneša, kad 2008-08-09 vairuodamas jam priklausantį automobilį Lexus IS 200 (v/n (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį, kuris įvyko Antakalnio g. – Būgos g. sankryžoje, Vilniuje. Tai įvyko, kai automobilis Peugeot 306 važiuojantis tiesiai atsitrenkė į jo automobilį, tuo metu jis darė posūkį iš pagrindinio kelio į kairę pusę. Automobiliui Lexus IS 200 apgadinta: kairės pusės užpakalinė dalis. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Eismo įvykis policijoje neregistruotas. Užpildyta ir pateikta eismo įvykio deklaracija, (t. 1, b.l. 15). Tą pačią dieną, t.y. 2008-08-11, nustatyta tvarka apžiūrėjus minėtą automobilį Lexus IS 200, buvo surašytas transporto priemonės apžiūros – defektų aktas Nr. TPA – 216545, kuriame nurodyti apgadintų ir numatomo remonto aprašymas: galinės kairės pusės durys; galinės kairės pusės šoninės dal. keitimas; galinės kairės pusės šoninis purvasaugis; galinis bamperis; ratlankio R17, kurį pasirašė tiek R. M., tiek UADB „Ergo Lietuva“ darbuotojas - specialistas D. G., (t. 1, b. l. 14). Iš 2011-08-17 specialisto išvados, eksperto H. V., liudytojų T. J., D. G. parodymų matyti, kad ne visi automobilio Lexus IS 200 sugadinimai, nurodyti minėtame 2008-08-11 transporto priemonės apžiūros – defektų akte, buvo padaryti 2008-08-09 eismo įvykio metu, į šį automobilį atsitrenkiant liudytojos Z. K. vairuojamam automobiliui Peudeot 306.

Iš nuteistojo R. M. parodymų matyti, jog 2008-08-09 savo automobiliu Lexus, 7.30 val. vakare, važiavo pagrindine Antakalnio gatve ir suko į Būgos gatvę, kur susidūrė su automobiliu Peugeot, kurį vairavo Z. K.. Šio autoįvykio kaltininkė buvo pripažinta Z. K., todėl kaltinamasis R. M. kreipėsi į draudimo bendrovę ir prašė atlyginti Z. K. veiksmais jam padarytą turtinę žalą. Visą Pretenzijos turinį surašė Ergo draudimo darbuotojas. Uždavė klausimus apie įvykio situaciją, iš kurios pusės važiavo, kaip viskas buvo ir viskas. Darbuotoja viską surašo, atspausdina ir tą dokumentą paduoda fotografui, kuris fotografuoja automobilį. Kad apgadinta kairės pusės užpakalinė dalis, darbuotoja parašė remiantis deklaracija, nes kai pildė su pareigūnais, jis nežinojo kaip vadinasi visokios automobilio detalės, rašė kairė pusė ir viskas. Ten dar yra paveiksliukas, ant kurio reikia pažymėti. Jis pretenziją pasirašė. Deklaracijoje nebuvo įvardinti sugadinimai. Regis automobilio sugadinimai buvo perkelti iš defekto akto, sutiko su tuo, pasirašė. Pildant pretenziją jis pateikė deklaraciją, ne defekto aktą. Defekto aktas buvo surašytas pabaigoje. Defekto akte automobilio pažeidimus surašė darbuotojas, defekto akte parašas jo. Nei vienas iš jo automobilį tikrinusių darbuotojų neužsiminė, kad kažkas yra ne taip, kad kažkas nesutampa. Niekas jam nepateikė įtarimų. Darbuotojas neklausė jo ar jis sutinka su įrašais dėl tam tikrų detalių, dėl tam tikrų darbų. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamasis tvirtino, jog neturėjo tikslo apgauti draudimo bendrovės ir neteisėtai įgyti svetimą turtą. Iš liudytojo D. G., surašiusio 2008-08-11 transporto priemonės apžiūros – defektų aktą, parodymų matyti, kad jis apžiūrėjo asmeniškai apgadintą automobilį Lexus IS 200, surašė išorinius apgadinimus ir surašė keičiamas dalis: keičiamos galinės kairės pusės durys, galinis kairės pusės šoninis dalinis keitimas, tai yra keičiamas ne visas sparnas, tik dalis, keičiamas galinis kairės pusės šoninis purvasargis. Apžiūrint automobilį Lexus jam kilo klausimų dėl apgadinimo vietos, lokalizacijos, apimties, kad ne visi apgadinimai susiję su įvykiu. Jei kyla įtarimų, pakviečia ekspertą, šiuo atveju apžiūroje dalyvavo ekspertas T. J.. Liudytojas taip pat parodė, jog kai asmuo atvyksta į draudimą jie prašo papildomai aprašyti įvykio paaiškinimus atskirame lape, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog liudytojui D. G. kilus įtarimų dėl sugadinimų, jis neklausė ir neprašė paaiškinti kaltinamojo R. M., ar kai kurie sugadinimai buvo padaryti ne minimo, t.y. 2008-08-09 įvykusio įvykio metu.

Pažymima tai, kad tiek R. M., tiek UADB „Ergo Lietuva“ darbuotojas D. G., pasirašydami 2008 m. rugpjūčio 11 d. transporto priemonės apžiūros – defektų aktą, patvirtino įrašytų duomenų teisingumą, akte nėra jokių specialistų pastabų dėl padarytų automobiliui apgadinimų, kad galimai jie buvo padaryti ne tiriamo įvykio metu. Be to, nepakankamai įtikinama D. G. (specialisto) versija, jog minėtus, jo manymu, neteisingus duomenis, jis įrašė, nes to reikalavo ir taip liepė kaltinamasis R. M.. Atkreipiamas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 3 d. nuostatas būtent draudikas nustato turtui padarytos žalos dydį, o nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Tuo tarpu 2008 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykio deklaracija, kurioje automobilio Lexus IS 200 apgadinimai pažymėti kairės pusės galinėje dalyje, UADB „Ergo Lietuva“ darbuotojams buvo pateikta 2008 m. rugpjūčio 11 d., t.y. prieš apžiūrint automobilį ir surašant transporto priemonės apžiūros – defektų aktą, UADB „Ergo Lietuva“ matydami, jog nėra užpildyta eismo įvykio deklaracijos skiltis Nr. 11, kaltinamojo R. M. neprašė papildomai nurodyti, kokie sugadinimai buvo padaryti 2008-08-09 įvykusio eismo įvykio metu, taip pat ir apžiūrint automobilį bei kilus įtarimams, kad galimai kai kurie sugadinimai buvo padaryti ne tiriamo įvykio metu, taip pat R. M. neprašė nieko paaiškinti bei nurodyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje esančioje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, jog „...Byloje esančiose nuotraukose užfiksuota, kad automobilio „Lexus IS200“ sugadinimai lokalizuoti kairiojo šono galinėje dalyje - kairės pusės galinių durų ir sparno sandūros srityje ir galinio bamperio kairiajame šone, o automobilio „Peugeot 306“ sugadinimai lokalizuoti priekinio bamperio kairiojo kampo srityje, (t. 1, b.l. 168-171).

Taigi, byloje surinkti ir ištirti duomenys patvirtina, kad transporto priemonės Lexus IS 200 apgadinimai (galinės kairės pusės durų ir sparno sandūros sugadinimai), nesusiję su 2008 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykio metu padarytais apgadinimais, tačiau kada ir kokiomis aplinkybėmis jie atsirado nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Tai, jog Specialisto išvadoje 2011-08-17 Nr. 11-783, nustatyta, jog automobilio Lexus IS 200 galinės kairės pusės durų ir sparno sandūros sugadinimų negalima paaiškinti kontaktu su automobilio Peugeot 306 kaltės dėl R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepatvirtina.

R. M. kaltinime inkriminuota, jog jis „...melagingai nurodė automobilio kairės pusės užpakalinės dalies pažeidimus 2008-08-11 Pretenzijoje, kurią pateikė draudimo bendrovei...“, tačiau iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų, byloje pateiktos specialisto išvados nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio Lexus IS 200 kairės pusės galinė dalis, išskyrus galinės kairės pusės durų ir sparno sandūros sugadinimus, tačiau UADB „Ergo Lietuva“ pateiktoje Pretenzijoje kaltinamasis ir nurodė tik tai, jog buvo apgadinta kairės pusės galinė dalis, nebuvo konkretizuojama kokie tiksliai sužalojimai buvo padaryti tiriamo įvykio metu. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, apžiūrint jo automobilį niekas jo neprašė ir neklausė kokie sugadinimai buvo padaryti 2008-08-09 eismo įvykio metu. Taip pat šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino liudytoju apklaustas D. G., kuris nurodė, kad kilus neaiškumams draudėjo prašoma parašyti paaiškinimą, tačiau šiuo atveju kilus neaiškumams su draudėju nebuvo bandoma aiškintis dėl minėtų aplinkybių patikslinimo. Teisme nebuvo nustatyta, jog kaltinamasis iki tiriamo įvykio matė ir žinojo, jog automobiliui Lexus buvo padaryti sugadinimai kairės pusės durų ir sparno sandūroje, be to ir kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog išlipęs iš automobilio taip pat nustebo, kad tiriamo įvykio metu jo automobiliui galėjo būti padaryti tokie sugadinimai. Teismas kritiškai vertina liudytojo T. K. parodymus, kadangi apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu 2010-03-09 liudytojas nurodė, jog pažeidimai ant abiejų automobilių buvo lygtai nežymūs, bet kur jau dabar neprisimena, ar ant Lexus automobilio buvo senų pažeidimų nežino, jų nesimatė, tuo tarpu apklausiant liudytoją teisiamojo posėdžio metu, t.y. praėjus dviems metams po pirminės apklausos, liudytojas jau konkrečiai nurodė, kad matėsi seno pobūdžio apgadinimų ant Lexus automobilio iš kairės pusės, matėsi braukimo žymės.

Baudžiamojo proceso įstatymas griežtai reikalauja, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais, toks nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais.

Lietuvos A. T. Senato Nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Europos Žmogaus teisių teismas yra ne kartą konstatavęs, jog būtent kaltintojas privalo pateikti kaltininko kaltumo įrodymus, o abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nepašalinus prieštaravimų tarp R. M. ir liudytojo D. G. parodymų dėl tam tikrų 2008 m. rugpjūčio 11 d. transporto priemonės apžiūros – defektų akto surašymo aplinkybių, atsižvelgus į tai, kad minėto akto duomenų teisingumą patvirtino taipogi UADB „Ergo Lietuva“ specialistas, teismas mano, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog R. M. sąmoningai norėjo apgauti draudimo bendrovę ir gauti didesnę draudimo išmoką. Taip pat, kad pastarasis suvokė, jog transporto priemonės apžiūros – defektų akte nurodyti apgadinimai tikrai nėra susiję su tiriamu įvykiu, tačiau juos patvirtino parašu, siekdamas didesnės draudimo išmokos.

R. M. 2008-08-11 pateikdamas Pretenziją UADB „Ergo Lietuva“ nurodydamas „...automobilio kairės pusės užpakalinės dalies pažeidimus...“ siekė gauti didesnę draudimo išmoką, nesurinkus kitų įrodymų, leidžiančių R. M. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., teismas vadovaujasi pagrindine nuostata, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai ir daro išvadą, jog R. M. turi būti išteisintas, nes jo veiksmuose nėra BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., sudėties (LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.5 d. 1 p.

nusprendžia:

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. išteisinti nenustačius, kad padaryta veika turinti nusikaltimo numatyto LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. požymių.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą apeliaciniu skundu.